Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: 1) 2013-05-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d.- 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2) 2015-02-25 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d.- 20 parų areštu, 2015-04-22 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė

M. P. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. spalio 4 d., apie 20.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia lazda sudavė du kartus savo sutuoktinei L. P. per dešinę ranką, tuo šiais veiksmais L. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2015-10-04 būdamas manuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl kažko susiginčijo su savo žmona L. P., todėl supykęs ir pasiėmęs lazdą du kartus sudavė žmonai per vieną ranką. Dėl savo poelgio gailisi, pasižada ateityje savo žmonos atžvilgiu smurto nebenaudoti. Nežino dėl ko taip pasielgė, mano, kad tai galėjo įtakoti ir išgertas alkoholis. Suvokė, kad suduodamas sutuoktinei, jai sukels fizinį skausmą. Jis praeityje teistas už sutuoktinės sumušimą. Sutuoktinės jis atsiprašė ir ji jam atleido. Supranta, kad elgiasi neteisingai.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2015-10-04 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal 2015-10-04 Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK gautą tarnybinį pranešimą, kad 2015-10-04, apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), M. P., kuriam nustatytas 1,06 prom. girtumas, suduodamas smūgį į ranką, sumušė savo žmoną L. P. (b. l. 1).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos L. P. apklausos protokolo (b. l. 27- 28) matyti, kad ji su savo sutuoktiniu M. P. gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Su vyru nesutarimai prasidėjo tada, kai jis išėjo į pensiją ir dažniau pradėjo vartoti alkoholį. Jos sutuoktinis 2015 m. buvo nuteistas už smurto naudojimą prieš ją ir atliko arešto bausmę. 2015-10-04 dienos metu, jos vyras M. P. su draugu kieme gėrė alų, o grįžęs į namus parsinešė dar butelį alaus ir žiūrėdamas televizorių jį gurkšnojo. Ji būdama virtuvėje nugriuvo ant grindų ir pradėjo šaukti M. P., kad jis ateitų padėtų atsikelti. Jos vyras atėjęs, jai atsikelti nepadėjo, tik kelis kartus pliaukštelėjo per petį, dėl ko ji jam pretenzijų neturi. Po to, jai sėdint kambaryje ant kėdės, į kambarį atėjęs jos vyras M. P., pasiėmė jos lazdą, kuria ji pasiramsčiuoja ir pasakęs, kad ji apsimetinėja du kartus lazda sudavė per dešinę ranką. Nuo suduotų smūgių į ranką, jai pradėjo bėgti kraujas, juto skausmą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 33- 37) nukentėjusioji L. P. parodė vietą, kurioje jos vyras M. P. sudavė smūgius lazda, parodė lazdą, kuria šie smūgiai buvo suduoti. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo paimta lazda, kuri apžiūrėta kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 37- 39) ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (b. l. 40).

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G2791/15(02) konstatuota, kad L. P. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje, kurie galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 32).

Liudytojas A. A. (b. l. 44) parodė, kad 2015-10-04, apie 20.00 val., pas jį į namus atėjo kaimynė L. P., kuri paprašė leisti paskambinti į greitąją pagalbą. Jis davė paskambinti ir girdėjo, kad ji prašė atvykti, nes jai skauda ranką, į kurią lazda sudavė jos vyras. Po kaimynės skambučio pirmiausia atvyko policija, po to greitoji pagalba.

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad M. P. 2015-10-04, 21.07 val. buvo nustatytas neblaivumas– 1.06 promilės (b. l. 46).

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2015 m. spalio 4 d., apie 20 val., M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia lazda sudavė du kartus savo sutuoktinei L. P. per dešinę ranką, tuo šiais veiksmais L. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui“. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka išaiškinta BK 248 str. 2 d., pagal kurį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sutuoktinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma, kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekis patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas sukels sutuoktinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sutuoktinei nežymiai sutrikdyta sveikata.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro kategorišką išvadą, kad M. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas prieš silpnesnį asmenį (nukentėjusiajai nustatytas 20 proc. darbingumas, teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas jos neįgalumo pažymėjimas). M. P. praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 67- 69), jo gyvenamosios vietos seniūnija skundų ar pareiškimų dėl jo nėra gavusi (b. l. 77). M. P. nedirba, yra senatvės pensininkas (b. l. 70). Jis taip pat nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 79). M. P. praeityje teistas du kartus; atlikęs bausmę pagal paskutinį nuosprendį už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam šeimos nariui- sutuoktinei L. P. (b. l. 65- 66, 75), vėl teisiamas už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą tam pačiam šeimos nariui. Taigi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, išvadų iš ankstesnio teistumo ir jam skirtos bausmės jis nepadarė. Tačiau kaltinamasis teisiamajame posėdyje kritiškai įvertino savo elgesį, nukentėjusioji jam atleidusi.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 str., 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. P. paskyrus straipsnio už šį nusikaltimą sankcijoje numatytą bausmę- areštą, kurio dydis nustatytinas atsižvelgus į BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d., 3 d. Viešieji darbai ar laisvės apribojimas išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam M. P. teismo vertinimu laikytini per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai, o laisvės atėmimas, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes ir bausmės skyrimo pagrindus, laikytina per griežta bausmės rūšimi.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, M. P. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiai kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Į skirtiną bausmę įskaitytinas dviejų parų laikino sulaikymo laikas nuo 2015-10-04 iki 2015-10-06 (b. l. 50- 51, BK 66 str.).

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensininkas (b. l. 53), be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokia teisminė praktika nuosekliai formuojama aukštesnių teismų, žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-06-17 nutartis 2K-322/2014, Kauno apygardos teismo 2014-06-19 nutartis Nr. 1A-518-245-2014.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 60 (šešiasdešimt) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Arešto bausmės laiką skaičiuoti nuo M. P. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų laikino sulaikymo laiką nuo 2015-10-04 iki 2015-10-06.

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo M. P., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.