Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. F. (S. F.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. F. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173953 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir 2024 m. liepos 25 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 24S175111 uždrausti atvykti į Lietuvą (toliau – Sprendimai), taip pat iš atsakovo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti objektyviai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą grindė aplinkybėmis, jog, pildydamas klausimyną jis nurodė, kad 2003 – 2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) taip pat kad nuo 2015 m. jis tapo šios įmonės akcininku. Įmonė (duomenys neskelbtini)savo oficialiame puslapyje nurodo, kad jis yra pagrindinis (duomenys neskelbtini) ryšio operatorius.

Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) 2024 m. liepos 16 d. Valstybės saugumo departamento pateikta išvada Nr. 18-6595 išvada (toliau – Išvada) neobjektyvi, buvo tik formaliai perkelta į atsakovo sprendimus. Tiek VSD išvadoje, tiek atsakovo sprendimuose yra nurodyta akivaizdžių neatitikimų ir klaidų dėl įmonės dydžio ir statuso Rusijos rinkoje, nepateikus jokių duomenų ar argumentų, kaip darbas šioje bendrovėje pagrindžia valstybės saugumui pareiškėjo keliamos grėsmės realumą. Į sprendimus pateikta VSD išvada remiasi išimtinai hipotetiniais teiginiais, ir neva vieša informacija, į kurią nėra jokių nuorodų, ir kurios negalima patikrinti, todėl ir paneigti.

Pažymėjo, jog tiek VSD, tiek Migracijos departamentas suklydo dėl bendrovės, su kuria siejamas pareiškėjas, pobūdžio. Įmonė savo tinklapyje, neva, nurodo, kad ji yra „FIORD – magistralinis ryšių operatorius“. Atkreipė dėmesį, kad bendrovės tinklapyje nėra jokios informacijos apie jos ryšius ar bendradarbiavimą su Rusijos valstybe.

Tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ryšio operatorius, įmonės apyvarta nedidelė, o kontraktai su valstybės įmonėmis sudaro mažiau kaip 0,5 proc. metinės jos apyvartos, bendrovės apyvarta su T. T.“ 2023 m. sudarė tik 1 460 73 rublius, minėta bendrovė nėra įtraukta į įmonių, kurioms taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašą.

Pažymėjo, kad su juo susijusi (duomenys neskelbtini) jokių kontaktų nei su (duomenys neskelbtini) valstybe, nei su jėgos struktūromis neieškojo ir neieško. Ji įsteigta 2002 m. kaip aukštų technologijų bendrovė. Bendrovės akcininkai tiekė interneto srauto perdavimo paslaugas išimtinai komerciniais tikslais. Pareiškėjas siekia savo verslą perkelti į Europą ir nutraukti ryšius su kilmės šalimi. Lietuvoje įsteigė įmonę, kuri užsiima ta pačia veikla –interneto ryšio paslaugomis.

Teigė, jog, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo atsižvelgta į jo ir šeimos ryšius su Lietuva, o vadovautasi vien tik klausimyne pateikta informacija. Akcentavo, jog, nepaisant jo darbinės veiklos, nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. jis jau turėjo leidimą gyventi Lietuvoje.

Nurodė, jog, priimdamas skundžiamus sprendimus, atsakovas neatsižvelgė į jo opozicinę veiklą – pareiškėjas dalyvavo Rusijoje daugelyje opozicijos akcijų, 2013 m. visus pažįstamus ragino balsuoti už opozicijos vadovą A. N., kai (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad paskutinius dvejus gyvenimo metus praleido būtent Lietuvoje. Lietuva buvo ir yra jo nuolatinių ekonominių ir gyvenimo interesų vieta, nuo 2022 m. dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas Lietuvoje. Pareiškėjo šeima visiškai integravosi į Lietuvos gyvenimą, jo sutuoktinė Lietuvoje įsteigė ir valdo mažąją bendriją, abu vaikai gyvena ir mokosi Lietuvoje. Šeima mokosi kalbėti lietuviškai.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes, t. y. gyvenimą Lietuvoje turint teisėtą statusą, vaikų gyvenimą Lietuvoje, verslą Europoje, aktyvų dalyvavimą socialinėje veikloje, galima vienareikšmiškai teigti, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra neproporcingas ir prieštaraujantis tiek Europos teismų, tiek LVAT praktikai.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje ginčijami Sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos i?statymo „De?l uz?sieniec?iu? teisine?s pade?ties“ (toliau – UTPĮ) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Tvirtino, jog ginčijamuose Sprendimuose yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pažymėjo, jog, visų pirma, Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – Valstybės saugumo departamento – išvada dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui. Antra, pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Trečia, toks reikalavimas yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie baudžiamąją atsakomybę jam, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui. Ketvirta, pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini) ne kartą buvo pakeltas pareigose, o jo pareigos (sistemų administratorius, telekomunikacijų operatoriais skyriaus vedėjas, plėtros direktorius) vertinamos kaip aukštos ir suponuojančios jo, kaip darbuotojo, patikimumą, todėl tikėtina, kad pareiškėjas iki šiol gali palaikyti ryšius su likusiais kolegomis ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Penkta, buvo įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai, kurie nenusveria jo grėsmės valstybės saugumui, įvertinus tai, kad siekiama apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Galiausiai pažymėjo, jog pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai suponuoja, kad jo ryšiai su R. F. nėra nutraukti, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu (nuo 2015 m.) yra (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini).

Pažymi, jog atsakovas, priimdamas Sprendimus rėmėsi ne vien VSD išvada, bet atliko ir savarankišką tyrimą visų turimų duomenų visumoje. Be to, pats pareiškėjas skunde patvirtina VSD išvadą, kad (duomenys neskelbtini) įmonės „NTC FIORD“ vienas iš klientų yra „T. T.“, kurio vertinimas ir ryšiai pateikti VSD išvadoje.

Nurodo, jog įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika (šeimos nariai galiojančių leidimų laikinai gyventi Lietuvoje neturi, pareiškėjo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) Bendrovės veikloje (akcininkas) negali būti laikomas labiau prioritetinis negu nacionalinis saugumas), kurie atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą bei remiantis neįrodinėjamomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) keliamos grėsmės Lietuvos valstybingumui, nėra labiau reikšmingos negu Lietuvos nacionalinis saugumas. Pažymėjo, kad keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėju susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad pareiškėjui prieš tai buvo išduoti leidimai, savaime nereiškia, kad toks leidimas turi būti išduotas ir ateityje. Migracijos departamentas, atlikęs visų aplinkybių vertinimą, nustatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o jos asmeninis interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

Atsakovas, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu.

VSD nuomone, skundžiami Sprendimai yra priimti pagal Migracijos departamento kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir ES teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Sprendimais prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Nurodė, jog 2003–2022 m. pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. tapo šios įmonės akcininku, o nuo 2022 m. dirbo Lietuvoje UAB „F. N.“ įmonėje, valdomoje tų pačių akcininkų. Įmonė (duomenys neskelbtini)savo oficialiame puslapyje nurodo, jog jie yra pagrindinis (duomenys neskelbtini) ryšio operatorius. (duomenys neskelbtini) užsiima IP tranzito ir specializuotų ryšio kanalų tiekimu, telefono ryšio paslaugų teikimu, vienas iš pagrindinių įmonės klientų yra „T. T.“.

Remiantis viešais informacijos šaltiniais, Rusijos strateginį telekomunikacijų sektorių kontroliuoja (duomenys neskelbtini) federalinė saugumo tarnyba (toliau – FSB). Interneto paslaugų teikėjai Rusijoje privalo bendradarbiauti su FSB pagal SORM sistemą. FSB bendradarbiauja su interneto paslaugų teikėjais Rusijoje, kurie privalo sudaryti galimybes FSB užtikrinti SORM sistemos funkcionavimą. (duomenys neskelbtini) sistemos tikslas – užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir teisėsaugos struktūros turėtų technines galimybes kontroliuoti telefoninius pokalbius bei interneto ryšį.

VSD vertino, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus R. F. ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (strateginės reikšmės įmonėse, įstaigose, organizacijose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas periodiškai vyksta (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, Pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leido teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema.

VSD vertinimu, priimant Sprendimą, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimu nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjos teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai ir (ar) šeimos interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgiant į teismo suformuotą praktiką, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2024 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 24S173953 atsisakyti išduoti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi ir 2024 m. liepos 25 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S175111 uždrausti jam atvykti į Lietuvą teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos pilietis. Bylos duomenimis, 2024 m. vasario 14 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 45 str. 1 d. 1 p. Pildydamas klausimyną pareiškėjas nurodė, kad 2003–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje skundžiamais Sprendimais Migracijos departamentas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus tuo pagrindu, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Sprendimai priimti remiantis 2024 m. liepos 16 d. VSD pateikta išvada Nr. 18-6595, kurioje nurodyta, jog S. F. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsisakymas motyvuotas aplinkybėmis, jog (duomenys neskelbtini) pilietis S. F., dirbdamas (duomenys neskelbtini) palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat gyvendamas Lietuvos Respublikoje pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini)žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, (duomenys neskelbtini) pilietis S. F. išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini)žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini)valdžiai asmuo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimais, kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad jis nekelia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Jo gyvenimo Lietuvoje keliama grėsmė valstybės saugumui konstatuota formaliai ir nepagrįstai. Pareiškėjo įsitikinimu, nurodyta grėsmė nebuvo tinkamai individualizuota.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti (pakeisti) jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas (pakeičiamas) tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 76 punktas reglamentuoja tvarką dėl Migracijos departamento kreipimosi į VSD dėl išvados, ar užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.

Skundžiamas 2024 m. liepos 24 d. Sprendimas Nr. 24S173953 priimtas Įstatymo 35 straipsnio, nustatančio atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindus, 1 dalies 1 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnį, VSD yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą. Jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų į valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. VSD uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. VSD koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Be to, VSD teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Taigi, minėtos nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad būtent VSD yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014). EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Pažymėtina, jog nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD 2024 m. liepos 16 d. išvadą Nr. 18-6595. Minėta išvada grindžiama aplinkybe, jog pareiškėjas 2003–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini). S. F., 2024 m. sausio 22 d. pildydamas Klausimyną, taip pat nurodė, kad nuo 2015 m. jam priklauso 23,13% šios (duomenys neskelbtini) įmonės akcijų. VSD išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini) , tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. Tai reiškia, kad jis, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog nekelia grėsmės valstybės saugumui, nes su juo susijusi (duomenys neskelbtini)valstybe, nei su jėgos struktūromis neieškojo ir neieško.

Pareiškėjas į VSD pateiktus duomenis, kad periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai gali kelti papildomų rizikų ir galimai sudaro palankias sąlygas (duomenys neskelbtini)žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus, nepasisakė, to nepaneigė, tik, jo vertinimu, VSD išvada neobjektyvi ir klaidinanti, buvo tik formaliai perkelta į atsakovo sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių ir pateiktos išvados.

Sprendimuose konstatuota ir nagrinėjant bylą neginčijamai nustatyti faktai, jog pareiškėjas nuo 2003–2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. tapo šios įmonės akcininku, o nuo 2022 m. dirbo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) įmonėje, valdomoje tų pačių akcininkų. Migracijos departamento nustatyta, kad užsienietis periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas vykimo į kilmės šalį priežasčių nenurodė, todėl šios aplinkybės, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina užsieniečio pažeidžiamumą ir kartu didina pagrįstą tikimybę, kad jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Valstybės saugumo departamento surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę strateginiuose sektoriuose ir valstybės institucijose.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš režimą, todėl nėra pagrindo iš esmės paneigti pareiškėjo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai. Tarnybos pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, ar asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė vien tik vadovaudamasis VSD išvada, kuri yra grįsta tik klausimyne pačio pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie jo darbą Rusijos įmonėje (duomenys neskelbtini) ir tapimą šios įmonės akcininku. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamų Sprendimų, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jos šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jo socialinius ir ekonominius ryšius.

Migracijos departamentas nustatė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena šiuo metu užsieniečio šeimos nariai – (duomenys neskelbtini) piliečiai (sutuoktinė O. F. gim. 1986 m., ir 2 nepilnamečiai vaikai – sūnus A. F., gim. 2015 m., ir duktė – E. F. gim. 2018 m.), kurie yra pateikę prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu.

Pažymėtina tai, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai šiuo metu neturi nei galiojančių nacionalinių ar Šengeno vizų, nei leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad jis nuo 2021 m. balandžio 28 d. yra vienas iš trijų Bendrovės akcininkų, kuriam nuosavybės teise priklauso 720 paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės Bendrovės akcijų (45% įstatinio kapitalo). Užsienietis dirba Bendrovėje nuo 2022 m. kovo 15 d. iki šiol.

Pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis turėjo nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. galiojusį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepaneigia atsakovo vertinimo. Pažymėtina tai, jog 2022 m. teisės aktai nenumatė Klausimyno pildymo, todėl pareiškėjo biografijos faktai dėl darbinių ryšių su kilmės šalimi paaiškėjo jam tik užpildžius Klausimyną, todėl pagrįstai ir teisėtai atsakovas, vadovaudamasis VSD išvada, priėmė skundžiamus sprendimus, panaikindamas užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę situaciją.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas palaiko glaudžius ryšius su kilmės šalimi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas periodiškai vyksta į (duomenys neskelbtini), o tai suponuoja, kad jo ryšiai su R. F. nėra nutraukti, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas šiuo metu (nuo 2015 m.) yra (duomenys neskelbtini) įmonėje (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, jog su kilmės šalimi pareiškėją tebesieja glaudūs ryšiai.

Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad, vadovaujantis 2022 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuostatomis, sugriežtinus vizų režimą, sustabdytas (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje. Taip pat sustiprinta valstybės sienos apsauga, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Be to, remiantis minėto Seimo nutarimo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nepaprastoji padėtis įvedama dėl precedento neturinčiu mastu sutelktų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pajėgų, kurios vykdo karinę agresiją prieš kaimynystėje esančią Ukrainos valstybę ir sukėlė humanitarinę bei pabėgėlių krizę, grasina Š. A. sutarties organizacijos (NATO), ES valstybių narių ir kitų Europos valstybių saugumui ir kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Be to, dėl galimų hibridinių atakų ir įvairiausio pobūdžio provokacijų visuomenės rimčiai kyla grėsmė, kurios neįmanoma pašalinti netaikant Nepaprastosios padėties įstatyme nustatytų konkrečių nepaprastųjų priemonių. Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – naudojant šiame nutarime nustatytas nepaprastąsias priemones ir priimant sprendimus, pašalinti dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) veiksmų ir jų lemiamų procesų kilusią grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai (1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nepaprastoji padėtis įvesta visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad visos indikacijos apie galimą grėsmę turi būti vertinamos itin jautriai.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, Migracijos departamentui neįvertinus šeiminių ryšių ir atsisakius išduoti leidimą, nebus išduoti leidimai laikinai gyventi ir jo šeimos nariams (sutuoktinei bei 2 nepilnamečiams vaikams), kurių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi yra pateikti šeimos susijungimo pagrindu ir kurie šiuo metu neturi nei galiojančių nacionalinių ar Šengeno vizų, nei leidimų laikinai gyventi, todėl pareiškėjui ir jo šeimai teks išvykti į Rusiją, kur jie gali būti persekiojami dėl savo pozicijos Rusijos režimo atžvilgiu, pažymėtina, jog EŽTT yra išaiškinęs, kad Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš J. K. (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81), 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93). Taigi teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-822/2024).

Migracijos departamentas įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjo šeiminiais ryšiais, pagal kurias nustatyta, kad pareiškėjas dažnai vyksta į kilmės šalį, su kuria tebesieja glaudūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai, tai, kad šeima mokosi lietuvių kalbos, tam tikrą laiką gyvena Lietuvoje ir kitos akcentuojamos aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog Sprendimai neteisėti. Pareiškėjas siekia gyventi Lietuvoje, tačiau jos asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos besąlygiškai leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir leisti jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu akcentavo aplinkybes dėl VSD išvadoje ir atitinkamai Sprendimuose nurodytų netikslių aplinkybių dėl to, (duomenys neskelbtini) nėra pagrindinis (duomenys neskelbtini) ryšio operatorius, kontraktai ir bendrovės apyvarta su T. T.“ sudaro tik menką dalį, tačiau pareiškėjas neginčija ir teismo posėdžio metu pripažino, jog nuo 2017 m. buvo sudaromi kontraktai su „T. T.“, į bylą pateikti VSD papildomi duomenys patvirtina, jog R. F. registruota ir veikianti įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiauja su stambiausiais ir pagrindiniais Rusijos telekomunikacijų operatoriais. Vadovaudamiesi (duomenys neskelbtini) teisės aktais, telekomunikacijų operatoriai Rusijoje privalo bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) federaline saugumo tarnyba (toliau – FSB). FSB yra viena iš trijų svarbiausių Rusijos žvalgybos tarnybų, kuri ne tik užtikrina Rusijos režimo stabilumą šalies viduje, bet ir tiesiogiai dalyvauja Rusijos karinėje agresijoje Ukrainoje bei vykdo aktyvią žvalgybinę veiklą NATO ir ES valstybėse. FSB aktyviai veikia prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, siekdama rinkti Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbią informaciją ir daryti Rusijos interesus atitinkančią įtaką Lietuvos politiniams procesams. FSB vykdoma žvalgybinė veikla prieš Lietuvą kelia tiesioginę grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Rusijos telekomunikacijų operatoriai su FSB bendradarbiauja pagal SORM sistemą. Pareiškėjo įmonės (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog (duomenys neskelbtini) viešųjų pirkimų dalyvė, o jos klientė minėta Rusijos valstybės kontroliuojamos kompanijos (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, net jei ir buvo VSD išvadoje ir Sprendimuose tam tikrų netikslumų, jie nepaneigia pareiškėjo įmonės bendradarbiavimo su strateginėmis Rusijos valstybės įmonėmis. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nepaneigia Sprendimuose išdėstyto pagrindo, kad dėl jo darbo (duomenys neskelbtini), taip pat kad nuo 2015 m. jis tapo šios įmonės akcininku ir dėl periodiško vykimo į kilmės šalį ir išlikusių glaudžių ryšių kilmės šalyje, kyla grėsmė Lietuvos valstybės saugumui dėl kontržvalgybinių rizikų (duomenys neskelbtini)žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas ginčijamais Sprendimais teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Migracijos departamento Sprendimuose įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimų nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš pareiškėjo jo patirtas 93,23 Eur bylinėjimosi išlaidas, pagrįstas 2024 m. rugsėjo 17 d. sąskaita-faktūrą už dokumentų vertimo paslaugas OLS 022360 ir mokėjimo pavedimo Nr. VB2409240391826 išrašą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis nurodo, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Atmetus pareiškėjo skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo atlyginimą, atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento naudai iš pareiškėjo priteistina 93,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. F. (S. F.) skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui iš pareiškėjo S. F. (S. F.) 93,23 Eur (devyniasdešimt tris eurus ir dvidešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.