Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Ramunei Paspirgėlienei, dalyvaujant prokurorei Odetai Gruodienei, kaltinamajam K. R. , gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajam J. J. , viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas 1) 2005-08-11 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 2 d. (2 epizod.) laisvės atėmimu 6 mėn. Pritaikius BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Taikytos auklėjamojo poveikio priemonės 1 metams apribojant elgesį, įpareigojant tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 2) 2005-11-29 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 1 d., 178 str. 2 d. (3 epizod.) laisvės atėmimo 10 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2005-08-11 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. laisvės atėmimo; 3) 2006-01-11 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK178 str. 2 d. (2 epizod.) laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., naujai paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2005-11-29 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2007-11-30 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėn.; 5) 2008-02-22 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.; 6) 2008-02-29 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 m.; 7) 2008-05-09 Kupiškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. Pritaikius BK 63 str. 4 d., 9 d., ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kupiškio r. apyl. teismo 2007-11-30 ir 2008-02-22 nuosprendžiais, galutinė bausmė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 63 str. 4 d., 9 d., subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Kupiškio r. apyl. teismo 2008-05-09 ir 2008-02-29 nuosprendžiais, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Kaumo m. apylinkės teismo 2010-04-14 nutartimi, vadovaujantis BPK 360 str., 362 str., BVK 157 str., 164 str. paleistas lygtinai neatlikus 2 m. 12 d. paskirtos laisvės tėmimo bausmės, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, įpareigojant 4 kartus per mėnesį registruotis bausmę vykdančioje institucijoje, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str. 1 d., 286 str. ir 290 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK KPS tyrėjos Z. R. 2012-01-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad K. R. 2012-01-28 policijos komisariato patalpose necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo pareigūną J. J. , po to vieną kartą trenkė kumščiu į veido sritį (b. l. 4 ).

Iš Panevėžio apskr. VPK Kupiškio r. PK VTS patrulio J. J. 2012-01-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-01-28 apie 16.07 val., dirbant kartu su patruliu D. L. , iš Kupiškio r. PK OVG buvo gautas pranešimas, kad Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) k. prie parduotuvės guli neblaivus vyriškis. Nuvykus prie parduotuvės pamatė griuvinėjantį girtą vyriškį. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir tapatybės nustatymo minėtas vyriškis buvo pristatytas į Kupiškio r. PK. Buvo nustatyta, kad vyriškis K. R. . Taip pat K. R. buvo sužalota galva, todėl buvo iškviesta GMP. Laukiant medikų K. R. pradėjo elgtis agresyviai, jo atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Atvykus medikei, jis paprašė K. R. atsisėsti ir leistis apžiūrimas medikės. K. R. staiga kumščiu trenkė jam į veidą. Po to R. R. ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Kadangi K. R. nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai, jam buvo uždėtos spec. priemonės - antrankiai (b. l. 6 ).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad K. R. nustatytas 2,77 promilių girtumas (b. l. 43 ).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio yra Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK OVP patalpos, esančios Gedimino g. 54 Kupiškyje (b. l. 7-10).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas video įrašas kompiuterinėje plokštelėje „Verbatim“ (b. l. 11). Iš apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas Panevėžio apskrities VPK Kupiškio r. PK įėjimas į Operatyvaus valdymo grupės patalpas. Rodoma data 2012-01-28, laikas 16.31 val. Einant laikui matosi, kaip vaikšto pareigūnai J. J. ir R. S. . 16.40 val. matosi, kaip atsistoja įtariamasis bei savo aktyviais veiksmais nepaklūsta pareigūno reikalavimams. Į Operatyvaus valdymo grupės patalpas ateina greitosios medicinos pagalbos darbuotoja. Prie įtariamojo ir pareigūno R. S. prieina pareigūnas J. J. ir bando padėti pareigūnui R. S. suvaldyti įtariamąjį. Tuo metu įtariamasis trenkia pareigūnui J. J. į veidą. Tada abu pareigūnai prispaudžia įtariamąjį prie sienos, po to paguldo ant žemės. 16.41 val. matosi kaip eina pareigūnas J. J. ir ranką prisideda sau prie veido (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Prokurorė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodė, kad T. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 286 str. ir 290 str. BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro kaltinamajame akte (pareiškime) nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą ( BPK 219, 255 str.), o baudžiamosios atsakomybės pagrindas gali būti tik nusikalstamos veikos sudėtis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamojo veiksmuose, kurie nurodyti kaltinamajame akte esančiame nusikalstamos veikos aprašyme, yra (ar nėra) nusikaltimo sudėtis.

Nusikaltimo pagal 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, nusikaltimo baigtumas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškime nurodyta, kad neigiami padariniai visuomenėje sukelti įžūliu elgesiu – iš kaltinimo teksto darytina išvada, kad toks elgesys buvo fizinio smurto prieš žmogų panaudojimas, tai yra smūgio sudavimas policijos pareigūnui. Tačiau svarstytina, ar toks elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – juk šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji.

K. R. ne savo valia atsidūrė viešojoje vietoje – Kupiškio rajono policijos komisariato patalpose – o buvo pristatytas tapatybės nustatymui ir išblaivinimui. Suduodamas smūgį J. J. , K. R. demonstravo nepagarbą pareigūnui J. J. , taip pat aplinkiniams, galėjusiems matyti šį įvykį. Tačiau, teismo nuomone, toks elgesys nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Nors policijos komisariatas yra viešoji vieta, laikytina, kad tai yra specifinė viešoji vieta, nes į komisariato patalpas dažnai pristatomi įvairūs pažeidėjai. Visuomenės rimties sutrikdymą paprastai rodo tai, kad kaltininko veiksmai sukelia aplinkiniams sumaištį, išgąstį, atliekami vietoje, kur paprastai elgiamasi santūriai. Šiuo atveju aplinkiniai asmenys, kuriems buvo demonstruojama nepagarba, buvo tik pareigūnai, todėl turėjo būti sutrikdyta jų veikla, tai yra policijos komisariato kaip įstaigos veikla (atitiktų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą). Tačiau iš ištirtų įrodymų negalima daryti išvados, kad buvo sutrikdyta policijos komisariato veikla. Pats nukentėjusysis J. J. taip vertino kaltininko elgesį – kažkiek gal buvo sutrikdyta komisariato veikla. Nors liudytojas D. L. nurodė, kad dėl K. R. veiksmų turėjo atsitraukti nuo darbo ir eiti žiūrėti, kas vyksta, jo parodymų nepatvirtina filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad prie K. R. D. L. nebuvo priėjęs, o buvo tik pareigūnai J. J. ir R. S. . J. J. ir D. L. jau gavę pranešimą žinojo, kad asmuo, dėl kurio važiuojama į (duomenys neskelbtini) kaimą, yra neblaivus. Veždami stipriai neblaivų asmenį į komisariato patalpas pareigūnai suprato, kad tas asmuo neprivalo, tačiau gali elgtis ir netinkamai, todėl tokio asmens priežiūra turi būti didesnė. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad komisariato patalpose netoli atvežto K. R. iš esmės visą laiką buvo pareigūnai R. S. ir J. J. . Abu pareigūnai apie 10 minučių vaikščiojo netoli K. R. , kol pastarasis smogė J. J. . Iš karto po smūgio sudavimo kaltininkas buvo pargriautas ir jam uždėti antrankiai. Teismas konstatuoja, kad policijos komisariato veikla nebuvo sutrikdyta – R. S. ir J. J. , kurie ir taip buvo šalia kaltininko, vykdydami pristatyto neblaivaus asmens elgesio priežiūrą, nuramino K. R. , kitų pareigūnų darbas nebuvo sutrikdytas. Nors R. S. nurodė, kad dėl K. R. elgesio negalėjo būti visą laiką prie pulto ir registruoti įvykių, iš filmuotos medžiagos matyti, kad R. S. prie K. R. priėjo ne pastarajam smūgiavus J. J. , o buvo prie K. R. nuo jo pristatymo. Vadinasi, R. S. negalėjo pilnai atlikti pareigų ne dėl smūgiavimo, o todėl, kad pristatytas į komisariato patalpas K. R. buvo smarkiai neblaivus ir galėjo elgtis neprognozuojamai. Teismo nuomone, kaip viešoji vieta komisariato patalpos, į kurias pristatomi įvairūs pažeidėjai, tame tarpe ir neblaivūs, pagal santūrumą ir pristatytųjų elgesio prognozuojamumą negali būti prilyginamos patalpoms, kuriose elgiamasi tik kultūringai, mandagiai ir vadovaujantis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis. Juk tinkamai besielgiantys piliečiai į komisariato patalpas paprastai iš viso nepristatomi. Todėl aplinkybės, kad pristačius neblaivų K. R. į komisariato patalpas prie jo turėjo būti ne vienas, o du pareigūnai, negalima laikyti visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymu, tai yra policijos komisariato veiklos sutrikdymu. Jei didesnio dėmesio ar priežiūros skyrimą pristatytam neblaiviam asmeniui būtų galima traktuoti komisariato veiklos sutrikdymu, tai viešosios tvarkos pažeidimas būtų jau paties neblaivaus pažeidėjo pristatymas į komisariato patalpas, nors asmuo ir elgtųsi neperžengdamas padoraus elgesio ribų. Teismo nuomone K. R. elgesyje nėra būtino, inkriminuojant BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį, požymio – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo. Laikytina, kad K. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių, todėl jis pagal šį straipsnį jis išteisintinas.

Tačiau K. R. idealiąją sutaptimi padarė kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 str. ir 290 str. – panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui, einančiam savo pareigas (J. J. ), taip pat įžeidė valstybės tarnautoją, einantį savo pareigas, tai yra policijos pareigūną J. J.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad K. R. policijos pareigūnai į komisariatą pristatė kaip viešoje vietoje buvusį smarkiai neblaivų asmenį, apie kurį pranešė aplinkiniai. K. R. , kai pamatė pareigūnus su uniformomis, nurodė supratęs, jog pristatytas į policijos komisariatą. Nors buvo smarkiai neblaivus, K. R. nurodo prisimenąs įvykius policijos komisariate, tik negali paaiškinti netinkamo elgesio priežasčių. K. R. paaiškino, kad komisariato patalpose prabuvo pusvalandį, ir nuolat keikėsi – plūdo policijos pareigūnus, galėjo vartoti ir kitus garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius. Plūsdamasis bendrai ir būdamas nepatenkintas pristatymu į komisariatą, nuolat plūdo J. J. . Negali paaiškinti, kodėl trenkė kumščiu į veidą policijos pareigūnui J. J. .

Nukentėjusysis J. J. nurodė, kad K. R. jo atžvilgiu keiksmažodžius vartojo nuolat- kol buvo komisariato patalpose, o vienu metu trenkė į veidą kumščiu, dėl ko nukentėjusysis buvo nuvykęs pas medikus.

Liudytojas D. L. nurodė, kad K. R. komisariato patalpose nuolat keikėsi, pareigūno J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, į raminimus nereagavo.

Liudytojas R. S. patvirtino, kad K. R. nuolat plūdo J. J. , taip pat nurodė kitus garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius, kuriuos K. R. pavartojo prieš J. J. .

Iš filmuotos medžiagos matyti, kaip K. R. vieną kartą kumščiu smogia J. J. .

Teismo nuomone, K. R. veiksmai negali būti vertinami pagal kaip atitinkantys LR ATPK 187 str. 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus.

BK 290 str. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Tuo tarpu ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ir kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu kibimu ar kitokiu elgesiu. Matyti, kad ATPK 187 str. paskirtis iš esmės ta pati, kaip ir BK 290 str. – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problemą, teismai vadovaujasi bendrąja ATPK 9 str. 2 d. nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 str. ir ATPK 187 str. 2 d. numatytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas.

BK 286 str. ir ATPK 187 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnui, einančiam jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. LR Policijos veiklos 16 str. 1 d. nustato, kad policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad pareigūnui tiesiogiai nepavaldūs asmenys vykdytų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju naudoti prievartą. Už pasipriešinimą policijos pareigūnui, einančiam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, numatyta baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Požymis, atribojantis ATPK 187 str. 1 d. numatytą veiką nuo BK 286 str. numatytos veikos, yra smurtas ar grasinimas jį tuoj pat panaudoti.

Nusikaltimai, numatyti BK 286 ir 290 str., gali būti padaromi tiesiogine tyčia. Teismo nuomone, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būtent tiesiogine tyčia – nors ir buvo neblaivus, nurodė supratęs, jog pristatytas į policijos komisariato patalpas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. R. į komisariato patalpas buvo pristatytas 2012-01-28 apie 16 val. 40 min. ir prabuvo apie pusę valandos, kol buvo išvežtas į ligoninę Panevėžyje. Iš esmės visą buvimo komisariato patalpose laiką K. R. pareigūno J. J. atžvilgiu vartojo necenzūrinius, kitokius garbę ir orumą įžeidžiančius žodžius. Vėliau, matyt, nenorėdamas kad jį apžiūrėtų medikai, smurtu pasipriešino pareigūnui J. J. – smūgiavo kumščiu į veidą. K. R. nereagavo į prašymus liautis plūsti pareigūnus, jo netinkamas elgesys nebuvo atsitiktiniai pavieniai necenzūriniai žodžiai. K. R. elgesio negalima pateisinti neblaivumu – manyti, kad jis dėl girtumo nesuprato ką daro.

Teismas laiko nustatytu faktu, kad K. R. komisariato patalpose plūdo necenzūriniais ir kitokiais įžeidžiančiais žodžiais policijos pareigūną J. J. , taip elgėsi pusės valandos laikotarpiu, smurtu pasipriešino pareigūnui J. J. , todėl toks elgesys, teismo nuomone, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Teismo nuomone, K. R. kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 286 str. ir 290 str., įrodyta teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nors pasipriešinimas policijos pareigūnui padarytas smurtiniais veiksmais, o įžeidimas žodžiais, teismas tokius kaltininko veiksmus vertina kaip idealią sutaptį. Teismų praktikoje idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jei jie padaromi toje pačioje vietoje, vienu metu, veiksmai tarpusavyje susiję, yra bendro sumanymo (tyčios) dalis ir nukreipti į vieną tikslą.

Dėl bausmės

K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo nusikalstamos veikos padarymui. K. R. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (b. l. 47), ir pats K. R. negali paaiškinti netinkamo elgesio priežasčių, tačiau negalima ir teigti, kad kaltininkas nesuvokė ką daro.

Teismo nuomone, K. R. neblaivumas neabejotinai turėjo įtakos tiek nusikalstamos veikos padarymui, tiek jo elgesiui, dėl kurio jis buvo pristatytas į komisariato patalpas.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. R. , teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

K. R. teisiamas aštuntą kartą ( b. l. 34-38, 39-40), baustas administracine tvarka ( b. l. 41-42, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų), priklausomybių ir psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( b. l. 45).

K. R. padarė dvi nesunkias tyčines nusikalstamas veikas per lygtinio atleidimo nuo bausmės atlikimo laikotarpį. Š kaltinamų asmenų žinybinio registro duomenų matyti ( b. l. 38), kad K. R. 2010-04-14 nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad K. R. , subendrinus keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes, 2008-11-06 nutartimi ( b. l. 39-40) buvo paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau K. R. , nepasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui ir turėdamas papildomų įpareigojimų, vėl padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas. Darytina išvada, kad K. R. iš teistumų išvadų nedaro, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas nepilnametis. Nors K. R. yra jauno amžiaus – jam 21 metai – teisiamas aštuntą kartą, gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojamas neigiamai ( b. l. 47).

LR BK 64 str. nurodo, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies sudedant.

Nagrinėjamu atveju K. R. už nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios subendrintinos apimant. Remiantis BK 27 str. K. R. yra recidyvistas, o recidyvistui, vadovaujantis BK 53 str., už tyčinių nusikaltimų padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Teismo nuomone, nėra pagrindo atidėti bausmės vykdymą, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors K. R. yra jauno amžiaus, iš jo teistumų matyti, kad jis nenori gyventi pagal visuotinai priimtinas elgesio taisykles, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, šeimoje girtaujama. Skiriant bausmes atsižvelgiama, kad nusikalstamomis veikomis K. R. nesukėlė sunkių pasekmių, nepadarė turtinės ir neturtinės žalos.

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė mažesnė už BK 286 str. ir 290 str. sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 286 str. . ir 290 str., teismas

nusprendžia:

K. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 286 str., ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

K. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 290 str., ir paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 63 str. 1, 2 ir 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis LR BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie Kupiškio rajono apylinkės 2008-11-06 nutartimi subendrintos (subendrinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008-05-09 ir 2008-02-29 nuosprendžiai, paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), tačiau neatliktos 2 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, nuo kurios buvo lygtinai atleistas ( Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-14 nutartis), iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti K. R. galutinę bausmę – 2 metų ir 5 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę.

K. R. , a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Remiantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2012-01-28 iki 2012-01-30 ( dvi paras).

K. R. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.