Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-84-602/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-04
Bylos Nr.: eA-84-602/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02533-2022-2
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Virginija Volskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas: Pagirių bendruomenės „Medeina“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos agentūros
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Homanit Lietuva“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eA-84-602/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02533-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.2.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“, atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Homanit Lietuva“ apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Homanit Lietuva“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Pagirių bendruomenė „Medeina“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (30.1)-A4E-5679 „Dėl UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagiriuose Šiltnamių g. 29, 33 poveikio aplinkai“; 2) perduoti atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai klausimą dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindė tokiais argumentais:

2.1. UAB „Homanit Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė, Statytojas, PŪV vykdytojas) yra Vokietijos kapitalo bendrovės „Homanit“ dukterinė įmonė, per kurią nutarta pradėti medžio plaušo plokščių gamyklos statybą ir eksploataciją Lietuvoje. Siekdama nurodyto tikslo Bendrovė įsigijo žemės sklypą Pagiriuose, Šiltnamių gatvėje, buvusioje Pagirių šiltnamių teritorijoje (toliau – ir Žemės sklypas). Pagrindinė produkcija visose „Homanit“ įmonėse, įskaitant ir planuojamą gamyklą Pagiriuose, yra vidutinio (MDF) ir didelio (HDF) tankio suspaustos medžio plaušo plokštės. Tokios produkcijos gamybai neišvengiamai tenka naudoti chemines medžiagas. Žemės sklypas patenka į Pagirių vandenvietės apsaugos zonos (toliau – ir VAZ) 3-iosios juostos 3a sektorių, kuriame draudžiama sandėliuoti ir naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius, kaip tai įtvirtinta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir SŽNSĮ) 106 straipsnyje. Pagal Planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (toliau – ir PŪVPAVĮ) PŪV patenka į pirmo priedo veiklų, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, 7.2 punktą: medienos masės iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos gamyba, tačiau pagal PŪVPAVĮ 3 straipsnio 5 dalies nuostatas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – ir PAV) negali būti atliekamas, jei planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais.

2.2. Statytojas, siekdamas išvengti šių apribojimų, siekė sumažinti VAZ teritorijos dydį, kad Statytojo valdomas Žemės sklypas nepatektų į 3a sektorių, todėl siekė įrodyti, kad gamyklai neva reikalinga geležinkelio vėžė, kuri eitų per Pagirių vandenvietės šiaurinį bloką, o kadangi šiaurinis blokas nėra eksploatuojamas, reikia perskaičiuoti VAZ teritoriją, atsisakant šiaurinio bloko apsaugos. Buvo parengta ir Lietuvos geologijos tarnybai pateikta hidrogeologinė ataskaita „Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos perskaičiavimas“, kurioje iš įvertintų išteklių kiekio buvo tiesiog išbraukti Pagirinių vandenvietės šiaurinio bloko ištekliai. Lietuvos geologijos tarnyba 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-263 aprobavo sumažintus Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklius, o Vilniaus rajono savivaldybės administracija atitinkamai 2020 m. gegužės 29 d. pradėjo bendrojo plano koregavimo procedūras, kurių tikslas – sumažinti Pagirių vandenvietės teritoriją bei atitinkamai panaikinti šiaurinio bloko VAZ. Šie sprendimai užginčyti teisme.

2.3. Statytojas, nelaukdamas, kuo pasibaigs VAZ sumažinimo klausimas, išskaidė gamyklos projektavimą ir statybą taip, kad dalį gamyklos pastatų, kuriuose nėra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, galėtų pradėti nedelsiant – Statytojui jau yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas statyti administracinį pastatą, sandėlį bei tyrimų ir plėtros centrą, kuris jau yra realizuojamas.

2.4. Taip pat Statytojas, nelaukdamas, kol bus išspręstas klausimas dėl VAZ ribų, nusprendė pradėti PAV procesą, nors jis negali būti atliekamas, kadangi VAZ 3a sektoriuje draudžiama sandėliuoti ir naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius. Vis dėlto Statytojas PAV ataskaitoje nurodė, kad neva gamykloje (priešingai nei kitose „Homanit“ gamyklose ir kitose analogiškose kitų įmonių gamyklose) nebus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, o krautuvai kuro (dyzelino ir suskystintų dujų) pildytis važinės iki degalinių.

2.5. Atsakovas, nors iš pradžių ir kėlė klausimus dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių, galų gale skundžiamu Sprendimu pritarė parengtai (pakoreguotai) PAV ataskaitai.

2.6. PAV negalėjo būti pradėtas: Pagirių vandenvietė yra priskiriama II grupės požeminio vandens vandenvietei (pagal SŽNSĮ 2 str. 10 d.). Pagal SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir 8 dalį II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-oje juostoje 3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas, įskaitant gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti.

2.7. SŽNSĮ 2 straipsnis nepateikia pavojingos cheminės medžiagos apibrėžimo, todėl vadovaujantis SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalimi tokios sąvokos aiškintinos pagal kituose teisės aktuose, kurie įvardinti SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalyje pateikiamus apibrėžimus. Šiuo metu galiojančios SŽNSĮ redakcijos 2 straipsnio 54 dalis numato, kad aiškinant sąvokas būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymu (toliau – ir CMCMĮ). PAV pradžios metu galiojusios SŽNSĮ redakcijos 2 straipsnio 54 dalyje nebuvo nuorodos į šį įstatymą, todėl sąvoka pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai (preparatai) PAV pradžios metu turi būti aiškinama pagal kitus įstatymus, nurodytus SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalyje. Vienintelis tuo metu galiojęs įstatymas, nurodytas SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalyje, kuriame buvo apibrėžta reikiama sąvoka, buvo Aplinkos apsaugos įstatymas, kurio 2 straipsnio 13 dalis numatė, kad pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams. Iš tokio apibrėžimo seka, kad VAZ teritorijos 3a sektoriuje negalėjo būti naudojamos medžiagos, kurios turi paminėtas pavojingų medžiagų savybes nepriklausomai nuo tokių medžiagų kiekio ar jų koncentracijos mišinyje.

2.8. Kaip matyti iš PAV ataskaitos bei kitų pateikiamų įrodymų, pagrindinis ginčas kilo dėl to, ar PŪV vykdytojo ketinamos naudoti medžiagos priskirtinos prie pavojingų cheminių medžiagų/mišinių ar ne. PAV ataskaitoje neneigiama, jog planuojamuose mišiniuose bus pavojingų cheminių medžiagų, tačiau siekiama įrodyti, kad jų koncentracija yra per maža, kad mišinius būtų galima klasifikuoti kaip pavojingus cheminius mišinius pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – ir Reglamentas 1272/2008, CLP reglamentas), kuriuo remiantis pateikiama pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių apibrėžtis CMCMĮ 2 straipsnio 6 dalyje. Visgi, PAV pradžios metu SŽNSĮ nuorodos į šį įstatymą nebuvo, o tai reiškia, kad planuojamos naudoti cheminiuose mišiniuose pavojingos cheminės medžiagos negali būti naudojamos VAZ teritorijoje nepriklausomai nuo mišinio koncentracijos.

2.9. Konkrečiai PŪV metu bus naudojamos šios pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai (toliau nėra pateikiamas baigtinis sąrašas): 1) dyzelinas; 2) suskystintos dujos; 3) boro rūgštis; 4) reagentas tyrimams laboratorijoje; 5) kitos PAV ataskaitoje neatskleistos, bet neišvengiamai naudotinos medžiagos ir mišiniai. Vien PŪV vykdytojo teiginiai, kad jis nenaudos pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių, niekaip neįrodo, kad jis to tikrai nedarys. Atsakovas, vertindamas PAV ataskaitą, turėjo PŪV vykdytojo planuojamą gamyklą lyginti su kitomis analogiškomis gamyklomis, o PAV ataskaitos teiginius, be kita ko, vertinti kritiškai. Vis dėlto šiuo atveju susidarė situacija, kai atsakovas patikėjo PAV ataskaitoje teikiamais deklaratyviais teiginiais ir jų nepatikrino bei neįvertino kritiškai. Aplinkybę, kad pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas tokioje gamykloje buvo savaime suprantamas, įrodo ir Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. raštas, kuriame Aplinkos ministerija pateikia išvadą, jog PAV yra negalimas.

2.10. Bendruomenė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad PŪV metu bus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, tačiau atsakovas į tokias Bendruomenės pastabas neatsižvelgė, o PAV ataskaitos nevertino remdamasis objektyviais duomenimis (faktais), t. y. Sprendime nepagrįstai teigiama, jog gamyklos ūkinės veiklos metu atskirų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie atitinka klasifikavimo kaip pavojingi kriterijus pagal Reglamentą 1272/2008, naudojama, gaminama ar sandėliuojama nebus.

2.11. PAV ataskaitoje yra pateikiami duomenys apie planuojamą energijos, kuro ir degalų sunaudojimą. Iš PAV ataskaitoje esančios 1.2.4 lentelės matyti, kad bus naudojamas ir dyzelinas bei suskystintos dujos. Per metus planuojama sunaudoti 340 tonų dyzelino, kas sudaro maždaug 1100-1200 litrų per parą, bei dar papildomai 160 tonų suskystinų dujų, kas sudaro beveik 1000 litrų per parą, tačiau PAV ataskaitoje deklaruojama, kad neva dyzelinas ir suskystintos dujos bus perkami degalinėse (dėl to neva nebus sandėliuojamas gamykloje), o atsakovas šių teiginių neįvertino kritiškai. Pagal PAV ataskaitą seka, kad dyzeliną ir suskystinas dujas naudojantys krautuvai patys važinės viešais keliais iki artimiausių degalinių, nors jie nėra tam pritaikyti (ypač prastomis oro sąlygomis – lyjant, sningant, kt.). Statytojas neišvengiamai turės gamyklos teritorijoje laikyti didelius kiekius dyzelino ir suskystintų dujų. Tiek dyzelinas, tiek suskystinos dujos yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos, ką patvirtina Europos cheminių medžiagų agentūros kaupiami duomenys REACH duomenų bazėje. SŽNSĮ draudžia VAZ teritorijoje ne tik sandėliuoti, bet ir naudoti pavojingas chemines medžiagas. Pagal Reglamento 1272/2008 2 straipsnio 25 punktą cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas – perdirbimas, preparatų ruošimas, suvartojimas, sandėliavimas, laikymas, apdorojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, sumaišymas, gaminio gaminimas arba kitoks naudojimas. Net ir pristačius kurą į teritoriją ne krautuvais, kuras turės būtų perpilamas, be to, krautuvai kurą suvartos.

Atsiliepimas

2.12. Atsakovas, vertindamas ankstesnes PAV ataskaitos versijas, 2022 m. kovo 22 d. pateiktose pastabose nurodė, kad PAV ataskaitoje turi būti patikslintas procesas, kuriame bus naudojama boro rūgštis (H3BO3), pateikiant jos saugos duomenų lapą (boro rūgštis, kuri yra toksiška reprodukcijai, minima PAV ataskaitos 8 priedo 4 punkte „Žaliavos ir planuojamos naudoti cheminės medžiagos“ pateiktoje 4.1.1 lentelėje „Planuojamų naudoti cheminių medžiagų profesinės vertės darbo aplinkoje pagal HN 23:2011“. Kaip matyti iš ankstesnės PAV ataskaitos Rizikos analizės, PŪV buvo numatyta naudoti Bio-Kat-1005WU, į kurį įeina boro rūgštis. Tačiau galutinėje PAV ataskaitoje į šią pastabą neatsižvelgta ir nenurodyta, kokiame procese bus naudojama ši medžiaga, o naujoje Rizikos vertinimo versijoje boro rūgšties nebeliko. Boro rūgštis yra technologinė medžiaga, kuri yra naudojama bioskruberyje. Pastarasis įrenginys yra skirtas kietųjų dalelių, formaldehido ir vandenyje tirpių, biologiškai skaidžių angliavandenilių (LOJ) valymui. Boro rūgštis yra reikalinga formaldehidui skaidyti. Formaldehidas yra kancerogeninė, mutageninė ir toksiška cheminė medžiaga. Formaldehidas yra tirpios vandenyje dujos, todėl ir yra surenkamos naudojant vandens užsklandą. Boro rūgštis buvo numatyta kaip Bio-Kat-1005WU (amonio sulfato ir boro rūgšties mišinio) sudėtinė dalis.

2.13. Galutinėje PAV ataskaitoje nurodyta, kad vietoje Bio-Kat-1005WU bus tiesiog naudojama Bio-Kat-1013WU, nepateikiant jokių motyvų ir pagrindimo, jog naujai pasirinkta medžiaga atliks tą pačią funkciją lygiai taip pat efektyviai, t. y. kaip atliks formaldehido (ypač pavojingos cheminės medžiagos) skaidymą. Naujai įrašytas Bio-Kat-1013WU savo tirpumu vandenyje (22g/100ml) nuo Bio-Kat-1005WU (74,4g/100ml) skiriasi net 3 kartus, kas, tikėtina, apsunkina reikiamos katalizatoriaus koncentracijos palaikymą vandenyje, dėl ko gali ženkliai išaugti rizika, jog formaldehidas nebus surinktas ir pateks į aplinką.

2.14. PAV ataskaitoje pateikta informacija apie dumblo susidarymą nėra išsami, kadangi pagal pateiktos informacijos apimtį neįmanoma nustatyti, kaip susidaro dumblas, o nurodytų medžiagų apimtis yra akivaizdžiai per maža. Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, kad PAV metu nebuvo atskleistos visos naudotinos cheminės medžiagos ir mišiniai.

2.15. PŪV vykdytojas, siekdamas užtikrinti savo produkcijos kokybę ir atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi nuolat tikrinti savo gaminamą produkciją, įskaitant ir cheminę sudėtį. Pastarojo patikrinimo tikslas yra nustatyti, ar pagamintoje produkcijoje formaldehido likučiai neviršija leistinų dydžių. Tokiam patikrinimui yra naudojami reagentai, kurie klasifikuojami kaip pavojinga cheminė medžiaga, pavyzdžiui, metilbenzenas (toluenas). Produkcija turi būti tikrinama nuolat (kasdien), todėl produkcijos vežiojimas į kitas laboratorijas būtų nepatogus ir ekonomiškai neracionalus. Kitos analogiškos gamyklos savo teritorijose turi laboratorijas.

2.16. PAV ataskaitos teiginys, kad planuojamojoje gamykloje tokie tyrimai nebus atliekami ir bus naudojamasi kitų laboratorijų paslaugomis, vertintini kritiškai. PŪV vykdytojas viešai deklaruoja, kad bus įsteigtas ir tyrimų bei plėtros centras, taigi sunkiai paaiškinama, kodėl bus kuriamas tyrimų bei plėtros centras, tačiau nebus įrengta laboratorija formaldehido kiekiams produkcijoje nustatyti. PAV ataskaitoje nepateikiami jokie duomenys, kur ir kokios laboratorijos tokius tyrimus atliktų ir ar jos turi pajėgumus atlikti tyrimus tokiais kiekiais ir terminais, kad patenkintų PŪV vykdytojo poreikius. PAV ataskaitoje pasisakant apie kitus tyrimus nustatant išvalytame vandenyje „izotiazolinų“ grupės medžiagų suminę koncentraciją, nurodoma, jog numatomas tyrimų dažnumas priklauso nuo šalyje esančių laboratorijų ir jų gebėjimo atlikti nurodytus tyrimus, kas įrodo, kad laboratorijų gebėjimai atlikti tyrimus, ypač kasdienius kalbant apie plokščių tyrimus, nėra savaime suprantami. PAV nebuvo pradėtas iki 2021 metų pavasario, t. y. po to, kai buvo bandyta sumažinti VAZ teritoriją.

2.17. Kartu su PAV ataskaita jos prieduose yra pateikti planuojamų naudoti cheminių medžiagų ir mišinių saugos duomenų lapai. CMCMĮ 2 straipsnio 8 dalis numato, kad saugos duomenų lapas – dokumentas, kuriame pateikiama Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 31 straipsnio 6 dalyje nustatyto turinio informacija apie cheminę medžiagą ir cheminį mišinį, kuria remdamasis cheminių medžiagų ir cheminių mišinių platintojas ir naudotojas (įskaitant cheminių mišinių ruošėją ir gaminių gamintoją) imasi reikalingų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga. Saugos duomenų lapo 2 antraštėje turi būti nurodomi galimi pavojai, o 12 antraštėje – ekologinė informacija. Planuojamų naudoti dažų Wa.-Walzgrund R4-DLB2883 saugos duomenų lapo 12 skirsnyje nurodyta, jog „labai pavojinga vandeniui. Neleiskite, kad produktas patektų į gruntinį vandenį, vandens telkinius ar kanalizaciją net ir nedideliais kiekiais. Pavojus geriamam vandeniui, jei į žemę patenka net labai maži kiekiai“. Identiška situacija yra ir su planuojamu naudoti to paties gamintojo gruntu Wa.-Haftgrund R4-DLB2882 – pagal saugos duomenų lapo 12 skirsnį šio cheminio mišinio net ir patys mažiausiai kiekiai yra itin pavojingi geriamam vandeniui. Hidraulinės alyvos Energol HLP-HM 46 saugos duomenų lapo 12 skirsnis taip pat įspėja, kad išsiliejimai gali prasiskverbti į dirvožemį ir užteršti gruntinius vandenis. Tuo tarpu PŪV yra numatyta Pagirių vandenvietės VAZ teritorijoje, kuri ir yra nustatyta siekiant vienintelio tikslo – apsaugoti geriamąjį vandenį nuo taršos.

2.18. VAZ teritorijoje draudžiama naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius, nebent tokios medžiagos ir mišiniai naudojami geriamajam vandeniui ruošti. Bet kurioje gamykloje, įskaitant ir planuojamą Statytojo gamyklą, vyksta ne tik produkcijos gamybinis procesas, bet ir kiti procesai/veiksmai, kurie būtini užtikrinti sklandų visos gamyklos funkcionavimą bei darbuotojų darbą. Kaip skelbia Statytojas savo internetinėje svetainėje, ieškomiems darbuotojas bus užtikrintas nemokamas maitinimas, kas reiškia, jog PŪV teritorijoje bus valgykla su virtuve, be to, gamykloje neišvengiamai turės būtų įrengti tualetai ir t. t., o visa tai reikės prižiūrėti, valyti, dezinfekuoti ir pan. Akivaizdu, kad to pasiekti neįmanoma nenaudojant cheminių medžiagų ir mišinių. Tačiau Statytojas atsisako pateikti atitinkamą informaciją, o atsakovas tokios informacijos nepareikalavo, dėl ko priimant Sprendimą nebuvo tinkamai ir išsamiai patikrinta, ar VAZ teritorijoje nebus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai. Atitinkamai dėl to nebuvo pasiekti PAV tikslai bei neužtikrinta, kad iš PŪV teritorijos nebūtų teršiama Pagirių vandenvietė.

2.19. Atsakovas savo 2022 m. kovo 22 d. pateiktų pastabų 13 punkte nurodė apsvarstyti cheminių medžiagų ir mišinių sandėliavimo vietas, nesančios VAZ, ir (ar) technologijos, kurios metu būtų naudojami cheminiai mišiniai, savo sudėtyje neturintys pavojingų cheminių medžiagų, alternatyvą, nes VAZ pakeitimai nėra įteisinti (negalioja) bei tai, kad PŪV metu numatoma naudoti ir sandėliuoti didelius kiekius nepavojingų cheminių mišinių (naudoti apie 36 490 t/m, vienu metu sandėliuoti apie 900 t), kurių sudėtyje yra pavojingų cheminių medžiagų (naudojamuose mišiniuose apie 133 t/m, sandėliuojamuose mišiniuose apie 3 t/m).

2.20. PAV ataskaitos 30 puslapyje nurodyta, kad PŪV vykdytojas rado galimybę dalį cheminių medžiagų ir cheminių mišinių laikinai (iki kol įsigalios VAZ pakeitimai, sumažinantys VAZ ribas) sandėliuoti už VAZ ribų. Tačiau toks teiginys yra deklaratyvus, kadangi nėra nurodyta, kurioje vietoje bus sandėliuojama dalis cheminių medžiagų ir mišinių, o atsakovas nepareikalavo tokio teiginio patikslinti ir pagrįsti.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

3.1. Analogiško tipo gamyklose yra naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai. Bendruomenės prašymu atsakovas pateikė Bendruomenei duomenis iš IS „AIVIKS“ sistemos apie sunaudojamas pavojingas chemines medžiagas ir mišinius kitose gamyklose Lietuvoje. Kaip matyti iš UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ pateiktų duomenų, šių juridinių asmenų valdomose gamyklose yra sunaudojami dideli kiekiai skirtingų rūšių cheminių medžiagų ir mišinių. Statytojo statoma gamykla technologiniu požiūriu yra analogiška UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ gamykloms, t. y. Statytojas savo gamykloje negalės pagaminti produkcijos nenaudodamas tų pačių cheminių medžiagų ir mišinių kaip ir ,,UAB IKEA Industry Lietuva“ bei AB ,,Klaipėdos mediena“.

3.2. UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ savo gamyklose gamina medienos drožlių plokštes („PB – particle boards“). Statytojas PAV ataskaitoje nurodo, kad gamins vidutinio ir didelio tankio suspaustas medžio plaušo plokštes (atitinkamai vadinama MDF ir HDF). Technologinių procesų analogiškumas reiškia ir tai, kad gamybos metu yra naudojamos tos pačios cheminės medžiagos, t. y. cheminiu lygmeniu procesai yra visiškai analogiški (būtina derva, kietikliai, surišėjai, parafino emulsijos). Kitaip tariant, būtina plokštės pagrindą sudarysiančią medieną (jos dalis) suklijuoti, klijai turi sukietėti, įgyti atitinkamą tvirtumą, atsparumą ir kitas savybes, o visą tai nulemia cheminės reakcijos, kurioms naudojamos atitinkamos medžiagos ir mišiniai. Vėlesnėje gamybinėje stadijoje gali skirtis plokštės apdirbimas, glaistai, laminatas ir pan., bet pats plokštės pagrindas (jos paruošimas cheminiu požiūriu) nesiskiria. Apie technologinio proceso ir naudojamų cheminių medžiagų/mišinių analogiškumą pasisakoma ir literatūroje.

3.3. PAV ataskaitoje nurodyta, kad plokščių gamybos metu bus naudojami klijai – derva MUF/UF „Kaurit glue 335 liquid“. MUF/UF nėra vienas cheminis mišinys. MUF ir UF yra du skirtingi (skirtingos sudėties) cheminiai mišiniai. PAV ataskaita yra pateiktas tik UF dervos saugos duomenų lapas, o atsakovas nepareikalavo MUF dervos saugos duomenų lapo ir nesiaiškino, ar ketinama naudoti MUF derva nėra pavojingas cheminis mišinys.

3.4. Net jei Statytojas naudos tik UF dervą, cheminiu požiūriu tai veda prie neišvengiamo kitų pavojingų cheminių medžiagų/mišinių, kurie nenurodyti PAV ataskaitoje, naudojimo, nes priešingu atveju Statytojas negalės pagaminti kokybiškos produkcijos bei kontroliuoti formaldehido likutinio kiekio plokštėse. Minėtos kitos gamyklos naudoja MUF dervas, kurios klasifikuojamos kaip pavojingas cheminis mišinys. Neišvengiamai bus naudojama MUF derva.

3.5. Pagrindiniai kietikliai naudojami MDF ir tuo pačiu HDF plokščių gamyboje yra amonio sulfatas ir amonio nitratas. Jeigu bus naudojama UF derva, tiek amonio sulfatas, tiek amonio nitratas nebus pakankami, kad susidarytų pakankamas rūgštingumas ir tinkamas dervos kietėjimo greitis. Susidūrus su tokia problema, neišvengiamai turės būti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos – sieros rūgštis, etilenglikolis, kt.

3.6. PAV ataskaitoje katalizatorius Bio-Kat-1005 WU buvo pakeistas katalizatoriumi Bio-Kat-1013 WU, kas reiškia, jog katalizatorius Bio-Kat-1005 WU klasifikuojamas kaip pavojingas cheminis mišinys (o kartu tai leidžia abejoti bet kokiais PAV ataskaitos teiginiais). Statytojas PAV ataskaitoje deklaruoja, kad Lietuvoje yra diegiama analogiška technologija kaip ir Statytojo gamykloje Lenkijoje Krosno mieste. PAV ataskaitoje nėra nurodyta, kad dėl gautų atsakovo pastabų kaip nors yra keičiama technologija ir įranga gamykloje lyginant su ta, kuri buvo aprašyta pirminėje PAV ataskaitoje.

3.7. Statytojas deklaruoja, kad Lietuvoje yra diegiama analogiška technologija kaip ir gamykloje Lenkijoje, o formaldehido sklaida (0,5 val. ir 24 val.) ir metinis tonažas (t/metus) vertintas bei skaičiuotas pagal įrangos gamintojo „Wessel“ deklaruojamą teršalo išvalymo efektyvumą. Taigi susidaro tokia situacija, jog pirminėje PAV ataskaitoje gauta formaldehido emisija 78,111 t/m paskaičiuota pagal Lenkijoje taikomą technologiją su katalizatoriumi Bio-Kat-1005 WU, tačiau pakeitus katalizatorių (kas neišvengiamai keičia chemines reakcijas ir veiklos efektyvumą) į Bio-Kat-1013 WU formaldehido emisija apskaičiuota visiškai identiška – tos pačios 78,111 t/m. Tai leidžia daryti išvadą, jog Statytojas savo veikloje naudos katalizatorių Bio-Kat-1005 WU, kuris VAZ teritorijoje negali būti naudojamas.

3.8. IS „AIVIKS“ duomenys pagrindžia, kad Statytojas savo veikloje neišvengiamai naudos ir kitas (PAV ataskaitoje neatskleistas) pavojingas chemines medžiagas ir mišinius.

3.9. Iš IS „AIVIKS“ duomenų matyti, kad tokio pobūdžio šiuolaikinių gamyklų neįmanoma eksploatuoti nenaudojant pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių. UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ 2021 metais deklaravo, jog sunaudojo 20 skirtingų rūšių pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių, o AB ,,Klaipėdos mediena“ – 23 (realus skaičius gali būti dar didesnis, kadangi duomenis teikiantis subjektas gali neteisingai vertinti, kad kai kurios medžiagos/mišiniai nėra pavojingi, be to, duomenys teikiami tik tuo atveju, jei suvartojamas atitinkamas kiekis medžiagų ir mišinių). Tuo tarpu Statytojas teigia, kad jis analogiškoje gamykloje nenaudos nei vienos pavojingos cheminės medžiagos/mišinio. UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ deklaravo, kad naudojo skiediklį 646, kuris skirtas paviršių valymui. Toks deklaravimas yra visiškai suprantamas, kadangi gamykloje įrangą nuolat reikia valyti ir vien tik vandens efektyviam valymui tokioje gamykloje nepakanka. Tačiau PAV ataskaitoje teigiama, kad tirpikliai neva nebus naudojami.

3.10. IS „AIVIKS“ duomenys patvirtina, kad tiek UAB ,,IKEA Industry Lietuva“, tiek ir AB ,,Klaipėdos mediena“ turi laboratorijas ir naudoja atitinkamus reagentus formaldehido kiekiui produkcijoje nustatyti. Išorės laboratorijų naudojimas būtų neracionalus.

3.11. Bendruomenės prašymu Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto prof. dr. L. K. pateikė tokias esmines pastabas: a) lentelėje 1 neteisingai nurodyta KD2,5 ribinė vertė; b) skaičiavimams panaudotos metodikos, kurios arba netaikomos, arba yra pasenusios ir nepatikimos; c) lentelėje 5 ir priede 4 pateiktos atitinkamų emisijų vertės, tačiau pagrindžiančių matavimų ir skaičiavimų arba laboratorinių tyrimų iš analogiškos įmonės nepateikta; d) išlakų išmetimo temperatūra turi būti patikslinta, plotiniams taršos šaltiniams negali būti taikomi taškinių taršos šaltinių fiziniai parametrai, todėl tikėtina, kad taršos sklaidos modeliavimo rezultatai nėra teisingi; e) PAV ataskaitoje nėra nagrinėjami lakūs organiniai junginiai, be to, rekomenduojama įvertinti bendrųjų lakių organinių junginių koncentracijas.

3.12. Tokio pobūdžio gamyklų sukeliama tarša lemia realias pasekmes žmonių sveikatai, ypač turint omenyje formaldehido emisiją, kuri sukelia ligas.

4. Pareiškėjas 2024 m. sausio 19 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

4.1. Kitos gamyklos (pavyzdžiui, UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“) iš esmės yra analogiškos, nes medienos skydų gamyboje pagrindinė technologija yra tokia pati – supresuojama masė (mechaninis procesas) ir naudojama rišamoji medžiaga (dažniausiai kietikliai iš formaldehido).

4.2. Statytojas teigia, kad pateikia „Homanit“ grupės gamyklose naudojamos MUF dervos saugos duomenų lapą, tačiau prie PAV jo nėra, todėl kyla abejonė, ar ir visas kitas planuojamas naudoti medžiagas nurodė PAV. Bendrovė nepateikė analogiškos gamyklos Lenkijoje naudojamų cheminių medžiagų sąrašų.

4.3. Faktą, kad Statytojas PAV ataskaitoje nenurodė visų gamyklos veiklai būtinų cheminių medžiagų ir mišinių, patvirtina ir atsakovo 2024 m. sausio 19 d. atsakymas Bendruomenei.

4.4. Faktą, kad bus įrengta laboratorija patvirtinta tai, kad pareiškėjui pavyko sužinoti, kad UAB „Grida“ pateikė galimam tiekėjui visą sąrašą įrangos, dėl kurios Statytojas yra pateikęs užklausą UAB „Grida“. Taip pat šią aplinkybę įrodo darbo skelbimas apie tai, kad Statytojas ieško kokybės kontrolieriaus-laboranto.

4.5. Prof. dr. L. K. pateikė, be kita ko, tokias pagrindines išvadas: a) nėra pateikta laboratorinių tyrimų protokolai iš analogiškos gamyklos; b) emisijų informacija pateikta iš analogiškos gamyklos Lenkijoje naudojant MUF/UF dervą Kaurit glue 335 liquid, tačiau derva negali būti ir MUF, ir UF vienu metu, todėl neaišku kokią dervą naudojant buvo gautos emisijos Lenkijoje ir kokią dervą Statytojas naudos Lietuvoje; c) fizinių teršalų parametrų lentelėje nurodyti plotinių taršos šaltinių duomenys tokie, kokių nėra galimybės įvesti į Aeromod-View programą; d) teritorijos užstatymas teršalų sklaidos vertinimo metu nebuvo įvertintas; e) PAV ataskaitoje nagrinėjimai „lakūs organiniai junginiai“ yra bendra junginių grupė, į kurią įeina visa eilė atskirų junginių, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas, todėl siekiant tinkamai įvertinti visas emisijas ir sklaidą aplinkos ore, būtina atlikti skaičiavimus ir modeliavimus ne tik bendrai suminiams lakiesiems organiniams junginiams, bet ir atskirai kiekvienam išsiskiriančiam junginiui, kuris yra ribojamas pagal teisės aktus. Suminis vertinimas nėra pakankamas, nes dalies atskirų junginių, įeinančių į suminį vertinimą, koncentracijos gali viršyti ribines vertes, nustatytas jiems kaip atskiriems organiniams junginiams; f) dokumentų rengėjai neretai naudojasi atsakingų institucijų vertintojų žinių stoka ir ataskaitoje pateikia „švarią, gražią“ informaciją, kas susiklostė ir šiuo atveju.

5. Pareiškėjas 2024 m. kovo 22 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

5.1. Yra pateikti tik galutiniai oro taršos modeliavimo rezultatai AERMOD View programa, dėl ko nėra galimybės patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių klaidų suvedant duomenis.

5.2. Dalies medienos plokščių gamybos metu išsiskiriančių junginių kiekis aplinkos ore yra ribojamas, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakyme Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“. Todėl yra būtina atlikti lakiųjų organinių junginių (toliau – ir LOJ) pagal kiekvieną junginį atskirai (o ne suminį), kad įsitikinti kiekvieno junginio emisijos atliktimi ribojimui.

6. Pareiškėjas 2024 m. kovo 28 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

6.1. Nėra ginčo, kad tiek dyzelinas, tiek suskystinos dujos yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos ir bus naudojami PŪV. Atsakovas teigė, kad SŽNSĮ 106 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas draudimas netaikomas kuro naudojimui vidaus degimo varikliuose, tačiau jie bus naudojami ne tik vidaus degimo varikliuose. PAV ataskaitoje nebuvo pateikta informacija dėl krautuvų užpildymui kuru planuojamo naudoti benzovežio ar panašios technikos. Perpylimas iš benzinvežių į krautuvų kuro bakus nepriklausomai nuo to, kokios žarnos ir sistemos yra naudojamos, yra laikomas pavojingos cheminės medžiagos naudojimu pagal Reglamento 1272/2008 2 straipsnio 25 punkte pateiktą naudojimo apibrėžimą.

6.2. Atsakovas dyzelino ir suskystintų dujų naudojimo (jo vertinimą PAV metu) klausimą susiaurino tik iki to, jog turi būti vertinamas tik kuro sunaudojimas poveikio oro taršai aspektu bei kuro įsigijimo šaltinių legalumo aspektu.

Atsiliepimas

6.3. Atsakovas taip pat teigė, jog jis vertino ir tai, kad Statytojo teritorijoje bus įrengtos asfalto / betono dangos aikštelės / keliai ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, bus naudojamos absorbuojančios medžiagos, tačiau tai yra teisiškai nereikšminga SŽNSĮ 106 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme, nes pagal jas draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti.

6.4. Suminis LOJ vertinimas nėra pakankamas. Pozicija grindžiama ne tuo, jog vienas ar kitas junginys nebuvo įvertintas PAV metu, o tuo, jog toks vertinimas apskritai nebuvo atliktas, ką iš esmės pripažįsta ir pats Statytojas.

7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą:

8. Agentūra atsiliepimą grindė šiais argumentais:

8.1. Agentūra priėmė Sprendimą vadovaudamasi PŪVPAVĮ bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatų reikalavimais bei nustatytomis procedūromis. Agentūra prieš priimdama Sprendimą teisingai įvertino PAV ataskaitoje ir jos prieduose PAV rengėjo ir Bendrovės pateiktą informaciją ir neturėjo teisinio pagrindo priimti neigiamą sprendimą. Be to, Agentūra priimtame Sprendime aiškiai nurodė, kokiomis sąlygomis gali būti vykdoma Bendrovės planuojama ūkinė veikla.

8.2. Pareiškėjas savo skundą grindė tik ta faktine aplinkybe, kad PAV negalėjo būti atliktas, nes VAZ 3a sektoriuje draudžiama sandėliuoti pavojingas medžiagas ir mišinius. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atitinkamai 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. KADI-747 pradėjo Vilniaus rajono bendrojo plano koregavimo procedūras, kurių tikslas – sumažinti Pagirių vandenvietės teritoriją bei atitinkamai panaikinti šiaurinio bloko VAZ (bendrojo plano koregavimo procedūros dar nėra baigtos).

Šalies argumentai

8.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Agentūra prieš priimdama Sprendimą turėjo vadovautis bendrajame teisės akte (Aplinkos apsaugos įstatyme) numatytomis sąvokomis, o ne specialiajame teisės akte (CMCMĮ) nurodytomis sąvokomis.

8.4. Agentūra vadovavosi SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalies nuostatomis, kurios galiojo Sprendimo priėmimo metu ir kuriose yra nuoroda į CMCMĮ vartojamų sąvokų apibrėžimus. Agentūrai nesuprantama, kodėl SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai“ iki 2021 m. lapkričio 26 d. (t. y. iki SŽNSĮ 2 str. 54 d. papildymo įsigaliojimo) turėjo būti aiškinama pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 dalyje nurodytą sąvoką „pavojingos medžiagos“, kuri yra bendro pobūdžio, nekonkreti ir plataus aiškinimo. Be to, šioje nurodytoje sąvokoje nėra išaiškinta, kas yra pavojinga cheminė medžiaga ir mišiniai, o to paties įstatymo 20 straipsnio ir 109 straipsnio nuostatose sprendžiant klausimus, susijusius su cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimais yra nukreipiama į CMCMĮ bei Reglamento Nr. 1272/2008 (CLP reglamento) nuostatas.

8.5. Sprendime Agentūra nurodė, kad „<...>Ataskaitos 1.2.6 lentelėje nurodytos cheminės medžiagos / mišiniai ūkinės veiklos metu bus naudojami nekeičiant jų sudėties. Cheminių medžiagų / mišinių laikymas / sandėliavimas bus vykdomas pastatuose, uždarose, tam pritaikytose patalpose, įrengtose su vandeniui nelaidžiomis grindimis, originaliose pakuotėse, todėl cheminėms medžiagoms / mišiniams patekti į aplinką laikymo / sandėliavimo metu galimybės nebus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad PŪV vieta vis dar patenka į Pagirių VAZ 3 juostos a sektorių, Bendrovė numatė dalį planuojamų naudoti cheminių medžiagų / mišinių laikinai (iki kol įsigalios VAZ pakeitimai, sumažinantys VAZ ribas) sandėliuoti už VAZ ribų. Cheminių medžiagų / mišinių naudojimas bus vykdomas pastatuose, tam pritaikytose uždarose patalpose, įrengtose su vandeniui nelaidžiomis grindimis, pilnai arba pusiau automatizuotuose sistemose, todėl cheminėms medžiagoms / mišiniams patekti į aplinką pačio technologinio proceso metu galimybės nebus. Technologiniame procese naudojamos atskiros cheminės medžiagos ir (ar) cheminiai mišiniai neklasifikuojami kaip pavojingi – nei viena atskira cheminė medžiaga ar cheminis mišinys neatitinka CLP reglamente nustatytų klasifikavimo kriterijų dėl pavojų vandens aplinkai ir / ar žmonių sveikatai, bei nėra priskirta nei viena fizinių pavojų klasė. Dalis mišinių (naudojami plokštės dažymo linijoje) savo sudėtyje turi nežymias koncentracijas tam tikrų sudėtinių dalių izotiazolinų grupės medžiagos, kurios atitinka klasifikavimo kriterijus pagal CLP reglamentą, tačiau šių medžiagų patekimas į gamtinę aplinką įmanomas tik jas nekontroliuojamai išleidžiant kartu su gamybinėmis nuotekomis iš dažymo linijos. Detali PŪV veikloje planuojamų naudoti cheminių medžiagų, įskaitant ir esančias mišiniuose, analizė pateikta PAV ataskaitos 8 priede „Rizikos vertinimo ataskaita“. Agentūra neturėjo pagrindo netikėti PAV ataskaitoje Bendrovės ir PAV rengėjo pateikta bei nurodyta informacija.

8.6. Pareiškėjas savo skunde nurodė tikėtinas būsimos veiklos rizikas, tačiau nepagrindė nei teisės aktų reikalavimais arba kitų specialistų išvadomis, nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovė vykdydama ūkinę veiklą pažeis Sprendime nustatytus reikalavimus cheminių medžiagų ir jų mišinių reikalavimams, jų laikymui ar sandėliavimui.

8.7. Agentūra priimtame Sprendime yra nurodžiusi ir kitą svarbią informaciją, kaip vykdant ūkinę veiklą bus su buitinėmis, gamybinėmis ir paviršinėmis nuotekomis, t. y. numatytos priemonės gamybinių ir buitinių nuotekų kontrolei, valymui ir išvedimui. Į UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tinklus išleidžiamų buitinių nuotekų užterštumas neviršys Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų leidžiamų koncentracijų.

8.8. Gamybinių nuotekų užterštumui nustatyti / kontroliuoti bus įrengti mėginių paėmimo šuliniai (MEG-5, MEG-4 ir MEG-3, žr. PAV ataskaitoje 2.1.6. pav.). Plokščių dažymo procese susidariusios nuotekos automatiniu būdu, uždarais slėginiais vamzdžiais bus surenkamos į atskirą talpą ir nukreipiamos valymui į projektuojamus nuotekų valymo įrenginius, kuriuose bus valomi fenoliai, sulfatai, chloridai ir kiti cheminiam deguonies suvartojimui įtaką turintys elementai (žr. PAV ataskaitos 2.1.3 lentelę). Teršalų koncentracijos kontrolei bus įrengtas mėginių paėmimo šulinys (MEG-4). Atsižvelgus į tai, kad Bendrovėje bus naudojami cheminiai mišiniai, kurių sudėtyje yra nežymios koncentracijos izotiazolinų grupės medžiagų ir įvertinus Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) Rizikos vertinimo komiteto nuomonę apie izotiazolinų grupės medžiagų būdingas savybes ir neigiamą poveikį vandens aplinkai, kaip papildomą rizikos valdymo priemonę, Bendrovė periodiškai vykdys izotiazolinų grupės medžiagų kontrolę ir nuotekų toksiškumo tyrimus (šulinyje MEG-4), siekiant suvaldyti bet kokį (net ir teorinį) poveikį vandens aplinkai. Veiklos pradžioje 3 kartus per metus (tik pradėjus veiklą, iki 6 mėn. ir iki 12 mėn. laiko tarpe nuo gamyklos veiklos pradžios) atliks monitoringą izotiazolinų grupės medžiagų koncentracijai nustatyti, iš dažymo linijos išleidžiamame dažymo įrangos plovimo vandenyje (izotiazolinų grupės medžiagų suminė koncentracija neturi viršyti 1 mg/L), mėginius siunčiant į akredituotas laboratorijas. Jei iš eilės einančiuose trijuose tyrimuose nebus nustatyta izotiazolinų grupės medžiagų suminės koncentracijos viršijimo, toliau kontrolinius tyrimus galima atlikti 1 kartą per metus.<...>“. Taigi visa ši Sprendime nurodyta informacija priešingai nei teigė pareiškėjas, patvirtino, kad Agentūra tinkamai, nešališkai, argumentuotai įvertino PAV ataskaitoje bei jos prieduose pateiktą informaciją ir priėmė teisingą objektyviomis aplinkybėmis bei teisės aktais pagrįstą Sprendimą.

8.9. Agentūra negali vertinti tos informacijos, kurios nėra PAV ataskaitoje ir jos prieduose. Agentūra negalėtų priimti sprendimo atmesti PAV ataskaitą vien tik todėl, kad galbūt Bendrovė vykdydama PŪV vykdys ją kitaip arba nevykdys kaip nurodė PAV ataskaitoje. PAV ataskaita ir Agentūros Sprendime nurodyta ūkinė veikla turės būti vykdoma taip, kaip yra numatyta Sprendime, priešingu atveju PŪV negalės būti vykdoma ir atitinkamai atsiradus nors kokiai taršai pagal teisės aktus Bendrovės veikla turės būti stabdoma.

8.10. Pareiškėjas bando įrodyti, kad bus naudojama boro rūgštis, tačiau ir pats pripažįsta, kad PAV ataskaitoje ir rizikos vertinime nebeliko šios rūgšties naudojimo. Pareiškėjas teigė, kad neva vietoje „Bio-Kat-1005WU“ bus tiesiog naudojama „Bio-Kat-1013WU“, kuri neatitiks reikalavimų ir bus nepasiektas tinkamas formaldehido, t. y. ypač pavojingos cheminės medžiagos, skaidymas. Pareiškėjas pateikė tik tikėtinus paaiškinimus, kurie nėra patvirtinti jokių specialistų ir nežinoma, iš kokių šaltinių yra paimta tokia informacija.

8.11. Agentūra vadovaujasi PAV ataskaitoje ir jos prieduose pateikta informacija, todėl negali priimti neigiamo sprendimo tuo pagrindu, kad galbūt Bendrovė vykdys veiklą ne pagal PAV ataskaitą.

8.12. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokių neatitikimų yra pateiktuose produktų saugos lapuose, tik nurodė, kad Agentūra neatsižvelgė į saugos duomenų lape esančius įspėjimus dėl dažų Wa.-Walzgrund R4 - DLB2883 ir Wa.-Haftgrund R4 -DLB2882, kurių saugos duomenų lapo 12 skirsnyje nurodyta, jog „labai pavojinga vandeniui“. Agentūra vadovavosi saugos duomenų lape nurodyta informacija, kad cheminiai mišiniai nėra klasifikuojami kaip pavojingi pagal CMCMĮ. Siekdama kaip įmanoma labiau apsaugoti požeminius vandenis ir vandenvietę, Agentūra Sprendime nurodė, kad „<...> Ataskaitos 1.2.6 lentelėje nurodytos chemines medžiagos ir cheminiai mišiniai PŪV metu bus naudojami nekeičiant jų sudėties. Cheminių medžiagų laikymas (sandėliavimas) / naudojimas turi būti vykdomas pastatuose, uždarose, tam pritaikytose patalpose, įrengtose su vandeniui nelaidžiomis grindimis, užtikrinant, kad cheminėms medžiagoms nebūtų galimybės patekti į aplinką, numatytos kitos priemonės. Taip pat Sprendime nurodyta, kad PŪV organizatorius turi imtis visų priemonių ir veiksmų, užtikrinant, kad dėl vykdomos veiklos nebūtų pakenkta požeminio vandens vandenvietei, vadovautis SŽNSĮ 106 straipsnio reikalavimais.

8.13. SŽNSĮ 106 straipsnyje nurodytas draudimas gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamam vandeniui ruošti, siekiant apsaugoti vandenvietes nuo cheminės taršos. CMCMĮ apibrėžtos sąvokos cheminė medžiaga, cheminis mišinys, pavojingosios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai ir kitos su cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymu susijusios sąvokos. CMCMĮ 2 straipsnio 6 dalyje pavojingosios cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai apibrėžti kaip cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 klasifikuojami kaip pavojingi. Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 nustato konkrečius reikalavimus ir kriterijus, kuriais remiantis cheminė medžiaga ir / ar cheminis mišinys yra klasifikuojamas pagal atitinkamas pavojaus klases ir kategorijas dėl fizinių pavojų, dėl pavojų žmonių sveikatai ir dėl pavojų vandens aplinkai. Taigi nustatyta cheminės medžiagos ar mišinio klasifikacija atspindi būdingas, cheminės medžiagos ar cheminio mišinio, pavojingąsias savybes neatsižvelgiant į galimą naudojimo būdą ar rizikos valdymo priemones. Pažymėtina, kad cheminiai mišiniai gali būti neklasifikuojami kaip pavojingi kai jų sudėtyje yra nedideli kiekiai pavojingųjų cheminių medžiagų, jei jų koncentracija neviršija nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1272/2008. Ataskaitoje nurodyti PŪV naudojami cheminės medžiagos / cheminiai mišiniai yra neklasifikuojami kaip pavojingos / pavojingi (PAV ataskaitos 7 priedas). Technologiniame procese naudojamos atskiros cheminės medžiagos ir (ar) cheminiai mišiniai neklasifikuojami kaip pavojingi – nei viena atskira cheminė medžiaga ar cheminis mišinys neatitinka CLP reglamente nustatytų klasifikavimo kriterijų dėl pavojų vandens aplinkai ir / ar žmonių sveikatai, bei nėra priskirta nei viena fizinių pavojų klasė.

Atsiliepimas

9. Atsakovas 2024 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

9.1. Dyzelinas numatytas naudoti kaip energetiniai ištekliai, degalai, taigi atitinka SŽNSĮ 2 straipsnio 37 punkte nurodytą sąvoką „Skystieji degalai“, todėl SŽNSĮ 106 straipsnio 2 dalies 8 punktu nėra draudžiama II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-oje juostoje 3a sektoriuje naudoti motorines transporto priemones. Rizika, ar poveikis aplinkai dėl degalų užpildymo būdo nenumatomas atsižvelgus į tai, kad degalai bus įsigyjami iš degalinių, taip pat įvertinus PAV ataskaitoje pateiktą informaciją, kad Bendrovės teritorijoje bus įrengtos asfalto / betono dangos aikštelės / keliai ir paviršinių nuotekų valymo įrenginiai, bus naudojamos absorbuojančios medžiagos, t. y. teršalai bus surenkami panaudojus absorbentus, o jų likučiai kartu su paviršinėmis nuotekomis bus valomi paviršinių nuotekų valyklose (LNV-1 ir LNV-2), kuriose sumontuoti naftos produktų ir skendinčių medžiagų skirtuvai su smėlio ir purvo nusodintuvu bei koalescenciniu filtru. Agentūra reikalauti iš PŪV organizatorių papildomų, teisės aktuose nenurodytų duomenų, neturi teisių ir prievolių.

9.2. UAB „Homanit Lietuva“ nurodyti planuojamų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys, nurodyti išmetamų oro teršalų pavadinimai, kodai ir oro teršalų emisijų vienkartinės bei metinės vertės. Pateiktiems duomenims pagrįsti, PAV ataskaitoje nurodytos patvirtintos metodikos, teisės aktai, koeficientai, kitos skaičiavimams taikytos charakteristikos, kuriomis remiantis apskaičiuoti iš oro taršos šaltinių į atmosferą išmetamų teršalų kiekiai bei pateikti skaičiavimai. Paminėti duomenys PAV ataskaitoje nurodomi tuo tikslu, kad atsižvelgiant į aplinkos oro foninį užterštumo lygį ir vietovės meteorologines sąlygas būtų galima atlikti oro teršalų sklaidos skaičiavimus ir įvertinti, ar planuojamos ūkinės veiklos oro taršalų vertės neviršija teisės aktuose nustatytų ribinių verčių aplinkos orui.

9.3. Taršos emisijos iš kiekvieno šaltinio paskaičiuotos remiantis patvirtintomis metodikomis arba, kaip, pavyzdžiui, stacionarių organizuotų taršos šaltinių išmetamų teršalų (kietųjų dalelių, formaldehido, LOJ) kiekiai priimti vadovaujantis projektuotojo pateiktais duomenimis t. y. remiantis įrangos gamintojų deklaruojamais duomenimis (techninėse specifikacijose pateikta informacija) bei projektiniais skaičiavimais. PAV dokumentų rengėjas / PAV organizatorius Agentūrai 2022 m. balandžio 8 d. raštu Nr. PP.22.04.08-1 pateikė PAV ataskaitą bei paaiškinimus kad teršalų emisijos skaičiavimams naudoti oro valymo įrenginių (bioskruberio, ciklono, filtrų) gamintojų deklaracijose / techninėse specifikacijose nurodyti duomenys.

9.4. PAV ataskaitos skyriuje „Metinės taršos (t/metus) skaičiavimo algoritmas“ pateikti skaičiavimai ir paaiškinimus, kad PAV metu įvertintas aplinkai nepalankiausias scenarijus: maksimaliai galimą momentinę formaldehido emisiją (15 mg/Nm3) ir maksimaliai galimą momentinę LOJ emisiją (120 mg/Nm3) įrangos gamintojas „Wessel“ deklaruoja atsižvelgdamas į bendrinius GPGB2 reikalavimus, taikomus visų tipų medžio plaušo gamykloms, nevertindamas kokio tipo derva bus naudojama konkrečioje gamyboje. Papildomai pateiktas pavyzdys, kad remiantis „Homanit“ grupės analogišką technologinę liniją turinčios gamyklos Lenkijoje (Krosno) teikiama informacija, naudojant dervą MUF/UF Kaurit glue 335 liquid, maksimalus, kada nustatytas formaldehido vienkartinės emisijos kiekis iš panašių fizikinių parametrų taršos šaltinio naudojant dervą MUF/UF Kaurit glue 335 liquid, buvo < 1 mg/Nm3, tuomet perskaičiavus (pagal tą pačią formulę) formaldehido metinė tarša sudarytų 5,21 t/metus (būtų ženkliai mažesnė už suskaičiuotą metinę taršą 78,111 t/m).

9.5. Įvertinus „AERMOD View“ programine įranga oro taršos emisijas, nustatyta, kad PŪV neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkos orui. Aplinkos oro teršalų koncentracijos PŪV teritorijoje ir už jos ribų neviršys leistinų ribinių verčių.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Homanit Lietuva“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Homanit Lietuva“ atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

11.1. 2020 metų pabaigoje Bendrovė įsigijo žemės sklypą, esantį adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 33 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagirių k., Šiltnamių g. 29 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Planavimo eigoje aukščiau minėti žemės sklypai buvo pertvarkyti iš jų suformuojant, be kita ko, Bendrovei nuosavybės teise priklausantį 735 971 kv. m. bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiltnamių g. 33, Pagirių k., Pagirių sen., Vilniaus r. sav. (Žemės sklypas), kuriame Bendrovė ir ketina vykdyti PŪV. Pagal 2019 m. gruodžio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-477 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies bendrąjį planą, PŪV teritorija patenka į pramonės ir sandėliavimo teritoriją. Be to, ši teritorija nuo 2010 m. buvo priskirta gamybos ir pramonės paskirties zonai, kurioje buvo numatyta steigti pramonės parką. Taigi, vietovėje, kurią Bendrovė pasirinko PŪV vykdymui, buvo iš anksto numatyta vykdyti bei plėtoti pramonės ir sandėliavimo veiklą.

11.2. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. KADI-7474 nusprendė organizuoti bendrojo plano koregavimą, kurio tikslas – sumažinti Pagirių VAZ, tačiau nepabaigus šių procedūrų PŪV teritorija vis dar laikoma patenkančia į VAZ 3 juostos a sektorių. Vilniaus apygardos prokuratūra yra apskundusi teisės aktus, kurių pagrindu pradėtas bendrojo plano koregavimas, tačiau jų galiojimas nėra sustabdytas.

Šalies argumentai

11.3. Pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos metu bus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, grindžiami tik spėlionėmis bei prielaidomis, ignoruojant faktus ir teisės aktų nuostatas.

11.4. Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą privalėjo vadovautis ir vadovavosi SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalies nuostatų redakcija, kuri galiojo Sprendimo priėmimo metu ir kurioje yra pateikta nuoroda į CMCMĮ vartojamų sąvokų apibrėžimus.

11.5. Pareiškėjo aiškinimas suponuoja, kad VAZ 3 juostos a sektoriuje yra uždraudžiama iš esmės bet kokia ūkinė veikla, nes sunkiai įsivaizduojama situacija, kad vykdant ūkinę veiklą visiškai nebūtų naudojamos medžiagos, kurios gali pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems procesams (pvz., net druskos naudojimas tam tikromis sąlygomis gali pakenkti tiek žmogui, tiek ir aplinkai). Visgi įstatymų leidėjas SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte eksplicitiškai nurodė būtent pavojingas chemines medžiagas ir mišinius bei jų gaminimą, naudojimą ir sandėliavimą, vietoje to, kad nurodytų, jog bet kokia ūkinė veikla VAZ 3 juostos a sektoriuje yra draudžiama.

11.6. Pareiškėjo aiškinimas, kad SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai“ iki 2021 m. lapkričio 26 d. (t. y. SŽNSĮ 2 str. 54 d. papildymo įsigaliojimo) turėjo būti aiškinama taip, kaip Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžta sąvoka „pavojingos medžiagos“ nėra logiškas: 1) lingvistiškai tai skirtingos sąvokos; 2) vertinant sistemiškai Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, matyti, kad šioms sąvokoms suteikiama skirtinga prasmė, pavyzdžiui 20 ir 109 straipsniai dėl cheminių medžiagų aiškiai nukreipia į CMCMĮ; 3) Aplinkos apsaugos įstatymas nustato bendrąsias, CMCMĮ specialiąsias normas.

11.7. Pareiškėjas nenurodė nė vieno objektyvaus duomens, kuris įrodytų, kad, vykdydama PŪV, technologiniuose procesuose Bendrovė naudos kokias nors kitokias chemines medžiagas ir mišinius, nei yra nurodyti PAV ataskaitoje.

11.8. Skunde nėra nei vieno argumento ar nuorodos į teisės normą, o su skundu nepateikiami jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad Agentūra turėjo Bendrovės PŪV lyginti su kitomis gamyklomis, o Bendrovė turėjo kažkokiu kitu (t. y. ne PAV ataskaitoje pateiktais duomenimis ir informacija) būdu, kurio pareiškėjas nenurodė, įrodyti, kad nenaudos savo technologiniuose procesuose kitų cheminių medžiagų ir mišinių, nei tie, kurie yra nurodyti PAV ataskaitoje.

11.9. Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. rašte pateikta išvada, jog PAV negalimas, įrodo, kad Bendrovės PŪV yra draudžiama įstatymais, tačiau minėtame rašte tokia išvada nedaroma, pateikiama informacija, kad jeigu PŪV yra draudžiama, PAV negalimas. Taip pat minėtame rašte nėra išreikštas „nustebimas“ dėl pavojingų cheminių medžiagų nenaudojimo.

11.10. Pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos metu bus naudojamos pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, grindžiamas tik spėlionėmis bei prielaidomis, ignoruojant faktus ir teisės aktų nuostatas.

11.11. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, Bendrovė negalėtų gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo, kuris privalomas jos planuojamai ūkinei veiklai arba jai išduoto TIPK leidimo galiojimas būtų panaikintas, jei nebūtų laikomasi Sprendimo sąlygų.

11.12. PAV ataskaitoje nėra numatyta PŪV teritorijoje įrengti dyzelino ir suskystintų dujų sandėliavimo vietą, todėl dyzelis ir suskystintos dujos nebus sandėliuojamos PŪV teritorijoje. Pareiškėjas ignoravo faktą, jog pagal PAV ataskaitą, be kita ko, numatytas ir elektrinių krautuvų naudojimas.

11.13. Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad kuro suvartojimas krautuvuose yra pavojingų cheminių medžiagų naudojimas SŽNSĮ prasme yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas. SŽNSĮ nustato specialius reikalavimus kurui ir pateikia skirtingų rūšių kuro apibrėžimus, t. y. SŽNSĮ prasme kuras ir ypač jo naudojimas vidaus degimo varikliuose nėra tapatus cheminių medžiagų naudojimui. Pavyzdžiui, SŽNSĮ 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama sąvoka „naftos produktai“, 2 straipsnio 37 dalyje – „skystieji degalai“. O SNŽSĮ 106 straipsnyje, kuris nustato reikalavimus VAZ, yra pateikiami konkretūs draudimai, susiję būtent su naftos produktais (pvz., 106 str. 2 d. 1 p., 6 d. 7 p.).

11.14. Tvarkos aprašo 1 priedo 15 punkto 3 lentelės ir 16 punkto 4 lentelės aiškiai matyti, kad kuro naudojimas nėra sutapatinamas su cheminių medžiagų naudojimu planuojamoje ūkinėje veikloje.

11.15. Pareiškėjas savo teiginių, susijusių su Bio-Kat-1013WU pasirinkimu bei netinkamumu, nepagrindė jokiais įrodymais ar teisės normomis. Pareiškėjo teiginiai, kad, Bendrovei keičiant Bio-Kat-1005WA į Bio-Kat-1013WU, turėjo būti pateiktas kažkoks pagrindimas, kurio pareiškėjas neįvardino, ir motyvai, neturi jokio teisinio pagrindo.

11.16. Bendrovė PŪV teritorijoje neturės cheminių parametrų tyrimo laboratorijos. Todėl tokiems laboratoriniams tyrimams reikalingi reagentai, kurie galbūt galėtų būti klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos ar mišiniai, nebus laikomi ar naudojami PŪV teritorijoje. Tai, kad kitos Homanit grupės gamyklos Vokietijoje ir Lenkijoje turi vidines laboratorijas, naudojančias reagentus, galbūt priskiriamus pavojingoms cheminėms medžiagoms, nereiškia, kad ir Bendrovės PŪV turi būti tokia pati. Joks teisės aktas nereikalauja PAV dokumentuose detaliai nurodyti, kokių konkrečiai išorės laboratorijų paslaugomis bus naudojamasi PŪV vykdymo metu. Bendrovė, užsakydama išorinius laboratorinius tyrimus, tiek ir pačios laboratorijos, atlikdamos užsakytus tyrimus, privalės laikytis keliamų teisės aktų reikalavimų.

11.17. Kokius konkrečius saugos duomenų lapų ir juose esančius netikslumus pareiškėjas turi omenyje bei kokia yra šių netikslumų įtaka PAV ataskaitai bei Sprendimui, pareiškėjas nenurodė. Be to, saugos duomenų lapų pateikimas PAV procese nėra privalomas.

11.18. Rizikos vertinimo ataskaitoje (PAV ataskaitos 8 dalis) yra atlikta išsami PŪV metu planuojamų naudoti cheminių medžiagų, įskaitant, esančių grunte Wa-Haftgrund R4 – DLB2882, dažuose Wa-Walzgrund R4-DLB2883 ir hidraulinėje alyvoje Energol HLP-HM 46, t. y. produktuose, kuriuos skunde mini pareiškėjas, analizė bei jų galimo poveikio aplinkai / rizikos įvertinimas, kaip to reikalauja PAV reglamentuojantys teisės aktai. Atliekant minėtą vertinimą, be kita ko, yra įvertintinas ir pavojus dėl naudojamų bei sandėliuojamų cheminių medžiagų išsiliejimo ir tikimybės joms patekti į gruntą ar vandenį (t. y. praktiškai tokios tikimybės nėra, o retais atvejais – ji labai maža, teorinė ir suvaldoma taikant PAV ataskaitoje nurodytas priemones).

11.19. Technologiniame procese naudojamos atskiros cheminės medžiagos ir (ar) cheminiai mišiniai neklasifikuojami kaip pavojingi – nei viena atskira cheminė medžiaga ar cheminis mišinys neatitinka CLP reglamente nustatytų klasifikavimo kriterijų dėl pavojų vandens aplinkai ir / ar žmonių sveikatai, bei nėra priskirta nei viena fizinių pavojų klasė. Taigi, gruntas Wa.-Haftgrund R4 - DLB2882, dažai Wa.-Walzgrund R4 - DLB2883 ir hidraulinė alyva Energol HLP-HM 46, taip pat kaip ir kitos planuojamos naudoti cheminės medžiagos bei mišiniai (įskaitant informaciją apie šias medžiagas, kuri pateikta medžiagų saugos duomenų lapuose), galimas poveikis aplinkai dėl jų naudojimo ir sandėliavimo, buvo išsamiai nagrinėtas PAV dokumentų rengėjų bei įvertintas Agentūros.

11.20. Pagal tokią logiką, kuria vadovaujasi pareiškėjas, t. y. kad PAV metu privaloma įvertinti kiekvieną smulkmeną, kuri pateks į PŪV teritoriją (pvz., planuojamą naudoti muilą, oro gaiviklį, indaplovėse naudojamas priemones, netgi virtuvėje naudojamas chemines medžiagas ir mišinius, skirtus maisto gamybai (kaip antai, druską / natrio chloridą) ir t.t.), PAV procesas ir veikla pagal PAV ataskaitas taptų nebeįmanoma. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateiktas sąvokos „planuojama ūkinė veikla“ apibrėžimas neapima buityje naudojamų priemonių.

11.21. Bendrovės planuojama ūkinė veikla atitinka PŪVPAVĮ 1 priedo 7.2 papunktyje nurodytą ūkinę veiklą – medienos masės iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos gamyba. Todėl, vadovaujantis PŪVPAVĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiai, konkrečiai apibrėžtai veiklai, suplanuotai vykdyti aiškiai nustatytoje teritorijoje, turėjo būti ir buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Pareiškėjo teiginiai, kad Bendrovė PAV metu privalėjo vertinti už PŪV ribų būsiančias sandėliavimo teritorijas / patalpas, nepagrįsta teisės normomis.

12. Bendrovė 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė šiuos argumentus:

12.1. Agentūros administruojamoje informacinėje sistemoje „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“) esantys Lietuvoje veikiančių įmonių UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ pateikti duomenys apie šių įmonių 2020–2021 m. sunaudotas chemines medžiagas ir mišinius neturi ryšio su byla. Joks teisės aktas nenumato Agentūrai pareigos nagrinėti ir atsižvelgti į kitų įmonių vykdomos veiklos technologinius procesus ir juose naudojamas medžiagas.

12.2. PAV ataskaitos 1.2.6 lentelėje yra pateikti duomenys apie Bendrovės naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir mišinius, tarp kurių nėra pareiškėjo nurodomo cheminio mišinio „Kauramin Glue 690 liquid BMBcert“. Minėtoje lentelėje kaip Bendrovės naudotina yra nurodyta derva MUF/UF „Kaurit qlue 335 liquid“. Tiek pastaroji derva, tiek ir visos kitos minėtoje PAV ataskaitos 1.2.6 lentelėje nurodytos cheminės medžiagos ir mišiniai pagal CLP reglamentą neklasifikuojamos kaip pavojingos. PAV ataskaitos 1.2.6 lentelėje nurodytų cheminių medžiagų ir mišinių saugos duomenų lapai yra pridėti prie PAV ataskaitos.

12.3. Pareiškėjas 2023 m. kovo 23 d. pateikė Aplinkos oro taršos ir kvapų sklaidos vertinimo ataskaitos ekspertinį vertinimą, kurį atliko profesorius dr. L. K.. Ekspertiniu vertinimu pavadintas raštas negali būti laikomas ekspertizės aktu proceso prasme.

12.4. Nors visų trijų gamyklų gamybos procese ir naudojama ta pati žaliavinė medžiaga, tačiau gaminama produkcija iš esmės skiriasi, t. y. galutiniam produktai pagaminti yra naudojamos skirtingos technologijos, papildomos žaliavos (medžiagos) ar pan. Medienos drožlių plokštė (MDP) nėra medžio plaušo (MDF ir HDF) plokštėms tapatus produktas, tiek pagal savo savybes, tiek ir pagal savo sudėtį, taigi ir gamybos technologiją. Pagrindinis PŪV išskirtinumas šiuo požiūriu – planuojama naudoti sausoji technologija medžio plaušo (o ne drožlių) sutvirtinimui, naudojant mažiau rišamųjų medžiagų (kurios dažnai būna dervos). UAB „IKEA Industry“ ir AB „Klaipėdos mediena“ vykdo ne tik medienos drožlių plokščių gamybos veiklą, todėl pareiškėjo pateikti IS „AIVIKS“ duomenys parodo, kiek ir kokių cheminių medžiagų ir mišinių UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ naudoja visose savo vykdomose veiklose, o ne tik medienos drožlių gamyboje. Iš pateiktų IS „AIVIKS“ ataskaitų matyti, kad UAB „IKEA Industry Lietuva“ naudojamos cheminės medžiagos ir mišiniai, jų kiekiai, skiriasi nuo AB „Klaipėdos mediena“ naudojamų medžiagų ir kiekių – kas tik dar kartą patvirtina Bendrovės išdėstytus argumentus, kad cheminių medžiagų ir mišinių poreikis priklauso nuo gaminamos produkcijos.

12.5. Pareiškėjo išvados, kad Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, sudarė galimybes VAZ teritorijoje naudoti pavojingą cheminį mišinį (MUF dervą), yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai, o pareiškėjo paaiškinimai, iš kurių galima suprasti, kad visos MUF dervos yra klasifikuojamos kaip pavojingi cheminiai mišiniai, taip pat kad PAV ataskaitoje nebuvo pakankamai įvertintas dervų naudojimo Bendrovės veikloje poveikis aplinkai – neatitinka tikrovės. Bendrovė, vykdydama veiklą VAZ 3 juostos a sektoriuje, negalės naudoti pavojingų cheminių mišinių, dėl kurių naudojimo nuogąstauja pareiškėjas. Priešingu atveju, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, ji rizikuotų netekti didelių investicijų dėl galimo veiklos uždraudimo, sustabdymo ir (ar) ekonominių sankcijų.

12.6. PAV vertinant aplinkos oro taršą, buvo įvertintas pats nepalankiausias aplinkai scenarijus, t. y. formaldehido emisijų vertinimas atliktas naudojant maksimalią leistiną momentinę formaldehido emisiją, kuri yra 15 mg/Nm3. Ši momentinė formaldehido emisija yra nustatyta pagal geriausiai prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimus, taikomus visų tipų medžio plaušo gamykloms, nepriklausomai nuo to, kokio tipo derva naudojama konkrečioje gamyboje. Pagal „Homanit“ gamyklos Lenkijoje duomenis, naudojant dervą „Kaurit glue 335 liquid“ (kuri planuojama naudoti ir nepriskiriama pavojingiems cheminiams mišiniams), į aplinkos orą faktiškai išmetamo formaldehido momentinė emisija yra mažesnė nei 1 mg/Nm3, t. y. 15 kartų mažesnė.

12.7. Ataskaitoje numatyta, kad džiovyklėje, kurioje oro karšto srove bus džiovinamas medžio plaušas su įterpta derva, bei preso (kur vyksta pačios plokštės gamyba) ištrauktos dujos (dūmai ir garai) iš pradžių bus surenkamos ir nukreipiamos valymui į dujų biologinio valymo įrenginius (Wessel BIOCAT bioskruberį.) Bioskruberis yra skirtas kietųjų dalelių, formaldehido ir vandenyje tirpių, biologiškai skaidžių angliavandenilių (LOJ) valymui. Galima formaldehido emisija per vienintelį šaltinį – bioskruberio kaminą, kuris PAV ataskaitoje nurodytas kaip aplinkos taršos šaltinis (toliau – ir ATŠ) 003. Bioskruberio vandens užsklandų sistemose panaudotas vanduo bus surenkamas į vandens biologinio valymo sistemos įrenginius (bioreaktorių), kur toliau vyks nepertraukiamas surinktų teršalų (formaldehido ir lakiųjų organinių junginių) biologinis skaidymas. Todėl PAV proceso metu, siekiant įvertinti dervų naudojimo galimą poveikį aplinkai (arba kitaip – teršalų emisijas), buvo reikalinga įvertinti iš bioskruberio kamino (003) planuojamus išleisti teršalus. ir jų koncentracijas. Visa tai buvo padaryta PAV ataskaitos 2.2 skyriuje ir dėl jų pasisakyta Sprendimo 15 psl., 6.7, 6.8, 12.7 punktuose.

Šalies argumentai

12.8. Pareiškėjo teiginiai, kad PAV procedūrų metu Bendrovei pakeitus bioskruberyje planuojamą naudoti katalizatorių nebuvo tinkamai įvertintos formaldehido emisijos, yra visiškai nepagrįsti, nes formaldehido metinio tonažo skaitinės vertės (t/metus) nustatymas niekaip nėra priklausomas ar susijęs su konkretaus katalizatoriaus naudojimu. Maksimaliai leistiną momentinę formaldehido emisiją (15 mg/Nm3), kuri naudota skaičiavimuose PAV ataskaitoje, įrangos (bioskruberio) gamintojas Wessel nurodė atsižvelgiant į bendrinius geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimus, taikomus visų tipų medžio plaušo gamykloms. PAV ataskaitoje įvertintos formaldehido emisijos niekaip nekoreliuoja su planuojamo naudoti katalizatoriaus rūšimi, todėl pakeitus katalizatorių (t. y. iš Bio-Kat-1005 WU į Bio-Kat-1013 WU) nesikeitė, neturėjo ir negalėjo keistis PAV ataskaitoje apskaičiuota metinė formaldehido emisija (78,111 t/m). Buvo įvertintas nepalankiausias aplinkai scenarijus, kuris parodė, kad oro tarša (formaldehido koncentracija) neviršys leistinų normų nei žemės sklype (Bendrovės veiklos teritorijoje), nei juo labiau, už žemės sklypo ribų.

12.9. Formaldehido kiekis Bendrovės pagamintoje MDF/HDF medienos plaušo plokštėje privalės būti tikrinamas siekiant įsitikinti, ar pagaminta produkcija atitinka PSO, IKEA, CARB EPH, UBA Umweltbundesamt (Federal Environmental Agency) keliamus kokybės reikalavimus. Tokiam testavimui gali būti naudojama bent keletas ISO standartų. Bendrovė yra pasirašiusi sutartis su įvairiomis užsienio ir nacionalinėmis įmonėmis (su Vokietijos sertifikavimo centru/ institutu EPH, VšĮ „Furnitest“) teikiančiomis laboratorijos paslaugas pagal tam tikrus ISO standartus. Pagal atitinkamą standartą testavimas vykdomas periodiškai (nuo kelių kartų per mėnesį iki karto per ketvirtį). VšĮ „Furnitest“ gali atlikti iki 10-11 Bendrovei reikalingų bandymų (laboratorinių tyrimų) per mėnesį. Taip pat VšĮ „Furnitest“ nurodė, kad minėti bandymai būtų atliekami per 2-3 darbo dienas nuo bandinių gavimo, o rezultatai pateikiami sekančią dieną po bandymų atlikimo. Taip pat yra ir kitų nacionalinių laboratorijų.

12.10. Bendrovei reikalingi bandinių tyrimai perforatoriniu metodu pagal standarto „ISO 12460-5:2016 Medienos skydai. Formaldehido išsiskyrimo nustatymas. 5 dalis. Ekstrahavimo metodas“ (vadinamas perforatoriniu metodu) reikalavimus bus atliekami ne Lietuvos laboratorijose, kaip klaidingai spėliojo pareiškėjas, o Vokietijos sertifikavimo centre. Taigi teiginiai, kad tokie tyrimai bus nuolat reikalingi ir užtruks apie kelias savaites, yra klaidingi. Bendrovės galimybės atlikti laboratorinius tyrius išorės laboratorijoje nėra PAV dalykas.

12.11. Dr. L. K. pastabos nesudaro pagrindo abejoti PAV metu atlikto taršos sklaidos modeliavimo teisingumu bei parengta Taršos vertinimo ataskaita. Lentelėje, skirtoje nurodyti teršalų ribines vertes, kurias nustato teisės aktai, yra padaryta rašymo apsirikimo klaida (vietoje 25 µg/m3, turėtų būti 20 µg/m3). Tačiau ši klaidinga kietųjų dalelių (KD2,5) ribinė vertė nebuvo naudojama atliekant oro taršos skaičiavimo ir sklaidos vertinimą ir neturėjo visiškai jokios įtakos aplinkos oro taršos skaičiavimo ir sklaidos vertinimo rezultatams. Tuo tarpu taršos vertinimo ataskaitoje (PAV ataskaitos sudėtinė dalis) pateiktoje modeliavimo rezultatų lentelėje (9 lentelė „Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai“) nurodyta teisinga KD2,5 ribinė vertė bei atliktas teisingas palyginimas ribinės vertės dalies atžvilgiu.

12.12. Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimui taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ patvirtintas Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašas (toliau – ir Metodikų sąrašas), kuris yra privalomas rengiant PAV dokumentus. Atliekant Bendrovės planuojamos ūkinės veiklos oro taršos skaičiavimus, kurių atlikimui naudotas metodikas kvestionuoja pareiškėjas ir jos pasirinktas specialistas, buvo įvertinta tiek skiedrų krova, tiek jos sandėliavimas. O aplinkos oro tarša iš skiedrų krovos ir sandėliavimo buvo apskaičiuota remiantis „Teršalų, išmetamų į atmosferą iš neorganizuotų taršos šaltinių statybinių medžiagų pramonės įmonėse, laikinieji skaičiavimo metodiniai nurodymai. Novorosijskas“ metodika.

12.13. Taršos vertinimo ataskaitoje ir buvo minima EMEP 2.A.5.c „Mineralinių produktų tvarkymas, laikymas ir transportavimas“ (angl. Storage, handling and transport of mineral products) metodika, tolimesniame vertinime (skaičiuojant emisijas iš skiedrų krovos ir sandėliavimo) ši metodika nebuvo pasirinkta ir naudojama dėl tos pačios priežasties, kokią mini pats pareiškėjas – skaičiavimo metodikoje naudojami emisijos faktoriai skirti mineralinės kilmės žaliavoms ir medžiagoms vertinti.

12.14. PAV proceso metu iš Agentūros 2021m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-15063 buvo gautos pastabos PAV ataskaitai, tarp jų ir dėl oro taršos emisijų. Atsakydamas į šias pastabas, PAV dokumentų rengėjas pateikė visą aktualią informaciją, įskaitant oro valymo įrenginių gamintojų deklaracijas / technines specifikacijas, sutarčių su įrangos gamintojais ištraukų kopijas ir kt., bei, atitinkamai, patikslino PAV ataskaitą. Taigi, Bendrovė (jos PAV dokumentų rengėjas) pagrindė Taršos vertinimo ataskaitoje pateiktų duomenų ir atliktų skaičiavimų teisingumą.

12.15. Atliekant aplinkos oro taršos modeliavimą, plotiniai taršos šaltiniai AERMOD View programoje įvertinti kaip plotiniai šaltiniai, į modeliavimo programą įvedant taršos šaltinių koordinates, išmetimo aukštį ir teršalų emisijas. Plotinių taršos šaltinių (neorganozuotų aplinkos oro taršos šaltinių 601-1; 601-2; 602-1; 602-2) duomenys įrašyti į Taršos vertinimo ataskaitos 4 lentelę „Stacionarių oro taršos šaltinių fiziniai duomenys“ remiantis teisės aktais.

12.16. Taršos vertinimo ataskaitoje lakūs organiniai junginiai LOJ (ne tik formaldehidas), jų sklaida ir koncentracija pažemio sluoksnyje buvo nagrinėjami: duomenys apie aplinkos oro taršos šaltinių generuojamas teršalų emisijas, tarp jų ir LOJ, yra pateikti Taršos vertinimo ataskaitos lentelėje Nr. 5 „PŪV metinė tarša į aplinkos orą“; modeliavimo metu gauti rezultatai (teršalų koncentracija pažemio sluoksnyje) pateikti Taršos vertinimo ataskaitos lentelėje Nr. 9 „Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai“; LOJ sklaidos žemėlapis pateiktas Taršos vertinimo ataskaitos Priede Nr. 2 „Aplinkos oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatai“. Bendrovės žiniomis, Agentūros specialistai PAV metu patikrino Bendrovės PAV dokumentų rengėjų pateiktus oro taršos sklaidos modeliavimo rezultatus, atlikdami taršos šaltinių generuojamų teršalų sklaidos modeliavimą net dvejomis skirtingomis modeliavimo programomis – „AERMOD View“ ir „ADMS“. Gauti teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai buvo kone identiški Taršos vertinimo ataskaitos rengėjų (UAB „Nomine Consult“) atlikto vertinimo rezultatams.

12.17. Kazlų Rūdos savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2019 m. ataskaitoje, kuria rėmėsi pareiškėjas, net nėra tokios išvados, jog būtent UAB „IKEA Industry Lietuva“ išmetama tarša daro tiesioginę įtaką Kazlų rūdos savivaldybės gyventojų sveikatai, kaip bando aiškinti pareiškėjas. Be to, negalima remtis vienų metų duomenimis, reikalingas ilgesnio laikotarpio vertinimas.

13. Bendrovė 2024 m. kovo 15 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

13.1. PAV dokumentų rengėjas (UAB „Pajūrio planai“) 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. 22.02.25-1 pateikė Agentūrai paaiškinimus / atsakymus dėl taršos emisijų bei dokumentų rinkinį, pavadintą „Oro valymo įrenginių gamintojų deklaracijų / techninių specifikacijų, sutarčių su įrangos gamintojais ištraukų kopijos, įrangos gamintojų ir UAB „Homanit Lietuva“ deklaracijos“, taip pat buvo patikslinta Aplinkos oro taršos ir kvapų sklaidos vertinimo ataskaita (PAV ataskaitos 9 priedas) projektuotojo pateiktais duomenimis oro taršos sklaidai įvertinti, papildyta priedu Nr. 4 „Aplinkos oro taršos šaltiniai ir jų generuojamos emisijos“ ir Nr. 5 „Oro taršos šaltinių išdėstymo planas“, nurodant ne tik įrangos tiekėjo / projektuotojo pateiktą informaciją apie oro taršos šaltinius ir jų emisijas, bet ir stacionarių oro taršos šaltinių išdėstymą PŪV teritorijoje. Projektuotojas duomenis apie taršos šaltinius ir jų generuojamas teršalų emisijas pateikė ar įvertino remiantis įrangos tiekėjų / gamintojų deklaruojamais duomenimis (įrangos techninėse specifikacijose pateikta informacija), analoginių įmonių teikiama informacija (išskaičiuojant vidutines koncentracijų vertes) bei projektiniais skaičiavimais, kurių vertes privalės įgyvendinti įrangos tiekėjai pagal teikiamą projektavimo užduotį. Įrenginių techninės specifikacijos, sutarčių su įrangos gamintojais ištraukų kopijos / įrangos gamintojų deklaracijos pateiktos kaip konfidenciali informacija.

13.2. PAV ataskaitos 9 priedo 5 lentelėje (kuri parengta pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 (toliau – ir PAV tvarkos aprašas) 16 lentelėje pateiktą formą), duomenys apie vienkartinius ir metinius taršos dydžius buvo nustatyti ir pateikti remiantis: 1) metodikomis, kurios pasirinktos vadovaujantis aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“; 2) teisės aktuose nustatytais leistinos taršos normatyvais (pvz., aplinkos ministro 2017 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. D1-778 „Dėl išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“; 3) technologinės linijos projektuotojo (įskaitant įrangos tiekėjus / gamintojus) pateiktais duomenimis, kurie nurodyti PAV ataskaitos 9 priedo 4 priede ir pagrįsti deklaracijomis bei kitais garantijas suteikiančiais dokumentais (t. y. technologinės linijos projektuotojo / įrangos tiekėjo „Dieffenbacher“ deklaracijomis ir kitais pateiktais duomenimis, oro valymo įrenginio (bioskruberio) gamintojo „Wessel“ pateikta deklaracija, oro valymo įrenginių gamintojo „Scheuch“ deklaracijomis ir kt.

13.3. Nei PŪVPAVĮ, nei poįstatyminiai teisės aktai nereikalauja detaliai įvertinti absoliučiai visus, t. y. ir su planuojama ūkine veikla tiesiogiai nesusijusius, pagalbiniame ūkyje vykdomus aspektus, įskaitant, be kita ko, pavienes, esminės įtakos planuojami ūkinei veiklai, nurodytai PŪVPAVĮ 1 ar 2 priede, nedarančias operacijas ar veiksmus (tokius kaip, pavyzdžiui, krautuvų užpildymas degalais, šiukšlių konteinerių ištuštinimas, privažiavimo kelių / gatvių sezoninė priežiūra ar pan.).

13.4. PAV tvarkos aprašo 1 priedo 15 punkto ir 2 lentelės, PAV metu yra aktualūs tik šie parametrai, susiję su degalais: degalų rūšis, bendras sunaudojamas per metus kiekis ir išteklių gavimo šaltinis, kas ir buvo nurodyti PAV ataskaitos 1.2.4 lentelėje. Pastarieji duomenys yra reikalingi tam, kad būtų galima įvertinti mobilių taršos šaltinių, kurie naudoja degalus, poveikį aplinkos orui, kuris įvertintas PAV ataskaitos 9 priede. Degalų, kurie naudojami transporto priemonėse (t. y. ir krautuvuose), pavojingumas, transportavimas, saugojimas, kaip matyti iš PAV tvarkos aprašo 1 priedo 4 lentelės neprivalo būti vertinami PAV metu.

13.5. PAV ataskaitoje, vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį vandeniui, yra išsamiai įvertintas poveikis aplinkai, susijęs su paviršinių nuotekų susidarymu ir tvarkymu. Šis vertinimas apima ir poveikio dėl paviršinių nuotekų, kurios susidarys vietose, kuriose bus naudojamos transporto priemonės, tarp jų ir krautuvai, įvertinimą. Sprendime taip pat yra pateikta informacija apie poveikio vandeniui, dirvožemiui ir aplinkos orui vertinimą, kuris apima ir dėl krautuvų naudojimo galimą poveikį, ir yra nustatytos ūkinės veiklos sąlygos, kurios užtikrinta neigiamo poveikio aplinkai išvengimą ir sumažinimą. Pagirių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos (VAZ) 3 juostos a sektoriuje, į kurį patenka ir Bendrovės veiklos teritorija, veiklą vykdo ir kitos įmonės, kurios savo veikloje naudoja tuos pačius dyzelinius krautuvus, kuriuos savo veikloje planuoja naudoti Bendrovė, ir pildo juos degalais veiklos vietoje.

14. Bendrovė 2024 m. kovo 27 d. papildomuose paaiškinimuose nurodė šiuos argumentus:

14.1. Reikalaudamas atlikti kiekvieno galimo LOJ emisijos junginio modeliavimą pareiškėjas iš esmės rėmėsi JAV aplinkos apsaugos agentūros puslapyje skelbiamomis metodikomis, tačiau jų nėra į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąraše, patvirtiname Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395. Pareiškėjo dokumentuose nėra jokių, konkrečių skaičiavimo formulių ar teršalų vertinimo algoritmo, pagal kuriuos galima būtų atlikti vertinimą, kokio pageidautų pareiškėjas.

14.2. 2015 m. lapkričio 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2119, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos medienos plokščių gamybos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – ir GPGB) išvados, nustato reikalavimus (ribines vertes) lakiesiems organiniams junginiams kaip junginių grupei (išskiriant tik vienintelį LOJ – formaldehidą), o ne atskiriems LOJ junginių grupei priskiriamiems teršalams.

14.3. Nei vienas iš aukščiau nurodytų duomenų šaltinių nenumato lakiųjų organinių junginių grupės išskaidymo pagal atskirus teršalus, o nesant tokio išskaidymo yra nelogiška ir neprotinga reikalauti atlikti visų įmanomumų LOJ grupei priskiriamų teršalų, kurių yra ne viena dešimtis, skaičiavimą ir modeliavimą, neįmanoma nuspėti visų tokių junginių. Be to, pareiškėjas jų ir neįvardino. Taip pat pareiškėjo pateiktos lentelės iš JAV aplinkos apsaugos agentūros puslapyje skelbiamų metodikų yra skirtos medienos drožlių plokštės gamybos procesams (Bendrovė planuoja medžio plaušo plokščių gamybą).

Atsiliepimas

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Pajūrio planai“ atsiliepime su skundu nesutiko, palaikė atsakovo ir Bendrovės poziciją. Šis asmuo pašalintas iš bylos dalyvių, nes likviduotas.

II.

16. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo Bendruomenės skundą tenkino – panaikino Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą klausimą dėl PAV ataskaitos nagrinėti iš naujo. Teismas priteisė Bendruomenės naudai iš Agentūros 1 413,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Teismas nustatė šias aplinkybes:

17.1. UAB ,,Homanit Lietuva“ bei UAB „Pajūrio planai“ 2021 m. vasario 26 d. Pagirių seniūniją ir Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pranešimu informavo apie PŪV poveikio aplinkai vertinimo pradžią.

17.2. Agentūra 2021 m. kovo 18 d. gavo iš Bendrovės ir PAV rengėjo pranešimą apie PAV pradžią, apie tai taip pat buvo pranešta Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui. Bendrovė ir PAV rengėjas 2021 m. liepos 20 d. informavo Pagirių seniūniją apie parengtą PAV ataskaitą.

17.3. Agentūra suorganizavo viešą visuomenės supažindinimą su PAV ataskaita 2021 m. rugpjūčio 20 d.

17.4. Agentūra 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. iš PAV rengėjo gavo pataisytą PAV ataskaitą po subjektų pastabų. Vėliau Agentūra 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė pastabas PAV ataskaitai ir 2022 m. vasario 25 d. gavo iš PAV rengėjo pataisytą ataskaitą. Agentūra 2022 m. kovo 22 d. pateikė papildomas pastabas PAV ataskaitai, po ko PAV rengėjas 2022 m. balandžio 11 d. atsiuntė Agentūrai pataisytą PAV ataskaitą (šeštą versiją).

17.5. Agentūra, vadovaudamasi PŪVPAVĮ 11 straipsnio 2 dalimi, priėmė sprendimą pratęsti sprendimo dėl PŪV poveikio aplinkai priėmimo terminą iki 2022 m. gegužės 13 d. (imtinai).

17.6. Agentūra nepraleisdama pratęsto termino priėmė pareiškėjo skundžiamą Sprendimą.

17.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. gegužės 24 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-70-520/2023, kurioje Vilniaus apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos hidrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr.1-263 „Dėl Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. KAD1-747 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo Vilniaus (Pagirių) išžvalgytos vandenvietės teritorijoje“. LVAT sprendimu šie administraciniai aktai buvo panaikinti.

18. Teismas nurodė, kad Agentūra vadovavosi SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalies nuostatomis, kurios galiojo Sprendimo priėmimo metu ir kuriose yra nuoroda į CMCMĮ vartojamų sąvokų apibrėžimus. SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai nėra tapati pareiškėjo nurodomai Aplinkos apsaugos įstatyme apibrėžtai sąvokai pavojingos medžiagos: gramatiškai pastaroji akivaizdžiai platesnė ir apibrėžiama naudojant vertinamuosius požymius – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams. Aplinkos apsaugos įstatymo 20 straipsnyje ir 109 straipsnyje nurodyta, kad situacijose su cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimais yra nukreipiama į CMCMĮ bei Reglamento Nr. 1272/2008 (CLP reglamento) nuostatas. Taigi SŽNSĮ 106 straipsnyje naudojama sąvoka „pavojingos cheminės medžiagos“ taikytina kaip ji suprantama pagal CLP reglamentą. Todėl teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad šiuo atveju reikėjo plačiai aiškinti pavojingos cheminės medžiagos sąvoką ir taikyti vertinamuosius kriterijus, apibūdinančius pavojingas medžiagas, kaip jos apibrėžtos Aplinkos apsaugos įstatyme. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad PAV negalėjo būti net pradėtas, nes PŪV numatyta naudoti medžiagas, kurios nors ir nelaikomos pavojingomis cheminėmis medžiagomis pagal CLP reglamentą, bet turi tam tikrą pavojingų medžiagų koncentraciją.

19. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė paaiškinimuose nurodė, kuo jos gamybos procesai skiriasi nuo pareiškėjo nurodytų gamyklų, su kurių naudojamomis medžiagomis pareiškėjas lygino ginčo situacijoje planuojamas naudoti medžiagas – UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ gamina medžio drožlių plokštes, o planuojamoje gamykloje bus gaminamos medžio plaušo plokštės (MDF ir HDF). Teismas taip pat pažymėjo, kad vien tik tai, kad derva PAV ataskaitoje įvardyta kaip „MUF/UF“ nereiškia, kad ji vertintina kaip MUF derva. Bendrovė turės laikytis taršos leidime, PAV ataskaitoje ir Sprendime dėl PAV nustatytų veiklos apribojimų, todėl negalima preziumuoti, kad ji darys teisės pažeidimus. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad PŪV bus naudojamos dervos, kurios nenurodytos PAV ataskaitoje ir (arba) klasifikuojamos kaip pavojingi cheminiai mišiniai.

20. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas dėl netinkamai atliktų oro taršos matavimų pasisakė tik 2023 m. kovo 3 d. pateikdamas papildomus įrodymus. Pareiškėjas nei skunde, kuris buvo priimtas, nei patikslintame skunde neteikė argumentų, susijusių su netinkamu oro taršos rodiklių skaičiavimu, t. y. galimi šios PAV ataskaitos dalies trūkumai nebuvo skundo pagrindas. Nepaisant to, teismas, įvertindamas šio aspekto svarbą viešojo intereso požiūriu, pasisakė, kad Bendrovė pripažino, jog lentelėje, skirtoje nurodyti teršalų ribines vertes, kurias nustato teisės aktai, yra padaryta rašymo apsirikimo klaida (vietoje 25 µg/m3, turėtų būti 20 µg/m3). Nepaisant to, ši klaidinga kietųjų dalelių (KD2,5) ribinė vertė nebuvo naudojama atliekant oro taršos skaičiavimo ir sklaidos vertinimą ir neturėjo jokios įtakos aplinkos oro taršos skaičiavimo ir sklaidos vertinimo rezultatams. Tuo tarpu taršos vertinimo ataskaitoje (PAV ataskaitos sudėtinė dalis) pateiktoje modeliavimo rezultatų lentelėje (9 lentelė „Aplinkos oro teršalų sklaidos modeliavimo rezultatai“) nurodyta teisinga KD 2,5 ribinė vertė bei atliktas teisingas palyginimas ribinės vertės dalies atžvilgiu. Pareiškėjas rėmėsi prie 2023 m. kovo 2 d. papildomų paaiškinimų pridėta jo pasitelkto mokslininko išvada, kurioje nurodoma, kad EMAP metodika skirta mineralinėms medžiagos, tačiau pritaikyta naudota medžių skiedrų emisijai. Kaip matyti iš PAV ataskaitos 9 priedo „Aplinkos oro taršos ir kvapų sklaidos vertinimas“ mineralinio kurio deginimo taršos vertinimui naudota EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook - 2019“, o skiedrų krovos kietųjų dalelių taršai naudota metodika „Teršalų, išmetamų į atmosferą iš neorganizuotų taršos šaltinių statybinių medžiagų pramonės įmonėse, laikinieji skaičiavimo metodiniai nurodymai. Novorosijskas“ (8 lapas). Minėtoje mokslininko išvadoje nurodyta, kad pastaroji metodika pasenusi, tačiau nepateikia jokio konkretaus parametro / aspekto, kuris rodytų, kad metodika yra netinkama ir pagrįstų tokį teiginį. Ši metodika nurodyta Į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 (Metodikų sąrašas) 9 punkte. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad PAV ataskaitoje naudotos netinkamos metodikos.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo vertinimu, PAV ataskaitoje yra nurodyti pirminiai taršos emisijų dydžiai, kurie yra paremti objektyviais duomenimis. Dėl nei vieno iš konkrečių dydžių pareiškėjas neišreiškė nesutikimo. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad aptariami emisijų dydžiai nurodyti neteisingai, ypač įvertinus, kad nėra ginčo, jog nei viena iš nurodomų emisijų verčių neviršija normatyvų (Bendrovė visais atvejais privalės laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų). Agentūra šiuo aspektu buvo aktyvi ir priimant Sprendimą bent du kartus – 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (30.1)-A4E-15063 ir 2022 m. kovo 22 raštu Nr. (30.1)-A4E-3287 pareikalavo papildomos informacijos, į kuriuos atsakydamas PAV rengėjas (UAB „Pajūrio projektai“) pateikė duomenis apie įrangos gamintojų deklaruojamus pajėgumus.

22. Teismas nurodė, kad Plotinių taršos šaltinių (neorganizuotų aplinkos oro taršos šaltinių 601-1; 601-2; 602-1; 602-2, t. y. su skiedromis susijusių taršos šaltinių) duomenys pateikiami PAV ataskaitos 9 priedo „Taršos vertinimo ataskaitos“ 5 lentelėje nurodant ploto kvadratinius metrus, o 5 lentelėje nurodytos taršos emisijos korealiuoja su prieš tai šiame priede pateiktais metiniais teršalų išmetimo skaičiavimais ir maksimalia momentine tarša (8–10 lapai), kurių apskaičiavimas paremtas pateiktomis formulėmis ir nurodytomis metodikomis. Taigi pareiškėjo pasitelkto asmens pastebėjimai yra bendro pobūdžio ir nepaneigia aptartų duomenų.

23. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad PAV ataskaitoje nurodyta nepakankamai duomenų pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, remdamasis pateiktais duomenimis (pirmiausia – pirminiais duomenimis), turėjo galimybę atskleisti apskaičiavimo rezultatų trūkumus (juos paneigti), jeigu tokie būtų, tačiau to nepadarė. Taigi rėmėsi tik prielaidomis apie galimas klaidas. Iš modeliavimo rezultatų pateikties 9 priedo 9 lentelės ir po jos sekančių paaiškinimų matyti, kad taršos emisijų maksimalios vertės (prieš išsisklaidymą), net ir įvertinus foninį užterštumą, nesiekia ribinių verčių (artimiausias rodiklis yra kietųjų dalelių (KD) 10 24 valandų vidurkis, sudarantis 0,7357 ribinės vertės). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl netinkamo oro taršos modeliavimo galėjo būti neįvertinta galimybė, kad oro tarša tam tikrose teritorijose pasiskirstytų taip, kad viršytų ribines vertes.

24. Pareiškėjas įrodymų apie tai, kad dėl PŪV susidarys tam tikrų LOJ, kurių emisija draudžiama, nepateikė. PAV ataskaitos 1.2.9 skyriuje „Informacija apie technologinius procesus“ yra aprašomas procesų eiliškumas. Šiame skyriuje nurodyta, kad iš džiovyklos ir preso ištrauktos dujos (dūmai ir garai) bus valomi dujų biologinio valymo įrenginiuose - Wessel BIOCAT bioskruberyje, kuris skirtas kietųjų dalelių, formaldehido ir vandenyje tirpių, biologiškai skaidžių angliavandenilių (LOJ) valymui. Iš bioskruberio atsirandanti teršalų emisija įvertinta pagal projektuotojo / gamintojo deklaruojamus duomenis, kuriuos statybos / montavimo metu bus privaloma pasiekti. Teismas sutiko su Bendrove, kad nėra jokio teisės akto ar metodikos, kuri įpareigotų PAV metu įvertinti kiekvieną galimą LOJ emisiją atskirai. Tuo tarpu pagal GPBP kaip teršalai, kurių emisija mažinama, įvardija LOJ (bendrai) (GPBP 1.2.1 skyrius). Taigi laikytina, kad pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nepaneigia PAV ataskaitos duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas pažymėjo, kad Sprendime pasisakyta, jog atsižvelgiant į tai, kad veiklos planavimo / projektavimo etapuose, kol gamykla nėra pastatyta ir neveikia, neįmanoma išmatuoti ir pagal laboratorinių tyrimų rezultatus įvertinti faktiškai išmetamos taršos (t. y. planavimo etape tarša yra prognozuojama pagal turimus duomenis ir metodikas), todėl Bendrovė privalės įvykdyti ir vykdys aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 patvirtintų Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5, 6 punktų ir kitus reikalavimus, t. y. pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, per vienerius metus turės atlikti inventorizaciją, atlikti instrumentinius matavimus (pagal laboratorijų atliktus paimtų teršalų ėminių laboratorinių tyrimų rezultatus) ir taip bus įvertinta faktinė tarša.

26. Formaldehido emisijos kontrolei Sprendimo 6.8 ir 11.1 punktuose numatyta papildomos formaldehido koncentracijos stotelės įrengimas. PAV aptartas technologinis procesas, kurio metu dujos, kuriose susidarytų formaldehidas ir LOJ būtų ištraukiami į valymo įrenginį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, PAV metu buvo netinkamai įvertintos PŪV keliamos rizikos dėl oro taršos.

27. Atsižvelgdamas į PŪVPAVĮ įtvirtintą PAV paskirtį (nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui), taip pat į PAV Tvarkos aprašo 5.3 punktą, taip pat įvertinęs tai, kad PŪV vieta patenka į II grupės vandenvietės VAZ 3 sektorių, kuriam pagal aptartas SŽNSĮ nuostatas taikomas draudimas naudoti pavojingas chemines medžiagas tuo siekiant užtikrinti ypatingai svarbų viešąjį interesą gauti geriamąjį vandenį, teismas darė išvadą, kad PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas degalų (kurie yra pavojingos cheminės medžiagos) tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje poveikis aplinkai (ir su tuo susijusios rizikos).

28. Teismo vertinimu, pareiškėjas rėmėsi tik prielaidomis, kad PAV ataskaitoje nurodytas bioskruberio preparatas neveiks taip, kaip suplanuota. Sprendime numatytas papildomos formaldehido koncentracijos stotelės įrengimas. Taigi šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmetami.

29. Bendrovė negalės naudoti pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių. Netgi norėdama pakeisti PAV ataskaitoje nurodytus nepavojingas chemines medžiagas ir mišinius į kitas nepavojingas chemines medžiagas ir mišinius, apie tai turės informuoti Agentūrą. Pareiškėjo nuogąstavimai dėl pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimo laboratorijoje yra tik subjektyvios prielaidos ir jų neužtenka Sprendimui panaikinti.

30. Sprendime (12.10 punkte) pasisakyta, kad pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai, kaip jie suprantami pagal CLP reglamentą nebus naudojamos. Aptariamos medžiagos tarp tokių nepatenka, o su jų naudojimu susijusi rizika aptarta PAV ataskaitoje. Pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu atmetami.

31. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi tik prielaida, kad bus naudojamos ir kitos cheminės medžiagos, kurios nenurodytos PAV ataskaitoje ir kurios kels tam tikrą pavojų aplinkai. Įvertinus pareiškėjo argumentus dėl kitų, tikėtina, rengiamų naudoti cheminių medžiagų, matyti, kad jie susiję su buitinėmis operacijomis (tualetais, valgykla). PAV ir Sprendime aptartas buitinių nuotekų surinkimo ir kontrolės klausimas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuo aptarta nuotekų kontrolės sistema yra ydinga, taigi rėmėsi tik prielaidomis.

32. Atsakovas, priimdama Sprendimą dėl PAV, vertina tik tai, kas bus vykdoma PŪV vietoje. Šiuo atveju PAV ataskaitoje (30 lape) buvo nurodyta, kad dalis medžiagų bus sandėliuojama kitoje vietoje nei vykdoma PAV. PAV priede „Rizikos analizė“ 4.2 lentelėje (37-39 lapai) nurodyti maksimalūs medžiagų sandėliavimo kiekiai. Be to, atitinkamos sąlygos perkeltos ir pareiškėjui 2023 m. gegužės 2 d. TIPK leidimą Nr. T-V.8-37/2023, kurio 20 skyriaus „Kitos leidimo sąlygos pagal Taisyklių 65 punktą“ 3 punkte nurodyta, kad: „Duomenys apie vienu metu laikinai (iki kol įsigalios VAZ ribų pakeitimai, sumažinantys VAZ ribas) teritorijoje planuojamą saugoti nepavojingų cheminių medžiagų ir mišinių kiekį taip pat pateikti priede Nr. 5 „Naudojamos ir (ar) saugomos žaliavos ir papildomos (pagalbinės) medžiagos“. Į PAV apimtį atsakovas neprivalėjo įtraukti vertinimo, kurioje kitoje vietoje ir kaip bus sandėliuojamos cheminės medžiagos.

33. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad Sprendimas naikintinas dėl to, kad tinkamai nebuvo įvertintas degalų tiekimas ir buvimas PŪV teritorijoje, o kiti pareiškėjos išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, t. y. teismo vertinti kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai sąvoką, apibrėžtą PŪVPAVĮ 2 straipsnio 12 dalyje (jame turi būti kompleksiškai įvertinta PŪV atitiktis teisės aktams), šiuo atveju nėra galimybės naikinti tik dalį Sprendimo. Todėl Sprendimas panaikintas visas. Atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti PAV ataskaitą ir priimti sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismo vertinimu, pareiškėjui nepriteistinos sumos, susijusios su prašymų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių teikimu, nes prašymai tenkinti reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo tenkinti, dokumentų (įrodymų) vertimu, nes teismas nepalaikė pareiškėjo argumentų, susijusių su teiktais išverstais įrodymais. Tokiu būdu lieka 1587,50 Eur už skundo parengimą, taip pat 265 Eur, 1 545 Eur, 800 Eur, 1 115 Eur, 320 Eur už papildomų paaiškinimų parengimą (kas iš esmės atitinka skundo rengimą ir konsultavimą, susijusį su procesu) ir už atstovavimą teismo posėdyje, t. y. iš viso 5 632,50 Eur, kurie laikytini išlaidomis, susijusiomis su procesu. Įvertinus tai, kad Sprendimas panaikintas tik dėl vieno aspekto (degalų tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje), o daugybės kitų pareiškėjo keliamų argumentų (dėl PAV negalimumo, dėl kitų cheminių medžiagų naudojimo, oro taršos modeliavimo, kt.) teismas nepalaikė, remiantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui priteistina ¼ minėtos sumos, t. y. 1 408,13 Eur. Taip pat pareiškėjui priteistina 5,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (iš sumokėtų 22,50 Eur), t. y. iš viso 1 413,13 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

III.

35. Pareiškėjas Pagirių bendruomenė „Medeina“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo motyvus, kuriais atmesti Bendruomenės argumentai, jog PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas / buvo netinkamai įvertintas MUF dervos naudojimas, katalizatoriaus naudojimas bei cheminių tyrimų vykdymas Statytojo laboratorijoje; Agentūros Sprendimą panaikinti šiais papildomais pagrindais, t. y. kad: PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas MUF dervos naudojimas; PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas katalizatoriaus naudojimas; PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas reagentų, reikalingų cheminiams produkcijos tyrimams atlikti, naudojimas. Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų paskirstymo ir priteisti Bendruomenei iš Agentūros patirtas išlaidas – 5 632,50 Eur išlaidų, susijusių su procesu pirmosios instancijos teisme, bei 22,50 Eur žyminio mokesčio; patirtas išlaidas apeliacinio proceso metu – 900 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 11,25 Eur žyminio mokesčio.

36. Bendruomenė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

36.1. Bendrovės bandymą nuslėpti MUF dervos naudojimą patvirtina PAV ataskaitoje likęs „MUF/UF“ įrašas, kas rodo, jog PAV ataskaitos rengėjas pats nesuprato, kuo skiriasi UF nuo MUF, o sąraše ištrynęs MUF dervą, paliko UF dervą, bet „neištaisė“ įrašo „MUF/UF“. Teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių PAV ataskaitoje nuolat kartojasi įrašas „MUF“, jei Statytojas PAV ataskaitoje teigia, jog jis naudos tik Kaurit glue 335 liquid, t. y. UF dervą. Jei Lenkijoje Krosno mieste gamykla veikia be pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių, Statytojas paprasčiausiai galėjo pateikti duomenis iš Lenkijos AIVIKS sistemos analogo, tačiau tokių duomenų Statytojas nepateikia iki šiol. Taigi Bendruomenė konkrečiais argumentais ir įrodymais pagrindė, jog Statytojas gamykloje naudos MUF dervą (negalės jos nenaudoti norėdamas pagaminti kokybiškas ir E1 formaldehido emisijos plokštes), tačiau ji nebuvo nurodyta PAV ataskaitoje, o tai reiškia, nebuvo įvertintas jos poveikis aplinkai.

36.2. Teismas visą Bendruomenės pateiktą argumentaciją ir įrodymus atmetė remdamasis vieninteliu teiginiu, t. y. jog Statytojas paaiškinimuose nurodė, kuo jo gamybos procesai skirtingi nuo Bendruomenės nurodomų gamyklų, su kurių naudojamomis medžiagomis Bendruomenė lygino ginčo situacijoje planuojamas naudoti medžiagas – UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ gamina medžio drožlių plokštes, o planuojamoje gamykloje bus gaminamos medžio plaušo plokštės (MDF ir HDF). Jei teismas laikė, kad Bendruomenės pateikiami įrodymai bei mokslinė literatūra yra Bendruomenės prielaidos, iš teismo sprendimo neaišku, kodėl Statytojo pateikiamus paaiškinimus, kurių nepagrindžia byloje esantys įrodymai, teismas nelaikė prielaidomis ir jais rėmėsi.

36.3. Statytojas savo rašytiniuose paaiškinimuose, pasisakydamas apie gamyklų skirtumus, pasisako tik dėl techninio inžinerinio aspekto, kuris iš tiesų gamyklose skiriasi, tačiau nepasisako dėl cheminių procesų, kurie yra identiški. Bendruomenė gamyklų analogiškumą ir įrodinėja cheminės technologijos aspektu, kuris yra analogiškas, kadangi naudojama ta pati formaldehidinių dervų cheminė technologija. Taigi analizuojant medienos plokščių gamybos skirtingose gamyklose panašumus reikia atsižvelgti ne į technologijos inžinerinę dalį (t. y. kokia įranga naudojama gaminant plokštes), bet į cheminės technologijos dalį (t. y. užpildą, kuris naudojamas surišti medienos daleles). Tiek UAB ,,IKEA Industry Lietuva“ ir AB ,,Klaipėdos mediena“ gaminamoms PB plokštėms, tiek Statytojo gaminamoms MDF/HDF plokštėms naudojami analogiški užpildai (polimerai, dervos) – UF arba MUF arba abi vienu metu. Vertinant gamyklų veiklos panašumus yra tikslinga lyginti jų pateikiamus duomenis apie sunaudojamas chemines medžiagas į AIVIKS sistemą, nes cheminiu požiūriu technologijos yra naudojamos visiškai vienodos. Bendruomenės dėstomą poziciją dėl medienos plokščių gamyklose naudojamų cheminių medžiagų/mišinių tapatumo nepriklausomai nuo kompozito pagrindžia ir dr. R. T. atsakymas Bendruomenei.

36.4. Aplinkybę, kad Statytojo veikloje būtina naudoti pavojingas chemines medžiagas ir / ar mišinius patvirtina ir bandymas sumažinti VAZ.

36.5. Bendruomenė savo poziciją dėl katalizatoriaus Bio-KAt-1013 WU netinkamumo grindė ne prielaidomis, o mokslo žiniomis ir objektyviais faktais. Teismo argumentas, kad atsakovo Sprendime numatytas papildomos formaldehido koncentracijos stotelės įrengimas, aptariamam klausimui yra teisiškai nereikšmingas. SŽNSĮ 106 straipsnis numato absoliutų draudimą naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius (išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti) nepriklausomai nuo to, bus įrengta matavimo stotelė ar ne. Įstatymų leidėjas SŽNSĮ 106 straipsnyje įtvirtino prezumpciją, jog pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas per se (pats savaime) kelia per didelę žalą (arba per didelę riziką žalai atsirasti), todėl toks naudojimas yra draudžiamas net nereikalaujant atlikti PAV. Papildomos matavimo stotelės lauke pastatymas nepakeičia nei cheminės medžiagos/mišinio klasifikavimo, nei vykstančių cheminių reakcijų, todėl SŽNSĮ 106 straipsnio taikymui neturi jokios reikšmės. Bendruomenė įrodė, kad katalizatoriaus Bio-KAt-1013 WU naudojimas bioskruberyje yra negalimas, nes jis neatliks jam pavestos funkcijos – formaldehido emisijos mažinimo.

36.6. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Statytojas vykdys ir cheminius tyrimus, tačiau PAV ataskaitoje šią aplinkybę nuslėpė, o tai leidžia abejoti ir visų kitų PAV ataskaitos teiginių teisingumu ir objektyvumu. Kitos analogiškos gamyklos, įskaitant ir Homanit grupės gamyklas, tokias laboratorijas turi. Bendruomenė pateikė IS „AIVIKS“ duomenis, kurie patvirtina, jog tiek UAB IKEA ,,Industry Lietuva“, tiek ir AB ,,Klaipėdos mediena“ turi laboratorijas ir naudoja atitinkamus reagentus formaldehido kiekiui produkcijoje nustatyti.

36.7. Teismas nepateikė motyvų, kodėl jis Bendruomenės pateiktus įrodymus atmeta kaip neturinčius įrodomosios reikšmės bei nepatvirtinančius Statytojo realių ketinimų vykdyti cheminius tyrimus naudojant reagentus, kuriuos VAZ teritorijoje 3a sektoriuje draudžia naudoti SŽNSĮ 106 straipsnis.

36.8. Teismas pripažino 5 632,50 Eur Bendruomenės išlaidų kaip išlaidas, susijusias su procesu, tačiau priteisė Bendruomenei tik ¼ minėtos sumos, motyvuodamas tuo, jog atsakovo Sprendimas panaikintas tik dėl vieno aspekto (degalų tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje), o daugybės kitų Bendruomenės keliamų argumentų (dėl PAV negalimumo, dėl kitų cheminių medžiagų naudojimo, oro taršos modeliavimo, kt.) teismas nepalaikė. Taip pat teismas nurodė, jog remiasi teisingumo ir protingumo principais. Bendruomenė su tokiu patirtų bylinėjimosi išlaidų daliniu priteisimu nesutinka ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl išlaidų priteisimo ir priteisti visą 5 632,50 Eur sumą, taip pat ir visą sumokėtą žyminį mokestį – 22,50 Eur.

36.9. Šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad Bendruomenė elgėsi nesąžiningai ar kad akivaizdžiai nepagrįstai inicijavo teisminį procesą, nesąžiningai veikė (neveikė) siekdama sudaryti kliūtis ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ar kitaip pažeidė draudimo piktnaudžiauti procesu principą. Esminė aplinkybė skirstant bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra galutinis rezultatas, t. y. skundo (ne)patenkinimas. Šiuo atveju Bendruomenės skundas buvo patenkintas ir skundžiamas atsakovo Sprendimas buvo panaikintas, t. y. pasiektas skundu siektas pagrindinis tikslas. Kartu tai reiškia, jog atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai vykdė savo funkcijas, ir būtent tai, o ne Bendruomenės elgesys lėmė bylos iniciavimą. Šiuo atveju pagal teismo sprendimą susidaro situacija, jog Bendruomenė turi savo sąskaita „susimokėti“ už atsakovo darbo trūkumų taisymą.

Šalies argumentai

37. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą.

38. Agentūra apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

38.1. Agentūra poveikio aplinkai vertinimą atliko vadovaudamasi PŪVPAVĮ ir PAV Tvarkos aprašo nuostatomis, įvertino galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį. Agentūra kuro naudojimą įvertino pagal ataskaitoje pateiktą informaciją. Agentūra įvertino pateiktą informaciją, kad teritorijoje bus įrengtos kietos dangos, paviršinių nuotekų surinkimo sistema su naftos gaudykle ir bus naudojamos absorbcinės medžiagos išsiliejusiems teršalams surinkti, t. y. PŪV metu iš eksploatuojamų transporto priemonių (mechanizmų), kurui/degalams patekus ant teritorijos, jie būtų surenkami absorbcinėmis medžiagomis (pjuvenos, smėlis ir pan.), o patekus į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, naftos gaudyklėje, būtų atskiriami (surenkami) ir tvarkomi kaip atliekos. Taigi, nei teoriškai, nei praktiškai negalėtų pasiekti požeminio vandens vandenvietės ir (ar) padaryti jai žalos. Kuro užpildymo poveikis yra nereikšmingas, todėl jo vertinimo PAV ataskaitoje pakako nustatyti, kad neigiamo poveikio aplinkai šiuo aspektu nebus. Agentūra atlikusi poveikio vandeniui, dirvožemiui ir aplinkos orui vertinimą pagal pateiktos informacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateikė informaciją Agentūros Sprendimo 6.2, 6.5, 12.3 papunkčiuose apie nustatytas ūkinės veiklos sąlygas, kurios užtikrina neigiamo poveikio aplinkai išvengimą ir sumažinimą.

38.2. Teritorijoje, kurioje nustatytos požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos nuo 1972 m veiklą vykdė „Pagirių šiltnamiai“ ir turėjo katilinę, degalinę, sandėlius, garažus bei naudojo įvairias trąšas. Taip pat į požeminės vandenvietės apsaugos zoną patenka gyvenamieji namai, kurių savininkai naudoja žoliapjoves, sniego valymo techniką, pjūklus ar pan. techniką su vidaus degimo varikliais bei transporto priemones. Veiklą vykdo visuomeninės įstaigos, aptarnaujantis transportas.

38.3. PAV ataskaitoje nebuvo pateikta informacija dėl krautuvų užpildymui kuru planuojamo naudoti benzovežio ar panašios technikos, jei Bendrovė planuos daryti tokius keitimus, tuomet teisės aktų nustatyta tvarka turės informuoti Agentūrą, kuri atliks procedūras dėl leidimo keitimo ar leidimo sąlygų tikslinimo.

38.4. Agentūra tinkamai įvertino PAV ataskaitoje ir jos prieduose nurodytas ūkinėje veikloje naudojamas pavojingas ir nepavojingas chemines medžiagas ir mišinius, taip pat išsiaiškino visas su tokių cheminių medžiagų ir mišinių naudojimu, sandėliavimu ir laikymu susijusias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

38.5. Teismas sprendime nepagrįstai pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo ir sandėliavimo veiklą prilygino degalų (skystųjų naftos produktų (benzinas, dyzelinas) naudojamų vidaus degimo varikliams naudojimui I grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje.

Šalies argumentai

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Homanit Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

40. Bendrovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

40.1. PAV procese turi būti vertinama konkreti PŪVPAVĮ prieduose nurodyta planuojama ūkinė veikla, t. y. planuojama gamyba, technologiniai procesai, gaminama produkcija ir pan., o ne faktinės ar galimos operacijos ir veiksmai pagalbiniame ūkyje toje pačioje veiklos teritorijoje. Teismas sprendė, kad PAV ataskaitoje turėjo būti vertinama ne tik planuojama ūkinė veikla, nurodyta PŪVPAVĮ 1 priedo 7.2 punkte – plaušienos gamyba iš medienos ar kitų pluoštinių medžiagų (medžio plaušo plokščių gamyba) – bet ir su medžio plaušo plokščių gamyba bei technologiniais procesais tiesiogiai nesusiję pagalbinio ūkio elementai ir aspektai, o būtent – krautuvų su vidaus degimo varikliais bakų užpildymas kuru (degalais), neatsižvelgiant į aplinkybę, jog PAV ataskaitoje pagal teisės aktų reikalavimus jau yra išanalizuotas ir įvertintas pačių keltuvų galimas poveikis aplinkai. Teismo aiškinimas, pagal kurį PAV metu turi būti vertinama ne tik pagrindinė planuojama ūkinė veikla, įvardinta PŪVPAVĮ prieduose (atsižvelgiant į apimtis, nurodytas PŪVPAVĮ 2 straipsnio 4 dalyje), bet ir detaliai analizuojamos neesminės, su pagalbiniu ūkiu susijusios operacijos – transporto priemonių (krautuvų) bakų užpildymas kuru (degalais) – ne tik, kad neatitinka pagal PŪVPAVĮ vertintinos planuojamos ūkinės veiklos sampratos, bet ir tuo pačiu nepagrįstai bei neadekvačiai išplečia PAV ribas, o visą PAV procesą padaro sunkiai nuspėjamu bei praktiškai įgyvendinamu.

40.2. Nagrinėjamo ginčo kontekste krautuvų, kaip mobilių taršos šaltinių, galimas poveikis aplinkos orui buvo įvertintas PAV metu. Tuo tarpu degalų, kurie naudojami transporto priemonėse, įskaitant krautuvus, pavojingumas, taip pat operacijos, susijusios su kuro tiekimu į PŪV teritoriją, transporto priemonių užpildymu kuru ir šio kuro buvimu transporto priemonių bakuose, kaip matyti iš PAV Tvarkos aprašo 1 priedo 4 lentelės, nėra aktualios ir vertinamos PAV metu. Tai, kad krautuvų užpildymas degalais / degalų tiekimas ir buvimas (krautuvų bakuose) PŪV teritorijoje, pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėra laikomos potencialiai dirvožemiui, gruntui ir požeminiam vandeniui taršiomis veiklomis, kurioms turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą įvertinti šių veiklų rizikas bei poveikį aplinkai, patvirtina ir Aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. D1-230 patvirtinti Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai.

40.3. Teismas nei paminėtų PAV Tvarkos aprašo nuostatų, kurios nurodo, kokia apimtimi PAV ataskaitoje turi būti vertinami aspektai, susiję su degalų (kuro) naudojimu transporto priemonėse, nei kito nurodyto teisės akto, įvardinančio potencialiai dirvožemiui, gruntui, žemės sluoksniui ir požeminiam vandeniui taršias veiklas, nevertino. Tai lėmė visiškai nepagrįstą išvadą dėl būtinybės PAV ataskaitoje įvertinti degalų tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje aspektą ir, atitinkamai, Agentūros įpareigojimą iš naujo išnagrinėti PAV ataskaitą ir priimti sprendimą.

40.4. Teismas, priimdamas sprendimą, praktiškai nevertino Bendrovės 2024 m. kovo 15 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose vykdant teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartį, išdėstytų motyvų, jog PAV ataskaitoje yra atliktas bendras, visa apimantis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui, taip pat vandeniui ir dirvožemiui vertinimas, į kurį patenka ir galimo poveikio, susijusio su transporto priemonių, įskaitant krautuvus, naudojimu, įvertinimas. Šis bendras poveikio ir rizikų įvertinimas krautuvų ir jiems skirto kuro naudojimo aspektu, yra ir buvo pakankamas priimant Agentūros Sprendimą.

40.5. Teismo nurodytos teisės aktų nuostatos, t. y. PŪVPAVĮ nustatyta PAV paskirtis bei PAV Tvarkos aprašo 5.3 ir 6 punktai, nepagrindžia būtinybės PAV ataskaitoje vertinti pagalbinio ūkio / pavienių operacijų, tokių kaip krautuvų užpildymas degalais (t. y. krautuvams skirtų degalų tiekimas ir buvimas PŪV teritorijoje krautuvo bakuose) poveikio aplinkai, įskaitant galimas rizikas ir pavojus, susijusius su šiomis operacijomis. Be kita ko, PAV ataskaitoje yra pateikti aiškūs ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys duomenys apie krautuvų galimą neigiamą įtaką aplinkai (t. y. sukeliamą aplinkos oro taršą), kurie yra pakankami įvertinti su kuro (degalų) naudojimu susijusias rizikas. Teismas nepagrįstai išplėtė PAV apimtis, nuspręsdamas, jog PAV ataskaitoje turi būti vertinami ir tokie veiksmai / operacijos, kurie nėra susiję su planuojama ūkine veikla, kaip ji apibrėžiama ir suprantama PŪVPAVĮ, bei kurie pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėra laikomi pavojingais, rizikingais ar kitaip reikšmingais poveikio aplinkai aspektu.

40.6. SŽNSĮ nuostatos nesudaro teisinio pagrindo reikalauti PAV ataskaitoje įvertinti krautuvų bakų užpildymo kuru (t. y. degalų, skirtų pagalbinio ūkio transporto priemonėms, tiekimo ir buvimo tokių priemonių bakuose PŪV teritorijoje) poveikį aplinkai, įskaitant ir galimas rizikas.

40.7. SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte įvardinta II grupės VAZ 3 juostos 3 a sektoriuje draudžiama ekonominė veikla – pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių gamyba, naudojimas ir sandėliavimas – nėra taikoma naftos produktams (įskaitant degalus) ir, atitinkamai, negali būti suprantama taip, kaip apimanti ir tokias pavienes operacijas kaip krautuvų bakų užpildymas kuru ir (ar) kuro naudojimas vidaus degimo varikliuose.

40.8. Į Pagirių VAZ 3 juostos a sektorių patenka Vilniaus intermodalinis terminalas, kurio siūlomos paslaugos apima įvairias krovos paslaugas, kurių teikimui naudojami, be kita ko, ožiniai konteineriniai kranai bei įvairių tipų krautuvai, įskaitant šakinius dyzelinius ir dujinius krautuvus, frontalinį krautuvą CASE 821, industrinį krautuvą Liebherr, krautuvą TEREX FUCHS ir kt. (detalesnė informacija pateikiama Vilniaus intermodalinio terminalo operatoriaus AB „LTG infra“ interneto puslapyje https://ltginfra.lt/paslaugos/terminalu-valdymas-ir-pletra/terminalai/vilnius/). Visi šie krautuvai, kaip ir Bendrovės veikloje planuojami naudoti krautuvai, turi būti užpildomi degalais VAZ 3 juostos 3 a sektoriuje. Aptariamoje teritorijoje taip pat veikia maisto prekių parduotuvės, naudotų automobilių dirbtuvės, komunalinių atliekų tvarkymo įmonės ir netgi eksploatuojamas Pagirių smėlio-žvyro karjeras, kurio veikloje neabejotinai naudojama įvairi dyzeliniu kuru varoma kasimo technika (ekskavatoriai ir pan.).

40.9. Taigi, teismas būtinybę PAV ataskaitoje įvertinti krautuvų bakų užpildymą degalais (krautuvams skirtų degalų tiekimą ir buvimą krautuvų bakuose PŪV teritorijoje) nepagrįstai grindė SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte ir 8 dalyje įtvirtintomis teisės normomis, nes pastarosios nėra taikytinos minėtiems veiksmams (operacijoms).

40.10. Teismas sprendime, be kita ko, pacitavo Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (CLP reglamentas) 2 straipsnio 25 punkte apibrėžtos sąvokos ,,naudojimas“ apibrėžimą. Tačiau šios sąvokos paaiškinimų ir jos taikymo konkrečiai ginčo situacijai sprendime nėra. Bendrovės įsitikinimu, CLP reglamento 2 straipsnio 25 punkte pateiktas sąvokos apibrėžimas nėra ir negalėtų būti taikomas aiškinant SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte vartojamą sąvoką „pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas“. Viena vertus, pastaroji sąvoka negali būti aiškinama taip plačiai, kaip ji suprantama pagal CLP reglamento 2 straipsnio 25 punktą, nes tokiu atveju praktiškai tampa nebeįmanoma absoliučiai jokia ūkinė veikla VAZ II grupės 3 juostos a sektoriuje. Kita vertus, jei būtų galvojama, kad sąvoka „pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas“ yra tapati CLP reglamento 2 straipsnio 25 punkto sąvokai „naudojimas“, tuomet SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta sąvoka „sandėliavimas“ yra akivaizdžiai beprasmė, nes pagal CLP reglamentą sąvoka „naudojimas“ apima ir sandėliavimą. Iš viso to seka išvada, kad įstatymų leidėjas SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte vartodamas dvi skirtingas sąvokas - „naudojimas“ ir „sandėliavimas“, nesiekė ir neketino, kad jos būtų suprantamos ir aiškinamos pagal CLP reglamento 2 straipsnio 25 punkte pateiktą „naudojimo“ sampratą.

Atsiliepimas

41. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo Bendruomenės apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą atmesti.

42. Agentūra atsiliepimą į Bendruomenės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

42.1. Agentūra tinkamai įvertino PAV ataskaitoje ir jos prieduose nurodytas ūkinėje veikloje naudojamas pavojingas ir nepavojingas chemines medžiagas ir mišinius, taip pat išsiaiškino visas su tokių cheminių medžiagų ir mišinių naudojimu, sandėliavimu ir laikymu susijusias aplinkybes. Agentūra, nagrinėdama PAV ataskaitą įvertino, kad visos PAV ataskaitoje nurodytos cheminės medžiagos ir mišiniai neklasifikuojamos(-i) kaip pavojingos (-i), tame tarpe ir derva Kaurit glue 335 liquid (cheminis mišinys). Nors PAV ataskaitoje Kaurit glue 335 liquid keliose vietose įvardinama kaip derva MUF/UF, tačiau saugos duomenų lapuose ir dervos gamintojo Vokietijos įmonės BASF puslapyje nurodyta kad „Kaurit glue 335 liquid“ tipas UF glue t. y. karbamidinė derva, karbamido (urea) ir formaldehido polimeras vienas iš BASF gaminamų produktų, skirtų MDF/HDF plokščių gamybai. Dervų gamintojo, įmonės BASF produktų sąraše yra MUF glue melamino karbamido formaldehidinių dervų, skirtų MDF/HDF plokščių gamybai, kurios neklasifikuojamos kaip pavojingos, pvz. Kaurit® Glue 410. Todėl Bendruomenės teiginys, kad „neišvengiamai turės naudoti MUF dervą, klasifikuojamą kaip pavojingą cheminį mišinį“ neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

42.2. Pareiškėjas pateikė tikėtinus paaiškinimus, kurie nėra patvirtinti jokių specialistų ir nežinoma, iš kokių šaltinių yra paimta tokia informacija, todėl pareiškėjo teiginiai dėl boro rūgšties ir galimų kitų pavojingų cheminių medžiagų teismo turėtų būti vertinami kritiškai ir atmesti. Be to, pagal PAV ataskaitą boro rūgštis bus nenaudojama.

42.3. Atsižvelgiant į didelį visuomenės susirūpinimą ir tai, kad formaldehidui teisės aktais ir (ar) reglamentais nėra nustatytas metinio tonažo ribojimas, Bendrovė PAV proceso metu nusprendė papildomai įrengti automatinės formaldehido koncentracijos aplinkos ore matavimo stotelę. Nuolatiniai formaldehido koncentracijos matavimo rezultatai leis objektyviai įvertinti formaldehido koncentraciją aplinkos ore (tiek 0,5 val., tiek 24 val. laikotarpiu). Nuolatiniai formaldehido kiekio (koncentracijos) aplinkos ore matavimai bus viešai skelbiami ir nuolat atnaujinami Bendrovės internetinėje svetainėje. Šiuo metu automatinė stotelė jau įrengta. Automatinės stotelės įrengimo vieta buvo parinkta ir su Agentūra suderinta, paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui (TIPK) gauti rengimo ir derinimo metu, atsižvelgiant ir įvertinant vyraujančią vėjo kryptį, gretimybes, atstumus, foninę taršą ir kt. aplinkybes. Derinant automatinės stotelės vietą Agentūros specialistai atliko aplinkos oro teršalų sklaidos vertinimą „AERMOD View“ ir „ADMS” programine įranga, kurio pagrindu buvo parinktos rekomenduojamos planuojamo ūkio subjekto oro teršalų monitoringo vietos. Vertinimo rezultatai pateikti svetainėje https://storymaps.arcgis.com/stories/bbbabbc2cfad4c0097e73b5c5b97e15a .

42.4. Planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas pats turi teisę nuspręsti kokioje laboratorijoje, kur ji užsakys laboratorinius tyrimus, nes tiek pagal PAV ataskaitą ir pagal Sprendimą, Bendrovė negalės atlikti laboratorinių tyrimų planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje.

42.5. Bendruomenė nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Bendruomenė nepagrindė, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylos dalį dėl MUF dervos neišvengiamo naudojimo, bioskruberio katalizatoriaus bei laboratorijos reagentų, padarė netinkamas išvadas bei iš esmės pažeidė proceso normas.

42.6. Agentūra sutinka su pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsiliepimas

43. Atsakovas Agentūra atsiliepime į UAB ,,Homanit Lietuva“ apeliacinį skundą prašo jo apeliacinį skundą tenkinti.

44. Agentūra atsiliepimą į UAB ,,Homanit Lietuva“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

44.1. Agentūra poveikio aplinkai vertinimą atliko vadovaudamasi PŪVPAVĮ ir PAV Tvarkos aprašo nuostatomis, įvertino galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį. Agentūra kuro naudojimą įvertino pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją. Agentūra įvertino pateiktą informaciją, kad teritorijoje bus įrengtos kietos dangos, paviršinių nuotekų surinkimo sistema su naftos gaudyklę ir bus naudojamos absorbcinės medžiagos išsiliejusiems teršalams surinkti, t. y. PŪV metu iš eksploatuojamų transporto priemonių (mechanizmų), kurui / degalams patekus ant teritorijos, jie būtų surenkami absorbcinėmis medžiagomis (pjuvenos, smėlis ir pan.), o patekus į paviršinių nuotekų valymo įrenginius, naftos gaudyklėje, būtų atskiriami (surenkami) ir tvarkomi kaip atliekos. Taigi, nei teoriškai, nei praktiškai negalėtų pasiekti požeminio vandens vandenvietės ir (ar) padaryti jai žalos. Kuro užpildymo poveikis yra nereikšmingas, todėl jo vertinimo PAV ataskaitoje pakako nustatyti, kad neigiamo poveikio aplinkai šiuo aspektu nebus. Agentūra atlikusi poveikio vandeniui, dirvožemiui ir aplinkos orui vertinimą pagal pateiktos informacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateikė informaciją Agentūros Sprendimo 6.2, 6.5, 12.3 papunkčiuose apie nustatytas ūkinės veiklos sąlygas, kurios užtikrinta neigiamo poveikio aplinkai išvengimą ir sumažinimą.

44.2. SŽNTĮ 106 straipsnyje pateikiami draudimai, susiję su naftos produktais, kas taip pat suponuoja išvadą, kad teismas nepagrįstai sutapatino pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo ir sandėliavimo veiklą su degalų (skystųjų naftos produktų (benzinas, dyzelinas)) naudojamų vidaus degimo varikliams naudojimui I grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje.

45. Pareiškėjas Bendruomenė atsiliepime į apeliacinius skundus pašo atmesti Agentūros ir Bendrovės apeliacinius skundus. Bendruomenė taip pat prašo priteisti lygiomis dalimis iš Agentūros ir Bendrovės Bendruomenės patirtas išlaidas – 1100 Eur – už šio atsiliepimo parengimą.

46. Bendruomenė atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

46.1. Byloje nėra ginčo, kad dyzelinas ir suskystintos dujos yra klasifikuojami kaip pavojingos cheminės medžiagos. Teisiškai nereikšmingi atsakovo teiginiai, jog kuras „<...> nei teoriškai, nei praktiškai negalėtų pasiekti požeminio vandens vandenvietės ir (ar) padaryti jai žalos“ ir kad „Kuro užpildymo poveikis yra nereikšmingas <...>“. SŽNSĮ 106 straipsnyje įtvirtino besąlyginę prezumpciją dėl pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimo keliamos rizikos. Kita vertus, įrengiama infrastruktūra gali būti įrengta su defektais, be to, ji dėvisi, genda ir t.t., todėl atsakovo teiginiai net apie teorinės rizikos nebuvimą yra neobjektyvūs.

46.2. Vertinant PAV ataskaitą neturi jokios teisinės reikšmės ir atsakovo teiginys, jog „teritorijoje, kurioje nustatytos požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos nuo 1972 m veiklą vykdė „Pagirių šiltnamiai“ ir turėjo katilinę, degalinę, sandėlius, garažus bei naudojo įvairias trąšas“. Kaip nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. eA-70-520/2023, Pagirių vandenvietės ištekliai buvo aprobuoti 1985 m., t. y. vėliau nei veiklą pradėjo „Pagirių šiltnamiai“, todėl natūralu, kad „Pagirių šiltnamių“ veikla nebuvo nutraukta. Tačiau Statytojas žemės sklypą įsigijo jau po to, kai „Pagirių šiltnamiai“ buvo nutraukę savo veiklą, o Statytojas savo investicijas pristatinėjo kaip didžiausias plyno lauko investicijas Lietuvoje. Taigi Statytojas neturėjo tikslo užtikrinti „Pagirių šiltnamių“ veiklos tęstinumo. Ankstesnė „Pagirių šiltnamių“ veikla VAZ teritorijoje negalėjo sukurti Statytojui jokių teisėtų lūkesčių dėl galimybės naudoti pavojingas chemines medžiagas ir mišinius buvusioje „Pagirių šiltnamių“ teritorijoje.

46.3. Teismo sprendimo nepagrįstumo nepagrindžia ir atsakovo teiginys, jog VAZ teritorijoje yra gyvenamieji namai, kurių gyventojai naudoja žoliapjoves. Gyventojai, savo poreikiams naudojantys žoliapjoves, nevykdo ūkinės veiklos, todėl tokiai veiklai PAV nėra atliekamas ir SŽNSĮ 106 straipsnis nėra taikomas.

46.4. Kokią reikšmę bylai turi visuomeninių įstaigų veiklos vykdymas, atsakovas taip ir nepaaiškina. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl tokios veiklos negalimumo ir uždraudimo. Aptarnaujantis transportas į VAZ teritoriją įvažiuoja ir išvažiuoja, t. y. joje nesipildo kuro ir juo labiau jo nesandėliuoja.

46.5. Atsakovas pasisako, kad vertino degalų įsigijimo legalumą, t. y. kad kuras bus įsigyjamas degalinėse, kas tik dar kartą patvirtina, kad atsakovas nevertino kuro kaip pavojingos cheminės medžiagos naudojimo. Statytojo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad keltuvai bus pildomi kuru savo veiklos vietoje, todėl, kaip teisingai pažymėjo teismas, ir liko neįvertintas kuro naudojimas būtent šiuo aspektu.

46.6. PŪVPAVĮ 3 straipsnio 5 dalis numato, jog PAV negali būti atliekamas, jei planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais. Todėl nustačius, kad Statytojas negalės vykdyti veiklos nenaudodamas kuro (pavojingų cheminių medžiagų), atsakovas turėjo prieiti prie išvados, kad Statytojo planuojama ūkinė veikla yra negalima pasirinktoje teritorijoje, ir PAV ataskaitai turėjo nepritarti.

46.7. Iš Sprendimo formuluočių matyti, kad jis iš esmės yra sąlyginis, t .y. jo galiojimas ir taikymas buvo susietas su VAZ teritorijos sumažinimu, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus apginti viešąjį interesą VAZ teritorija liko nesumažinta. Taigi sąlyga, su kuria buvo susietas atsakovo Sprendimas, taip ir neatsirado, kas atsakovo Sprendimą daro ydingą iš esmės.

46.8. Atsakovo siekis „įteisinti“ dyzelino ir suskystinų dujų naudojimą VAZ 3 juostos 3a sektoriuje per SŽNSĮ 2 straipsnio 37 punkte pateiktą skystųjų degalų sąvoką yra nepagrįstas ir neatitinka sisteminio teisės aktų aiškinimo metodo. Kitaip tariant, jei tam tikra kuro rūšis yra klasifikuojama kaip pavojinga cheminė medžiaga, jos naudojimas turi būti vertinamas ne tik kaip kuro naudojimas, bet pagal specialiąsias teisės normas turi būti vertinamas ir kaip pavojingos cheminės medžiagos naudojimas, ko atsakovas šiuo atveju ir neatliko priimdamas Sprendimą.

46.9. PAV ataskaitoje krautuvų naudojimas yra įvertintas tik oro taršos, bet ne vandenvietės išteklių apsaugos (SŽNSĮ 106 str. įtvirtinto reglamentavimo) aspektu. Iš PAV ataskaitos matyti, jog buvo vertinama krautuvų keliama oro tarša, o tai reiškia, jog PAV ataskaitoje pripažįstama, jog tai yra vertinamos ūkinės veiklos sudėtinė dalis. Krautuvų naudojimo kaip pagalbinės ūkinės veiklos negalima laikyti ir atsižvelgiant į jų naudojimo mastą – krautuvai bus naudojami nepertraukiamai visą parą, per ją sunaudojant jau minėtus milžiniškus kiekius kuro. Todėl tokios veiklos kaip nereikšmingos vertinti nėra jokio pagrindo, o priešingas aiškinimas neleistų pasiekti SŽNSĮ ir PŪVPAVĮ tikslų. Statytojas visiškai nepagrįstai siekia PAV apimtį susiaurinti pasiremdamas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (PAV Tvarkos aprašas) interpretavimu. Laikantis teisės aktų hierarchijos principo joks poįstatyminis teisės aktas negali pakeisti ar susiaurinti PŪVPAVĮ bei SŽNSĮ taikymo. Statytojas taip pat nepagrįstai remiasi ir Aplinkos ministro patvirtintomis Planuojamos ūkinės veiklos galimų avarijų rizikos vertinimo rekomendacijomis. Nepagrįstas ir Statytojo bandymas remtis Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu. PAV metu nebuvo įvertintas krautuvų pildymas kuru gamykloje (VAZ teritorijoje), nors tokį kuro perpylimą Statytojas atliks, ką pripažino Statytojo atstovė teismo posėdžio metu ir ką taip pat pažymėjo teismas sprendime. Statytojo pateikiamas SŽNSĮ 106 straipsnio interpretavimas yra nepagrįstas ir neatitinka nei įstatymų leidėjo tikslų, nei sisteminio teisės aktų aiškinimo.

46.10. Nesutiktina ir su Statytojo argumentais, jog SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinta sąvoka cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas negali būti aiškinama pagal Europos Sąjungos reglamentus. SŽNSĮ 2 straipsnyje nepateikia sąvokos „pavojingų cheminių medžiagų ir mišinių naudojimas“. Todėl taikant sisteminį teisės aktų aiškinimo metodą būtina šią sąvoką aiškinti pagal kituose teisės aktuose pateikiamus apibrėžimus. SŽNSĮ 2 straipsnio 54 dalyje nurodyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos, be kita ko, CMCMĮ. Nors CMCMĮ yra kalbama apie cheminių medžiagų ir mišinių naudojimą, tačiau nėra pateikiamas „naudojimo“ sąvokos apibrėžimas. Tačiau šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo priede nurodytuose reglamentuose.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Homanit Lietuva“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti Bendruomenės apeliacinį skundą ir tenkinti UAB „Homanit Lietuva“ bei Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinius skundus, panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Bendruomenės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

48. Bendrovė nurodo, kad sutinka su Agentūros apeliaciniu skundu ir jame nurodytais argumentais, o savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

48.1. Priešingai nei mano pareiškėjas, teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius dėl bioskruberio katalizatoriaus, kurie buvo grindžiami tik pareiškėjo samprotavimais, o ne konkrečiais įrodymais, ir kurie nėra susiję su konkrečiu Bendrovės planuojamu naudoti bioskruberio įrenginiu, kurio gamintojas pasiūlė Bio-Kat-1005WU pakeisti į Bio-Kat-1013WU, įvertino kaip prielaidas, kurios negali būti pagrindu panaikinti Sprendimą.

48.2. Joks teisės aktas, reglamentuojantis poveikio aplinkai vertinimą, nenumato Agentūros pareigos PAV metu vertinti ir analizuoti ne tik Bendrovės planuojamą ūkinę veiklą, bet ir vykdant šią veiklą galimų pagaminti produktų kokybiškumą bei atitiktį produktų saugos reikalavimams, kaip to pageidauja pareiškėjas.

48.3. Bendrovė, vykdydama veiklą II grupei priskiriamos Pagirių požeminio vandens VAZ 3 juostos 3a sektoriuje, negalės naudoti MUF dervos, klasifikuojamos kaip pavojingas cheminis mišinys, o kilus būtinybei pakeisti / papildyti PAV ataskaitoje nurodytas chemines medžiagas ar mišinius kitomis nepavojingomis cheminėmis medžiagomis ar mišiniais, Bendrovė privalės apie tai informuoti Agentūrą. Pavojingų cheminių mišinių, įskaitant MUF dervą, naudojimas, taip pat cheminių medžiagų ar mišinių pakeitimas, apie tai neinformavus Agentūros, reikštų tiek 2022 m. gegužės 13 d. Spendime numatytų Bendrovės veiklos sąlygų, tiek Bendrovei išduoto TIPK ir teisės aktų pažeidimus, sąlygojančius riziką patirti didžiulius nuostolius dėl galimo veiklos uždraudimo, sustabdymo ir (ar) ekonominių sankcijų pritaikymo. Nei Agentūra, nei teismas negalėjo ir negali be jokio teisinio pagrindo, remdamiesi tik pareiškėjo nuogąstavimais dėl neišvengiamo MUF dervos (kaip pavojingo cheminio mišinio) naudojimo, nuspręsti, kad Bendrovė PAV metu neva iš anksto suplanavo pažeisti Sprendimo 11.3 punkto, TIPK leidimo sąlygas bei SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalies nuostatas.

48.4. Pareiškėjas byloje neįrodė, kad visos MUF dervos yra pavojingi cheminiai mišiniai, kad Bendrovė naudos pareiškėjos parinktą MUF dervą Kauramin Glue 690 liquid BMBcert ar bet kokią kitą MUF dervą, kuri klasifikuojama, kaip pavojingas cheminis mišinys. Bendrovė planuojamoje ūkinėje veikloje neketino naudoti ir nenaudos cheminio mišinio Kauramin Glue 690 liquid BMBcert. Atitinkamai Agentūra neturėjo jokio pagrindo reikalauti, kad PAV ataskaitoje būtų įvertintos tos cheminės medžiagos ir mišiniai, tarp jų ir pavojingas cheminis mišinys Kauramin Glue 690 liquid BMBcert, kurių Bendrovė neplanavo naudoti ir nenaudos. MUF dervos neįvertinimas PAV ataskaitoje nesudaro pagrindo išvadai, jog Bendrovės PŪV poveikis aplinkai buvo netinkamai įvertintas.

48.5. PŪVPAVĮ, PAV tvarkos aprašas nenumato, kad PAV metu galėtų, ar turėtų būti lyginamuoju ar kitu aspektu atsižvelgiama į duomenis apie kitų įmonių veikloje naudojamas chemines medžiagas ir mišinius. Kiekvienos planuojamos ūkinės veiklos PAV procedūra yra individuali. Be to, Bendrovės gamykla nėra analogiška UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ gamykloms.

48.6. Pareiškėjo į bylą pateikti straipsniai atitinkamuose moksliniuose žurnaluose, rekomendacijos specialistams, analitinės studijos, nėra teisės šaltiniai, kuriais vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, ir neturi jokio aiškiai suprantamo ryšio su ginčo šioje byloje dalyku, t. y. konkrečia Bendrovės pasirinkta PŪV, kurią įvertinusi Agentūra priėmė Sprendimą.

48.7. Į bylą pateiktas dokumentas (dr. R. T. atsakymas) negalėjo būti laikomas leistinu ir patikimu įrodymu. Todėl teismas pagrįstai į jį neatsižvelgė ir traktavo kaip prielaidas, o ne įrodymus, pagrindžiančius Sprendimo neteisėtumą.

48.8. PAV metu nėra vertinamas cheminės medžiagos ar mišinio poveikis aplinkai per se (pats savaime). PAV metu turi būti ir buvo vertinamas PŪV – medžio plaušo plokščių gamybos PŪV organizatoriaus pasirinktoje vietoje bei naudojant pasirinktas technologijas – galimas poveikis aplinkai, t. y. orui, vandeniui, dirvožemiui, visuomenės sveikatai ir kt. Net jei Bendrovė PAV metu į PAV ataskaitą ir būtų įtraukusi MUF dervą, Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai atliktas poveikio aplinkai vertinimas dėl to nepasikeistų, nes poveikis aplinkos orui buvo vertintas pagal patį nepalankiausią aplinkai scenarijų (t. y. nepriklausomai nuo to, ar būtų naudojama UF, MUF ar bet kurios kitos dervos) ir nustatyta, kad net tokio nepalankiausio scenarijaus atveju Bendrovės PŪV nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir yra galima pasirinktoje vietoje.

48.9. Ne Bendrovė pati, o bioskruberio gamintojas, kuris yra atsakingas už tinkamą bioskruberio veikimą ir savo paties Bendrovei deklaruotų ir garantuotų taršos emisijų į aplinkos orą iš bioskruberio užtikrinimą, pasiūlė savo pagamintame bioskruberyje naudoti katalizatorių Bio-Kat-1013WU. Todėl pareiškėjo teiginiai apie chemines reakcijas, kurie nėra konkrečiai susieti su Bendrovės planuojama naudoti įranga bei jos veikimo principais, kaip teisingai įvertinto teismas, tėra tik spėlionės, kad Bio-Kat-1013WU yra netinkamas, neveiksmingas ar pan.

48.10. Pareiškėjas negali įrodyti, kad katalizatoriaus Bio-Kat-1005WU pakeitimas į katalizatorių Bio-Kat-1013WU darys kokį nors konkretų poveikį aplinkai, kuris nebuvo įvertintas PAV ataskaitoje ir Agentūros Sprendime. Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde kalba ne apie konkretų Bio-Kat-1013WU naudojimo poveikį aplinkai (orui, vandeniui, dirvožemiui ar pan.), o apie chemines reakcijas, kurios pačios savaime neįrodo ir nepaaiškina galimo poveikio aplinkai, kuris turėjo būti, bet, anot pareiškėjo, nebuvo įvertintas PAV ataskaitoje ir Agentūros Sprendime.

48.11. PAV ataskaitoje įvertintos formaldehido emisijos niekaip nekoreliuoja su planuojamo naudoti katalizatoriaus rūšimi. Pakeitus katalizatorių (t. y. iš Bio-Kat-1005 WU į Bio-Kat-1013 WU) nesikeitė, neturėjo ir negalėjo keistis PAV ataskaitoje apskaičiuota metinė formaldehido emisija (78,111 t/m).

48.12. Nei taršos šaltinio srauto tūris, nei taršos šaltinio darbo laikas nepriklauso nuo naudojamo katalizatoriaus, ypač jo rūšies, tipo ar juolab pavadinimo. O maksimaliai leistiną momentinę formaldehido emisiją (15 mg/Nm3), kuri naudota skaičiavimuose PAV ataskaitoje, įrangos (bioskruberio) gamintojas Wessel nurodė atsižvelgiant į bendrinius geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) reikalavimus, taikomus visų tipų medžio plaušo gamykloms24, nevertinant kokio tipo katalizatorius bioskruberyje bus naudojamas konkrečioje plokščių gamyboje. Kitaip tariant, PAV metu vertinant metinį formaldehido tonažą, nebuvo svarbus konkretus katalizatorius, jo rūšis, tipas ar, juo labiau, jo pavadinimas, nes skaičiavimams buvo naudoti visai kiti parametrai. PAV ataskaitoje atliekant formaldehido emisijų vertinimą bei Agentūrai priimant Sprendimą buvo įvertintas nepalankiausias aplinkai scenarijus, kuris parodė, kad oro tarša (formaldehido koncentracija) neviršys leistinų normų.

48.13. Teismas pagrįstai pareiškėjo teiginius dėl bioskruberio katalizatoriaus, kurie buvo grindžiami tik pareiškėjo pasamprotavimais, o ne konkrečiais įrodymais, ir kurie nėra susiję su konkrečiu Bendrovės planuojamu naudoti bioskruberio įrenginiu, kurio gamintojas pasiūlė Bio-Kat-1005WU pakeisti į Bio-Kat-1013WU, įvertino kaip prielaidas, kurios negali būti pagrindu panaikinti Agentūros Sprendimą.

Šalies argumentai

48.14. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, neva patvirtinančios tai, kad Bendrovė VAZ 3 juostos 3a sektoriuje vykdys draudžiamą veiklą, o Agentūra tai turėjo nuspėti, priimdama Sprendimą, neturi jokios įrodomosios reikšmės, neatitinka įrodymų leistinumo ir patikimumo reikalavimų.

49. UAB ,,Homanit Lietuva“ 2026 m. sausio 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose prašo prijungti prie bylos kartu su jais pateikiamus papildomus įrodymus. Nurodo, kad Bendrovės PAV ataskaitos duomenų, susijusių su aplinkos oro tarša, objektyvumą bei teisingumą ir tuo pačiu Agentūros Sprendimo pagrįstumą pagrindžia ne tik Agentūros ir Bendrovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, bet ir konkretūs faktiniai duomenys (įrodymai) – eksploatuojant gamyklą gauti į aplinkos orą išmetamų teršalų laboratorinių tyrimų rezultatai ir automatinės formaldehido kiekio (koncentracijos) ore matavimo stotelės duomenys. Atitinkamai, Regionų administracinis teismas visiškai pagrįstai pareiškėjo argumentus, kad Bendrovės pasirinktas ir PAV ataskaitoje nurodytas katalizatorius Bio-Kat-1013WU neatliks savo funkcijų, todėl neva nebus išvalomas į aplinkos orą išmetamas formaldehidas, įvertino kaip prielaidas, kurios nesudaro pagrindo panaikinti Agentūros Sprendimą.

50. Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 69, 73, 74, 75, 79, 80, 84, 86, 88, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 110, 124, 134, 139, 141 straipsnių, III skyriaus aštuntojo skirsnio, V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimų ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XV-199 (toliau – ir SŽNSĮ Pakeitimo Įstatymas), kuris įsigaliojo 2025 m. birželio 1 d. Pagal SŽNSĮ Pakeitimo Įstatymo 106 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies nuostatas, II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3 a sektoriuje (t. y. ir teritorijoje, kurioje eksploatuojama Bendrovės gamykla) draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, išskyrus: a) jų naudojimą vandens tiekimui ir vandenvietės eksploatavimui; b) jų naudojimą ir sandėliavimą krašto apsaugos tikslais kariuomenės valdomuose objektuose; c) cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie taip klasifikuojami tik dėl jų keliamo fizinio pavojaus, naudojimą ir sandėliavimą; d) jų naudojimą statinių remontui ir eksploatacijai; e) jų naudojimą transporto priemonių eksploatacijai, įskaitant degalų pylimą; f) Vyriausybės nustatytas ūkines veiklas ir (arba) veiklos sąlygas, kurios dėl savo pobūdžio, trukmės, naudojamų pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių savybių, kiekio, naudojimo būdo ar taikomų taršos prevencijos priemonių nekelia grėsmės požeminio vandens ištekliams. Taigi, įstatymų leidėjas, priimdamas SŽNSĮ Pakeitimo Įstatymą ir juo sukonkretindamas draudimo gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius VAZ 3 juostos 3 a sektoriuje išimtis, išsklaidė bet kokias abejones, kurios galėjo kilti interpretuojant įstatymą, dėl degalų naudojimo transporto priemonėse (įskaitant jų pylimą) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose. Tokiu būdu Įstatymų leidėjas patvirtino, jog degalų naudojimas transporto priemonių eksploatacijai, įskaitant jų pylimą, nekelia grėsmės požeminiam vandeniui, todėl šios veiklos be apribojimų ar papildomų galimo poveikio aplinkai įvertinimų gali būti vykdomos vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3 a sektoriuje. Dėl šių priežasčių, net, jei būtų laikoma, kad Regionų administracinis teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pagal tuo metu galiojusius SŽNSĮ reikalavimus buvo pagrindas reikalauti Bendrovės PAV ataskaitoje įvertinti degalų tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje poveikį aplinkai bei su tuo susijusias rizikas (su kuo Bendrovė nesutinka), tai šiai dienai, patikslinus SŽNSĮ 106 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pagrindo tokiai išvadai nebeliko.

51. Bendruomenė 2026 m. vasario 2 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos teikiamus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus. Taip pat prašo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir bei įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti PAV ataskaitą taip pat ir gamybinių nuotekų surinkimo, plaušo surinkimo/sandėliavimo bei triukšmo taršos aspektais. Bendruomenė prašo priteisti už šio procesinio dokumento rengimą bei susipažinimą su Statytojo pateiktais rašytiniais paaiškinimais patirtas išlaidas (726 Eur) pagal pridedamus įrodymus.

52. Bendruomenė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad Statytojo pastatytos gamyklos eksploatavimo metu gamyklinėmis nuotekomis nuolat yra teršiamas Pagiriuose esantis upelis, kuris įteka į Vokės upę. Gamybinių nuotekų patekimas į Vokės intaką galėjo įvykti tik dėl to, kad arba sistema nėra uždara (tokiu atveju PAV ataskaita yra akivaizdžiai klaidinga), arba gamybinės nuotekos buvo išleistos sąmoningai per kitas sistemas (kas rodo, kad įranga nėra naudojama kaip aprašyta PAV ataskaitoje arba gamykloje yra PAV ataskaitoje neaprašyta papildoma įranga, t. y. PAV ataskaitoje klaidingai aprašyti procesai, o Statytojui aplinkos apsaugos reikalavimai nėra svarbūs).

53. Iš PAV ataskaitos taip pat seka, kad Statytojo gamykla turėjo veikti taip, kad nebus neleistinos oro taršos. Tačiau 2025 m. birželio 27 d. Pagiriuose pasklido milžiniškas kiekis plaušo, kuris pateko į gyvenamąsias patalpas, automobilius, žmonių kiemus. Apie šį incidentą itin plačiai rašė ir žiniasklaida, o aplinkos ministras dėl to pasisakė itin griežtai. Papildomai pažymėtina ir tai, kad į aplinką pasklido ne tiesiog medienos plaušas, o plaušas sumaišytas su cheminėmis medžiagomis (dervomis), ką susitikimo su Bendruomenės atstovais metu pripažino ir Statytojo vadovė. Kitaip tariant, tarša buvo dar pavojingesnė nei tiesiog plaušo pasklidimas. Apie kilusią itin didelę taršą Statytojas gyventojų nedelsdamas neinformavo, dėl ko gyventojai negalėjo imtis reikiamų saugumo priemonių. Taigi 2025 metais įvykęs plaušo pasklidimas į gyvenamąją aplinką neginčijamai įrodo, kad PAV ataskaitoje pateiktas rizikos vertinimas buvo neobjektyvus, o deklaruotos techninės priemonės – neefektyvios.

54. Statytojo gamykla nuolat skleidžia itin didelį garsą (triukšmą), dėl ko yra neigiamai veikiama gyventojų sveikata. Lauke leisti laiką gyventojams faktiškai nebėra galimybių, nes nuo gamyklos kylantis triukšmas yra nepakeliamas. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad ir garso modeliavimo dalis PAV ataskaitoje yra neobjektyvi ir neatitinka tikrovės, todėl PAV ataskaita buvo patvirtina neteisėtai.

55. Pagirių VAZ buvo sumažinta Statytojui palankiu būdu dar 2019 metais, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-70-520/2023 patenkino viešąjį interesą ginančios prokurorės pareiškimą ir panaikino atitinkamą Lietuvos geologijos tarnybos įsakymą, taip užtikrindamas, kad vėl būtų saugomi visi Pagirių vandenvietės gėlo vandens ištekliai. Minėtu sprendimu teismas nustatė faktą, jog Lietuvos geologijos tarnybos įsakymas buvo priimtas (Pagirių VAZ sumažinta) dėl to, jog privačiam subjektui UAB „Homanit Lietuva“, kuris siekia vykdyti ūkinę veiklą, reikalinga, jog būtų atsisakyta vandenvietės šiaurinio bloko ir sumažinta VAZ. Tačiau 2024 m. vėl buvo parengta nauja hidrogeologinė ataskaita, kurios pagrindu Lietuvos geologijos tarnyba priėmė įsakymą dėl Pagirių VAZ sumažinimo, ir toks sumažinimas vėl buvo palankus išimtinai Statytojui. Dėl to prokuratūra antrą kartą kreipėsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo siekiant panaikinti atitinkamą Lietuvos geologijos tarnybos įsakymą (Pagirių VAZ sumažinimą) (administracinė byla Nr. eI3-897-764/2026).

56. Formaldehido taršos tyrimai nepatvirtina, koks konkretus katalizatorius yra naudojamas. Bendruomenė byloje, įskaitant ir apeliacinį skundą, pateikė išsamius ir mokslo žiniomis pagrįstus teiginius, jog pagal objektyvias chemines reakcijas katalizatorius Bio-Kat-1013WU nesukels reikiamų cheminių reakcijų. Ypač svarbu akcentuoti, kad Statytojas nepateikė jokių mokslu grįstų teiginių, kad Bendruomenės aprašytos cheminės reakcijos yra klaidingos. Dėl to Statytojui palankūs tyrimų rezultatai įrodo ne katalizatorius Bio-Kat-1013WU naudojimą, o priešingai, tiesiogiai patvirtina, kad yra naudojamas kitas katalizatorius – Bio-Kat-1005WU (toks, koks ir buvo įrašytas pradinėje PAV ataskaitos versijoje).

57. Statytojo svarstymai dėl šiuo metu galiojančios SŽNSĮ 106 straipsnio redakcijos neturi teisinės reikšmės šiai bylai.

58. Kritiškai vertintini ir Statytojo teiginiai, jog neva gamyklos eksploatavimui reikalingą manevruojančią techniką kuru aprūpindavo (užpildydavo) degalinėse – organizuodavo sunkiasvorio autotransporto vykimą iki degalinių ir atgal. Statytojas nepateikia jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

Atsiliepimas

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Homanit Lietuva“ 2026 m. vasario 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašo prijungti prie bylos šiuos UAB „Homanit Lietuva“ rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateikiamus papildomus įrodymus, netenkinti pareiškėjo prašymo peržengti apeliacinio skundo ribas ir įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti PAV ataskaitą taip pat ir gamybinių nuotekų surinkimo, plaušo surinkimo / sandėliavimo bei triukšmo taršos aspektais.

60. UAB ,,Homanit Lietuva“ nurodo, kad Bendruomenės prašyme pateikta informacija yra nesusijusi su nagrinėjamos bylos dalyku, peržengianti ne tik pareiškėjo apeliacinio skundo, bet ir skundo pirmosios instancijos teismui ribas, todėl teismo neturėtų būti vertinama (ABTĮ 134 str. 6 d., 140 str.). Gamykla pilnai atitinka TIPK leidimo sąlygas, įskaitant ir sąlygas, kurios susijusios su gamybinių nuotekų tvarkymo sistema. Pareiškėjas, grįsdamas savo teiginius apie nuolatinę Vokės upės taršą, remiasi PAV ataskaitos duomenimis apie dažymo linijos procesuose susidarančių gamybinių nuotekų tvarkymą, kai tuo tarpu jokia dažymo linija net nėra įrengta gamykloje, nekalbant jau apie jos eksploataciją. Dėl Bendrovėje įvykusio incidentas, kuomet pasklido medienos plaušas, oro tarša neviršijo leistinų ribų. Tai patvirtino Aplinkos apsaugos departamento pavedimu Agentūros valstybinės laboratorijos atlikti tyrimai. Pareiškėjo teiginius apie gamyklos keliamą viršnormatyvinį triukšmą paneigia Bendrovės periodiškai organizuojamų aplinkos garso (triukšmo) lygio gyvenamojoje aplinkoje matavimų, kuriuos atlieka akredituota fizinių veiksnių tyrimų laboratorija UAB „Akustinių tyrimų centras“, rezultatai.

61. Bendruomenė 2026 m. vasario 3 d. pateikė papildomus paaiškinimus apie tai, kad 2026 m. vasario 3 d. iš gamyklos pradėjo sklisti toks didelis garsas, kad net be jokių specialių matavimų girdėti, jog triukšmas yra nepakeliamas gyventojams, dėl ko PAV ataskaitoje pateikta triukšmo modeliavimo ataskaita yra nepagrįsta ir neobjektyvi. Bendruomenė teikia teismui vaizdo įrašus su užfiksuotu iš gamyklos sklindančiu triukšmu. Šiuo prašymu teikiami įrodymai apie naujai atsiradusias aplinkybes papildomai pagrindžia Bendruomenės prašymą išeiti už apeliacinio skundo ribų bei patenkinus Bendruomenės apeliacinį skundą įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti PAV ataskaitą taip pat ir gamybinių nuotekų surinkimo, plaušo surinkimo / sandėliavimo bei triukšmo taršos aspektais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

62. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (30.1)-A4E-5679 „Dėl UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagiriuose Šiltnamių g. 29, 33 poveikio aplinkai“ (Sprendimas), teisėtumo.

63. Sprendimu buvo patvirtinta PAV ataskaita, kuria pripažinta, kad planuojama ūkinė veikla – UAB „Homanit Lietuva“ medžio plaušo plokščių gamyklos statybos ir eksploatacijos Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Pagiriuose Šiltnamių g. 29 – atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

64. Pareiškėjo vertinimu, PAV ataskaita patvirtinta neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkai aspektų. Planuojama gamykla veiktų geriamojo vandens vandenvietės apsaugos zonoje, kurioje griežtai ribojama ūkinė veikla. Veikloje planuojama naudoti pavojingas chemines medžiagas, oro taršos vertinimas nebuvo patikimai atliktas, ataskaitoje yra kitų trūkumų.

65. Aplinkos apsaugos agentūra ir UAB „Homanit Lietuva“ teigė, kad PAV ataskaitoje ir ją patvirtinusiame Sprendime nustatyta, kad pavojingos cheminės medžiagos negalės būti naudojamos, oro taršos ir kitos rizikos įvertintos naudojant pripažintas metodikas ir objektyvius duomenis, bus naudojamos pažangios atliekų ir oro valymo technologijos.

66. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu išnagrinėjęs bylą pagal Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl Sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta UAB „Homanit Lietuva“ planuojamos medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, konstatavo, kad nors numatyta, kad veikloje planuojama naudoti mechanizmus, varomus degalais, kurie laikytini pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o vandenvietės apsaugos zonoje taikomi su tuo susiję apribojimai, tačiau PAV ataskaitoje nėra pasisakyta dėl su tuo susijusios rizikos. Kitus pareiškėjo argumentus (dėl netinkamo oro taršos vertinimo, gamyboje planuojamų naudoti kitų, nei nurodytos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, medžiagų, tokių kaip dervos, kurios išskirtų didesnį nei ataskaitoje nurodytas formaldehido kiekis ar išmetamų dujų valiklio katalizatoriaus su didesniu nei ataskaitoje nurodytu boro kiekiu) teismas atmetė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, PAV ataskaita paremta objektyviais duomenimis ir priimtinomis metodikomis, kurių pareiškėjas nepaneigė, be to, tvirtinant poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą aiškiai pasakyta, kad negalės būti naudojamos pavojingos cheminės medžiagos.

67. Minėta, kad teismas panaikino Sprendimą, nes nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į UAB ,,Homanit Lietuva“ veiklos teritoriją klausimas. Aplinkos apsaugos agentūra įpareigota iš naujo įvertinti PAV ataskaitą ir priimti naują sprendimą.

68. Bendruomenė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti Bendruomenės argumentai dėl MUF dervos naudojimo, katalizatoriaus naudojimo bei cheminių tyrimų vykdymo Bendrovės laboratorijoje. Bendruomenė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

69. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde teigia, kad Agentūra poveikio aplinkai vertinimą atliko vadovaudamasi PŪVPAVĮ ir PAV Tvarkos aprašo nuostatomis, akcentuoja, kad kuro užpildymo poveikis yra nereikšmingas, todėl jo vertinimo PAV ataskaitoje pakako nustatyti, kad neigiamo poveikio aplinkai šiuo aspektu nebus.

70. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Homanit Lietuva“ apeliaciniame skunde nurodo, kad PAV procese turi būti vertinama konkreti planuojama ūkinė veikla, t. y. planuojama gamyba, technologiniai procesai, gaminama produkcija ir pan., o ne faktinės ar galimos operacijos ir veiksmai pagalbiniame ūkyje toje pačioje veiklos teritorijoje. PAV ataskaitoje pagal teisės aktų reikalavimus jau yra išanalizuotas ir įvertintas pačių keltuvų galimas poveikis aplinkai. Teismo aiškinimas, pagal kurį PAV metu turi būti vertinama ne tik pagrindinė planuojama ūkinė veikla, bet ir detaliai analizuojamos neesminės, su pagalbiniu ūkiu susijusios operacijos – transporto priemonių (krautuvų) bakų užpildymas kuru (degalais) – ne tik, kad neatitinka vertintinos planuojamos ūkinės veiklos sampratos, bet ir tuo pačiu nepagrįstai išplečia PAV ribas.

V.

71. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PŪVPAVĮ) 2 straipsnio 8 dalis nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima: 1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos, jeigu poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama šio įstatymo nustatyta tvarka, ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos parengimą; 2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą; 3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis; 4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktos papildomos informacijos nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo programos, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus; 5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

72. PŪVPAVĮ 2 straipsnio 12 dalis nustato, kad sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.

73. Pagal PŪVPAVĮ 4 straipsnį, poveikio aplinkai vertinimo tikslai: 1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; 2) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai; 3) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šios dalies 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų; 4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti, atkurti, kas pažeista, ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti; 5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, mastą, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus, ar ji nedarys reikšmingo neigiamo poveikio šios dalies 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams, visuomenės sveikatai ir jų tarpusavio sąveikai.

74. Agentūros sprendimo dėl PŪV poveikio aplinkai turinio reikalavimus nustato PŪVPAVĮ (11 ir 12 straipsniai) taip pat PAV Tvarkos aprašas.

75. PAV Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad PAV metu, atsižvelgiant į naujausias žinias ir vertinimo metodus, nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos ir jos sukeliamų biologinių, cheminių, fizikinių ir kitų veiksnių poveikis: 4.1. aplinkos elementams – dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, aplinkos apsaugos požiūriu svarbioms teritorijoms, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; 4.2. visuomenės sveikatai, įskaitant aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveiką.

76. PAV tvarkos aprašo 5 punktas nustato, kad biologinius, cheminius, fizikinius ir kitus veiksnius gali sukelti ir reikšmingą poveikį Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai gali daryti (be kita ko): 5.1. planuojamos ūkinės veiklos vykdymas (naudojamos technologijos, gamyba, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimas, modernizavimas ar keitimas, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimas), ūkinės veiklos buvimas, statinių statyba ar griovimo darbai; 5.2. gamtos išteklių (žemės paviršiaus ir jos gelmių, dirvožemio, vandens, biologinės įvairovės) naudojimas atsižvelgiant į šių išteklių naudojimo tvarumą; 5.3. žaliavų, cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, įskaitant pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, radioaktyviųjų medžiagų naudojimas; 5.4. išmetamieji teršalai į vandenį, žemę, aplinkos orą, įskaitant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas; 5.5. susidarantys fizikiniai teršalai, įskaitant triukšmą, vibraciją, šviesą, šilumą ir jonizuojančiąją spinduliuotę; 5.6. nepavojingųjų, pavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų ir (ar) liekanų susidarymas, laikymas, naudojimas ir šalinimas; 5.7. planuojamos ūkinės veiklos sukeliami nepatogumai (trukdžių susidarymas); 5.8. planuojamos ūkinės veiklos poveikis klimatui, įskaitant jos pažeidžiamumą dėl klimato kaitos; 5.9. grėsmė aplinkai (įskaitant nekilnojamąjį kultūros paveldą) ir žmonių sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo, susijusio su rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų (pvz., techninis įvykis dėl įvairių techninių priemonių ar technologinių procesų sutrikimo, galintis sukelti dideles avarijas; gamtinis įvykis dėl stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių, geologinių reiškinių, kuriuos gali lemti klimato kaita, ir galintis sukelti stichines nelaimes; ekologinis įvykis dėl aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimo cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, galintis sukelti ekstremalias situacijas).

VI.

77. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atmetė visus pareiškėjo skundo argumentus, išskyrus vieną (dėl degalų) ir panaikino visą Sprendimą, nes nebuvo tinkamai atliktas degalų tiekimo į UAB ,,Homanit Lietuva“ veiklos teritoriją klausimas. Aplinkos apsaugos agentūra įpareigota iš naujo įvertinti PAV ataskaitą ir priimti naują sprendimą.

78. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Bendrovė PŪV planuoja naudoti transporto priemones su degimo varikliais, kurie naudos dyzeliną ir suskystintas gamtines dujas (pagal PAV ataskaitos duomenis), per metus planuojama sunaudoti 340 tonų dyzelino ir 160 tonų suskystintų dujų. PAV ataskaitoje numatyta, kad transporto priemonių degalų tiekimas vyks iš degalinių. Įvertinus tai, kad veiklos teritorijoje nenumatoma įrengti degalų saugyklų, degalai veiklos teritorijoje turės būti tiekiami ir pilami. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir į PŪVPAVĮ įtvirtintą PAV paskirtį, į Tvarkos aprašo 5.3 punktą, taip pat įvertinęs tai, kad PŪV vieta patenka į II grupės vandenvietės VAZ 3 sektorių, kuriam pagal aptartas SŽNSĮ nuostatas taikomas draudimas naudoti pavojingas chemines medžiagas tuo siekiant užtikrinti ypatingai svarbų viešąjį interesą gauti geriamąjį vandenį, padarė išvadą, kad PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas degalų (kurie yra pavojingos cheminės medžiagos) tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje poveikis aplinkai (ir su tuo susijusio rizikos).

79. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (PAV tvarkos aprašas) 1 priedo 15 punkte nustatyta, kad nurodomi duomenys apie energijos, kuro ir degalų naudojimą, energijos gamybą (užpildyti 2 ir 3 lenteles). Elektros energijos suvartojimas neturi būti per daug išskaidytas atskiriems įrenginiams, o pateikiama informacija turėtų apibūdinti bendrą elektros suvartojimą atskiriems procesams arba procesų grupėms.

80. PAV ataskaitos 1.2.4 punkte aprašyti duomenys apie planuojamą energijos, kuro ir degalų naudojimą, kurie yra pateikti 1.2.4 lentelėje: d) suskystintos dujos 160 t (sunaudojamas kiekis per metus), degalinės (išteklių gavimo šaltiniai); g) dyzelinas 340 t (sunaudojamas kiekis per metus), degalinės (išteklių gavimo šaltiniai).

81. Agentūra akcentavo, kad šie duomenys – numatomo sunaudoti kuro ir degalų kiekiai nurodomi tuo tikslu, kad būtų galima įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį oro taršai iš mobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių bei poveikį klimatui, t. y. perskaičiuojama, koks kiekis oro teršalų iš kuro ir degalų bus išmetamas į aplinkos orą ir kokie tiesioginiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) išmetimai (plačiau informacija pateikta PAV ataskaitoje 2.3. dalyje „Klimatas“).

82. PAV ataskaitos 2.3. dalyje „Klimatas“ nurodoma, kad yra identifikuoti šie PŪV tiesioginiai ŠESD išmetimai, susidarantys iš: <...> transportui sunaudotų suskystintų dujų ir dyzelino. 2.3.1 lentelėje yra nurodyti duomenys apie taršos šaltiniuose (tarp jų ir suskystintos dujos ir dyzelinas) numatomą išmesti ŠESD kiekį. 2.3.2 lentelėje yra nurodyti duomenys apie išmetamo ir sumažinamo ŠESD kiekio duomenų palyginimą. Padaryta išvada, kad PŪV reikšmingas poveikis klimatui nenumatomas.

83. Sprendimo 2.3. dalyje Klimatas nurodoma, kad yra identifikuoti šie PŪV tiesioginiai ŠESD išmetimai, susidarantys iš: <...> transportui sunaudotų suskystintų dujų ir dyzelino.

84. PAV ataskaitos 1.2.5 punkte aprašyti duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir preparatus (mišinius), jų saugojimą. MDF/HDF gamybai naudojama pagrindinė žaliava – technologinės medienos rąstai (apie 250 tūkst. t per metus). Taip pat gali būti naudojama atvežtinė skiedra. Planuojama, kad ji sudarys ne daugiau 30 proc. visos pagrindinės žaliavos (rąstų) dalies (75 000 t.). Duomenys apie planuojamas naudoti žaliavas, chemines medžiagas ar preparatus (mišinius), jų pavojingumą, planuojamą naudoti kiekį, vienu metu teritorijoje planuojamą laikyti kiekį, transportavimo bei saugojimo būdą, potencialius žaliavų tiekėjus pateikti 1.2.6 lentelėje. 1.2.6 lentelėje nurodytos chemines medžiagos/ mišiniai PŪV metu bus naudojami nekeičiant jų sudėties. Cheminių medžiagų laikymas bus vykdomas pastatuose, uždarose, tam pritaikytose patalpose, įrengtose su vandeniui nelaidžiomis grindimis, todėl cheminėms medžiagoms patekti į aplinką galimybės nebus. <...> Atlikus pakartotinį PŪV metu planuojamų naudoti cheminių medžiagų / preparatų bei jų sudedamųjų dalių vertinimą nustatyta, kad technologiniame procese naudojamos cheminės medžiagos ar mišiniai neklasifikuojami kaip pavojingi – nei vienas mišinys ar medžiaga nėra klasifikuojami pagal CLP reglamento 3 kriterijus kaip toksiški / kenksmingi aplinkai (įskaitant vandens aplinką) bei nėra priskirta nei viena fizinių pavojų klasė. Atitinkamai nei vienas mišinys ar medžiaga nėra klasifikuojami kaip pavojingi žmonių sveikatai. <...> Atsižvelgiant į tai, kad PŪV vieta vis dar patenka į Pagirių VAZ 3 juostos a sektorių (t. y. nėra galutiniai įteisinti VAZ pakeitimai, sumažinantys VAZ ribas), įmonė, vadovaudamasi atsargumo principu ir ieškodama galimybių maksimaliai apsaugoti Pagirių vandenvietę, rado galimybę dalį nepavojingų cheminių medžiagų ir nepavojingų cheminių mišinių laikinai (iki kol įsigalios VAZ pakeitimai, sumažinantys VAZ ribas) sandėliuoti už VAZ ribų. <...>

85. Sprendimo 6.2 punkte nurodyta, kad PŪV įgyvendinimo metu bus taikomos šios organizacinės-techninės priemonės: tinkamas darbų organizavimas statybos metu; aplinkos apsaugos reikalavimų laikymasis statybos metu siekiant išvengti cheminės (avarinės) taršos iš mobilių transporto priemonių; eksploatacijos metu galimo poveikio dirvožemiui bus išvengiama įrengus ir tinkamai eksploatuojant nuotekų tvarkymo sistemas, kietąsias dangas transporto judėjimo ir stovėjimo teritorijose.

86. Sprendimo 6.5 punkte nurodyta, kad PŪV metu paviršinės nuotekos, prieš išleidžiant į AB „Pagirių šiltnamiai“ paviršinių nuotekų tinklą, bus valomas valyklose LNV-1 bei LNV-2 (nuo skendinčių ir plūduriuojančių teršalų) ir tik tuomet kartu su sąlyginai švariomis paviršinėmis nuotekomis (surinktomis nuo pastatų stogų) išleidžiamas į AB „Pagirių šiltnamiai“ paviršinių nuotekų tinklus. Paviršinių nuotekų užterštumui skendinčiomis ir plūduriuojančiomis medžiagomis / teršalams nustatyti / kontroliuoti bus įrengti mėginių paėmimo šuliniai (MEG-1 ir MEG-2). Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai turi uždaromąsias armatūras, leidžiančias nutraukti vandens išleidimą į gamtinę aplinką avarijos metu. Sutikimas dėl pasijungimo į AB „Pagirių šiltnamiai“ paviršinių nuotekų tinklus (2021 m. gegužės 27 d. raštas Nr. 47) pateiktas PAV ataskaitos 5 priede (5.3 dalyje). Kartą per ketvirtį bus vykdomas paviršinių nuotekų, išleidžiamų į gamtinę aplinką monitoringas.

87. Sprendimo 12.3. punkte nurodyta, kad pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją, eksploatuojant gamyklą, poveikis dirvožemiui ir žemės gelmėms nenumatomas, nes gamykloje bus įrengtos reikalingos apsaugos priemonės nuo cheminių medžiagų ir mišinių patekimo į dirvožemį bei gruntinį vandenį: cheminių medžiagų laikymas (sandėliavimas) /naudojimas bus vykdomas pastatuose, uždarose, tam pritaikytose patalpose, įrengtose su vandeniui nelaidžiomis grindimis, užtikrinant, kad cheminėms medžiagoms nebūtų galimybės patekti į aplinką; aplink gamyklos pastatus ir aikštelėse bus įrengta betonuota arba grįsta kieta danga; gamyklos teritorijoje paviršinės nuotekos surenkamos ir, prieš išleidžiant į tinklus, bus išvalomos valymo įrenginiuose; ŠGP (biokuras) – bus laikomas ant vandeniui nelaidžios dangos, chemiškai apdoroti ŠGP bus laikomi atskirai uždaruose, vandeniui atspariuose konteineriuose ant vandeniui nelaidžios dangos; bus vykdomas paviršinių ir gamybinių nuotekų monitoringas.

88. Minėti PAV ataskaitoje ir Sprendime nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad PAV atskaitoje pateikta informacija apie planuojamą kuro ir degalų (suskystintų dujų ir dyzelino) naudojimą (sunaudojamas kiekis per metus), apie kuro ir degalų gavimą iš degalinių. Informacija pateikta tuo tikslu, kad būtų galima įvertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį oro taršai iš mobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių (kaip yra įtvirtinta PAV tvarkos aprašo Antrame skirsnyje Aplinkos oras) bei poveikį klimatui t. y. perskaičiuojama koks kiekis oro teršalų iš kuro ir degalų bus išmetamas į aplinkos orą ir kokie tiesioginiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, kas ir yra plačiau nurodyta PAV ataskaitos 2.3. dalyje „Klimatas“.

89. Taigi PAV ataskaitoje ir Sprendime nurodyti ir tinkamai įvertinti duomenys apie planuojamą naudoti kurą ir degalus ir remiantis minėtais dokumentais padaryta išvada, kad PŪV reikšmingas poveikis klimatui nenumatomas. Šios išvados padarytos įvertinus tai, ką buvo būtina įvertinti pagal teisės aktus (PŪV poveikį oro taršai iš mobilių ir stacionarių oro taršos šaltinių bei poveikį klimatui), taip pat įvertinus minėtus Bendrovės aprašytus papildomus faktorius (pvz. kietųjų dangų transporto judėjimo ir stovėjimo teritorijose įrengimas, aplink gamyklos pastatus ir aikštelėse betonuotos arba grįstos kietos dangos įrengimas, paviršinių nuotekų surinkimo sistema su naftos gaudykle, absorbcinių medžiagų išsiliejusiems teršalams surinkti naudojimas). Todėl Agentūra pagrįstai nurodo, kad atlikusi poveikio vandeniui, dirvožemiui ir aplinkos orui vertinimą pagal pateiktos informacijos atitiktį teisės aktų reikalavimams, pateikė informaciją Agentūros Sprendimo 6.2, 6.5, 12.3 papunkčiuose apie nustatytas ūkinės veiklos sąlygas, kurios užtikrinta neigiamo poveikio aplinkai išvengimą ir sumažinimą.

90. Minėti PAV ataskaitoje ir Sprendime nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad PAV atskaitoje pateikta informacija apie gamybai naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir preparatus (mišinius), jų saugojimą. Ši dalis, kurioje minimas cheminių medžiagų saugojimas yra susijusi su gamyba, joje nėra ir neturi būti minimi PŪV planuojamas naudoti kuras ir degalai.

91. PAV tvarkos aprašo 1 priedo 4 lentelės (Duomenys apie naudojamas žaliavas, chemines medžiagas ir cheminius mišinius, jų saugojimą) turinys, kuriame nurodomas reikalavimas pateikti duomenis, patvirtina, kad šis reikalavimas netaikomas kurui, degalams. Šioje vietoje apibūdinant Cheminių medžiagų ar cheminio mišinio klasifikavimą ir ženklinimą yra nuoroda į CLP reglamentą.

92. Minėtas reglamentavimas ir aptarti faktiniai duomenys, įvertinti nagrinėjamo PAV metu nepatvirtina, kad PAV metu turėtų būti vertinamas kuro ir degalų tiekimas ar saugojimas PŪV teritorijoje, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priede nėra nustatyta, kad tokie duomenys (apie tiekimą ir saugojimą kaip nurodė teismas) apie energijos, kuro ir degalų naudojimą, energijos gamybą būtų nurodomi ir vertinami PAV ataskaitoje. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad PAV ataskaitoje nebuvo įvertintas degalų (kurie yra pavojingos cheminės medžiagos) tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje poveikis aplinkai (ir su tuo susijusio rizikos), nėra pagrįsta minėtais teisės aktų reikalavimais ir nėra susijusi su tikslu, dėl kurio nurodomi PŪV poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose duomenys apie numatomo sunaudoti kuro ir degalų kiekius. Taigi teismo išvada, kad šiuo požiūriu Sprendimas neteisėtas buvo nepagrįsta. Šiame kontekste pritartina atsakovo argumentui, kad Agentūra negali reikalauti iš ūkio subjektų daugiau dokumentų negu yra nustatyta teisės aktuose. Administracinis sprendimas, kuris būtų priimtas be teisėto pagrindo (šiuo atveju vertinant (reikalaujant atitinkamų dokumentų iš ūkio subjekto) tai, kas nėra privaloma), būtų neteisėtas.

VII.

93. Minėta, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinumo iš naujo vertinti kuro ir degalų tiekimą ar saugojimą PŪV teritorijoje padaryta atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad Bendrovės PŪV vieta patenka į II grupei priskiriamos Pagirių požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3 a sektorių, kur pagal SŽNSĮ 106 straipsnį nustatyti veiklos ribojimai. Pirmosios instancijos teismo sprendė, kad pagal SŽNSĮ nuostatas taikomas draudimas naudoti pavojingas chemines medžiagas, tai yra taikytina ir degalams.

94. SŽNSĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad II grupės požeminio vandens vandenvietė – su atmosferos krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu silpną ryšį turinti pusiau uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta iš dalies izoliuotuose vandeninguosiuose sluoksniuose. SŽNSĮ 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 3-ioji juosta – už požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos 2-osios juostos esanti matematiškai ar analitiškai apskaičiuoto pločio juosta, kurioje ribojama cheminę taršą galinti sukelti ūkinė veikla.

95. Pagal Agentūros Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos SŽNSĮ 106 straipsnio 5 dalį I grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 2-ojoje juostoje draudžiama: 1) gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus naudojamus geriamajam vandeniui ruošti; 2) įrengti pavojingųjų atliekų apdorojimo įrenginius ir sąvartynus. Pagal SŽNSĮ 106 straipsnio 8 dalį II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje draudžiama vykdyti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas veiklas.

96. Agentūros Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos SŽNSĮ 106 straipsnyje buvo nurodyti apribojimai dėl naftos produktų (2 dalyje (draudimas įrengti angliavandenilių (naftos ir (ar) dujų) išteklių tyrimui ir (ar) naudojimui skirtus gręžinius), 6 dalyje (draudimas įrengti naftos ir naftos produktų saugyklas)).

97. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūros Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos SŽNSĮ 106 straipsnyje nustatyti apribojimai, taikytini II grupės požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje 3a sektoriuje (gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingas chemines medžiagas), apima ir degalų naudojimą transporto priemonių eksploatacijai, yra nepagrįsta. Šios išvados nepatvirtina 106 straipsnio turinys, kuriame yra įtvirtintos atskiros normos, kuriose minimos cheminės medžiagos bei atskiros normos, kuriose minimi naftos produktai.

98. Šią išvadą patvirtina SŽNSĮ pakeitimai, kuriais patikslintos šio įstatymo nuostatos ginčui reikšmingu aspektu.

99. Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 69, 73, 74, 75, 79, 80, 84, 86, 88, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 110, 124, 134, 139, 141 straipsnių, III skyriaus aštuntojo skirsnio, V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimų ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XV-199 (SŽNSĮ Pakeitimo Įstatymas), kuris įsigaliojo 2025 m. birželio 1 d.

100. Pagal SŽNSĮ Pakeitimo Įstatymo 106 straipsnio 5 dalies ir 8 dalies nuostatas, II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3 a sektoriuje (t. y. ir teritorijoje, kurioje eksploatuojama Bendrovės gamykla) draudžiama gaminti, naudoti ir sandėliuoti pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, išskyrus: a) jų naudojimą vandens tiekimui ir vandenvietės eksploatavimui; b) jų naudojimą ir sandėliavimą krašto apsaugos tikslais kariuomenės valdomuose objektuose; c) cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kurie taip klasifikuojami tik dėl jų keliamo fizinio pavojaus, naudojimą ir sandėliavimą; d) jų naudojimą statinių remontui ir eksploatacijai; e) jų naudojimą transporto priemonių eksploatacijai, įskaitant degalų pylimą; f) Vyriausybės nustatytas ūkines veiklas ir (arba) veiklos sąlygas, kurios dėl savo pobūdžio, trukmės, naudojamų pavojingųjų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių savybių, kiekio, naudojimo būdo ar taikomų taršos prevencijos priemonių nekelia grėsmės požeminio vandens ištekliams.

101. Patikslinus nurodytą reguliavimą, neliko abejonių dėl to, kad degalų naudojimas transporto priemonių eksploatacijai nelaikytinas draudžiama veikla pagal SŽNSĮ, kuriame buvo ir yra nustatyti ūkinės veiklos ribojimai II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3 a sektoriuje.

102. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados susijusios su degalų naudojimu PŪV negalimumu, nes PŪV vieta patenka į II grupės vandenvietės VAZ 3 sektorių, kaip ir neįvertinimu degalų tiekimo ir buvimo PŪV teritorijoje poveikio aplinkai PAV ataskaitoje, yra nepagrįstos teisės aktų reikalavimais, todėl teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas šiais motyvais pareiškėjo skundas, negali būti pripažinta teisėta, pagrįsta ir sudaranti pagrindą naikinti Sprendimą. Todėl teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – skundą atmesti, nes teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo taikytos materialiosios teisės.

VIII.

103. Minėta, kad Bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti Bendruomenės argumentai dėl MUF dervos naudojimo.

104. Bendruomenė akcentuoja, kad konkrečiais argumentais ir įrodymais pagrindė, jog Statytojas gamykloje naudos MUF dervą (negalės jos nenaudoti norėdamas pagaminti kokybiškas plokštes), tačiau ji nebuvo nurodyta PAV ataskaitoje, o tai reiškia, nebuvo įvertintas jos poveikis aplinkai. Bendrovės bandymą nuslėpti MUF dervos naudojimą patvirtina PAV ataskaitoje likęs „MUF/UF“ įrašas. Teismas nenustatė, dėl kokių priežasčių PAV ataskaitoje nuolat kartojasi įrašas „MUF“, jei Statytojas PAV ataskaitoje teigia, jog jis naudos tik Kaurit glue 335 liquid, t. y. UF dervą.

105. Agentūra procesiniuose dokumentuose pažymi, kad, nagrinėdama PAV ataskaitą, įvertino, jog visos PAV ataskaitoje nurodytos cheminės medžiagos ir mišiniai neklasifikuojamos(-i) kaip pavojingos (-i), iš jų – ir derva Kaurit glue 335 liquid (cheminis mišinys). Nors PAV ataskaitoje Kaurit glue 335 liquid keliose vietose įvardinama kaip derva MUF/UF, tačiau saugos duomenų lapuose ir dervos gamintojo Vokietijos įmonės BASF puslapyje nurodyta, kad „Kaurit glue 335 liquid“ tipas – UF 5 glue, t. y. vienas iš BASF gaminamų produktų, skirtų MDF/HDF plokščių gamybai.

106. Agentūra procesiniuose dokumentuose pažymi, kad mišiniai klasifikuojami ir vertinami vadovaujantis CLP reglamento nuostatomis, todėl tuo atveju, kai mišinyje esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija mažesnė nei CLP reglamente nustatyti ribiniai dydžiai, mišinys neklasifikuojamas kaip pavojingas. Agentūra PAV metu įvertino, kad, pradėjus vykdyti PŪV, gali iškilti poreikis keisti chemines medžiagas ir cheminius mišinius, todėl PAV sprendime 11.3 p. nustatė sąlygą, kad: „ Vykdant veiklą, esant būtinybei naudojamas chemines medžiagas, ar cheminius mišinius keisti, apie planuojamą cheminių medžiagų ar mišinių keitimą turi būti informuojama Agentūra. Cheminės medžiagos ir cheminiai mišiniai gali būti keičiami tik nepavojingais, t. y. neklasifikuojamais dėl pavojų žmonių sveikatai ir / arba aplinkai bei dėl fizinių pavojų, pagal CLP reglamento kriterijus. Keičiant cheminius mišinius, turi būti atsižvelgiama į cheminių mišinių sudėtyje esančias sudedamąsias dalis ir jų klasifikaciją, pirmenybė privalo būti teikiama mišiniams, kurių sudėtyje nėra cheminių medžiagų, kurios klasifikuojamos pagal CLP reglamento kriterijus ypatingai dėl ūmaus ir specifinio toksiškumo, mutageninio poveikio lytinėms ląstelėms, kancerogeniškumo, toksinio poveikio reprodukcijai, pavojingumo vandens aplinkai –ūmaus (trumpalaikio) ir (arba) ilgalaikio (lėtinio) pavojaus vandens organizmams.“

Žemesnės instancijos teismas

107. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės remiasi prielaida, kad Bendrovė gamybos procese naudos ne PAV nurodytą „UF“ tipo dervą, o „MUF“ tipo dervą, todėl pareiškėjo teiginiai, paremti tik subjektyviomis prielaidomis, nėra susiję su ginčo PŪV vertinimu. Bendrovė privalo laikytis taršos leidime, PAV ir Sprendime (taip pat ir minėto 11.3 punkto) dėl PAV nustatytų veiklos apribojimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad PŪV bus naudojamos dervos, kurios nenurodytos PAV ir (arba) klasifikuojamos kaip pavojingi cheminiai mišiniai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad Bendrovė paaiškinimuose nurodė, kuo jos gamybos procesai skirtingi nuo pareiškėjo nurodomų gamyklų, su kurių naudojamomis medžiagomis pareiškėjas lygino ginčo situacijoje planuojamas naudoti medžiagas – UAB „IKEA Industry Lietuva“ ir AB „Klaipėdos mediena“ gamina medžio drožlių plokštes, o planuojamoje gamykloje bus gaminamos medžio plaušo plokštės (MDF ir HDF).

108. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtoms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

109. Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad turi vadovautis teisės aktais bei vertinti tik PAV ataskaitoje nurodytą informaciją, kuri vertinama Agentūros specialistų ir kitų vertinime dalyvaujančių subjektų. Agentūra negali vertinti tos informacijos, kurios nėra PAV ataskaitoje ir jos prieduose. Agentūra negalėtų priimti Sprendimo atmesti PAV ataskaitą vien tik todėl, kad galimai bendrovė vykdydama planuojamą ūkinę veiklą vykdys tikėtina ją kitaip arba nevykdys taip kaip nurodė ataskaitoje. PAV ataskaita ir Agentūros sprendime nurodyta ūkinė veikla turės būti vykdoma taip kaip yra numatyta Sprendime. PŪV organizatorius, Agentūrai PAV ataskaitą teikia ir ją tikslina vadovaudamasis PAV įstatymo ir PAV tvarkos aprašo reikalavimais, įsivertinęs PŪV įgyvendinimo (technines, technologines, produkcijos kokybės ir pan.) galimybes bei kaštus.

110. Pareiškėjas teikė teismui dr. R. T. atsakymus į Bendruomenės prašymą įvertinti UAB „Homanit Lietuva“ PAV ataskaitos informaciją apie pateiktas chemines medžiagas. Dr. R. T. nurodė, kad pateikė savo mokslines įžvalgas toje apimtyje, kiek tai susiję su mokslinės veiklos medienos kompozitų tyrimų sritimi – dėl UF ir MUF dervų naudojimo medienos plokščių gamyboje. Šiame nepasirašytame dokumente nurodoma, kad MUF ir UF yra dvi skirtingos dervos, ir jei PAV ataskaitoje teigiama, kad gamyboje bus naudojama MUF/UF derva, tai turi būti pateikta papildoma informacija, ką Agentūra būtų pareikalavusi, jeigu būtų supratusi informacijos esmę. Iš šios ir kitos dokumente pateiktos informacijos matyti, kad jame buvo vertinama pareiškėjo nurodyta klaidinga informacija (prielaidos), kuri buvo atmesta teismo. Todėl teismas neturėjo pagrindo remtis šiuo dokumentu.

111. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 60 straipsnį: tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti; specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas. Pagal ABTĮ 61 straipsnio 2 dalį jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę.

112. Dr. R. T. nebuvo kviečiamas į teismą kaip specialistas, minėtas dokumentas nėra pasirašytas. Byloje nebuvo paskirta ekspertizė, todėl nei minėtas dokumentas, nei kita pareiškėjo pateikta medžiaga negali būti pripažinta kaip įrodanti pareiškėjo nurodomus cheminius procesus, t. y. klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių.

113. Negalima laikyti specialisto išvada ir Bendruomenės pirmininko V. V., turinčio aukštąjį universitetinį chemiko išsilavinimą, paaiškinimų teismo posėdyje. Bendruomenės pirmininkas pasisakė teisme Bendruomenės, kuri yra pareiškėjas (šalis teisme), vardu, todėl negali būti laikomas nešališku specialistu. Nei specialistu, nei ekspertu byloje negali būti asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šio asmens nešališkumu (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).

114. Apibendrinant, spręstina, kad Agentūra turėjo vadovautis teisės aktais bei vertinti tik PAV ataskaitoje UAB „Homanit Lietuva“ nurodytą informaciją, kuri buvo vertinama Agentūros specialistų, vertinti reikšmingi faktiniai duomenys. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad PAV ataskaitoje UAB „Homanit Lietuva“ nurodyti ir Agentūros įvertinti ir Sprendime patvirtinti duomenys neatitinka teisės aktų reikalavimų, taigi pareiškėjas nepaneigė minėto (dėl UF dervos naudojimo) skundžiamo Sprendimo teisėtumo aspekto. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad Agentūroje priimant Sprendimą arba teisme vertinant jo teisėtumą įrodinėjimo procesas vyko netinkamai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas Sprendimas.

IX.

115. Minėta, kad Bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti Bendruomenės argumentai dėl to, kad PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas katalizatoriaus naudojimas.

116. Pareiškėjas remiasi tuo, kad ankstesnėje PAV versijoje buvo nurodyta, kad numatoma naudoti katalizatorių (cheminį mišinį) Bio-Kat-1005WU, tačiau vėlesnėje versijoje jo nebeliko (pasak pareiškėjo, be jokių motyvų ir paaiškinimų), numatyta naudoti katalizatorių Bio-Kat-1013WU, kuris neatliks savo funkcijų, dėl ko nebus išvalomas į aplinkos orą išmetamas formaldehidas. Pareiškėjas akcentuoja katalizatorių Bio-Kat-1013WU ir Bio-Kat-1005WU, skirtų naudoti teršalų valymo įrenginyje (bioskruberyje), cheminę sudėtį bei cheminius ypatumus.

117. Bendrovės atsiliepime į pareiškėjo skundą yra detaliai paaiškinta, kad PAV procedūrų metu katalizatorius Bio-Kat-1005WU buvo pakeistas į Bio-Kat-1013WU, vertinant iš Agentūros gautas pastabas ir atliepiant Agentūros norą taikyti aukštesnius reikalavimus planuojamai ūkinei veiklai tam, kad kiek įmanoma būtų sumažintos galimos rizikos, susijusios su cheminių medžiagų ir mišinių naudojimu VAZ 3 juostos, bei atsižvelgiant į bioskruberio (kuriame ir bus naudojamas minėtas katalizatorius) gamintojo siūlymą naudoti katalizatorių Bio-Kat-1013WU.

118. Bendrovės atsiliepime į pareiškėjo skundą yra detaliai paaiškinta, kad pakeitus katalizatorių nesikeitė PAV ataskaitoje apskaičiuota metinė formaldehido emisija (78,111 t/m). Vertinant formaldehido emisijas ir jų poveikį aplinkai, įskaitant galimus metinius šio teršalo kiekius, buvo vertinamas nepalankiausias aplinkai scenarijus ir metinis formaldehido kiekis (t/metus) buvo apskaičiuotas pagal maksimaliai leistiną momentinę formaldehido emisiją (15 mg/Nm3).

119. Agentūra akcentuoja, kad pareiškėjas pateikė tikėtinus paaiškinimus, kurie nėra patvirtinti jokių specialistų, nėra žinoma, iš kokių šaltinių yra paimta tokia informacija.

120. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėti pareiškėjos nesutikimo su Sprendimu motyvai yra paremti prielaidomis, kad PAV ataskaitoje nurodytas bioskruberio preparatas neveiks taip, kaip suplanuota. Taigi pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad numatomas naudoti katalizatorius buvo pakeistas be jokių motyvų ir paaiškinimų, aptarti bylos dokumentai patvirtina katalizatoriaus pakeitimo priežastis.

121. Dėl pareiškėjo paaiškinimų procesiniuose dokumentuose apie minėtų katalizatorių cheminę sudėtį, cheminius ypatumus ar jų galimas savybes gamyklos veiklos procese pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai negali būti pripažinti leistinais įrodymais, nes tokiu atveju (kai kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių) yra būtina teikti specialisto išvadą arba spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą ir nagrinėjant bylą teisme nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad skundžiamo Sprendimo dalis dėl katalizatoriaus pakeitimo yra neteisėta.

X.

122. Minėta, kad Bendruomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį, kurioje atmesti Bendruomenės argumentai dėl cheminių tyrimų vykdymo Bendrovės laboratorijoje.

123. Pareiškėjas remiasi tuo, kad Bendrovė savo veikloje neišvengimai naudosis laboratorija, nors pagal PAV ataskaitą tokia nėra nustatyta. Statytojas vykdys cheminius tyrimus, tačiau PAV ataskaitoje šią aplinkybę nuslėpė, o tai leidžia abejoti ir visų kitų PAV ataskaitos teiginių teisingumu ir objektyvumu.

124. PAV ataskaitoje nurodyta, kad Bendrovė savo pagamintos produkcijos cheminius parametrus tirs akredituotose išorės laboratorijose, su kuriomis bus pasirašytos atitinkamos bendradarbiavimo sutartys.

125. Agentūra procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Agentūra vadovaujasi PAV ataskaitoje ir jos prieduose pateikta informacija ir negali vertinti kitokios informacijos, nei yra nurodyta PAV ataskaitoje, jos prieduose, arba priimti neigiamą Sprendimą vadovaudamasi tuo, kad galimai Bendrovė vykdys veiklą kitaip, nei buvo nurodyta PAV ataskaitoje. Agentūros nuomone, planuojamos ūkinės veiklos vykdytojas turi teisę pats nuspręsti, kokioje laboratorijoje jis užsakys laboratorinius tyrimus, nes pagal PAV ataskaitą ir pagal Sprendimą, Bendrovė negalės atlikti laboratorinių tyrimų planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje.

126. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nuogąstavimai dėl pavojingųjų cheminių medžiagų naudojimo laboratorijoje yra tik subjektyvios prielaidos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems motyvams.

127. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi vieši duomenys (skelbimai, atsitiktinai Bendruomenės vadovo gauta informacija), pareiškėjo tvirtinimu, galintys patvirtinti, kad Bendrovė neišvengimai naudosis laboratorija, nepaneigia minėtų teismo išvadų. Dalis pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių atsirado po skundžiamo Sprendimo priėmimo.

128. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, administraciniam teismui vykdant viešojo administravimo subjektų kontrolę bylose dėl administracinių aktų panaikinimo, yra sprendžiama, ar administracinis aktas buvo teisėtas jo priėmimo metu. Administracinio akto, buvusio jo priėmimo metu, teisėtumo patikrinimas suponuoja išvadą, kad faktinės padėties pasikeitimas ar teisinio reguliavimo pasikeitimas nedaro įtakos administracinio sprendimo teisėtumui, tačiau sudaro pagrindą priimti naują administracinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-133/2014; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-602/2015; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5189-602/2019; kt.).

XI.

129. Bendruomenė 2026 m. vasario 2 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos teikiamus įrodymus bei rašytinius paaiškinimus, prašo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir bei įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti PAV ataskaitą taip pat ir gamybinių nuotekų surinkimo, plaušo surinkimo / sandėliavimo bei triukšmo taršos aspektais.

130. Bendruomenė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo: gamyklos eksploatavimo metu gamyklinėmis nuotekomis nuolat yra teršiamas Pagiriuose esantis upelis; 2025 m. birželio 27 d. Pagiriuose pasklido milžiniškas kiekis plaušo, kuris pateko į gyvenamąsias patalpas, automobilius, žmonių kiemus; gamykla nuolat skleidžia itin didelį garsą (triukšmą); Pagirių VAZ buvo sumažinta Statytojui palankiu būdu dar 2019 metais, tačiau tai pripažinta neteisėtu, šiuo metu antrą kartą vyksta teismo procesas (administracinė byla Nr. eI3-897-764/2026); formaldehido taršos tyrimai nepatvirtina, koks konkretus katalizatorius yra naudojamas; Statytojo svarstymai dėl šiuo metu galiojančios SŽNSĮ 106 straipsnio redakcijos neturi teisinės reikšmės šiai bylai; kritiškai vertintini ir Statytojo teiginiai, jog neva gamyklos eksploatavimui reikalingą manevruojančią techniką kuru aprūpindavo (užpildydavo) degalinėse – organizuodavo sunkiasvorio autotransporto vykimą iki degalinių ir atgal.

131. Pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai nėra susiję su PAV ataskaitos, taigi – ir su ginčijamo Sprendimo, teisėtumu. Klausimai dėl gamyklos veiklos aspektų negali būti siejami su planuotos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimu. Dalis papildomuose paaiškinimuose pareiškėjo nurodomų klausimų yra susiję su TIPK leidimu reglamentuojamais aspektais. Taigi pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodomi klausimai neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui.

132. Pareiškėjo prašymas išeiti už apeliacinio skundo ribų ir bei įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti aplinkybes, kurios nebuvo keliamos skunde pateiktame pirmosios instancijos teismui (vertinti PAV ataskaitą taip pat ir gamybinių nuotekų surinkimo, plaušo surinkimo/sandėliavimo bei triukšmo taršos aspektais) negali būti tenkinamas.

133. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 straipsnis). Tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje negali būti platesnės negu byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byla pirmosios instancijos teisme pradedama nagrinėti pagal asmens skundą (dispozityvumo principas). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas nagrinėti apeliaciniame procese aplinkybes ne tik nenurodytas apeliaciniame skunde, bet ir aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nesikreipė į teismą su skundu negali būti tenkinamas, nes tai neatitiktų konkrečių ABTĮ normų ir jose įgyvendintų minėtų proceso principų.

134. Panaikinus teismo sprendimo dalį, kurioje buvo palankiai išspręstas pareiškėjo skundas, plačiau nepasisakoma dėl teismo iš dalies tenkinto pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundas atmestas, apeliacinis skundas atmestas, taigi pareiškėjui nėra priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų rengimą, ar kitos atstovavimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Homanit Lietuva“ apeliacinius skundus tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanVirginija Volskienė