Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos Pagirių bendruomenės „Medeina“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir asociacija Pagirių bendruomenė „Medeina“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

56. Bylos dalykas – Tarnybos 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1-263 „Dėl Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ ir Administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. KADI-747 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo Vilniaus (Pagirių) išžvalgytos vandenvietės teritorijoje“ pagrįstumas ir teisėtumas.

57. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, tvirtindama, kad Tarnybos įsakymas priimtas pažeidžiant Konstitucijos 54 straipsnio, Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, 20 straipsnio 3 dalies, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, Registro nuostatų 32 punkto, Taisyklių 32.2.2 punkto, Tvarkos aprašo 7.3, 7.5 ir 21.2 punktų bei Tarnybos nuostatų 9.2.3 punkto reikalavimus, nes šiuo įsakymu Vilniaus (Pagirių) vandenvietės požeminio vandens ištekliai buvo sumažinti nuo 101 000 kub. m/d iki 83 500 kub. m/d ne dėl to, kad jie sumažėjo arba yra nebetinkami naudoti, o dėl to, kad UAB „Vilniaus hidrogeologija“ parengtoje Ataskaitoje pagal privataus juridinio asmens užsakymą perskaičiavo Vandenvietės požeminio vandens išteklius ir jos VAZ tik pagal Vandenvietės pietinį bloką. Pareiškėjos vertinimu, taip pat turi būti panaikintas Administracijos įsakymas, kuriuo nuspręsta pradėti organizuoti Bendrojo plano koregavimą, siekiant sumažinti Vandenvietės teritoriją bei jos šiaurinio bloko VAZ, nes jis priimtas neteisėto Tarnybos įsakymo pagrindu.

61. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

62. Byloje nustatyta, jog Tarnyba išdavė UAB „Vilniaus vandenys“ 2016 m. kovo 31 d. leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Nr. PV-16-8, kuriuo UAB „Vilniaus vandenys“ suteikta teisė naudoti, be kita ko, Pagirių telkinio (vandenvietės) geriamojo gėlo požeminio vandens išteklius pagal pridedamas naudojimo sutarčių sąlygas.

63. Pagal 2016 m. kovo 31 d. požeminio geriamojo gėlo vandens išteklių naudojimo sutartį Nr. 03-876(12.04), sudarytą tarp Tarnybos ir UAB „Vilniaus vandenys“, Pagirių telkinio (vandenvietės) išžvalgyti ir aprobuoti geriamojo gėlo vandens ištekliai sudaro 79 500 kub. m per parą pagal A ir B kategorijas (1 p.). Ištekliai patvirtinti ir aprobuoti Valstybinės iškasenų komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. posėdyje (protokolas Nr. 9896), tinkami naudoti kaip gėlas geriamasis požeminis vanduo (2 p.). UAB „Vilniaus vandenys“ leidžiama naudoti požeminį gėlą vandenį iš šių eksploatacinių vandeningųjų sluoksnių: kvartero tarpmoreninio vandeningojo sluoksnio, viršutinio permo vandeningojo sluoksnio (3 p.). UAB „Vilniaus vandenys“ vandenį gali naudoti kaip gėlą gėrimui, neviršydamas šios sutarties 1 punkte nurodyto kiekio, laikydamasis nurodytų teisės aktų (4 p.). Sutarties galiojimo terminas: 2016 m. kovo 31 d. – 2041 m. kovo 30 d. (9 p.).

64. Pagirių pramonės parko valdybos pirmininkas 2018 m. liepos 10 d. kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“ ir Administraciją, prašydamas pakoreguoti Vandenvietės šiaurinio bloko VAZ. Prašyme, be kita ko, nurodyta, kad Vokietijos investuotojas Homanit Holding GmbH planuoja Lietuvoje vykdyti medžio plokščių gamybos veiklą. Viena iš esminių sąlygų įvykdyti projektą yra ta, kad turi būti (arba galėtų būti) nutiesta geležinkelio atšaka, jungianti teritoriją, kurioje bus vykdoma veikla, su pagrindiniu geležinkelio keliu. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ priešprojektiniame pasiūlyme nustatė, jog yra techninės galimybės nutiesti reikalingą geležinkelio atšaką, jungiančią Pagirių pramonės parko teritoriją ir Vaidotų geležinkelio stotį; įvertinus įvairias privažiuojamojo geležinkelio nutiesimo alternatyvas, padaryta išvada, jog geležinkelis turėtų būti nutiestas šiaurinėje Pagirių pramonės parko teritorijos dalyje. Nagrinėjant privažiuojamojo geležinkelio nutiesimo galimybes, nustatyta, jog kelias neišvengiamai kirstų Vandenvietės šiaurinio bloko VAZ 1-ąją ir 2-ąją juostas.

65. 2019 m. gegužės 6 d. sutartimi Nr. 74/2019 užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ užsakė, o rangovas UAB „Vilniaus hidrogeologija“ įsipareigojo įvertinti (perskaičiuoti) UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamos Vandenvietės požeminio vandens eksploatacinius išteklius ir apsaugos zoną, t. y. matematinio modeliavimo metodais įvertinti (perskaičiuoti) Vandenvietės požeminio vandens išteklius be jos šiaurinio bloko, įvertinant jos sąveiką su artimiausiomis Vilniaus miesto vandenvietėmis (Aukštųjų Panerių, Žemųjų Panerių, Trakų Vokės, Jankiškių, Bukčių, Vingio); matematiniame modelyje iš naujo nustatyti vandenvietės apsaugos zoną (VAZ); parengti hidrogeologinę Vandenvietės požeminio vandens išteklių bei VAZ įvertinimo ataskaitą ir pateikti ją Tarnybai ekspertizei bei aprobavimui.

66. Techninėje užduotyje nurodyta, jog, įvertinus tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengtame priešprojektiniame pasiūlyme numatė, kad privažiuojamasis geležinkelis prie būsimos gamyklos neišvengiamai kirs Vandenvietės šiaurinio bloko VAZ juostas, tuo sumažindamas išžvalgytų požeminio vandens išteklių įsisavinimo plotą (šiaurinio bloko, kaip perspektyvinio požeminio vandens gavybai, nelieka), reikia: 1. matematinio modeliavimo metodais perskaičiuoti Vandenvietės požeminio vandens išteklius be jos šiaurinio bloko, įvertinant sąveiką su artimiausiomis didžiausiomis Vilniaus miesto vandenvietėmis (Aukštųjų Panerių, Trakų Vokės, Jankiškių, Bukčių, Žemųjų Panerių, Vingio); 2. matematiniame modelyje iš naujo nustatyti VAZ; 3. paruošti hidrogeologinę vandenvietės požeminio vandens išteklių bei VAZ įvertinimo ataskaitą, ją pateikti Tarnybai ekspertizei ir aprobavimui. Techninėje užduotyje atkreiptas dėmesys į tai, kad galutinis geležinkelio kelias ir tikslūs jo parametrai bus nustatyti rengiant projektinius sprendinius, tačiau galutinė geležinkelio trasa neturėtų varijuoti daugiau nei 100 m į vieną arba į kitą pusę nuo priešprojektiniame pasiūlyme pažymėtos geležinkelio kelio trasos.

67. UAB „Vilniaus vandenys“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. SD-3346, skirtame AB „Pagirių šiltnamiai“, nurodė, kad neturi pastabų techninei užduočiai ir ją derina.

68. UAB „Vilniaus hidrogeologija“ parengė Ataskaitą ir pateikė ją Tarnybai 2019 m. rugpjūčio 23 d. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta:

68.1. Požeminio vandens ištekliai pagal ištyrimo laipsnį skirstomi į kategorijas. Ištirti ištekliai skirstomi į „A“ ir „B“ kategorijas, o prognozuojami ištekliai (galimi naudoti mažiau tirtų vandeningųjų sluoksnių arba jų sistemų ištekliai, apskaičiuoti netiesioginio žemės gelmių tyrimo būdu) priskiriami „P“ kategorijai. „A“ kategorijai priskiriami ištekliai, kurių kiekis ir kokybė hidrogeologiniu požiūriu nustatyti patikimai. Ištekliai priskiriami „B“ kategorijai, kai dėl sudėtingų hidrogeodinaminių ir hidrocheminių telkinio (vandenvietės) sąlygų nėra galimybės požeminio vandens išteklių kiekio ar kokybės kaitą nustatyti patikimai; tokių išteklių kiekis ir kokybė gali būti patikslinti papildomais tyrimais arba gavybos duomenimis.

68.2. Vandenvietėms, kurių perspektyvinis debitas yra daugiau nei 100 kub. m/d, nepriklausomai nuo išgaunamo vandens kiekio, VAZ turi būti sudaroma iš trijų juostų: 1-oji (griežto režimo apsaugos) juosta skirta saugoti vandenvietę nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos, 2-oji juosta – nuo mikrobinės (ir cheminės) taršos, o 3-ioji juosta (gali būti sudaryta iš dviejų sektorių: 3a (kaptažo sritis gruntinio vandens horizonte) ir 3b (kaptažo sritis eksploatuojamame horizonte)) – nuo cheminės taršos. II grupės vandenvietėse 1-oji juosta turi būti ne mažesnė nei 10 m nuo eksploatacinių gręžinių, o 2-osios ir 3-iosios juostų dydžiai apskaičiuojami analitiniais ir grafiniais metodais arba nustatomi pagal analogiją, eksperimentiniu būdu, matematiniu modeliavimu, atsižvelgiant į vandenvietėse aprobuotų išteklių kiekį ir / arba maksimalų planuojamą vandenvietės debitą. VAZ privalo saugoti ir tų išteklių, kurie šiuo metu nėra naudojami, tačiau kurių gali prireikti ateityje, kokybę.

68.3. Vilniaus (Panerių) vandenvietė priskirtina II grupei – pusiau uždaroms vandenvietėms. Vandenvietės VAZ pirmą kartą buvo nustatyta 2001 metais, vykdant UAB „Paroc“ užsakymą. Ši VAZ buvo perskaičiuota ir patikslinta 2004 metais, rengiant visų Vilniaus vandenviečių apsaugos zonų projektus. Ataskaitoje Vandenvietės VAZ yra vertinama jau trečią kartą, kartu atliekamas požeminio vandens išteklių perskaičiavimas, atsižvelgiant į sumažėjusią perspektyvinės Vandenvietės teritoriją.

68.4. Vilniaus (Panerių) vandenvietėje požeminis vanduo išgaunamas iš kvartero tarpmoreninio Žemaitijos-Dainavos (agl II žm-dn) bei viršutinio permo (P₂) vandeningųjų sluoksnių. Vandenvietė buvo detaliai išžvalgyta 1983–1985 metais. Ši didžiausia pagal išžvalgytus požeminio vandens išteklius Vilniaus vandenvietė yra siauros ir ilgos formos, ją sudarė du blokai – pietinis (I) ir šiaurinis (II), kuriuos skyrė gyvenvietė ir kurių bendras ilgis buvo 6,3 km. Valstybinė išteklių komisija 1985 metais patvirtino tokius požeminio vandens išteklius Vandenvietėje (I + II blokai): „A“ – 10 500 kub. m/d (agl II žm-dn), „B“ – 31 500 kub. m/d (agl II žm-dn), „P“ (buv. „C₁“) – 9 000 kub. m/d (agl II žm-dn); „A“ – 12 500 kub. m/d (P₂), „B“ – 25 000 kub. m/d (P₂), „P“ (buv. „C₁“) – 12 500 kub. m/d (P₂). Vandenvietės eksploatacinių išteklių bendras kiekis siekė 101 000 kub. m/d, iš jų 17 500 kub. m/d (17 proc.) buvo šiauriniame bloke.

68.5. Pagal 1985 metais sudarytą išteklių apskaičiavimo planą, Vandenvietės šiauriniame bloke turėjo būti 9 gręžiniai, o pietiniame bloke – 45 gręžiniai. Vandenvietė buvo išbandyta 1989 metais ir pradėta eksploatuoti 1990 metais. 1991 metais jos didžiausias pajėgumas siekė 21 000 kub. m/d, tačiau Vilniaus poreikiai geriamajam vandeniui labai greitai ėmė mažėti, todėl dalis eksploatacinių gręžinių buvo išjungta. Be to, kadangi Vandenvietės kvartero tarpmoreninio sluoksnio gręžiniais tiekiamame žaliame vandenyje buvo didelis geležies kiekis ir dėl to gręžinių filtrai greitai užsikimšdavo mechaninėmis ir cheminėmis geležingomis nuosėdomis, gręžiniai buvo pergręžti į gilesnį – viršutinio permo – sluoksnį, kurio požeminiame vandenyje eksploatacijos pradžioje buvo mažiau geležies (vėliau paaiškėjo, kad geležies vandenyje padidėja vamzdyne, nutiestame iki Kirtimų, todėl ten pastatyta moderni vandenruošos stotis, kuri pradėjo funkcionuoti 2001 metų pavasarį ir tiekti vartotojams labai geros kokybės vandenį).

68.6. Pastaraisiais metais požeminis vanduo Vandenvietėje siurbiamas iš 5–6 eksploatacinių gręžinių, įrengtų į viršutinio permo sluoksnį. Dažniausiai tai buvo pietinėje dalyje esantys gręžiniai, bet epizodiškai dar įjungiami šiauriau esantys gręžiniai. Didžiausias vandens kiekis pastaraisiais metais išsiurbiamas iš gręžinių, esančių pietiniame Vandenvietės sparne (pastebėtina, kad iš Ataskaitoje pateiktų grafinių iliustracijų matyti, jog, nepaisant tekste vartojamų formuluočių, visi įrengti gręžiniai yra Vandenvietės pietiniame bloke).

68.7. Monitoringo stebėjimai rodo, kad Vandenvietėje požeminio vandens eksploatacija net ir praeityje, kai jos debitai buvo daug didesni, nepadarė esminių pokyčių šio vandens lygių režimui eksploatuojamuose sluoksniuose ir jų tarpusavio santykiams, o pastaraisiais metais šie santykiai ir režimas yra artimi gamtinei situacijai. Tačiau ankstesnių tyrimų metu nustatyta, jog, eksploatuojant Vandenvietę maksimaliu debitu, ties ja yra galimas gruntinio vandens lygio žemėjimas bei Vokės upės nuotėkio mažėjimas.

68.8. Atliekant matematinius modeliavimus, pažymėta, kad techninėje užduotyje buvo nurodyta perskaičiuoti anksčiau aprobuotus Vandenvietės išteklius (101 000 kub. m/d) ir VAZ be jos šiaurinio bloko. 1985 metais aprobuoti šiaurinio bloko ištekliai buvo 17 500 kub. m/d, todėl, atitinkamai, pietiniame bloke galimų išgauti išteklių kiekis potencialiai siekė 83 500 kub. m/d. Toks kiekis ir buvo panaudotas modelyje prognoziniams skaičiavimams. Kitų modeliuotų vandenviečių (Trakų Vokės, Aukštųjų Panerių, Bukčių, Jankiškių, Žemųjų Panerių, Vingio, Salininkų, Geležinkeliečių) prognozinis debitas atitiko jose patvirtintų eksploatacinių išteklių kiekį (modeliuojant šie kiekiai laikyti maksimaliais debitais).

68.9. Ataskaitoje pateikti filtracinio modeliavimo ir migracinio modeliavimo rezultatai bei išskirtos Vandenvietės kaptažo sritys. Pagal modeliavimo rezultatus, kaptažo sritis kairiajame Vokės krante Žemaitijos-Dainavos sluoksnyje nuo Vandenvietės skaičiuojamų blokų yra nutolusi 70–150 m, viršutinio permo sluoksnyje – 60–120 m, dešiniajame upės krante, atitinkamai, 40–100 m bei 80–150 m. Nurodyta, kad Vandenvietės pietiniame bloke esančio vandens (83 500 kub. m/d) kiekis tenkina jos eksploatuotojo UAB „Vilniaus vandenys“ poreikius. Skaičiavimai atlikti pagal pirminį išteklių įvertinimo planą, pagal kurį pietiniame bloke numatyti 45 eksploataciniai gręžiniai (29 gręžiniai, kurių projektinis debitas – po 1 500 kub. m/d, ir 16 gręžinių, kurių projektinis debitas – po 2 500 kub. m/d). Apskaičiuotas bendras prognozinis vandens lygio pažemėjimas abiejų sluoksnių gręžiniuose neviršija leistinų dydžių. Taigi, įvertintas požeminio vandens eksploatacinių išteklių kiekis yra garantuotas (net lieka ne mažas 33–86 m vandens lygio žeminimo rezervas).

68.10. Ataskaitoje pasiūlyta išžvalgytus požeminio vandens eksploatacinius išteklius pagal ištirtumą skirstyti į „A“ ir „B“ kategorijas: „A“ – 21 000 kub. m/d (Žemaitijos-Dainavos, agl II žm-dn), „B“ – 22 500 kub. m/d (Žemaitijos-Dainavos, agl II žm-dn); „A“ – 10 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂), „B“ – 30 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂), iš viso – 83 500 kub. m/d. Ištekliai apskaičiuoti 25 metams pagal 2019 m. liepos 1 d. būklę.

68.11. Atsižvelgiant į modeliavimų rezultatus ir kitus surinktus duomenis, pateiktos rekomendacijos dėl VAZ: 1-oji juosta yra nustatyta (ne mažiau nei 10 m apie kiekvieną gavybos gręžinį), bet neįsisavintose Vandenvietės dalyse tokią juostą reikės sudaryti ateityje; 2-osios juostos siūlyta nekeisti ir palikti jos ribas, nustatytas 2004 metais; siūlomos 3-iosios juostos 3a ir 3b sektorių ribos buvo pažymėtos žemėlapyje. Iš 5.16 grafinės iliustracijos matyti, kad siūlomos VAZ 1, 2 ir 3 juostos apima tik Vandenvietės pietinį bloką; numatomos statyti gamyklos teritorija iš dalies patenka į 3b sektorių, numatoma geležinkelio vėžė nepatenka į VAZ juostas.

69. Tarnybos direktorius 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-263 aprobavo Vandenvietės požeminio vandens išteklius pagal ištirtumo kategorijas: „A“ – 21 000 kub. m/d (tarpmoreninis, agl II žm-dn), „B“ – 22 500 kub. m/d (tarpmoreninis, agl II žm-dn); „A“ – 10 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂), „B“ – 30 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂), pavedė Tarnybos Hidrogeologijos skyriui išbraukti iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies Vandenvietės išteklius, aprobuotus Valstybinės iškasenų komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9896, ir įrašyti Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje šio įsakymo 1 punkte aprobuotus vandens išteklius.

70. Iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies išrašo (suformavimo data – 2021 m. gegužės 13 d.) matyti, kad Vandenvietės ištekliai, aprobuoti Tarnybos įsakymu, pagal kategoriją yra: „A“ – 31 000 kub. m per parą, „B“ – 52 500 kub. m per parą. Išteklius 2019 metais ištyrė UAB „Vilniaus hidrogeologija“. Vandenvietė yra naudojama (ištekliai aktyvūs), būklės pasikeitimo data – 1997 m. liepos 17 d., ją eksploatavo ir eksploatuoja UAB „Vilniaus vandenys“. Sanitarinės apsaugos zonos įrašymo data nenurodyta. Išvardytos sanitarinės apsaugos zonos juostos: vandenvietės griežto režimo juosta; vandenvietės mikrobinės taršos apribojimo juosta; 3-ioji sanitarinės apsaugos juosta, 3a sektorius (kaptažo sritis gruntiniame vandenyje); 3-ioji sanitarinės apsaugos juosta, 3b sektorius (kaptažo sritis eksploat. sluoksnyje). Iš pateiktų duomenų apie gavybą matyti, kad daugiausia išteklių buvo išgaunama eksploatacijos pradžioje (1997 m. – 9 254,8 kub. m per parą), vėliau išgaunamas kiekis iš esmės nuosekliai mažėjo (2019 m. – 4 436,7 kub. m per parą, 2020 m. – 4 353,1 kub. m per parą).

71. Telkinio / perspektyvaus ploto pase (suformavimo data – 2021 m. gegužės 13 d.) nurodyta, jog Vandenvietė Žemės gelmių registre įregistruota 1997 m. liepos 17 d. Vandenvietė yra naudojama (ištekliai aktyvūs) nuo 1989 m. sausio 1 d. Pase yra išvardyti geologinio tyrimo dokumentai (tarp jų – Ataskaita), atlikti tyrimai, išteklių kiekiai (aprobavimo dokumentai: „A“ ir „B“ kategorijoms – Tarnybos įsakymas; „P“ kategorijai – Valstybinės iškasenų komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. 9896) bei kt.

72. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrius 2020 m. kovo 24 d. rašte Nr. A51-41690/20(2.1.19-VMA) nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vandenys“ nemato kliūčių išžvalgytos Vandenvietės teritorijos ir jos apsaugos zonoms sumažinti, taip pat neprieštarauja verslo plėtrai įstatymų ribose.

73. Administracijos direktorius 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. KADI-747 nusprendė organizuoti Bendrojo plano koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje, t. y. Vandenvietės teritorijoje, patvirtinti Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programą, nustatyti Bendrojo plano koregavimo tikslą – sumažinti Vandenvietės teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas (planuojamos teritorijos plotas pažymėtas pridedamoje schemoje), bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio įsakymo viešinimu ir kt.

74. UAB „Homanit Lietuva“ 2020 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, viešąją įstaigą „Investuok Lietuvoje“, Vilniaus rajono savivaldybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, paaiškindama, jog 2018 metais, siekiant sumažinti sunkiasvorio transporto srautą šalia Pagirių gyvenvietės, buvo įvertintos geležinkelio nutiesimo iki būsimos gamyklos galimybės. Atsižvelgiant į tai, kad planuojama geležinkelio vėžė kirstų Vandenvietės VAZ šiaurinę dalį, buvo kreiptasi į valstybės institucijas dėl VAZ koregavimo. UAB „Homanit Lietuva“ išreiškė susirūpinimą dėl viešai paskelbtų nuomonių, jog „Homanit“ įmonė (t. y. Homanit GmbH & Сo. KG) būtų atsakinga dėl geriamojo vandens trūkumo Vilniuje avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju.

75. Valstybės institucijos atsakė į minėtą UAB „Homanit Lietuva“ 2020 m. gruodžio 21 d. raštą. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2020 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. S-5140, be kita ko, informavo, kad, atsižvelgiant į kilusį visuomenės susirūpinimą dėl planuojamos „Homanit“ įmonės statybos tikėtino neigiamo poveikio Vandenvietei, kuri yra rezervinė avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju, klausimas dėl Vilniaus miesto aprūpinimo geriamuoju vandeniu avarijos Astravo atominėje elektrinėje atveju buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. gruodžio 21 d. sušauktame Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje (byloje yra šio komisijos posėdžio protokolas, 2020 m. gruodžio 23 d. Nr. 73-16). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. sausio 7 d. rašte Nr. A51-1275/21(3.3.4.1E-AD24) apžvelgė Ataskaitos parengimo aplinkybes ir joje padarytas išvadas bei nurodė, kad gamykla nebus statoma nė vienoje iš trijų Vandenvietės VAZ juostų; perskirsčius VAZ juostas, sumažėja tik mažiau reikšminga – 3-ioji – juosta (per jos dalį planuojama nutiesti gamyklai reikalingą geležinkelio atšaką), šioje VAZ juostoje nėra vandens gręžinių; šalia Vandenvietės įsikursiančios gamybinės įmonės veikla neturės įtakos Vandenvietėje išgaunamo vandens kokybei ar kiekiui.

Dėl Tarnybos įsakymo

76. Tarnybos įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės gelmių įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, Tarnybos nuostatų (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. D1-961 redakcija, su aktualiais pakeitimais) 9.2.3 punktu, Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-90, 24 punktu ir atsižvelgiant į Hidrogeologijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. išvadą, teikiamą išnagrinėjus „Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos perskaičiavimo“ hidrogeologinės ataskaitos duomenis ir dokumentus. Tarnybos įsakymo 1 punktu aprobuoti Vandenvietės požeminio vandens ištekliai pagal ištirtumo kategorijas: „A“ – 21 000 kub. m/d (tarpmoreninis, agl II žm-dn), „B“ – 22 500 kub. m/d (tarpmoreninis, agl II žm-dn); „A“ – 10 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂), „B“ – 30 000 kub. m/d (viršutinio permo, P₂); 2 punktu pavesta Hidrogeologijos skyriui išbraukti iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies Vandenvietės išteklius, aprobuotus Valstybinės iškasenų komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9896, ir įrašyti Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje šio įsakymo 1 punkte aprobuotus vandens išteklius.

77. Žemės gelmių įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-243 redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad naudingųjų iškasenų ir požeminio geriamojo gėlo (išskyrus pavienių gręžtinių šulinių) bei mineralinio vandens ištekliai, neatsižvelgiant į tai, kieno lėšomis jie tiriami, klasifikuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą išteklių klasifikaciją. Išžvalgytus išteklius aprobuoja Tarnyba jos nustatyta tvarka.

78. Tarnybos nuostatų (2010 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. D1-961 redakcija, su aktualiais pakeitimais) 8 punkte nurodyti Tarnybos veiklos tikslai, įskaitant tikslą užtikrinti racionalų žemės gelmių išteklių Lietuvos Respublikoje, jos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, tyrimą ir apsaugą (8.2 p.). Tarnybos nuostatų 9 punkte yra išvardytos Tarnybos funkcijos, tarp jų – įgyvendinant 8.2 punkte nurodytą veiklos tikslą, aprobuoti išžvalgytus naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės gelmių išteklius (9.2.3 p.).

79. Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninį) išteklių aprobavimo tvarkos aprašo (originali redakcija su aktualiais pakeitimais, galiojusi iki 2022 m. gegužės 17 d.) 24 punkte nustatyta, kad, patvirtinus požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitą, per 3 darbo dienas Tarnybos direktorius įsakymu priima sprendimą aprobuoti požeminio vandens ištirtų išteklių įvertinimo ataskaitoje nurodytus požeminio vandens išteklius ir įrašyti juos į Žemės gelmių registrą.

80. Šios nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Tarnyba atliko išžvalgytų išteklių aprobavimo procedūrą ir sprendė, jog yra pagrindas išbraukti iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies Vandenvietės išteklius, aprobuotus Valstybinės iškasenų komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9896, ir įrašyti Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių Tarnybos įsakymo 1 punkte aprobuotus vandens išteklius.

81. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos įsakymą pripažino pagrįstu ir teisėtu, iš esmės vadovaudamasis tik Taisyklių 32 punktu, nustatančiu, kad įregistruoto telkinio ištekliai ar jų dalis išbraukiami (arba įrašomi) Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje vadovaujantis <...>; 32.2. Tarnybos direktoriaus įsakymu: <...>; 32.2.2. kai pateikiami skaičiavimais, dokumentais ir grafine informacija pagrįsti duomenys apie tai, jog naudojamo telkinio ar jo dalies ištekliai negali būti išgauti dėl netinkamos kokybės, techninių galimybių arba ekonominių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, pateikus skaičiavimais, dokumentais ir grafine informacija pagrįstus duomenis apie tai, jog naudojamo telkinio ar jo dalies ištekliai negali būti išgauti dėl netinkamos kokybės, techninių galimybių arba ekonominių priežasčių, įregistruoto telkinio ištekliai ar jų dalis išbraukiami (arba įrašomi) Žemės gelmių registre, o Ataskaitoje pateikta informacija leidžia tvirtinti, kad šiauriniame bloke esantys telkinio ištekliai negali būti išgaunami dėl techninių galimybių arba ekonominių priežasčių, todėl Tarnyba turėjo teisėtą pagrindą išbraukti iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies Vilniaus (Pagirių) gėlo požeminio vandens vandenvietės (identifikacinis kodas – 148) išteklius, aprobuotus Valstybinės išteklių komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9896, ir įrašyti Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje Tarnybos įsakymo 1 punkte aprobuotus požeminio vandens išteklius.

82. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tarnybos įsakymas nėra grindžiamas Taisyklių 32.2.2 punktu, jame nėra nurodyti nustatyti faktiniai duomenys, kad šiauriniame bloke esantys telkinio ištekliai negali būti išgaunami dėl netinkamos kokybės, techninių galimybių arba ekonominių priežasčių. Ataskaitoje nėra tokio pobūdžio duomenų ir išvadų, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Tarnybos įsakymą pripažino teisėtu, vadovaudamasis minėta Taisyklių 32.2.2 nuostata. Dėl to ir bylos proceso dalyvių argumentai, susiję su Vandenvietės išteklių dalies (šiaurinio bloko) išbraukimu iš Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies pagal Taisyklių 32 punktą, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, ir teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

83. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Tarnybos įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat akcentuoja, kad šiame įsakyme nurodytos teisės aktų nuostatos nepatvirtina Tarnybos kompetencijos pakeisti (išbraukti dalį) jau aprobuotų išžvalgytų naudingųjų iškasenų, požeminio vandens ir kitus žemės gelmių išteklių, įregistruotų Žemės gelmių registre, dėl to, kad privačiam subjektui UAB „Homanit Lietuva“, kuris siekia vykdyti ūkinę veiklą, reikalinga, jog būtų atsisakyta Vandenvietės šiaurinio bloko ir sumažintas VAZ. Kaip jau minėta, UAB „Vilniaus hidrogeologija“ parengė Ataskaitą, vykdydama 2019 m. gegužės 6 d. sutartį Nr. 74/2019, sudarytą su UAB „Homanit Lietuva“, pagal kurią UAB „Vilniaus hidrogeologija“ turėjo perskaičiuoti Vandenvietės požeminio vandens išteklius be jos šiaurinio bloko, iš naujo nustatyti VAZ.

84. Registro nuostatų (2006 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 448 redakcija; neteko galios nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d.) 12 punkte nurodyta, kad Žemės gelmių registro valdytojas ir tvarkytojas yra Tarnyba. Tarnybos, kaip Žemės gelmių registro valdytojo, teisės, pareigos ir funkcijos yra išvardytos Registro nuostatų 13–17 punktuose, tarp jų – pareigos užtikrinti, kad registro duomenys atitiktų jai pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (16.2 p.); taip pat kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys arba registro duomenų pasikeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (16.4 p.). Pagal Registro nuostatų 32 punktą, Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies objektų duomenys keičiami ar papildomi, jeigu pasikeičia būklė, išteklių kategorija ar kiekis, duomenys apie žemės gelmių išteklių ar ertmių naudojimą, erdviniai duomenys. Registro nuostatų 33 punkte įtvirtinta, kad registro duomenų teikėjas per 10 darbo dienų nuo šių nuostatų 32 punkte nurodytų duomenų pasikeitimų turi pateikti Tarnybai prašymą patikslinti pakitusius duomenis ir Taisyklėse nurodytus dokumentus. Tarnyba per 5 darbo dienas įrašo pakeitimus ir raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis praneša apie tai registro duomenų teikėjui.

85. Tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad ji Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje pakeitė Vandenvietės požeminio vandens išteklių duomenis, vadovaudamasi Registro nuostatų 32 punktu, tačiau, įvertinus byloje pateiktus įrodymus su tokia pozicija nesutinkama.

86. Vilniaus (Pagirių) vandenvietė buvo išžvalgyta 1983–1985 metais. Valstybinė išteklių komisija 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 9896 aprobavo Vandenvietės gėlo požeminio vandens išteklius, šiuos išteklius suskirstydama pagal blokus (pietinis (I) ir šiaurinis (II)), vandeninguosius sluoksnius (kvartero tarpmoreninio Žemaitijos-Dainavos (agl II žm-dn) ir viršutinio permo (P₂)) bei ištirtumo kategorijas („A“, „B“ ir „P“ (buv. „C₁“)), Vandenvietės eksploatacinių išteklių bendras kiekis siekė 101 000 kub. m/d, iš jų 17 500 kub. m/d buvo šiauriniame bloke, 83 500 kub. m/d – pietiniame bloke (Ataskaitos 4.2 lentelė, l. 23). Vandenvietė ir jos ištekliai buvo įrašyti į Žemės gelmių registrą 1997 metais.

87. UAB „Vilniaus hidrogeologija“, kaip jai ir buvo nurodyta, parengė Ataskaitą, kurioje buvo pateikti modeliavimai tik dėl Vandenvietės pietinio bloko požeminio vandens išteklių (jų eksploatacijos maksimaliu debitu) ir rekomenduojamos VAZ šiems ištekliams apsaugoti, apskaičiuoti pagal 1985 metais aprobuotą Vandenvietės pietinio bloko išteklių kiekį – 83 500 kub. m/d. Ataskaitoje pasiūlyta, be kita ko, 1985 metais aprobuotus Vandenvietės pietinio bloko „A“, „B“ ir „P“ kategorijų išteklius perskirstyti kaip „A“ ir „B“ kategorijų išteklius, kurių bendras kiekis liktų toks pat – 83 500 kub. m/d (Ataskaitos 5.8 lentelė, l. 49). Byloje nėra ginčo dėl Vandenvietės pietinio bloko išteklių ištirtumo kategorijų ir joms priskirtinų išteklių kiekių pakeitimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja šio klausimo.

88. Ataskaitos įvade paminėta, kad techninėje užduotyje ir sutartyje numatyta perskaičiuoti Vandenvietės išteklius ir VAZ, atsisakant dalies UAB „Vilniaus vandenys“ išžvalgyto sklypo, t. y. perspektyvinio šiaurinio bloko; UAB „Vilniaus vandenys“ iki šiol nepradėjo įsisavinti žemės sklypo dalies, kurioje yra Vandenvietės šiaurinis blokas, ir artimiausioje perspektyvoje to nenumatė dėl problematiškų jos naudojimo sąlygų ir milžiniškų vandens gavybos rezervų eksploatuojamame pietiniame bloke. Ataskaitoje teiginiai dėl problematiškų šiaurinio bloko naudojimo sąlygų nėra konkretizuoti, ištirti. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Vilniaus hidrogeologija“ nevertino Vandenvietės šiaurinio bloko požeminio vandens išteklių ir VAZ šiems ištekliams apsaugoti, o Ataskaitoje dėl Vandenvietės šiaurinio bloko pasisakė tik istoriniu aspektu, taip pat bendrai aptardama Vandenvietės išteklių ypatybes (vandeninguosius sluoksnius ir pan.).

89. Ataskaita parengta (t. y. perskaičiuoti Vandenvietės ištekliai be jos šiaurinio bloko ir suprojektuota sumažinta VAZ) pagal privataus subjekto, kurio ūkinės veiklos galimybes ginčui aktualioje teritorijoje ribojo nustatyta Vandenvietės (jos šiaurinio bloko) VAZ, užsakymą. Nei Ataskaitoje (nei jos prieduose) nėra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, kuriais vadovaujantis Vandenvietės šiaurinio bloko požeminio vandens ištekliai galėtų būti pakeisti arba nebeapskaityti (išbraukti) Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje, taip pat kuriais vadovaujantis galėtų būti įgyvendinti pasiūlymai dėl VAZ sumažinimo, nebenumatant apsaugos Vandenvietės šiaurinio bloko ištekliams.

90. Teisėjų kolegija, palyginusi Tarnybos įsakymo turinį ir Ataskaitos turinį, sprendžia, kad Tarnyba šiuo ginčijamu administraciniu sprendimu aprobavo Vandenvietės pietinio bloko išteklius pagal Ataskaitoje pasiūlytus šio bloko išteklių ištirtumo kategorijų ir joms priskirtinų išteklių kiekių pakeitimus. Tačiau Tarnyba nekonkretizavo, jog ji aprobuoja tik Vandenvietės pietinio bloko išteklius, ir Ataskaitoje apskaičiuotus Vandenvietės pietinio bloko išteklius aprobavo kaip visos Vandenvietės išteklius, nepateikdama tokio sprendimo motyvų, teisinio ir faktinio pagrindų.

91. Byloje esančiame Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalies išraše (suformavimo data – 2021 m. gegužės 13 d.) Vandenvietės požeminio vandens ištekliai yra nurodyti pagal ištirtumo kategorijas „A“ ir „B“, atitinkamai, 31 000 kub. m/d ir 52 500 kub. m/d.

92. Telkinio / perspektyvaus ploto pase (suformavimo data – 2021 m. gegužės 13 d.) Vandenvietės požeminio vandens ištekliai yra nurodyti pagal vandeninguosius sluoksnius (1 ir 2 ) ir ištirtumo kategorijas („A“, „B“ ir „P“). „A“ ir „B“ kategorijų ištekliai yra nurodyti pagal Tarnybos įsakymą, o „P“ kategorijos ištekliai – pagal Valstybinės išteklių komisijos 1985 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. 9896 (pastebėtina, kad šiame pase nurodytas 1 sluoksnio „P“ kategorijos kiekis atitinka Ataskaitos 4.2 lentelėje nurodytą pietinio bloko agl II žm-dn sluoksnio „P“ kategorijos kiekį – 9 000 kub. m/d, bet šiame pase nurodytas 2 sluoksnio „P“ kategorijos kiekis – 12 500 kub. m/d neatitinka Ataskaitos 4.2 lentelėje nurodyto pietinio bloko P₂ sluoksnio „P“ kategorijos kiekio – 10 000 kub. m/d, Ataskaitos 4.2 lentelėje 12 500 kub. m/d kiekis nurodytas kaip bendras abiejų blokų P₂ sluoksnio „P“ kategorijos išteklių kiekis).

93. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad papildomai ištirti ir perskirstyti (pagal ištirtumo kategorijas) Vandenvietės pietinio bloko gėlo požeminio vandens ištekliai, nurodyti Ataskaitoje, Tarnybos įsakymu buvo aprobuoti ir vėliau įregistruoti Žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje kaip visos Vandenvietės gėlo požeminio vandens ištekliai. Tokio aprobavimo pasekmė yra tai, kad Vandenvietės šiaurinio bloko gėlo požeminio vandens ištekliai nebelaikomi aprobuotais išžvalgytais Vandenvietės ištekliais, todėl susidarė prielaidos Administracijai, atlikus Bendrojo plano koregavimą, šiaurinio bloko ištekliams nebetaikyti apsaugos (sumažinti nustatytą VAZ).

95. Visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį, reglamentuoja Vandens įstatymas (2003 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. IX-1388 redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 31 d.). Šio įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintos nagrinėjam ginčui aktualios sąvokos, be kita ko: vandenvietė – teritorija, kurioje įrengti kaptažo ir kiti inžineriniai įrenginiai, kuriais išgaunamas vanduo tiekiamas į vandentiekio sistemą (39 p.); vandenvietės apsaugos zona – vandenvietės apsaugai skirta teritorija, kuriai nustatytos ūkinę veiklą ribojančios sąlygos (40 p.). Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės paviršiniai vandens telkiniai.

96. Vandens įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyventojų aprūpinimas geriamuoju vandeniu yra vandens telkinių naudojimo prioritetinė sritis. Gyventojų geriamojo vandens poreikiams tenkinti naudojamas požeminis vanduo, atitinkantis Geriamojo vandens įstatymo reikalavimus ir geriamajam vandeniui sveikatos apsaugos ministro nustatytus visuomenės sveikatos saugos reglamentus (higienos normas) arba tinkantis tokiam vandeniui paruošti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu požeminio vandens nepakanka geriamojo vandens poreikiams tenkinti, gali būti naudojamas paviršinis vanduo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Paviršiniuose vandens telkiniuose esantis vanduo Geriamojo vandens įstatymo nustatyta tvarka gali būti naudojamas požeminiams vandens ištekliams papildyti.

97. Viešojo administravimo įstatymo (byloje taikoma 2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

98. Minėta teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; kt.).

99. Nagrinėjamu atveju Tarnybos įsakymas, kuriuo iš esmės atsisakyta rezervinės Vandenvietės šiaurinės dalies, nėra pagrįstas faktais ir teisės aktais, pagrindžiančiais Tarnybos teisę pakeisti jau išvalgytus ir aprobuotus žemės gelmių išteklius ir juos išregistruoti iš Žemės gelmių registro tokiu būdu, kaip kad buvo atlikta šiuo atveju, atsisakyti rezervinės Vandenvietės šiaurinės dalies.

100. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Tarnyba, ginčijamu įsakymu aprobuodama Ataskaitoje apskaičiuotus Vandenvietės pietinio bloko išteklius kaip visos Vandenvietės išteklius, nepateikdama tokio sprendimo motyvų, faktinio ir teisinio pagrindų, taip pat nuspręsdama pakeisti įregistruotus Vandenvietės duomenis, nesant tam faktinio ir teisinio pagrindo (nurodydama Vandenvietės išteklių kiekį be šiaurinio bloko išteklių), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nesilaikė reikalavimų administracinio sprendimo turiniui, kylančių iš VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje – 10 str. 5 ir 6 p.), todėl Tarnybos įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir yra naikintinas.

Dėl Administracijos įsakymo

101. Administracijos įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 6 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 28 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 131, 136, 139.4, 140, 141 ir 145 punktais, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 3 punktu, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialųjį planą, patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. T3-571, kurio sprendiniai yra Bendrojo plano sprendinių sudėtinė dalis, bei į Tarnybos įsakymą. Šiuo įsakymu nuspręsta organizuoti Bendrojo plano koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje, t. y. Vandenvietės teritorijoje, patvirtinti Bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programą, nustatyti Bendrojo plano koregavimo tikslą – sumažinti Vandenvietės teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas (planuojamos teritorijos plotas pažymėtas pridedamoje schemoje), bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio įsakymo viešinimu ir kt.

102. Administracijos įsakymu patvirtintoje Planavimo darbų programoje kompleksinio (bendrojo plano) planavimo dokumentui koreguoti (1 priedas) yra nurodyta, kad: planavimo pagrindas yra Tarnybos įsakymas (5 p.); planavimo tikslai – parengti Bendrojo plano koregavimą anksčiau suplanuotos teritorijos dalyje, t. y. Vandenvietės teritorijoje, numatant sumažinti Vandenvietės teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas (6 p.).

103. Palyginus Administracijos įsakymu patvirtintą Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės apsaugos zonos žemėlapį (2 priedas) ir Ataskaitos 5.16 grafinę iliustraciją, matyti, kad Administracijos planuojamos nustatyti visos Vandenvietės VAZ juostos iš esmės sutampa su Ataskaitoje rekomenduojamomis Vandenvietės pietinio bloko VAZ juostomis.

104. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad Bendrojo plano koregavimo pagrindas yra Tarnybos įsakymas, tačiau, kaip konstatuota anksčiau, Tarnybos įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Administracijos įsakyme ir jo prieduose nėra minimas joks norminis teisės aktas ar administracinis sprendimas, patvirtinantis, jog Vandenvietės šiaurinio bloko ištekliai nebėra saugotini, o Tarnybos patvirtintoje Ataskaitoje yra pateiktos rekomendacijos tik dėl Vandenvietės pietinio bloko VAZ juostų.

105. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Administracijos įsakymas, kuriuo nuspręsta organizuoti Bendrojo plano koregavimą, siekiant sumažinti Vandenvietės teritoriją bei atitinkamai sumažinti jos šiaurinio bloko apsaugos zonas, taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas (neatitinka reikalavimų, kylančių iš VAĮ 8 straipsnio (šiuo metu galiojančioje VAĮ redakcijoje – 10 str. 5 ir 6 p.), ir yra priimtas pažeidžiant Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 15 p, Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarkos aprašo 15 p. ir kt. teisės aktų nuostatas), daro išvadą, jog jis turi būti panaikintas.

Dėl prašymų ištirti norminių teisės aktų teisėtumą

108. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjos ir Bendruomenės nurodytų Žemės gelmių įstatymo ir Registro nuostatų (t. y. Vyriausybės nutarimo) prieštaravimo Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės principui bei valdžių padalijimo principui, pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

109. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012; kt.). Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Tai reiškia, kad teismas byloje iškilusį (proceso šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino ar kito teisės akto konstitucingumo. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

110. Dėl Bendruomenės prašymo ištirti nurodytų Taisyklių (t. y. Tarnybos direktoriaus įsakymo) nuostatų teisėtumą akcentuotina, kad, pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalį, prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.

111. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas paminėtą formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pažymėjo, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Tikėtinas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto numanomas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas priešingu atveju reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui ir yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; kt.).

112. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtų pareiškėjos ir Bendruomenės prašymų argumentus, įvertinusi šioje byloje nagrinėto ginčo faktines aplinkybes, taip pat taikytinas teisės aktų normas, daro išvadą, kad tam, jog būtų priimtas šioje byloje baigiamasis aktas, nėra pagrindo tenkinti minėtus prašymus. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėja konkrečiai nėra nurodžiusi kokios, jos vertinimu, teisės normos turėtų būti įtvirtintos Žemės gelmių įstatyme ir kodėl tų teisės normų nebuvimas Žemės gelmių įstatyme yra nesuderinamas su Konstitucijos 54 straipsniu. Bendruomenė atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą kelia Taisyklių 32.2.2 punkto nuostatų teisėtumo klausimo, tačiau, kaip jau minėta, Tarnybos įsakymas nėra priimtas vadovaujantis Taisyklių 32.2.2 punkto nuostata.

Dėl bylos procesinės baigties

113. Apibendrindama šioje byloje nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas bei neteisingai nustatė teisiškai reikšmingas ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė neteisingą išvadą dėl ginčijamų Tarnybos ir Administracijos įsakymų pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens Bendruomenės apeliaciniai skundai tenkinami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijami Tarnybos ir Administracijos įsakymai yra panaikinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ir trečiojo suinteresuoto asmens asociacijos Pagirių bendruomenės „Medeina“ apeliacinius skundus tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 1-263 „Dėl Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. KADI-747 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimo Vilniaus (Pagirių) išžvalgytos vandenvietės teritorijoje“.

Sprendimas neskundžiamas.