- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-27
- Bylos Nr.
- eA-3742-525/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00025-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15.
Nurodė, jog 2015 m. gruodžio 17 d. VGTPT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015 (naujas bylos Nr. 1A-103-255/2016, teisminio proceso Nr. 1-30-2-00065-2012-2). VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 jam antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakyta, nurodant, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs 1 240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjo teigimu, reali antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta, o reikalaujamos pinigų sumos jis negali sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. Pažymėjo, kad VGTPT Klaipėdos skyrius dėl skolos išieškojimo į antstolius nesikreipė, nesąžiningai priteista pinigų suma tyčia neišieškoma, neterminuotam antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pateisinimui. Nors įsiskolinimo suma priskaičiuota neteisingai, pareiškėjas neturi galimybių pradėti teisminio proceso dėl objektyvių priežasčių. VGTPT Klaipėdos skyrius neturi juridinio statuso, todėl neturi įgalinimų spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Ginčijamas sprendimas yra suklastotas, nes jį pasirašė nekompetentingas asmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK), Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į kvalifikuotą gynybą. Antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo motyvai pažeidžia pareiškėjo teises ir prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai. Pažymėjo, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Pareiškėjo manymu, susidariusi situacija prieštarauja Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 47 straipsniui, Konvencijos 6 ir 13 straipsniams. Pareiškėjas teigė, kad jam užkertama teisė į kvalifikuotą gynybą nepagrįstai atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomi nurodė, kad atvykęs į teismo posėdį Klaipėdos apygardos teisme, jis sužinojo, jog jam paskirta advokatė A. K.. Susitikus su advokate 2016 m. balandžio 1 d. ir paprašius sudaryti atstovavimo sutartį, ji nurodė, kad yra paskirta teismo. Advokatę paprašius suderinti poziciją, ji pasakė, jog teismo posėdyje jo negins. Pareiškėjas pabrėžė, kad advokato pagalba jam yra reikalinga ir tokia pagalba turi atitikti teisės aktais nustatytą tvarką. Advokatė turi atlikti VGTPT Klaipėdos skyriaus pavedimą. Pagal Klaipėdos apygardos teismo teisėjo kreipimąsi turi būti priimtas sprendimas. Ginčijamas sprendimas sukuria dviprasmišką situaciją – jam kreipiantis į VGTPT Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tai padaryti buvo atsisakyta, o po to, kai kreipėsi Klaipėdos apygardos teismo teisėjas, antrinė teisinė pagalba buvo suteikta.
Atsiliepimas
Atsakovas VGTPT atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad VGTPT Klaipėdos skyrius ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už anksčiau jam teiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais buvo priimti 2012 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. (l.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. (1.3l)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-l19-12 ir 2013 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-5-13. Nurodytais Tarnybos sprendimais nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui J. S. bei per 30 dienų nuo jų išsiuntimo dienos pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti į valstybės biudžetą antrines teisines pagalbos išlaidas, kurios atitinkamai pagal kiekvieną sprendimą sudaro 610,00 Lt, 2 205,00 Lt, 420,00 Lt ir 1 056,50 Lt. Nesutikdamas su nurodytais Tarnybos sprendimais, pareiškėjas juos skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. liepos 5 d., 2012 m. gruodžio 7 d., 2013 m. kovo 22 d., 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimais visus nurodytus Tarnybos sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012, 2013 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013, 2014 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 minėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai palikti nepakeistais. Valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už pareiškėjui J. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso sudaro 1 242,90 Eur (610,00 Lt+2205,00 Lt+420,00 Lt+1056,50 Lt=4291,50 Lt). Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo tenkintas Tarnybos prašymas ir iš pareiškėjo J. S. priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėjas įpareigotas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą nepakeistą. Tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjas šių išlaidų iki šiol nėra apmokėjęs. Pažymėjo, jog Tarnyba nevykdo antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo funkcijos. Priverstinį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimą priimtų teismų sprendimų pagrindu vykdo VMI. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pabrėžė, kad Įstatyme nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba turi teisę neteikti antrinės teisinės pagalbos, jeigu asmuo neapmoka valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti (Administracinės bylos Nr. A822-1042/2009, Nr. A662-1207/2009, Nr. A575-2966/2011, Nr. A62-3036/2011). Ginčijamas sprendimas atsisakyti suteikti pareiškėjui antrine teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismo posėdžio metu pažymėjo, jog VGTPT Klaipėdos skyrius vedėjo neturi, todėl VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimą pasirašė Tarnybos įgaliotas asmuo – teisės skyriaus vedėja L. M..
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitose bylose, kuriose jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Skundžiamame sprendime atsakovas rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Nustatyta, kad pareiškėjas J. S. 2015 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015, paruošiant apeliacinį skundą bei garantuojant jo teisę į gynybą baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme.
Ginčijamu VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimu pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitose bylose. Sprendimas pasirašytas VGTPT Teisės skyriaus vedėjos L. M., kuriai pagal VGTPT Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų VGTPT direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. T-21-15, 12.3 punktą suteikti įgalinimai pasirašyti skyriaus parengtus dokumentus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato VGTPĮ. VGTPĮ 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 21 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose. VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai gynėjo ar įgalioto atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotas atstovas. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotu atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). VGTPĮ 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo VGTPĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka galimybė, kada gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal BPK 51 straipsnį. BPK 51 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti būtini gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese atvejai. BPK 51 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat BPK 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškomos į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).
Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sudaryta siekiant suvienodinti administracinių teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiama dėl atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, teisėtumo (2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016), konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu buvo patenkintas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, atsakovą įpareigojant priteistą sumą pervesti į VMI surenkamąją sąskaitą.
Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kitose bylose nėra apmokėtos.
Ginčydamas VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjas be kita ko teigia, jog reali teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta, todėl pagrindo reikalauti sumokėti už tariamai jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtas advokato išlaidas nėra.
Šiuo aspektu teismas nurodė, kad šioje byloje yra sprendžiama dėl ginčijamo VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimo, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui teisėtumo. Tokie sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuris yra įsiteisėjęs.
Kadangi pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015 metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, nustačius, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, ginčijamas VGTPT Klaipėdos skyriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Teismas taip pat nurodė, kad į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. raštas patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-103-255/2016 Klaipėdos apygardos teisme, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. pranešė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nuteistajam J. S. būtinas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus 2016 m. vasario 23 d. rašte Nr. (2.21) NTP-11-2462 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-255/2016 išteisintajam J. S. ginti parinkta advokatė A. K.. Kadangi advokatė pareiškėjui parinkta teismo sprendimu, pareiškėjo teiginys, jog antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu jam užkertama teisė į gynybą laikytinas nepagrįstu.
III.
Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
1) Teismas nevertino aplinkybės, kad 1 240 Eur skola yra dengima per antstolius. Ir tai buvo pasiekta pareiškėjo iniciatyva, nors tuo turėjo rūpintis VMI. Taip pat nevertinta, kokiam laikotarpiui atimta pareiškėjo teisė gauti antrinę teisinę pagalbą. Tai negali būti bausmė, nes skolinė prievolė vykdoma pagal galimybes įstatymų nustatyta tvarka. Taip pareiškėjas diskriminuojamas dėl socialinės padėties.
2) Taip pat nevertintos Klaipėdos apygardos teismo paskirtos tariamos teisinės pagalbos aplinkybės ir teisėtumas. Advokatė A. K. atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, su pareiškėju nebendrauja, nederina pozicijos, tad realaus gynėjo byloje pareiškėjas neturi.
3) Teismas taip pat neatskleidė esminio prieštaravimo – kokiu pagrindu jam gali būti reikiama antrinė teisinė pagalba, jei Tarnyba oficialiai nesutinka jos teikti.
4) Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas nėra privalomas, bet Konstitucija, Chartija bei Konvencija garantuoja pareiškėjui teisę turėti kvalifikuotą gynybą, ji turi būti kvalifikuota ir reali.
5) Teismas nepašalino abejonių, ar ginčijamas sprendimas priimtas tinkamo asmens, t. y. VGTPT Klaipėdos skyrius.
6) Analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino teisę į antrinę teisinę pagalbą (administracinė byla Nr. eAS-280-143/2016).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vertina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VGTPT 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.31)TPB-246-15, kuriuo atsisakyta pareiškėjui J. S. teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Kadangi, minėta, byloje ginčijamas sprendimas priimtas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, byloje aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pateiktas šios nuostatos aiškinimas. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt., 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).Vienas iš apribojimų yra nustatytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte – antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta dėl to, kad jis nėra apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 (administracinės bylos numeris, ją nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme – eA-1834-261/2015).
Remiantis minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pateiktu teisės aiškinimu, kuriuo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1, 2 d.), konstatuotina, jog Tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nustačiusi, kad jis nėra apmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.
Nors byla, kurioje pareiškėjui šioje byloje ginčijamu sprendimu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą yra baudžiamoji, nagrinėjamu atveju tai savaime nereiškia, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą. Byloje yra Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. raštas, patvirtinantis, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-103-255/2016 Klaipėdos apygardos teisme teisėja R. B., remdamasi Baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsniu (Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas (1 d.)), pranešė VGTPT Klaipėdos skyriaus koordinatoriui apie tai, kad nuteistajam J. S. būtinas gynėjas, prašoma jį parinkti ir informuoti apie dalyvavimą teismo posėdyje (b. l. 43). VGTPT 2016 m. vasario 23 d. rašte Nr. (2.21) NTP-11-2462 teisėjai R. B. nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-255/2016 išteisintajam J. S. ginti parinkta advokatė A. K. (b. l. 42). Nors apeliantas teigia, kad advokatė A. K. atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, su juo nebendrauja, nederina pozicijos byloje, tad pareiškėjas realaus gynėjo byloje neturi, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog advokatė A. K. su pareiškėju bendravo (b. l, 53; 117), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, matyti, kad minėta advokatė dalyvavo baudžiamosios bylos 2016 m. vasario 25 d. ir 2016 m. balandžio 7 d. teismo posėdžiuose. Pareiškėjui teigiant, kad advokatė jo neatstovauja, neturi tam teisės, kilus konfliktui, ji buvo atleista nuo tolesnio dalyvavimo byloje ir VGTPT pareiškėjui parinko advokatę M. K., kuri buvo nušalinta nuo bylos, tačiau vietoje jos paskirtas advokatas E. S.. Šiuo metu baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas, nes tiek advokatas, tiek pareiškėjas prašė suteikti laiko advokatui susipažinti su byla. Tai leidžia teigti, kad šiuo metu pareiškėjas aptariamoje baudžiamojoje byloje yra atstovaujamas VGTPT parinkto advokato, kaip tai numato Įstatymo 21 straipsnis, t. y. jo teisė į teisminę gynybą užtikrinama. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo diskriminacijos dėl socialinės padėties, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimo.
Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymą reg. Nr. ATP-2284, t. y. konkrečioje baudžiamojoje byloje, o ne numatytas draudimas gauti bet kokią antrinę teisinę pagalbą, kaip kad iš esmės teigia apeliantas.
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatskleidė svarbios aplinkybės, kad 1 240 Eur skola yra dengiama per antstolius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl VGTPT 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.31)TPB-246-15 teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo iki galo apmokėta VGTPT sprendimo priėmimo metu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kitose bylose nėra apmokėtos. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad ginčijamo VGTPT sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, sprendimas šiuo aspektu taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgiant į jau aptartą šios bylos nagrinėjimo dalyką (VGTPT 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. (1.31)TPB-246-15 teisėtumas ir pagrįstumas), kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjo argumentai, kad 1 240 Eur suma priteista už tariamai anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Kaip minėta, ši skola priteista teismo sprendimu, kuris, patikrintas apeliacine tvarka, paliktas nepakeistu ir įsiteisėjo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas išspręstu galutinai ir negrįžtamai, taip pat šalys nebegali kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Taigi aplinkybės dėl 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pagrįstumo pakartotinai nevertintinos.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepašalino abejonių, ar ginčijamas sprendimas priimtas tinkamo asmens – VGTPT Klaipėdos skyriaus. Šiuo aspektu pastebėtina, kad, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 155 sutiko kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba būtų reorganizuotos jungimo būdu ir prijungtos prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kuriai pereitų visos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės, pareigos ir funkcijos; nustatė, kad po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kurios pavadinimas po reorganizavimo bus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (1 ir 2.4 punktai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-50 buvo patvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos struktūros schema, iš kurios matyti, kad Tarnyboje yra direktorius, jam pavaldūs direktoriaus pavaduotojas, Finansų, Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriai ir direktoriaus pavaduotojui pavaldūs Teisės, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio skyriai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu 1R-147 patvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų reorganizavimo sąlygų planas, pagal kurį Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Panevėžio valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnyba prijungtos prie Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kurios pavadinimas po reorganizavimo nuo 2015 m. liepos 1 d. pakeistas į pavadinimą „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba“. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu 1R-148 patvirtinti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai, kurių 14 punkte numatyta, kad Tarnybos administracijos struktūrą tvirtina teisingumo ministras. Tarnyba turi teritorinius administracijos padalinius, kurių veiklos teritoriją, atsižvelgdamas į apygardos teismų veiklos teritorijas, nustato teisingumo ministras. Valstybės garantuojamos teisininės pagalbos direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymu Dėl Klaipėdos skyriui priklausančių funkcijų vykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų 17.5 punktu: (1) pavesta Tarnybos Teisės skyriui nagrinėti Tarnybos Klaipėdos skyriaus gautus dokumentus ir parengti sprendimų bei kitų rašytinių dokumentų projektus, (2) pavesta Tarnybos Teisės skyriaus vedėjai L. M. pasirašyti Tarnybos Klaipėdos skyriaus vardu priimtus sprendimus ir rašytinius dokumentus (b. l. 122). Taigi, nors iš pareiškėjo ginčijamo sprendimo struktūros matyti, jog jo sudarytojas yra Tarnybos Klaipėdos skyriaus, kuris, minėta, yra Tarnybos teritorinis administracijos padalinys, tačiau iš sprendimo turinio taip pat matyti, kad jis priimtas Tarnybos ir pasirašytas Tarnybos Teisės skyriaus vedėjos L. M.. Taigi pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas sprendimas neteisėtas tuo pagrindu, jog priimtas netinkamo asmens taip pat nėra.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomoje administracinėje byloje Nr. eAS-280-143/2016 buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tad pastaroji byla negali būti laikoma precedentu šioje. Klausimas, susijęs su atsisakymu teikti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu buvo nagrinėtas tame pačiame teisminiame procese (Nr. 3-64-3-00906-2015-9), kaip minėta byla Nr. eAS-280-143/2016, tačiau kitoje byloje – Nr. eA-4005-146/2015. Tačiau ir pastaroji byla, kurioje, kaip teigia apeliantas teismas pripažino teisę į antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjamu atveju nelaikytina precedentine, ta, kurioje pateiktu teisės aiškinimu turi būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, nes bylose susiklosčiusios skirtingos faktinės situacijos. Skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, pareiškėjo nurodytoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje pateikė kaip atsakovė ginče su Lietuvos valstybe, atstovaujama Klaipėdos VGTPT, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo pagal tuos pačius Klaipėdos VGTPT sprendimus, kuriuos Šiaulių VGTPT, priimdama 2015 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SP-1005-(7.0712), vertino kaip pagrindą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte numatytu pagrindu. Kitaip sakant, Šiaulių VGTPT 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. SP-1005-(7.0712) atsisakydama tenkinti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, šio atsisakymo faktiniu pagrindu nurodė ginčo administracinėje byloje, kurioje pareiškėja (atsakovė) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, dalyką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad faktai dėl kurių vyksta ginčas teisme ir nėra įsiteisėjusio juos patvirtinančio ar paneigiančio teismo sprendimo, negali būti traktuojami kaip nustatyti. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, minėta, teismo sprendimas administracinėje byloje, kuriuo iš pareiškėjo priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, yra įsiteisėjęs, pareiškėjas į Tarnybą kreipėsi prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą kitoje, baudžiamojoje, byloje.
Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.