Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S., atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei Norai Venslovaitei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. S. prašo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15.

Skunde, kurį patikslino, nurodė, jog 2015-12-17 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir VGTPT Klaipėdos skyrius) pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015 (naujas bylos Nr. 1A-103-255/2016, teisminio proceso Nr. 1-30-2-00065-2012-2). VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 jam antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakyta, ir nurodyta, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjo teigimu, reali antrinė teisinė pagalba jam nebuvo suteikta, o reikalaujamos pinigų sumos jis negali sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. Pažymi, kad VGTPT Klaipėdos skyrius dėl skolos išieškojimo į antstolius nesikreipė. Mano, jog nesąžiningai priteista pinigų suma tyčia neišieškoma, neterminuotam antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo pateisinimui. Pareiškėjo teigimu, nors įsiskolinimo suma priskaičiuota neteisingai, tačiau dėl objektyvių priežasčių pradėti teisminį procesą jis neturi galimybių. Mano, kad VGTPT Klaipėdos skyrius neturi juridinio statuso, todėl neturi įgalinimų spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teigia, jog ginčo sprendimas yra suklastotas. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į kvalifikuotą gynybą. Mano, kad antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo motyvai pažeidžia jo teises ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 daliai. Pažymi, jog asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą ir kaltinamajam nuo jo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą. Pareiškėjo manymu, susidariusi situacija prieštarauja Europos sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniams. Pareiškėjas teigia, kad jam užkertama teisė į kvalifikuotą gynybą nepagrįstai atsisakant suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė), atsiliepime į skundą nurodyta, jog atsakovė su skundo reikalavimu nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad VGTPT Klaipėdos skyrius 2015-12-23 sprendimu Nr. (1.31.) TPB-246-15 (pagal 2015-12-17 prašymą registracijos Nr. ATP-2284) atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui, kadangi pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už anksčiau jam teiktą antrinę teisinę pagalbą kitose bylose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ, Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais buvo priimti 2012-01-13 sprendimas Nr. (l.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimas Nr. (1.3l)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-l19-12 ir 2013-01-09 sprendimas Nr. (1.31)-TPD-5-13. Nurodytais Tarnybos sprendimais nuspręsta nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui J. S. bei per 30 dienų nuo jų išsiuntimo dienos pareiškėjas buvo įpareigotas sumokėti i valstybės biudžetą antrines teisines pagalbos išlaidas, kurios atitinkamai pagal kiekvieną sprendimą sudaro 610,00 Lt, 2205,00 Lt, 420,00 Lt ir 1056,50 Lt. Nesutikdamas su nurodytais Tarnybos sprendimais, pareiškėjas juos skundė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, kurio 2012-07-05, 2012-12-07, 2013-03-22, 2013-09-20 sprendimais visus nurodytus Tarnybos sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012, 2013-05-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1101/2013, 2014-03-31 nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-636/2014 minėti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimai palikti nepakeistais. Teigiama, kad valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos už pareiškėjui J. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš viso sudaro 1242,90 Eur (610,00 Lt+2205,00 Lt+420,00 Lt+1056,50 Lt=4291,50 Lt). Pažymima, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo tenkintas Tarnybos prašymas ir iš pareiškėjo J. S. priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias pareiškėjas įpareigotas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimą nepakeistą. Tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjas šių išlaidų iki šiol nėra apmokėjęs. Pažymėjo, jog Tarnyba nevykdo antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo funkcijos. Priverstinį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimą priimtų teismų sprendimų pagrindu vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 2 dalimi. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Pabrėžiama, kad Įstatyme nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba turi teisę neteikti antrinės teisinės pagalbos, jeigu asmuo neapmoka valstybės garantuojamų teisinės pagalbos išlaidų, priteistų įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka. Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą suteikia pati valstybė tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti (Administracinės bylos Nr. A822-1042/2009, Nr. A662-1207/2009, Nr. A575-2966/2011, Nr. A62-3036/2011). Tarnyba mano, kad ginčijamas 2015-12-23 sprendimas Nr. (1.31.) TPB-246-15 atsisakyti suteikti pareiškėjui antrine teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Byloje ginčas kilo dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu atsakovė atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą remdamasi tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitose bylose, kuriose jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Skundžiamame sprendime atsakovė rėmėsi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2015-12-17 pareiškėjas J. S. kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015, paruošiant apeliacinį skundą bei garantuojant jo teisę į gynybą baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje apeliacinės instancijos teisme.

VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitose bylose.

VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15 pasirašytas VGTPT Teisės skyriaus vedėjos L. M., kuriai pagal VGTPT Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų VGTPT direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. T-21-15, 12.3 punktą suteikti įgalinimai pasirašyti skyriaus parengtus dokumentus, susijusius su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato VGTPĮ. VGTPĮ 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka. VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kada antrinė teisinė pagalba neteikiama. VGTPĮ 21 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose. VGTPĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai gynėjo ar įgalioto atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotas atstovas. Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotu atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam (Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). VGTPĮ 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo VGTPĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka galimybė, kada gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti būtini gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese atvejai. Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat Baudžiamojo proceso kodekso 50 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti šios institucijos parinktą gynėją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis- suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt., 2015 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.).

Vienas iš apribojimų yra nustatytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte- antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sudaryta siekiant suvienodinti administracinių teismų praktiką bylose, kuriose sprendžiama dėl atsisakymo teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, teisėtumo (2016 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016), konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.

Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu buvo patenkintas pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, atsakovą įpareigojant priteistą sumą pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630, įmokos pavadinimas „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nagrinėjamu atveju nepaneigta, jog nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos kitose bylose nėra apmokėtos.

Ginčydamas VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15, pareiškėjas be kita ko teigia, jog reali teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta, todėl pagrindo reikalauti sumokėti už tariamai jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos metu patirtas advokato išlaidas nėra.

Šioje byloje yra sprendžiama dėl VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui teisėtumo. Tokie sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuris yra įsiteisėjęs.

Kadangi pareiškėjo J. S. prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-45-795/2015 metu nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys pareiškėjo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, nustačius, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2012-01-13 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012-10-01 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012-12-17 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013-01-09 sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13, VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-23 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.31.) TPB-246-15, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Į bylą pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-12 raštas patvirtina, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1A-103-255/2016 Klaipėdos apygardos teisme, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja R. B. pranešė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad nuteistajam J. S. būtinas gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus 2016-02-23 rašte Nr. (2.21) NTP-11-2462 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-255/2016 išteisintajam J. S. ginti parinkta advokatė A. K..

Kadangi advokatė pareiškėjui parinkta teismo sprendimu, pareiškėjo teiginys, jog antrinės teisinės pagalbos nesuteikimu jam užkertama teisė į gynybą laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.