Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2S-227-265/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-14Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-06-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2S-227-265/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01749-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
V. A.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-227-265/2013Teisėja N. Šimkienė (Proceso Nr. 2-43-3-01749-2012-8)
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 110.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei A. K. dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo. Nurodė, kad atsakovė ketina perleisti paveldėtą turtą, o jį pardavus nebus galima jį išreikalauti iš sąžiningų trečiųjų asmenų. Dėl to prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-10-08 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo A. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą – miško žemę, esančią Aužbikavio k., Vainuto sen., Šilutės r., bei pinigines lėšas 5 000 Lt sumai. Teismas, atsižvelgdamas į prašyme išdėstytas aplinkybes konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Atsiliepimas

Atsakovė su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia turi patikrinti, ar civilinė byla iškelta teisėtai ir, tik įsitikinęs savo procesinio sprendimo teisingumu, spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pasak atsakovės, nepaisant to, kad ieškovės ieškinys ir būtų patenkintas bei atnaujintas terminas priimti palikimą, teismo sprendimas teisinių pasekmių nesukurs ir ieškovė paveldėti turto, atsiradusio po velionės mirties, negalės, kadangi jokio turto velionė mirties dieną neturėjo. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė 14 dienų termino ieškiniui pareikšti ir taip pažeidė jos teises, kadangi šis terminas susijęs su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodė, kad nesutinka su skolininko atskirojo skundo argumentais ir jį prašo atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovė skundžia tą nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tais atvejais, kai jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde daroma išvada, jog ieškovei palankus teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo ne tik atnaujinti terminą palikimui priimti, bet ir prašo pripažinti negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl to, pripažinus pagrįstais ieškovės reikalavimus, teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes bylos šalims. Tokiu atveju ieškovė įgytų nuosavybės teisę į turtą, kuris areštuotas skundžiama nutartimi. Taip pat atsakovė atskiruoju skundu kvestionuoja ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo ir šalių ginčo iš esmės. Pažymėtina, jog ieškinio pagrįstumas bus įvertintas galutiniu teismo procesiniu sprendimu. Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas sprendžia, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kaip preliminarios priemonės, gali iškilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Nagrinėjamu atveju buvo areštuotas turtas, dėl kurio iš esmės ir kilo ginčas. Dėl to objektyvaus pobūdžio prielaida taikant laikinąsias apsaugos priemones egzistavo.

Taip pat atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškovei pareikšti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 147 straipsnyje 3 dalyje numatyto reikalavimo ir nenustatė termino ieškiniui pareikšti, tačiau šis pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo panaikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties. Pažymėtina, kad ieškinys teisme priimtas 2012-10-30.

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas