Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-12-18 · Byla Nr. ATP-1239-312/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-18
Bylos Nr.
ATP-1239-312/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kategorijos
  • 3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-1239-312/2015
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-08516-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.7; 3.26.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimo, kuriuo D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 3 d. ir jam paskirta 1158 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 30 d., apie 21 val. 51 min., Vilniuje, Savanorių pr. 247, vairuodamas automobilį „BMW530D“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,43 promilės girtumas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, eismo įvykio metu sugadindamas savo vairuojamą automobilį, veją ir tvorą. Šiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14 bei 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad D. K. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, padėjo išaiškinti pažeidimą, padarytą materialinę žalą atlygino. Apeliantas pirmą kartą vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėjo jokių nuobaudų už KET pažeidimus. Apelianto manymu, blogai buvo nustatytas jo girtumas, todėl tikslinga būtų gauti alkotesterio patikros sertifikatą. Vairuotojo pažymėjimas D. K. reikalingas darbui ir močiutės priežiūrai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas atmestinas.

D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas savo kaltės dėl padaryto pažeidimo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, prašo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas ir šį terminą sutrumpinti iki vienerių metų.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 2 dalyje numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracines teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių nuostatų taikymo D. K. atžvilgiu ir nustatė, kad pagrindo jų taikymui nėra. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai išvadai.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).

Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. D. K. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 1,43 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir tik atsitiktinumo dėka išvengdamas rimtesnių savo neatsakingo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra alkotesterio, kuriuo buvo tikrintas D. K. girtumas, patikros sertifikatas, galiojantis iki 2016 m. sausio 31 d. (b. l. 12). Tokio elgesio nepateisina apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad neblaivus už vairo apeliantas sėdo pirmą kartą. Taip pat įtakos atsakomybei švelninti negali turėti faktas, kad D. K. nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Už tokius veiksmus yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. ir asmuo atsakytų papildomai.

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, savaime parodo neatsakingą D. K. kaip vairuotojo požiūrį. Nors apeliantas administracinio teisės pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, jis praeityje yra tris kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vieną kartą jam jau buvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones įgyta 2008 m. vasario 5 d.) (b. l. 5), kas parodo, kad D. K. nėra padaręs tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidžia įstatymo reikalavimus.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdus gailėjimasis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau įvertino, skirdamas minimalią ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Nors apeliantas nurodo, kad jis padėjo išaiškinti teisės pažeidimą, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvados apie aktyvius pagalbos veiksmus, be to, padėjimas išaiškinti pažeidimą yra priskiriamas prie tos pačios ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatytos administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad D. K. pašalino padarytą materialinę žalą (b. l. 23-25). Žala pašalinta savanoriškai, iki teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl tai turėjo būti pripažinta apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šią aplinkybę D. K. atsakomybę lengvinančia, tačiau, vertinant įrodymų visumą, tai negali turėti įtakos apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos dydžiui. Kaip jau buvo minėta, apeliantui yra paskirta minimali ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Tai, kad pažeidėjo seneliai yra prastos sveikatos būklės, negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Apeliantas nepateikia duomenų apie tai, kad jis yra vienintelis asmuo šeimoje, galintis jais rūpintis. Pažymėtina ir tai, kad apelianto užimamos autoremontininko pareigos tiesiogiai nereikalauja teisės vairuoti transporto priemones turėjimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str.). Kaip matyti iš pateiktų duomenų visumos, nagrinėjamu atveju, nenustatyta išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o D. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė