Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei, Samantai Pranaitytei, Viktorijai Melnikovai, Solveigai Pervenei,

dalyvaujant prokurorams Mantui Januškevičiui, Žanetai Žalėnaitei,

kaltinamajam A. B., jo gynėjui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai,

Žemesnės instancijos teismas

R.L. (buv. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

2) 2018-12-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

2019-07-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) 2020-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų; bausmę atlikęs;

Žemesnės instancijos teismas

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nutartimi 2018-11-26 ir 2018-12-17 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 8 mėnesiams su įpareigojimais;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – bauda 10 MGL (500 Eur);

4) 2020-03-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-18 nutartimi ir to paties teismo 2019-02-14 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams 15 dienų ir bauda 10 MGL (500 Eur) dydžio;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2022-03-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams ir 10 MGL (500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 9 ir 10 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra bei skiriant jam pareigas: visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti gyvenamojoje vietoje nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymųsi; dirbti arba mokytis arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą; uždrausti jam bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti bei ieškoti ryšių su R. G., P. K. ir E. B., artintis prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu; atlyginti nukentėjusiajai I. U. turtinę žalą;

bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. M. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius iš „Facebooko“. Su jais nebendrauja, tiesiog turi „Facebook“ drauguose. Prieš 3 metus buvo su jais konfliktas. Nepamena, dėl ko. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), susitiko. Jį pastūmė, jis nukrito ir viskas. Orinio pistoleto M. neturėjo, turėjo žaislinį. Plastmasinis, kur šratukais šaudo. Jokio garso jis neišduoda. Tikro pistoleto jis nepriminė. M. tiesiog buvo išsitraukęs tą pistoletą ir nieko nedarė. Nepamena, ką pasakojo mamai. Niekas jam niekur neįdūrė. Bėgo kraujas, bet tikrai negalėjo durti, nes buvo per maža skylutė. Galimai ant stiklo nukrito, nes kišenėje stiklas buvo. Jam neskaudėjo. Nepamena, ar buvo džinsai suplėšyti. Kad dingo telefonas, tai dingo, bet negali sakyti, kad jie pavogė. Telefonas buvo pas M. kišenėje, jis pametė. Nematė, kas jį paėmė. Jam nebuvo padaryta moralinė žala. Neturi pretenzijų ir tada neturėjo pretenzijų. Mama galėjo savo vardu rašyti ieškinį, jam nereikia jokio ieškinio, nuo ieškinio atsisako. Telefoną jis pats sau pirko.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus P. M. parodymus (1 t., b. l. 84-85), jis nurodė, kad niekas jo neprašė sakyti, kad nebuvo peilio, po įvykio su jais net nebendravo. Negalėjo durt peiliu, buvo per maža skylė. Jis nežinojo, kas jam dūrė. Nepamena, ar tiesą sakė ikiteisminio tyrimo metu.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. K. parodė, kad paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad yra su jos sūnumi P. M. ir jis bus vežamas į Santariškių klinikas, nes yra sužalotas. Sūnui buvo įdėtas rankos įtvaras ir padaryta durtinė žaizda kojoje. Ligoninėje buvo uždėtos siūlės, sutvarstyta ir paleisti namo. Namo parvežė policijos pareigūnai, nes jie turėjo pasiimti iš jo rūbus. Pasiėmė juos, surašė daiktų paėmimo aktą, P. parodymus. Po to jis buvo iškviestas į apklausas ir vaikščiojo į perrišimus. Jai nepasakė, kas buvo su ranka, buvo sulenkta ranka ir mėlynas įtvaras uždėtas. Ne lūžis buvo, tikriausiai patempimas. O dešinėje kojoje buvo durtinė žaizda apie 1,5 cm. Buvo uždėtos siūlės ir sutvarstyta.

P. jai pasakojo, kad buvo su M. pas mergaites. Vardai berods R. ir G. Susitarė susitikti „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, jiems bestovint toje stotelėje, išlipo apsvaigusi kompanija iš (duomenys neskelbtini) autobuso ir kilo konfliktas, ar tai jie susistumdė, ar tai apsižodžiavo. Tada P. gavo dujų į akis, numetė jį ant žemės, pradėjo spardyti. Pas M. kišenėje buvo jo telefonas, M. kažkur nubėgo. Kažkoks vyriškis sutramdė tas muštynes ir atsikėlęs P. ne iš karto pajuto, kad jam šilta kojos srityje. Buvo sugadinti džinsai ir dingo telefonas. Telefonas buvo pas M. kišenėje, nes P. neturėjo kišenių. M. sakė, kad jis bėgo, jį vijosi ir, berods, jam iškrito tas telefonas ar jį paėmė, nepamena. Telefonas Samsung Galaxy S6, priklausė P. P. sakė pažinojęs asmenis, kurie užpuolė. Tai A., R. ir dar kažkokia mergina. Tuo momentu P. nežinojo, kas jam dūrė, o paskui jam pasakė, kas.

Palaiko ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos. Neturtinės žalos dydis 1000 EUR pasireiškia tuo, kad jie ėjo savaitę laiko į perrišimus, 3 kartus per savaitę. Ji labai blogai morališkai jautėsi ir P. buvo šioks toks stresas, skausmas, ji jam davė nuskausminamųjų vaistų. Ieškinys pareikštas dėl sūnaus, bet ir ji pati nelabai gerai jautėsi.

P. savybių kažką nutylėti galbūt turi, tačiau sutirštinti nelabai. Ji dalyvavo sūnaus apklausose, nes jis buvo nepilnametis. Daugiau aplinkybių žino tik tą, ką girdėjo iš jo draugų. Girdėjo, kad durtinę žaizdą padarė R. ir kad tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, vieni pasakojo, kad iš seniau tas konfliktas, kiti – kad tik toje stotelėje. P. buvo sumuštas. Jis sakė, kad M. pabėgo. P. žodžiais tariant, tai M. niekas nemušė, nes jis pabėgo. P. atidavė savo telefoną M., nes neturėjo kišenių. Nekalbėjo su sūnum telefonu, kai viskas įvyko. Jai paskambino pareigūnai ir pasakė, kad jis bus vežamas į ligoninę ir kad ji juos pasitiktų (duomenys neskelbtini) stotelėje. Neprisimena, ar skambino sūnui tą dieną.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (1 t., b. l. 59-60), ji juos palaikė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. G. parodė, kad paskambino policija į duris, atvežė M. Visą apsiašarojusį, gavusį dujų. Sūnus prie policijos paaiškino, kad sustojime, laukiant autobuso, išlipo kažkokie vaikinai iš autobuso ir „davė“ jiems dujų. P. nukentėjo, o M. spėjo pabėgti. Jam niekas nesudavė. Kai bėgo, pametė P. telefoną. Grįžo, bet nerado. M. nesakė, ar matė, kas paėmė tą telefoną, nes jis nežino.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (1 t., b. l. 144-145), liudytoja nurodė, kad patvirtino tai, ką jai sūnus pasakojo. Negali tiksliai konstatuoti, kad sūnus tuomet sakė, kad telefoną pakėlė tas vaikinas, kuris turėjo „peteliškę“. Ji nėra mačiusi pas sūnų pneumatinio pistoleto.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. S. parodė, kad nelabai ką prisimena, nes nemažai laiko praėjo. Buvo su A. ir R. pas ją namuose. Visi buvo išgėrę. Ji buvo susitarusi su P. parduoti jam elektroninę cigaretę. P. su A. per telefoną susitarė susitikti ir jie nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jie buvo trise ar keturiese. Ketvirtas buvo A. ir R. draugas, jo vardo neatsimena. Gali būti M. ar M. Susitikimo iniciatorius buvo P., jis jai rašė, skambino, nes norėjo įsigyti cigaretę. Dėl to važiavo su juo susitikti, o A. dar susitarė su juo pašnekėti. Ji nepardavė cigaretės, nes prasidėjo konfliktas. Jos draugai važiavo pasišnekėti dėl senų dalykų, kažką išsiaiškinti. Ji nežino, ar jie piktai išsiaiškinti norėjo. Ikiteisminio tyrimo metu turbūt geriau prisiminė. Atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), ten stovėjo P. su draugu. A. priėjo prie P. dėl kažko šnekėtis ir jie pradėjo pyktis. Kiek ji atsimena, P. draugas išsitraukė pistoletą ir pradėjo šaudyti. Tuomet visi išsilakstė. Tada P. su A. kažkur nuėjo toliau, o R. su P. draugu kažkur nubėgo į šoną. P. buvo ant žemės ir tada ji pabėgo su A. Pradėjo P. draugas šaudyti, neatsimena, į ką. Jai atrodo, kad jis pataikė į R. R. šone buvo, ji neatsimena, ką jis darė, kai į jį pataikė. Ji visą laiką stovėjo. Jai atrodo, nebuvo kitų žmonių, tik po to vyras buvo priėjęs, ji norėjo pabėgti, o jis ją sustabdė, bet ji vis tiek pabėgo. Neatsimena, kaip viskas baigėsi. Prisimena, kad jie nubėgo pas R. Dujų balionėlio nematė. Nematė peilio ar smūgių su juo, matė, kad P. su R. muistėsi, bet tiksliai neprisimena. Neprisimena, ar muštynės prasidėjo prieš šūvius, ar po.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (2 t., b. l. 37- 3), liudytoja parodė prisimenanti, kad konfliktas buvo dėl A. panelės N. Nebuvo taip, kad su peiliu. Ji nesakė tokių dalykų apie peilį. Tikriausiai gal ir sakė kažką apie peilį, neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. K. parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, su A. draugavo. P. pažįsta nuo 14 metų. Kartais su P. pykosi. Buvo toks dalykas, kad ji stovėjo stotyje, ten buvo didelė kompanija, joje buvo ir P., jis tada ją mušė kojomis. P. buvo ir dar tokia mergina, ji su ja kartu mušėsi. P. mušė ją (N. K.). Ji tada buvo viena, jis ją kojomis mušė, jai skaudėjo. Tėvams to nepasakojo. A. apie šitą situaciją ji papasakojo praėjus pusei metų. Ji tuo metu su A. draugavo. A. sakė, kad nori pakalbėti su P. A. sakė, kad buvo susitikę su P., pakalbėjo. Ji nežino, kas ten tarp jų įvyko, kažką sakė, kad kažkas blogo buvo, muštynės. Daugiau ji nieko nežino apie muštynes.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, kad susitiko su A., R. ir S., keturiese važiavo susitikti su P. Važiavo su autobusu į (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, tamsu. Neprisimena, dėl ko važiavo su P. susitikti, kai atvažiavo, P. buvo stotelėje su draugu. Išlipo iš autobuso, A. kalbėjo su P., o R. su S. ir juo (M. D.) stovėjo prie stotelės. A. su P. stovėjo už poros metrų, jie kalbėjo, liudytojas matė, kad P. draugas buvo su pistoletu. A. su P. kalbėjo, pas juos buvo kažkokia situacija, jie nuėjo pašnekėti toliau nuo stotelės. P. draugas laikė pistoletą, šaudė į R., bet ten gal žaislinis, girdėjosi garsas. Šovė gal keturis kartus. P. draugas pabėgo. R. nuėjo prie A., liudytojas nežino, ką darė. Peilio nematė pas nieką. Jie nesusimušė, kažkas ten pas juos atsitiko, A. išvažiavo su S., o liudytojas – su R. Pas nieką nematė jokio telefono.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (2 t., b. l. 47-48), liudytojas juos patvirtino. Nurodė, R. pats suprato, kad pistoletas netikras, nes vis tiek ėjo link P. draugo. Nematė, kad būtų panaudotas dujų balionėlis. Nematė, kad kas nors suduotų M. P. į veidą. M. P. visą laiką laikė distanciją ir po to pabėgo, nes suprato, kad gali prasidėti muštynės.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, kad jam važiuojant iš darbo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, kažkurioje stotelėje įlipo grupė jaunuolių, triukšminga kompanija, jie buvo trise ar keturiese, vieni anksčiau įlipo, kiti vėliau, tarp jų buvo ir viena mergina. Liudytojas sėdėjo autobuso gale. Kompanija išsiskyrė gausia necenzūrine leksika, ausį rėžiančiais keiksmais, išsišokusiu elgesiu, atkreipė į save dėmesį, nebuvo kam jų sutramdyti autobuse, todėl taip ir važiavo. Jis išlipo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ ir jie išlipo. Stotelėje buvo du ar trys jaunuoliai, berods trys, jie buvo pažįstami, neprisimena, ar jie pasisveikino, bet iškart prasidėjo priekabiavimas ir agresyvus elgesys iš tų, kurie važiavo kartu su liudytoju autobusu. Įvyko trumpas susistumdymas ir pradėjo juos mušti, išsiskyrė du jaunuoliai, kurie, grubiai šnekant, lupo tuos kitus, jie buvo fiziškai aukštesni, stipresni už tuos, kurie buvo stotelėje. Liudytojas sureagavo, nes tai nebuvo muštynės, tai buvo mušimas, mušė gana agresyviai. Stotelės geografija tokia, kad už jos yra krūmynai ir tas visas veiksmas persidislokavo už tų krūmų į automobilių stovėjimo aikštelę. Liudytojas prisijungė jau toje stotelėje, vieną čiupo už kapišono ir nustūmė, o nukentėjusysis jau gulėjo ant žemės ir jį spardė. Visas veiksmas iš liudytojo pusės buvo gal 1-2 minutės. Jis vieną stumtelėjo, kitam lyg ir sudavė, ir jie, pamatę įsikišimą iš trečios pusės, pasitraukė, pabėgo. Du jaunuoliai, kuriuos liudytojas santykinai apgynė, buvo fiziškai apdaužyti. Nuvedė juos į stotelę, pasodino ir iškvietė policiją. Kol laukė policijos, prisistatė trečias jaunuolis iš tų nukentėjusiųjų grupės, kuris prieš tai pabėgo. Merginos dalyvavimą prisimena mažiausiai, ji ten buvo, bet muštynėse nedalyvavo, ji šaukė, rėkė.

Pačio peilio nematė, bet vienas iš nukentėjusiųjų sakė, kad kažkoks veiksmas su peiliu buvo, kad kažką suplėšė peiliu, rodos drabužius, bet peilių rankose nematė. Kuris iš jaunuolių pasakė, kad suplėšė drabužius peiliu, neprisimena. Kol laukė policijos, praėjo 15 minučių, tai kalbos buvo, gal ir rodė sužalojimus ar suplėšytus drabužius, vietas peiliu, bet liudytojas neprisimena. Neprisimena, dėl ko kilo konfliktas, kažkokios jaunuolių „razborkės“. Neprisimena, ar nukentėjusieji pasakojo, kad prarado kažkokius daiktus.

Neprisimena, kuris iš jaunuolių minėjo apie peilį, bet kai jis juos abu pasodino į stotelę, vienas iš jų skundėsi labai ryškiais sumušimais, skausmais ir veide, matėsi, kad skauda, buvo susiėmęs, aimanavo ir paminėjo žodžiu tarp savęs kalbėdami, kad va matei, toks ir toks veiksmas buvo. Liudytojas tą girdėjo, o konkrečiai, kas ką laikė ir kas kokią traumą gavo, nepasakys.

Mergina susistumdymo pradžioje buvo, liudytojas, rodos, ją dar atstūmė nuo to susistumdymo, ji elgėsi mažiausiai agresyviai. Po to, kai jam pavyko atplėšti tuos agresyvius jaunuolius nuo nukentėjusiųjų, tai jie išsilakstė, buvo jau prietema ir dingo visi. O visas mušimas vyko maždaug 5 metrų atstumu vienas nuo kito, vienas tarp automobilių buvo nugriuvęs. Tai apėjo krūmyną, atsisėdo į stotelę ir apie 10-15 minučių laukė policijos, ir tuomet atėjo trečias jaunuolis. Iš nukentėjusiųjų agresijos nebuvo, iniciatyva ryškiai matėsi iš autobusu atvažiavusių jaunuolių, anie buvo ryškiai nukentėję. Buvo du nukentėję, kuriuos liudytojas apgynė nuo dviejų užpuolikų. Trečias maždaug pabėgo ir dabar grįžo prie tų dviejų nukentėjusiųjų. Ir tie, kurie buvo stotelėje liudytojo saugomi iki policijos, jie trise kalbėjosi, tai kaip suprato, jie vienoje pusėje.

Kai išlipo iš autobuso, tie jaunuoliai visą laiką buvo liudytojo regos lauke, jis išlipo paskui juos, ir pats veiksmas užvirė prieš jį 2-3 metrų atstumu. Jis matė, kad konfliktas agresyvėja iki daužymo, ypač kai vienas parkrito ir jį ten daužė. Jie išlipo iš autobuso, kažką pradėjo kalbėti, apsikabino už kaklo. Jis (liudytojas) jautė, kad auga įtampa. Jie taip šnekėdami susikabinę ėjo už krūmų, o jis ėjo paskui juos, ir prasidėjo muštynės už krūmų. Agresyvus elgesys buvo iškart jaučiamas, jie išlipę ne iškart juos daužė smūgiais, bet tas apkabinimas už kaklo, preliudija prieš muštynes, ji jautėsi. Išlipus jie visi buvo maždaug 2-3 metrai prieš jį, tada jie tempė tuos du už krūmyno. Jis įsivaizduoja, kad taktika tokia, kad toliau nuo žmonių, todėl ėjo paskui juos ir pasukus už krūmų prasidėjo aktyvus daužymas, tada jis prisijungė. Jie šnekėdami ėjo į krūmynų pusę. Minutė, pusantros praėjo, kol prasidėjo muštynės. Kai įvyko muštynės, tai du asmenys mušė kitus du. Trečio jis nematė, jis kai sugrįžo, paminėjo, kad jis čia dalyvavo, tik pabėgo. Negali pasakyti, dėl ko kilo konfliktas, gal jie ir minėjo, bet neprisimena. Kažkokie išsiaiškinimai vyko iš tos dominuojančios grupės. Ginklo nematė.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (2 t., b. l. 28-29), liudytojas parodė nematęs, kad kas nors šaudytų. Buvo taip, kad juos vijosi. Ikiteisminio tyrimo metu geriau viską prisiminė. Buvo du nukentėjusieji, kuriuos aktyviai daužė, o trečiam paskambino ir jis sugrįžo, jie kartu tada laukė policijos. Jis įsikišo į konfliktą, nes buvo vienpusė stipri agresija ir ypač, kas paveikė, tai tas jaunuolis, kuris buvo spardomas, iš užpuolančiųjų buvo tokia agresija, kad buvo sunku neįsikišti. Liudytojas ne kartą yra susidūręs su agresija, ir jo vaikai taip pat, jam buvo skaudu žiūrėti į tą įvykį, spontaniškai įsikišo, nėra kažkoks aktyvus pilietis, bet buvo spontaniškas elgesys. Jam keista, kad daugiau niekas jiems nepadėjo, buvo vėlyvas tamsus metas, tai praktiškai jis vienas dalyvavo. Tokią agresiją seniai matė, kaip bokso ringe.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-04 apklaustas kaip įtariamasis R. L. (G.) parodė, kad 2018-11-30 buvo su A. B., M. D. ir S., tikslios pavardės nežino. S. įdėjo į ,,Facebook“ grupę skelbimą ir foto nuotrauką, kurioje buvo el. cigaretė, jis ir A., visi vienoje nuotraukoje. Skelbime parašė, kad nori parduoti el. cigaretę už 25 eurus. Į skelbimą atsiliepė P., pavardės nežino, profilyje pasivadinęs ,,P. M.“ Jis parašė, kad nupirktų tą cigaretę, tačiau P. iškėlė sąlygą, kad turi kartu atvažiuoti A. ir jis. Jie suprato, kad jis nori su jais muštis. A. kalbėjo telefonu su P. iš S. mobilaus telefono. P. sakė, kad jis yra su draugu ,,M.“. Susitikimo vietą nurodė P. Jis buvo išgėręs degtinės, o A. buvo išgėręs alaus. Važiavo (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu. Su P. susiskambino vieną kartą. Išlipo ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, kaip liepė P. Visi kartu išlipo iš autobuso ir minėtoje stotelėje jau stovėjo P. su draugu. A. su S. nuėjo prie P., kokiu tikslu, nežino. O jis su M. D. paliko stovėti. Jiems bestovint, P. draugas pradėjo šaudyti ,,Airsoft“ ginklu. Iššovė kokius 2-3 kartus. Visi šūviai atsitrenkė į jo krūtinę. Jautė kontaktą, tačiau skausmo nebuvo. Po šūvio pasakė ,,ateik čia“, o jis (P. draugas) pradėjo bėgti. Jis su M. pradėjo vytis P. draugą. 30 metrų prabėgo, tačiau sustojo. Kol jį vijosi, nematė, kad M. iškristų iš kur nors mobilaus ryšio telefonas. Taip pat nematė, kad ant žemės mėtytųsi koks nors telefonas. M. dar papildomai vijosi 10 metrų, tačiau ir jis sustojo. Tada grįžo atgal link stotelės. A. su S. jau nebuvo, o ant automobilio kapoto gulėjo P. P., jį pamatęs, pradėjo rankomis dengti savo veidą. Jis priėjo prie P. ir vieną kartą dešine ranka trenkė į krūtinę, į kepenų sritį. Prie jo pribėgo vyras, stambaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) metų, norėjo jam suduoti. Jis išvengė smūgio ir kumščiu trenkė jam į kaklą ar į smakrą. Jis tuomet pabėgo. Jis nei peilio, nei dujų balionėlio neturėjo. Ar A. turėjo, jis nematė. Jis pats nenaudojo dujų balionėlio (4 t., b. l. 64-67).

2019-11-05 apklaustas kaip įtariamasis R. L. parodė, kad iš savo draugo A. B. sužinojo, kad vaikinas vardu P. M. anksčiau stipriai sumušė pažįstamą merginą, kurios duomenų nežino, žino A. Jis nežinojo iki to laiko nei P., nei M. Jis su A. norėjo su tuo P. pasikalbėti, sužinoti, kodėl taip padarė, ir kad atsiprašytų. Tiksliai nepamena, ar jis, ar A. tam P. rašė per ,,Facebook“, kad susitikti, o jis nenorėjo susitikti. 2018 m., galimai lapkričio 30 d., jis su A. B. buvo pas pažįstamą S. S. Tuo metu jai parašė P., kad jis nori iš jos nusipirkti elektroninę cigaretę. Žino, kad P. paprašė S., kad ji atvažiuotų su juo ir A. Taip suprato, kad tas P. nori su jais susitikti ir yra agresyviai nusiteikęs. Jis ir A. tuo metu buvo išgėrę ir kartu su A. ir S. nuvyko į tą ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelę, kur pats P. nurodė susitikti. P. atėjo su kitu vaikinu, kaip dabar žino – M., Jis stotelėje priėjo prie M., tačiau jo atžvilgiu nieko nedarė, o M. iš kažkur ištraukė ,,Airsoft“ ginklą, kuris šaudo plastmasinėmis kulkomis, ir pamatęs, kad jis eina link jo, kelis kartus iššovė į jį, pataikęs į krūtinę. Jis fizinio skausmo nejautė. Jis toliau ėjo link M., o tas bėgo nuo jo. Ką tuo metu darė P. ir A., nematė. Jis M. nepavijo, tas pabėgo. O kai atsisuko, pamatė, kad A. ir S. nėra, o šalia stotelės stovi pasilenkęs P. Jis pribėgo prie P. ir sudavė tam apie du kartus kumščiu į kūno korpusą. Tuo metu pamatė, kad link jo greitai eina nepažįstamas, kuris bandė jam suduoti į veidą, bet nepataikė. Jis nustūmė tą vyrą ir pabėgo. Jis tą dieną neturėjo jokio peilio ir dujų balionėlio. Ar A. turėjo, nematė. Nieko nežalojo peiliu ir dujomis. Taip pat nepavogė jokio telefono. Jis nematė, kad M. būtų iškritęs telefonas. Mano, kad jis galėjo pamesti telefoną, bet jis jo nevogė ir tokio fakto, kaip minėjo, nematė (4 t., b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-21 apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad 2018-11-30 buvo su draugais R. G. ir M. D. bei S. Jis telefonu susitarė su tokiu P. M., tikslios pavardės nežino, kad S. parduos jam el. cigaretę. Jis pats P. nėra realiai matęs, žino jį iš ,,Facebook“ profilio. Kadangi prieš metus jis (P.) buvo sumušęs jo merginą N. K., todėl dėl tokių veiksmų jis buvo ant jo supykęs. Gali būti, kad jie važiavo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu autobusu. Jis būdamas autobuse nekalbėjo telefonu su P. ir neinformavo jo, kad atvyksta. Važiavo iki ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelės, nes S. susitarė su P., kad jie ten susitiks. Negali pasakyti, kaip greitai jie išlipo iš autobuso, bet visi vienu laiku išlipo. Jis pamatė stotelėje stovintį P. (iš karto atpažino jį iš nuotraukos), su juo kartu stovėjo dar vienas vaikinas, kurį yra matęs ,,Facebook“. Jo vardas M. Priėjus prie P., šis pasimetė. Jis P. pasakė ,,einam pakalbėsim toliau“. P. pradėjo eiti, tačiau sustojo. Jis paėmė P. už dešinės rankos, ne pačios rankos, tačiau už striukės. P. nuo tokio jo veiksmo pradėjo rėkti. Mano, kad jis rėkė dėl to, kad galvojo, kad jis jį sumuš. Tačiau mušti jo neketino. Link jų atėjo nepažįstamas vyras, kuris rėkė, kad kvies policiją. Jis išsigandęs ir nenorėjęs problemų, paleido P. ir pabėgo iš įvykio vietos. Pabėgo su S. Ką darė R. G., negali pasakyti, nes nematė. Taip pat negali nurodyti ir D. veiksmų. Kas paėmė mobilaus ryšio telefoną, nematė, ir nežino, kur šiuo metu yra minėtas telefonas. Mano, kad nuo jo paėmimo P. negalėjo skaudėti. Šiuo metu ant P. nebepyksta (5 t., b. l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-20 apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Pasinaudoja savo teise neduoti parodymų (5 t., b. l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. K. parodė, kad 2018-11-30 apie 20.30 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad jos sūnus P. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo užpultas, jam padaryta durtinė žaizda, ir kad laukia greitosios medicininės pagalbos brigados. Susiruošė važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur viskas įvyko, bet jai pasakė, kad ją, vežant sūnų į Santaros ligoninę, paims GMP. Nuvažiavus į ligoninę iš P. sužinojo, kad sūnus buvo su savo klasioku M. P., pas kažkokią draugę G., (duomenys neskelbtini). Po to, apie 19.30 val. laukiant autobuso stotelėje ,,(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini) namo, privažiavo (duomenys neskelbtini) -to maršruto autobusas ir iš jo iššokę trys vaikinai papurškė sūnui ašarinių dujų. Po to, pasak sūnaus, jį pargriovė ant šaligatvio ir pradėjo mušti. Sūnų spardė kojomis, mušė rankomis į kūną, galvą. Sūnus sakė, kad sudavė labai daug smūgių, bet skaičiaus įvardinti negalėjo. Vienas iš užpuolikų puolė prie M., o šiam pradėjus bėgti, nusivijo. Pasak sūnaus, jis gulėjo, rankomis dengėsi galvą, po to išgirdo, kad užpuolikai pabėgo, nes priėjo kažkoks vyras. Jis juos nuo sūnaus nuvarė. Sūnus sakė, kad vyras paklausė, ar kviesti policiją, ir P. atsakius teigiamai, paskambino pagalbos telefonu. Vėliau sūnus pajuto, kad šlapia dešinė koja, pamatė, kad bėga kraujas. Suprato, kad jam buvo įdurta. P. sakė, kad kai grįžo M., šis pasakė, kad jį gaudęs vaikinas grasino jam peiliu. P. telefonas buvo pas M. kišenėje, bet prasidėjus užpuolimui iškrito ir užpuolikas su peiliu jį paėmė. Apie 19.49 val. ji skambino P., girdėjo, kad kažkas atsiliepė, bet su ja nekalbėjo. Girdėjo svetimą balsą, jai pasirodė suaugusio vyro, jis kažkam lietuviškai sakė, kad pabėgo, labai keikėsi, po to signalas nutrūko. Perskambinus, skambutį atmetė, o po to telefonas buvo išjungtas. Ligoninėje sūnui buvo nustatyta durtinė žaizda dešinės kojos šlaunyje, ji susiūta. Kelnėse padaryta skylė, jos sugadintos, vertė 16 eurų. Pagrobtas sūnaus telefonas ,,Samsung Galaxy S 6“, baltos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini), vertė 130 eurų, jame buvo UAB ,,Tele 2“ abonentinė SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini). Telefoną jis išsikeitė į savo turėtą ,,Iphone“, todėl šio telefono turi tik dėžutę. Sūnus sakė, kad labai išsigando, patyrė psichologinį stresą. Pasak P., vienas iš užpuolikų yra iš matymo pažįstamas vaikinas vardu A., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 176 cm ūgio, gyvena (duomenys neskelbtini), jis su sūnumi yra ,,draugai“ socialiniame tinkle ,,Facebook“. Sūnus jai rodė jo paskyrą, įvardintą ,,A. nesvarbu“, dabar ji sūnui jau užblokuota. Su užpuolikais buvo ir mergina, sūnus ją pažįsta iš matymo, vardu S., gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), ji apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji nieko nedarė, buvo pasitraukusi į šoną. Kiti du vaikinai, pasak sūnaus, matyti pirmą kartą, jų sūnus visai neįsidėmėjo ir neapibūdino. Sūnų užpuolė be jokios priežasties, jis su jais nekonfliktavo. Padaryta 146 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 59-60).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis P. M. parodė, kad tikslios datos nepamena, neseniai, šį mėnesį, jis su draugu M. P. apie 19.30 val. stovėjo (duomenys neskelbtini) mikrorajone ,,(duomenys neskelbtini)“ sustojime, laukė autobuso. Privažiavus (duomenys neskelbtini) maršruto autobusui, iš jo išlipo jam iš matymo pažįstami A., S. ir dar du nepažįstami jaunuoliai. Iškart be jokios priežasties jam į akis papurškė dujų ir A. sudavė delnu per veidą į dešinį skruostą. Nieko nesakęs, A. jį parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti, taip pat spardė kitas jaunuolis, kurio jis nepažįsta. Spyrė keliolika kartų, kol praeivis jo neatitraukė nuo jo. Pastebėjo, kad draugą M. nusivijo kiti du berniukai. Kai atvyko policijos pareigūnai, automobilyje pajuto, kad jo kelnės šlapios, perbraukė su ranka ir pamatė, kad tai kraujas. Kuriuo metu jį sužalojo peiliu, jis nepajuto, jautė tik skausmą, kai jį spardė. Taip pat iš jo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy“. Kodėl taip pasielgė minėti asmenys, jis nurodyti negali, tik matė, kad jie buvo labai agresyvūs ir įsiutę. Dėl sužalojimo kreipėsi į teismo medicinos ekspertizę (1 t., b. l. 84-85).

Papildomai apklaustas nepilnametis nukentėjusysis P. M. parodė, kad įvykis įvyko rudenį. Jis susitarė su S. pirkti el. cigaretę. Jos pavardės nežino. Susitikti susitarė (duomenys neskelbtini) stotelėje. Ji atvažiavo su A. A. su R, ir S. atvažiavo autobusu. Iš draugės R. buvo pavogta cigaretė, o jis norėjo atgauti. Tuo metu pas S. buvo el. cigaretė ir ji patalpino ,,facebook'e“ skelbimą, kad ją parduoda. Cigaretė ėjo per rankas. Pats pamatė skelbimą. Jis parašė S., kad pirks el. cigaretę, bet jos pirkti nenorėjo, tiesiog norėjo atgauti. Kas pavogė R. cigaretę, nežino. Prieš susitinkant su S., buvo pas G. namuose. Buvo jis, M., G. ir R. Jis su M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę. Laukė, kada atvažiuos S., prieš tai dieną susitarė žinutėmis, susitikimo dieną susiskambino. Atvažiavo autobusas nuo (duomenys neskelbtini), iš jo išlipo A., R. ir S. Kas po ko išlipo, nežiūrėjo. Išlipo A., prišoko prie jo, bandė duoti smūgį jam į veidą. Jis apsigynė rankomis. Jis matė, kaip bandė bėgti M. R. pasakė M. ,,ateik čia“, rankose jis laikė sulankstomą peiliuką ,,plaštakę“, vaivorykštės spalvos. Tuomet M. sukosi bėgti ir jam iš kišenės iškrito jo telefonas. Jis telefoną M. davė tada, kai išeidinėjo iš G., nes jo kišenės neužsegamos. Kadangi A. jam nepataikė, tada matyt susinervino ir išsitraukęs dujų balionėlį, papurškė jam į akis dujų. Jam griaužė akis, jis nieko nematė. Tuomet A. jį suėmęs už striukės nutempė už krūmų, pastūmė ant mašinos. Ten buvo stovėjimo aikštelė. Jam kumščiu A. trenkė į dešinę veido pusę, žandikaulį. Po to A. jį rankomis numetė ant žemės ir pradėjo spardyti. Bandė dengtis. Spardė į visas vietas, išskyrus kojas. Buvo iki 30 smūgių. Jautė, kad kojomis spardė. Kai jis gulėjo, jam buvo pripurkštos akys ir nematė, kas jį spardė. Iš pradžių spardė A., o vėliau jautė, kad du žmonės spardo. Po to priėjo vyras ir pasakė, kad iškvies policiją. Tuomet jie pabėgo. Paskambino M. iš vyro, kuris kvietė policiją, telefono. Į koją jam įdūrė R. R. po savaitės ar dviejų pats jam prisipažino, kai atsitiktinai susitiko. Jis paklausė R., kas dūrė, R. atsakė, kad jis. A. prašė policijai sakyti, kad nebuvo jokio peilio (1 t., b. l. 108-109).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. G. parodė, kad turi sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini). Sūnus turi klasioką P. M., metais jaunesnis už M., gyvena (duomenys neskelbtini), jo mama N. Su ja bendrauja, nes sūnus su P. buvo papuolęs į policiją. 2018-11-30 apie 20.42 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad M. buvo užpultas (duomenys neskelbtini). Vėliau iš sūnaus sužinojo, kad jie su P. apie 19.30 val. buvo (duomenys neskelbtini), stotelėje ,,(duomenys neskelbtini)“ prie (duomenys neskelbtini) namo. Prieš tai buvo pas kažkokią draugę G. Stotelėje laukiant privažiavo (duomenys neskelbtini)-to maršruto autobusas, iš kurio iššoko trys vaikinai ir mergina. Vaikinai puolė prie P. ir M. P. pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti, į akis pripurškė ašarinių durų. Vienas vaikinas su peiliu rankoje, pasak sūnaus, su peiliu ,,peteliške“, rusiškai pasakė ,,idi siuda“, bet M. apsisuko ir puolė bėgti per kiemus. Sakė, kad prabėgo pro parduotuvę, kuri vadinasi ,, (duomenys neskelbtini)“, ten užbėgo laiptais ir per namo arką nubėgo į kiemus. Užpuolikas, sakė, vijosi iki laiptų, po to dingo. Sūnus sakė, kad stotelėje jam iš striukės kairės kišenės iškrito P. telefonas, kurį paėmė jį gaudęs vaikinas su peiliu. Sūnus sakė, kad labai išsigando. Pasak sūnaus, vienas vaikinų iš matymo pažįstamas, vardu A., jam apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 180 cm ūgio, šviesių plaukų, lieknas, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striukę, su šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, gyvena kažkur (duomenys neskelbtini). Merginą sūnus sakė taip pat iš matymo pažįsta, vardu S., apie (duomenys neskelbtini) metų. Pasak sūnaus, ji nieko nedarė, atsitraukė į šoną. Kitų dviejų vaikinų sūnus sakė nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Jie kalbėjo rusiškai, abu buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sūnus sakė, kad jį gaudžiusį vaikiną atpažintų, kito neįsidėmėjo. Iš sūnaus nieko atimta nebuvo, jis nebuvo sumuštas, bet patyrė psichologinį stresą, išgąstį. Prašo sūnų pripažinti nukentėjusiuoju. Pasak sūnaus, P. peiliu buvo įdurta į dešinės kojos sėdmenį, jį išvežė į ligoninę. Kodėl juos užpuolė, sūnus sakė, kad nežino, prieš tai su šiais vaikinais nebuvo konfliktų (1 t., b. l. 143-145).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis M. P. parodė, kad jis išlipo iš autobuso ir davė P. į snukį. Jis atsisuko ir pats gavo į snukį, gavo dujų. Tada tas ateidinėjo su peiliu, jis sukosi, nukrito telefonas. Bandė pasiimti, tačiau tas ateidinėjo su peiliu, jis pabėgo ir viskas. Viskas įvyko praėjusią žiemą, buvo tamsu. (Duomenys neskelbtini) stotelėje. Buvo su P. M. Ėjo iš G. Ž. Kavytę gėrė. Buvo jis, G., P. ir R. M. Jie su P. į stotelę nuėjo... tikriausiai namo važiavo. Su P. jie draugai, klasiokai. R. klasiokė, o G. draugė iš tos pačios mokyklos. Išėjo dviese su P. Iš (duomenys neskelbtini) autobuso iššoko A., pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“, S., pavardės nežino, ir dar kitas... į čigoną panašus. Jam atrodo, kad ne lietuvis. Buvo 3 vyrukai ir S. Draugas vienas supažindino su S. A. žino iš ,,facebook'o“. Vienintelę S. gerai žino. Be žodžių iš karto P. į snukį trenkė. A. staigiai pribėgo ir iš kumščio iš karto P. į veidą davė. Jis jam padėjo savo ranką A. ant peties. Ir jį patraukė atgal. Tada iš šono gavo į žandikaulį. Sudavė tas, kuris buvo tamsaus gymio. Sudavė į dešinės pusės žandikaulį. A. yra matęs, o to tamsaus gymio visai nepažįsta. Tada jis atsisuko ir papurškė dujų. Mano, kad purškė dujų tas tamsaus gymio vaikinas. P. bandė bėgti. Nežino, ką tuo metu veikė A., kai jam buvo purkšta dujomis. Buvo nusisukęs į kitą pusę. Kai papurškė dujų, jis atsitraukė porą žingsniu atgal. Jis nusisuko į kitą pusę. Dujos pateko jam į gerklę. Tuo metu jam griaužė gerklę, lengvai dusino. Balionėlio tiksliai nematė. Pamatė, kaip P. bandė bėgti ir A. jam per kojas trenkė ir jis nukrito, ir tada jį gulintį spardė. Tada tas tamsaus gymio vaikinas, pravarde ,,M.“, išsitraukė peilį „plaštakę“, vaivorykštės spalvos, ir pasakė ,,idi siuda suka“. Tuo metu, jam atrodo, matė, kad P. gulintį spardė. M. pradėjo eiti į jį su peiliu ir jis pradėjo nuo jo bėgti link „Iki“ parduotuvės. Kada jis sukosi atgal, tada iš jo striukės kišenės iškrito P. telefonas. Telefonas iškrito kažkur ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Jis norėjo telefoną pakelti, tačiau M. griebė iškritusį mobilaus ryšio telefoną ir jį pakėlė. Vienoje rankoje jis turėjo peilį, kitoje mobilaus ryšio telefoną, kuris jam iškrito iš kišenės. Jis nubėgo už „Iki“ parduotuvės, maždaug po 10 min. jam į telefoną paskambino nepažįstamas numeris. Skambino P. iš nepažįstamo žmogaus ir sakė, kad gali grįžti. Grįžo atgal iki (duomenys neskelbtini) stotelės. Jis turėjo du telefonus, jo telefonas buvo jo džinsų kišenėje, o P. telefonas ,,Samsung“ buvo jo striukės kišenėje. Jį P. davė dar būnant pas G. bute, nes P. kišenės netinkamos nešiotis telefoną, gali pamesti. Kai grįžo į stotelę, matė, kaip P. laikėsi už savo kojos šlaunies, veidas buvo patinęs, matėsi, kad jam taip pat purškė dujomis. P. pats pasakė, kad gavo dujų. Kai atsisėdo į policijos automobilį, jis pastebėjo, kad iš jo kojos bėga kraujas. Jis iki tol nepastebėjo, nes mano, kad buvo šokas jam. Kaip P. įdūrė, jis nematė. Tie jaunuoliai buvo tikrai kažko pavartoję, buvo išsiplėtę vyzdžiai. S. įvykio metu nieko nedarė, ji iš karto atsitraukė. O kitą vaikinuką mažiausiai įsidėmėjo, nežino, kas jis toks. Mano, kad konfliktas atsirado dėl to, kad P. šoko ant kažko. Gali būti dėl elektroninės cigaretės. Kai jam buvo trenkta į veidą, jam skaudėjo, tačiau niekam pretenzijų neturi, iš jo nieko nepavogė (2 t., b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad tiksliai nepamena dienos, tačiau tai buvo 2018 metų lapkričio mėnesį, darbo dieną. Tai buvo 19.15 val., įlipo į (duomenys neskelbtini) maršrutinį autobusą, (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad žmonių buvo nedaug. Kiek pamena, buvo tylu, nieko neįprasta. Tik vienu momentu, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) rūmų stotelės, išgirdo bekalbančią jaunuolių kompaniją. Jam atrodo, kad kompanijoje buvo du vaikinai ir mergina. Galimai nepilnamečiai. Jaunuoliai atrodė standartiškai, jokių išskirtinių bruožų. Jis jų nepažinojo ir pirmą kartą matė. Vienas iš vaikinų garsiai kalbėjo telefonu. Jis stovėjo autobuso viduryje, o jaunuoliai autobuso gale. Kalbėjo rusų kalba, necenzūrine leksika. Jis maždaug kalbėjo telefonu apie tai, kad jau važiuoja autobusu ir kažkas turi paskubėti atbėgti iki (duomenys neskelbtini) stotelės, į kurią tuo metu ir vyko jų autobusas. Atvykus į minėtą stotelę, autobuso durys atsidarė, žmonės išlipo, o vienas iš jaunuolių savo koją laikė prie durų, kad vairuotojas neuždarytų durų. Tada vairuotojas išlipo iš savo kabinos, turbūt norėdamas pasižiūrėti, kas vyksta. Tačiau vaikinas, kuris koja neleido uždaryti durų, pasakė, kad viskas gerai, ir staiga įbėgo dar vienas vaikinas. Kaip suprato, jis buvo to jaunuolio draugas. Tada vairuotojas atgal grįžo į savo vietą. Vaikinas kojos nebelaikė prie durų, todėl įlipus minėtam jaunuoliui, durys užsidarė ir judėjo toliau. Tada jie jau trys vaikinai kompanijoje ir ta pati minėta mergina. Vienas iš vaikinų vėl kalbėjo telefonu. Jie tarėsi susitikti su kažkuo (duomenys neskelbtini) stotelėje. Viskas vyko nuo (duomenys neskelbtini) stotelės iki (duomenys neskelbtini) stotelės. Autobuso durims atsidarius, jis išlipo, ir kartu su juo visa minėta kompanija. Lauke buvo tamsu, du vaikinai, buvę kompanijoje, iš karto priėjo prie dviejų vaikinų, stovėjusių stotelės šone, ir pradėjo rankomis juos mušti. Vienas išlipęs vaikinas mušė vieną stovėjusį vaikiną, o kitas išlipęs vaikinas mušė šalia stovėjusį vaikiną. Viena pora nuo kitos buvo apie 5 metrų atstumu. Mergina stovėjo šalia, kiek pamena, juos ramino. Vaikinai, kurie buvo stotelėje, jie rėkė iš skausmo, kai juos mušė vaikinai iš autobuso. Vienas iš vaikinų, kurį mušė, bandė pabėgti, tačiau vaikinas, kuris jį mušė, pradėjo vytis. Kitoje poroje vaikinas jau gulėjo ant žemės, tačiau vaikinas iš autobuso nesiliovė jo spardyti. Kaip tiksliai smurtavo ir kiek kartų trenkė, negali pasakyti. Netrukus grįžo kitas vaikinas, kuris bandė vytis kitą jaunuolį. Tada jis (liudytojas) priėjo prie spardančio vaikino, jį sudrausmino ir abu vaikinai, kurie sukėlė muštynes, pabėgo. Tada jis padėjo jaunuoliui atsikelti, kuris gulėjo ant žemės. Vaikinui iš nosies bėgo kraujas, valėsi akis, sakė, kad jam į akis buvo pripurkštos dujos. Nuvedė tą vaikiną iki stotelės ir iškvietė policijos pareigūnus, nes ir vaikinas norėjo, kad iškviestų policiją. Jis iškvietė. Vaikinas paprašė, kad norėtų paskambinti savo draugui, kuris buvo spėjęs pabėgti. Tai jis įjungęs garsiakalbį, surinko vaikino padiktuotą telefono numerį, paskambino. Vaikinas atsiliepė ir už 10-15 min. priėjo prie jų. Netrukus atvyko policija. Girdėjo, kad jie, aiškindami policininkui, kas atsitiko, minėjo dujas ir peilį. Jis dujų purškimo nematė ir nejuto. Taip pat nematė peilio. Smurtas buvo tik iš jaunuolių, kurie buvo autobuse, jie pirmi pradėjo, ir jie sumušė tuos du jaunuolius, kurie laukė stotelėje (2 t., b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja S. S. parodė, kad 2018 metais, gruodžio mėnesį, ji susitiko su R., A. ir jo draugu M., pavardės nežino. Susitiko vakare, jau buvo sutemę. Susitiko (duomenys neskelbtini) rajone, tikslaus adreso nežino. Susitiko be priežasties, šiaip pabūti. A. pamatė, kad ji telefonu programėlėje ,,messenger“ susirašinėjo su P., pavardės nežino. Ji su P. pažįstami apie du metus. Susipažino per P. draugą D. Jos santykiai su P. buvo draugiški. Susirašinėjo apie tai, kad ji turi jam duoti el. cigaretę. Žadėjo susitikti su P. tą patį vakarą. Po to ji jam paskambino, nes A. paprašė. Pasakė P., kad A. nori su juo susitikti, tačiau suprato, kad P. nelabai su juo nori susitikti. A. buvo išgėręs alkoholio, todėl daug kartų skambino P. A. jai sakė, kad jis nori trenkti P. už tai, kad kažkada jis buvo apspardęs jo panelę. Mano, kad P. suprato, kad A. nori su juo muštis. Tačiau po jų ilgo pokalbio P. sutiko susitikti su A. Visą laiką A. skambino iš jos telefono. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Jie susitarė sutikti stotelėje, tiksliai nepamena jos pavadinimo, bet (duomenys neskelbtini). Visi įlipo į autobusą, kurio numerio nepamena. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) stotelės, atsidarius autobuso durimis, staigiai iš autobuso išbėgo A., kadangi norėjo nusišlapinti. Jis nubėgo už netoliese buvusio spaudos kioskelio. Tada R. koja laikė autobuso duris, kad jos neužsidarytų, kad A. spėtų grįžti į autobusą. Autobuso vairuotojas buvo išėjęs iš savo būdelės pažiūrėti, kas dedasi, kodėl jos stovi prie durų ir jos neužsidaro. Tačiau iki vairuotojui išsiaiškinant, A. spėjo grįžti į autobusą ir toliau tęsė kelionę. Privažiavo ten, kur A. su P. susitarė susitikti. Iš autobuso išlipo pirmieji R., A. ir M. M. nuėjo labiau į šoną. A. prie P., o R. prie M. (kitas M., P. draugas). P. stotelėje buvo su savo draugu M., kuris ,,Facebooke“ pasivadinęs ,, (duomenys neskelbtini)“. Tada A. nusivedė P. už kampo, prie krūmo. Kaip nusivedė, ji nematė. P. draugas M. išsitraukė plastikinį pistoletą, pradėjo su šratukais šaudyti į R. Tada R. išsitraukė peilį ir pradėjo gąsdinti M. M. pradėjo bėgti, o R. jį vytis. Ir jie dingo. Ji nubėgo pažiūrėti, kur P. Matė, kaip A. purškė P. į akis ašarinių dujų. Ji nežinojo, kad A. turėjo su savimi dujų balionėlį. Tada A. pastūmė P. ant mašinos, dar pakišo koją P. ir šis pergriuvo ant žemės. A. gal vieną kartą įspyrė P. į koją ar į pilvą. Ji, tą pamačiusi, pradėjo šaukti, kad užteks. A. nereagavo į jos prašymus. Kaip ir minėjo, A. buvo išgėręs. Tada P. atsistojo, pradėjo eiti šlubuodamas, ėjo tolyn nuo stotelės ir tada iš kampo atbėgo R. R. su A. pasivijo P. R. pasigavęs P. iš kojos kelio spyrė P. į pilvo sritį. A. pribėgo prie jos, pasakė, kad bėgam iš čia. Matė, kaip R. kažką daro rankomis (toks dūrimo judesys peiliu). A. bėgo pirmas, ji ėjo, tačiau ją už kapišono pasigavo nepažįstamas vyras. Jis ją pasigavo, nes galvojo, kad ji mušė P. Pasakė jam, kad ją paleistų, ir jis paleido. Ji pabėgo iš įvykio vietos ir grįžo namo. Ji pati jokio smurto prieš P. ir M. nenaudojo. Kiek matė, M. nebepasirodė daugiau (2 t., b. l. 37-40).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas M. D. parodė, kad 2018 metų, gruodžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, važiavo su autobusu, berods (duomenys neskelbtini) pažymėtu numeriu. Buvo su A., R. ir S., pavardės nežino. Važiavo susitikti su P., nes A. norėjo išsiaiškinti dėl muštynių, kurių metu P. mušė A. merginą N. P. žinojo, kad jie atvažiuoja. Atvažiavę išlipo stotelėje, kokioje, nepamena. Lauke buvo jau tamsu. Jis išlipo gal trečias iš autobuso. Pirmas išlipo A. arba R. Išlipęs A. pastūmė ranka P. petį. P. nenugriuvo ir nieko nesakė. Tada A. pasakė P., kad ateitų pakalbėti. P. su A. nuėjo dešiniau. Apie 10 metrų atstumu nuo jų. Ką jie ten darė, nematė. P. draugas stovėjo jam po kaire puse. To draugo jis nepažinojo, matė jį pirmą kartą. Prie jo dar stovėjo S. ir R. Tada P. draugas išsitraukė iš už nugaros pistoletą. Jis nukreipė ginklą į R. Jis greitai suprato, kad ginklas netikras, nes matėsi, kad ginklas plastikinis. Ginklą nukreipė į R., nes jam atrodo, kad R. kažką pasakė tam draugui. Mano, kad ir R. suprato, kad ginklas netikras, nes pradėjo eiti ant to P. draugo. Draugas išsigando, įsidėjo netikrą ginklą atgal už nugaros diržo ir pradėjo bėgti į priešingą pusę negu buvo P. su A. Matė, kaip jie pabėgo apie 200 metrų ir pranyko tamsoje už automobilių. Kad būtų kas iškritęs ant žemės, nematė. Tuo metu nuo jo nuėjo S. ir kiek matė, ji nuėjo prie A. ir P. Ką darė A. su P., nematė. Matė, kaip R. po keleto minučių grįžinėjo atgal, ėjo link A. ir P. pusės. Kad neštųsi ką nors R. rankoje, nematė. Taip pat negirdėjo jokio triukšmo iš tos pusės, kur buvo A. ir P. Pamanė, kad nieko gera čia nebus, tai vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) stotelę ir įsėdęs į (duomenys neskelbtini) autobusą grįžo namo. Kas ten vėliau vyko, nematė. Vėliau, tikslaus laiko nepamena, susitiko su A. ir R. Jie jam abu kažkiek pasakojo, kas vyko tą vakarą toliau. R. sakė, kad buvo išsitraukęs peilį, bet ar įdūrė P., nesakė. Pasakojimo metu neminėjo, kad rado ar paėmė kokį nors mobilaus ryšio telefoną. Jis pats nieko nemušė, niekam su peiliu nedūrė, iš nieko telefono neėmė. Kiek matė, S. taip pat nieko nemušė. Matė tik, kaip A. pastūmė P. ranka, daugiau nieko nematė. Kad R. ką nors muštų ar kam nors įdurtų, nematė. Jokio iškritusio telefono ant žemės nerado (2 t., b. l. 47-50).

2018-12-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4346/2018(01) konstatuota, kad P. M. nustatyta dešinės šlaunies sužalojimas, pasireiškęs žaizda. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2018-11-30, 22.03 val. Šlaunies žaizda kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 120).

2019-07-16 specialistui apžiūrėjus pateiktą P. M. asmens sveikatos istoriją, padaryta išvada, kad sužalojimas sugijo, iš žaizdos išimti siūlai. Remiantis šiais duomenimis, sužalojimo sukeltas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir kvalifikuojamas kaip nežymus (1 t., b. l. 126-128).

2018-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. M. atpažino R. L. kaip asmenį, kuris buvo su A. (1 t, b. l. 96-98).

2018-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. M. atpažino A. B., kuris jį spardė stotelėje (1 t., b. l. 99-101).

2018-11-30 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) namo, esanti viešojo transporto stotelė ,,(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 54-57).

2019-05-29 apžiūrėtos nukentėjusiojo P. N. džinsinės kelnės, kurių galinėje dalyje, dešinėje pusėje, viršuje yra skylė, aplink skylę dėmė, panaši į kraujo (1 t., b. k. 66-74).

2019-07-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. P. atpažino A. B., kuris trenkė P. ir kurį jis apklausoje nurodė kaip asmenį vardu A. (2 t., b. l. 22-25).

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Žemesnės instancijos teismas

BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad R. L. ir A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o R. L. – ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis nepurškė M. P. dujų į veidą, nepalietė nei pirštu, M. pašaudė ir pabėgo. Jeigu nebūtų pradėję šaudyti, tai nebūtų buvę ir jokio konflikto. M. P. pistoletu taikėsi į jį (R. L.), pataikė į krūtinės sritį. Tada jis (R. L.) pradėjo eiti link M. P., nežinojo ką daryti, negi stovės vietoje, kai į jį šaudo. Nežino, ką darė A., nes buvo susitelkęs į M. A. papurškė dujų į P., nes gynėsi nuo puolimo. Neneigė, kad ir jis (R. L.) priėjo prie P., sudavė jam porą smūgių kažkur į kūną. Nežino, ar A. sudavė P., nematė, ar P. buvo pargriautas. Peilio neturėjo, P. telefono nematė. Kaltinamasis A. B. taipogi kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad stotelėje jų laukė P. ir M., P. priėjo prie jo (kaltinamojo), stumtelėjo ir pasiūlė eiti pasikalbėti. Jis (A. B.) paėmė P. už rankos ir pasakė einam. Tada pamatė, kaip M. pradėjo šaudyti. P. jį pastūmė ir pradėjo „šokti“ ant jo, pataikė jam (A. B.) į petį ir jis iškart papurškė dujų. Po to, kai papurškė, P. susilenkė ir bėgo link jo, jis (A. B.) jam smūgiavo per koją, tada P. nukrito ir jis sudavė P. vieną kartą į koją ar korpusą. Negirdėjo, ką kalbėjo M. su R., jis šūvių nepajautė. Kai pradėjo šaudyti, P. norėjo jam trenkti, bet jis pasitraukė ir P. nepataikė, tada jis (A. B.) išsitraukė balionėlį ir P. pasilenkė. Jis (A. B.) spyrė P. į kojas, šis nugriuvo ir jie tada pabėgo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nukentėjusieji P. M. ir M. P., nors teisme tvirtino, kad neatsimena, gal ir buvo smūgiuota, niekas peiliu P. M. nedūrė, jis pats susižalojo peiliu, jie jokių pretenzijų neturi; liudytojai S. S., M. D. taipogi teigė, kad buvo kažkoks konfliktas, P. M. draugas šaudė ir visi pabėgo, P. M. gulėjo ant žemės, – vis tik nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. O būtent, P. M. nurodė, kad be jokios priežasties jam į akis papurškė dujų ir A. sudavė delnu per veidą į dešinį skruostą, parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti, taip pat spardė R. Spyrė keliolika kartų, kol praeivis jo neatitraukė. Kai atvyko policijos pareigūnai, automobilyje pajuto, kad jo kelnės šlapios, perbraukė su ranka ir pamatė, kad tai kraujas. Kuriuo metu jį sužalojo peiliu, jis nepajuto, jautė tik skausmą, kai jį spardė. Taip pat iš jo buvo pavogtas mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung Galaxy“. Papildomos apklausos metu nurodė, kad nuo A. pirmo smūgio jis apsigynė rankomis, matė, kai R. pasakė M. ,,ateik čia“, rankose jis laikė sulankstomą peiliuką ,,plaštakę“, vaivorykštės spalvos. Tuomet M. sukosi bėgti ir jam iš kišenės iškrito jo telefonas. Kadangi A. jam nepataikė, tada išsitraukęs dujų balionėlį, papurškė jam į akis dujų. Jam griaužė akis, jis nieko nematė. Tuomet A. jį suėmęs už striukės nutempė už krūmų, pastūmė ant mašinos ir kumščiu trenkė į dešinę veido pusę, žandikaulį. Po to A. jį rankomis numetė ant žemės ir pradėjo spardyti. Spardė į visas vietas, išskyrus kojas. Buvo iki 30 smūgių. Jautė, kad kojomis spardė. Kai jis gulėjo, jam buvo pripurkštos akys ir nematė, kas jį spardė. Iš pradžių spardė A., o vėliau jautė, kad du žmonės spardo. Analogiškas aplinkybes P. M. papasakojo ir savo motinai N. K., kuri nurodė analogiškas aplinkybes, nurodė ir tai, kad sūnus jai papasakojo, jog vėliau jis pajuto, kad šlapia dešinė koja, pamatė, kad bėga kraujas ir suprato, kad jam buvo įdurta. P. sakė, kad kai grįžo M., šis pasakė, kad jį gaudęs vaikinas grasino jam peiliu. P. telefonas buvo pas M. kišenėje, bet prasidėjus užpuolimui iškrito ir užpuolikas su peiliu jį paėmė. Ikiteisminio tyrimo metu ir M. P. patvirtino, kad A. staigiai pribėgo ir iš karto kumščiu sudavė P. į veidą. Jis (> P.) padėjo savo ranką A. ant peties ir tada jis (M. P.) gavo smūgį į dešinės pusės žandikaulį. Jis (M. P.) atsisuko ir tada buvo papurkšta dujų. Mano, smūgį jam sudavė tas tamsaus gymio vaikinas. Nežino, ką tuo metu veikė A., kai jam buvo purkšta dujomis, nes buvo nusisukęs į kitą pusę. Kai papurškė dujų, jis atsitraukė porą žingsniu atgal. Tuo metu jam griaužė gerklę, lengvai dusino. Balionėlio tiksliai nematė. Pamatė, kaip P. bandė bėgti ir A. jam per kojas trenkė ir P. nukrito, tada jį gulintį spardė. Tada tas tamsaus gymio vaikinas, pravarde ,,M.“, išsitraukė peilį „plaštakę“, vaivorykštės spalvos, ir pasakė jam (M. P.) ateiti čia, pradėjo eiti į jį su peiliu ir jis pradėjo nuo jo bėgti link „Iki“ parduotuvės. Kada jis sukosi atgal, iš jo striukės kišenės iškrito P. telefonas. Telefonas iškrito kažkur ,,(duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Jis norėjo telefoną pakelti, tačiau M. griebė iškritusį mobilaus ryšio telefoną ir jį pakėlė. Vienoje rankoje jis turėjo peilį, kitoje mobilaus ryšio telefoną, kuris jam iškrito iš kišenės. Kai grįžo į stotelę, matė, kaip P. laikėsi už savo kojos šlaunies, veidas buvo patinęs, matėsi, kad jam taip pat purškė dujomis. P. pats pasakė, kad gavo dujų. Kai atsisėdo į policijos automobilį, jis pastebėjo, kad iš jo kojos bėga kraujas. Šias aplinkybes M. P. nurodė ir savo motinai R. G., kuri būtent iš sūnaus žodžių papasakojo, kad P. pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti, į akis pripurškė ašarinių durų. Vienas vaikinas su peiliu ,,peteliške“ rankoje, rusiškai pasakė ateiti čia, bet M. apsisuko ir puolė bėgti per kiemus. Sakė, kad prabėgo pro parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, ten užbėgo laiptais ir per namo arką nubėgo į kiemus. Užpuolikas, sakė, vijosi iki laiptų, po to dingo. Sūnus sakė, kad stotelėje jam iš striukės kairės kišenės iškrito P. telefonas, kurį paėmė jį gaudęs vaikinas su peiliu. Sūnus sakė, kad labai išsigando. Liudytoja S. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad A. nusivedė P. už kampo, prie krūmo. P. draugas M. išsitraukė plastikinį pistoletą, pradėjo su šratukais šaudyti į R. Tada R. išsitraukė peilį ir pradėjo gąsdinti M. M. pradėjo bėgti, o R. jį vytis. Matė, kaip A. purškė P. į akis ašarinių dujų. Tada A. pastūmė P. ant mašinos, dar pakišo koją P. ir šis pergriuvo ant žemės. A. gal vieną kartą įspyrė P. į koją ar į pilvą. Ji pradėjo šaukti, kad užteks, A. nereagavo į jos prašymus. Tada P. atsistojo, pradėjo eiti šlubuodamas, ėjo tolyn nuo stotelės ir tada iš kampo atbėgo R., su A. pasivijo P. R. iš kojos kelio spyrė P. į pilvo sritį. Matė, kaip R. kažką daro rankomis (toks dūrimo judesys peiliu). Ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojas M. D. patvirtino matęs, kaip išlipęs A. pastūmė ranka P. petį, tada A. pasakė P., kad ateitų pakalbėti, P. su A. nuėjo dešiniau. Tada P. draugas išsitraukė iš už nugaros pistoletą, nukreipė ginklą į R., nes jam atrodo, kad R. kažką pasakė tam draugui. Jis greitai suprato, kad ginklas netikras, nes matėsi, kad ginklas plastikinis. Mano, kad ir R. suprato, kad ginklas netikras, nes pradėjo eiti ant to P. draugo. Draugas išsigando, įsidėjo netikrą ginklą atgal už nugaros diržo ir pradėjo bėgti į priešingą pusę negu buvo P. su A., R. nusivijo. Vėliau, tikslaus laiko nepamena, susitiko su A. ir R., jie jam abu kažkiek pasakojo, kas vyko tą vakarą toliau. R. sakė, kad buvo išsitraukęs peilį, bet ar įdūrė P., nesakė.

Taigi visi šių asmenų parodymai iš esmės sutampa ir papildo vienas kitą, patvirtina, kad būtent kaltinamieji elgėsi agresyviai, sudavė smūgius nukentėjusiesiems, purškė dujų abiem į akis, spardė P. M., kad R. L. demonstravo peilį „peteliškę“, reikalaudamas ateiti, o kai M. P. iškrito iš kišenės P. M. telefonas, jį pasiėmė tebelaikydamas peilį rankoje ir vijosi M. P., po to grįžęs mušė P. M. ir sudavė jam smūgį į koją peiliu. Nors P. M. nurodė smūgio nepajutęs, tačiau vėliau būdamas policijos automobilyje pastebėjo bėgantį kraują. Jo džinsai toje vietoje buvo suplėšyti, o 2018-12-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4346/2018(01) konstatuota, kad P. M. nustatyta dešinės šlaunies sužalojimas, pasireiškęs žaizda.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.). Įvertinęs konflikto dalyvių, liudytojų parodymus, kad prieš susitikimą grupės konfliktavo, skambino vieni kitiems, teismas daro išvadą, kad ne tik kaltinamieji, bet ir patys nukentėjusieji atvyko „aiškintis santykių“, užpuolimas jiems nebuvo netikėtas, jie bent iš matymo pažinojo kaltinamuosius ir patys siekė susitikti, tačiau šios aplinkybės nešalina kaltinamųjų atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisė į būtinąją gintį nekyla ir esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-501/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Iš aptariamos situacijos galima daryti išvadą, kad abiejų grupių buvo pasirengusios „pamokyti“ vieni kitus, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, kad vyko abipusės muštynės, byloje nėra. Nors M. P. šaudė į R. L., tačiau iš parodymų matyti, kad šaudyta buvo iš netikro ginklo, galimai pneumatinio, ir R. L. tai suprato, be to, M. P. šovė jau po to, kai buvo suduotas smūgis P. M. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad kaltinamiesiems būtų suduotas nors vienas smūgis ir jiems būtų reikėję gintis nuo realaus puolimo. Priešingai, M. P. bėgo nuo jų, tačiau jį vijosi, P. M. bandė bėgti, tačiau buvo pargriautas ir spardomas. Čia pažymėtina, kad P. M. nors teisme ir tvirtino nieko neatsimenantis, arba kad nieko neįvyko, vis tik jo požiūrį į kaltinamųjų veiksmus patvirtina tai, kad iš karto po sumušimo jis sutiko su V. M. pasiūlymu iškviesti policiją.

Taigi jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamieji buvo išprovokuoti kitų asmenų ir kad kaltinamieji neatliko priešingų teisei veiksmų, byloje nenustatyta. Priešingai, aptarti duomenys sudaro pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad dėl kaltinamųjų įžūlaus elgesio, dėl menkavertės priežasties, kitų žmonių akivaizdoje užpuolus ir panaudojus fizinį smurtą, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. A. B. dujų balionėliu tyčia papurškė nenustatytos lakios cheminės medžiagos į P. M. ir M. P., taip sukeldamas jiems fizinius skausmus dėl akių graužimo ir dujų patekimo į kvėpavimo takus, bei tyčia rankomis ir kojomis sudavė nemažiau 30 smūgių P. M. į galvą ir kitas kūno vietas, taip nukentėjusiajam P. M. sukeldamas fizinį skausmą, o R. L. sudavė vieną smūgį ranka į galvą M. P., taip sukeldamas jam fizinį skausmą, bei demonstruodamas peilį pagrasino juo sužaloti, po ko pribėgo prie P. M. bei taip pat tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius P. M. į kūną bei sudavė peiliu P. M. vieną kartą į koją, taip P. M. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas dešinės šlaunies sužalojimą, pasireiškusį žaizda, – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų požymių, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

Minėta, kad byloje įrodyta, jog visi konflikto dalyviai buvo pasirengę „pamokyti“ kitus, susitikimas buvo planuojamas iš anksto, tikslingai vykstama į vietą („(duomenys neskelbtini)“ stotelę), vėliau sekę kaltinamųjų veiksmai prieš nukentėjusiuosius, t. y. iš karto agresyviai puolė ir žinojo, ką pulti, buvo suderinti ir nukreipti bendram tikslui pasiekti, abu turėjo tam atvejui ir priemonių – dujų balionėlį ir peilį, – sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Be to, kaltinamųjų įžūlūs veiksmai patvirtina jų abejingumą nusistovėjusioms visuomenėje normoms bei kokį poveikį tokie veiksmai padarys visuomenei. Smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje – stotelėje, matant pašaliniams asmenims, taigi turėjo numatyti, kad tokie veiksmai šokiruos aplinkinius ir taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kad sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą arba sutrikdys jų sveikatą, tačiau vis tiek savo veiksmais to siekė. Todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Minėta, kad iš nukentėjusiųjų parodymų, netiesiogiai – ir iš liudytojų V. M., M. D. parodymų, nustatyta, kad R. L., laikydamas rankoje peilį, kvietė M. P. prieiti, o šiam puolus bėgti ir iš kišenės iškritus telefonui, M. P. norėjo jį pasiimti, tačiau R. L. tebelaikydamas peilį pakėlė telefoną ir ėmė vytis M. P. Taigi nustatyta, kad kaltinamasis nereikalavo atiduoti jam telefoną. Tačiau jo veiksmai, t. y. po smurto panaudojimo peilio demonstravimas, telefono pasiėmimas ir tuoj pat, nedelsiant, M. P. vijimasis sudaro pagrindą konstatuoti, kad smurto panaudojimo metu kilęs sumanymas pagrobti svetimą turtą buvo įgyvendintas paimant minėtą ant žemės nukritusį telefoną. Šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajam buvo nesvarbu, kokį turtą atimti iš nukentėjusiojo, o svarbu buvo panaudoti smurtą ir, atsiradus progai, atimti bet kokį turtą. Šį, kad ir spontaniškai kilusį sumanymą, kaltinamasis pilnai realizavo. Plėšimas gali būti padaromas apibrėžta ir neapibrėžta tyčia, todėl nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar pagrobtas turtas buvo reikalingas kaltinamajam bei kur kaltinamasis, užvaldęs svetimą turtą, vėliau jį padėjo – pasisavino, padovanojo, išmetė ar pan. Jis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad grasina nukentėjusiajam peiliu ir pasisavina svetimą turtą, taip padarydamas turtinę žalą nukentėjusiajam, ir norėjo taip veikti, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

2018-12-03 viešosios tvarkos pažeidimas, fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui (BK 284 straipsnis ir 140 straipsnio 3 dalis)

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad konflikto išvakarėse susirašė per Facebooką su mergina iš G. mokyklos, ji pasiskundė, kad G. ją skriaudžia. Norėjo G. paaiškinti, kad negalima taip elgtis, G. jam pradėjo grasinti, siūlė susitikti (duomenys neskelbtini). Po to jam skambino mergina ir pasakė, kad G. šneka mokykloje, kaip jis jį (kaltinamąjį) sumuš ir pažemins. Tada jis nuvažiavo į mokyklą, stovėjo prie elektrinės transformatorinės, matė, kaip G. eina link ten parūkyti. Priėjo prie G. ir pasakė, kad atsiprašytų. Pripažįsta, kad buvo parklupdęs, bet nei vieno smūgio nesudavė. Yra to įvykio vaizdo įrašas, kažkas filmavo. Buvo grasinimų, bet nei vieno smūgio nesudavė, paprašė G. atsiprašyti ir atsiklaupti. G. aukštesnis ir stambus, neatrodo kaip savo amžiaus. Pažinojo jį, kažkada gėrė kartu. G. jam sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Jų santykiai nebuvo geri. Kam jam tuos pinigus atimti, jis žmogų privertė atsiprašyti, todėl jis taip sako. Pripažįsta, kad liepė jam atsiklaupti ant kelių. Fizinio skausmo nesukėlė, nebent moralinį skausmą. Įvykį matė E. P. ir N. Jie buvo keturiese. G. filmavo mergina. Nežino, kuri iš merginų filmavo. Iš viso buvo 4 žmonės: jis (R. L.), G., E. ir N. Visi matė, kad G. atsiklaupė ant kelių, iš vaizdo įrašo matėsi, kad jis G. spaudė morališkai, psichologiškai. Įrašas niekur nebuvo patalpintas. Po įvykio nebuvo grasinimų G., jis (kaltinamasis) pats skambino G. tėvui ir bandė tartis, nes po to sužinojo, kiek jam išties metų. Netrenkė G.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis I. O. parodė, kad jam paskambino žmonos sesuo ir pasakė važiuoti į mokyklą, nes sūnų sumušė. Mokykloje jau buvo pareigūnai, jie paaiškino, kad reikia važiuoti į komisariatą ir rašyti pareiškimą. Sūnus buvo išėjęs į lauką, ten buvo viskas prie mokyklos, buvo atėjęs R., jis sūnų paėmė už pakarpos, trenkė į pilvą, parvertė ir pasakė, kad jis klauptųsi. Šalia buvo N. K. ir dar viena mergina, kažkuri iš jų filmavo. Sūnų pažemino ir paleido. Kitą dieną jis nuėjo į mokyklą, kadangi nebuvo stipriai sumuštas. Nepasakojo sūnus, kodėl taip nutiko. R. po to sakė, kad kažkas dėl 10 eurų. Sūnus sakė, kad R. paėmė už pakarpos, trenkė į pilvą ir nutempė prie transformatorinės, liepė atsiklaupti. Liepė taip daryti, nes buvo kreiptasi į policiją (dėl kito įvykio). Liudytojas R. nepažinojo. Apie įvykį sužinojo iš žmonos sesers, nes sūnus bijojo pasakyti. R. po to skambino, kažką kalbėjo, bet girtas buvo, todėl liudytojas numetė ragelį ir nenorėjo su juo kalbėti. Po įvykio buvo grasinimai, vaiką pervedė į kitą mokyklą. Sūnus kaip tik visuomet merginas užstodavo, dėl to buvo problemų ir išėjo į kitą mokyklą. R. nesusijęs su tuo, kodėl sūnų pervedė į kitą mokyklą. Sūnui mokosi, viskas gerai. 2018 metais jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, o atrodo jis vyresnis, kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pas sūnų sumušimų nebuvo, liudytojas nematė, sūnus jam nerodė. Į kitą mokyklą perėjo mokslo metų pabaigoje. Įrašų nematė. Kai atvažiavo policija, tai K. tuos įrašus ištrynė. Sūnus visada tiesą sako, pasakoja jam (liudytojui) viską. Jie susėda, pakalba, gal ir turi jis savo paslapčių, kaip ir visi vaikai, bet jie pasikalba.

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. K. parodė, kad jie buvo mokykloje ir išėjo į lauką su E. ir G. Tuomet pamatė, kad prie jų ateina „M.“ (R. L.). Jis priėjo ir kažką pasakė G. ir viskas, ten nieko tokio nebuvo, jis nenorėjo kažką blogo padaryti G. Tai buvo kaip pokštas. Jis priėjo prie G. ir pradėjo juoktis, sakė „kaip tu“. G. nieko nesakė, jam buvo nejauku, nes jis padarė tą, ką jam pasakė padaryti „M.“. Pasakė atiduoti cigaretes ar pakelį cigarečių ir atsiklaupti ant kelių. Jie juokėsi, R. pasakė G. klauptis ant kelių, čia kaip pokštas buvo. G. juokėsi džiaugsmingai, bet jam buvo nejauku. Jai tai nebūtų džiugu G. vietoje. Ji stovėjo ir viską filmavo. Filmavo, nes R. paprašė atsiklaupti ant kelių. Nežino, kodėl filmavo, užsinorėjo, todėl ir filmavo. G. nepatiko, kad jam liepė klauptis ant kelių. Jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų. R. netrenkė. Ji neatsimena, kodėl prašė atsiklaupti.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus (2 t., b. l. 104-105), liudytoja juos patvirtino.

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. P. parodė, kad pažįsta R. ir A. Nedraugavo nei su vienu iš jų. Ji su N. išėjo po mokyklos fotografuotis, su jomis ėjo ir G. Išėjus prie mokyklos jau buvo R., jis buvo vienas. Jos pasifotografavo, bet ne su R., Ji nežino, kas atsitiko, jos nebuvo priėjusios prie jų. Tarp R. ir G. buvo kažkoks konfliktas, ji nežino dėl ko. Stovėjo su N. atskirai ir negirdėjo, kas vyko tarp R. ir G. Ji nepamena, ar kas nors rėkė, gal ir rėkė, bet čia seniai viskas buvo.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus, (2 t., b. l. 114), ji nurodė, kad turbūt taip viskas ir buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. T. parodė, kad prieš 3 metus pas juos mokėsi G. O. ir buvo įvykis mokyklos vidaus kieme, buvo iškviesta policija. Liudytoja pačios situacijos nematė. Matė, kai į fojė užėjo buvęs mokinys G. O., jis buvo visas purvinas ir apsiverkęs, šalia jo stovėjo tėtis ir mama, jis pasakė, kad jam liepė atsiklaupti ant kelių ir atsiprašyti, matyt, buvo kažkoks konfliktas, jis gal negražiai įžeidė vieną mergaitę, kuri draugavo su berniuku. Taip paaiškino pats G. Nurodė vardą M. G. buvo apsiverkęs, matyt jam buvo skaudu, nes jis yra berniukas ir paprašė jo atsiklaupti ant kelių, mano, kad čia yra pažeminimas. Ji nežino, ar šitą įvykį stebėjo, ar filmavo, gal buvo mergaitės, tos, kurios draugavo su berniukais. Labai seniai buvo, jau neprisimena. Gal ir filmavo kas nors, bet kas filmavo, neprisimena, nes ten buvo dvi mergaitės.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojos duotus parodymus (2 t., b. l. 94-95), liudytoja patvirtino, kad buvo tas vaizdo įrašas, bet pati jo nematė, paskui jį ištrynė, savo parodymus, duotus IT metu, patvirtina. Ta mergaitė E. draugavo su R. ir kada jie rūkė kartu, jis matyt kažką pasakė netinkamai, negražiai, todėl įvyko konfliktas, čia taip G. papasakojo. G. O. yra neramus berniukas, jis gal ir galėjo pasakyti kažką nelabai gražaus tai mergaitei, bet ji nemano, kad jis yra konfliktiškas. Mokykloje su juo problemų turėjo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl mokymosi motyvacijos, lankomumo, o konfliktų su bendraklasiais nebuvo. Per konsultacijas jis visada buvo atviras, apie problemas kalbėjo adekvačiai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-02-25 apklaustas kaip įtariamasis R. L. parodė, kad G. O. pažįsta apie pusę metų. G. lanko mokyklą, kurioje mokosi jo buvusi panelė E. 2018-12-03 atėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą pas savo panelę E. Apie 12.00 val. lauke prie mokyklos, už transformatorinės kartu su E. ir N. K. rūkė, kai atėjo G. O. G., kai pamatė jį, pradėjo bėgti. Taip suprato, kad bėgo nuo jo, nes jo bijo. Bijojo dėl to, kad prieš tai G. jam telefonu grasino, kad su juo susidoros, parklupdys jį ant kelių. Tai vyko prieš dieną. Konfliktas tarp jų buvo dėl to, kad G. įžeidinėjo jo merginą, jis G. paskambino išsiaiškinti, kodėl jis įžeidinėja E., o šis pradėjo jam grasinti. Matyt dėl to, kad grasino, pamatęs jį išsigando ir pabėgo. Į pilvą jis G. nemušė, už gerklės jo neėmė, niekur nevedė, taip pat nevertė klauptis. Tuo metu lauke su juo buvo N. K. ir E. (pavardės nežino, mokosi (duomenys neskelbtini)). Daugiau žmonių ten nebuvo. Daugiau apie tą įvykį pasakyti nieko negali. O. pats jam grasino ir įžeidinėjo, kalbėjo su jo tėvu, kuris pasakė, kad pretenzijų jam neturi (4 t., b. l. 75).

2019-11-05 apklaustas kaip įtariamasis R. L. parodė, kad jo pažįstama mergina G., kurios pavardės nežino ir kur gyvena nežino, nes jau seniai nebendrauja, pasakė, kad kažkoks vaikinas vardu ,,G.“ prie jos priekabiauja, ir paprašė su juo pasikalbėti. Ji davė savo telefoną ir jis paskambino ir jam pasakė, kad tas atstotų nuo G. Jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), kad pakalbėti, bet tas neatėjo. Per ,,Facebook“ G. jam rašė, kad jį sumuš. Jis su juo norėjo tik pasikalbėti. Jis žinojo, kad tas ,,G.“- tai yra G. O., mokosi (duomenys neskelbtini), kur mokosi jo mergina E. Jis praeitais metais žiemą atvažiavo į tą mokyklą pas E., o G. atėjo į rūkyklą. Pamatęs jį G. apsisuko ir norėjo išeiti. Jis prie jo pribėgo ir paprašė nueiti į šoną pasikalbėti. Norėjo, kad G. atsiprašytų E., nes jai anksčiau rašė įžeidžiančius pranešimus. G. nenorėjo atsiprašyti. Tada jis jam agresyviu tonu pasakė, kad atsiklauptų ant kelių ir atsiprašytų E. Jis jam negrasino, jo nemušė, tik pakėlė toną. G., pamatęs, kad jis susinervinęs ir agresyviai paprašė jo atsistoti ant kelių, jis sutiko ir atsiklaupė. Kodėl E. tai filmavo savo telefonu, nežino, jos to neprašė. Jis nesakė G., kad jį sumuš, G. pats sutiko atsiklaupti ir atsiprašyti (4 t., b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis G. O. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jis perėjo į (duomenys neskelbtini) ir maždaug po 2-3 dienų atvažiavo A. ir R. Po to prie jo priėjo R. ir 2 kartus trenkė jam į smilkinį. R. jį pastūmė, A. juos išskyrė, jie išvažiavo. Su R. nebuvo pažįstami. Su A. matėsi porą kartų, kai su sese ėjo pasivaikščioti. Po to tas iš jo pradėjo reikalauti pinigų, grasino, kad sumuš. Parašė, kad jį papjaus. Su niekuo neidavo pasivaikščioti, tik su drauge būdavo pas jį ar pas ją namuose. A. iš jo prašė pinigų, po to A. mergina paskambino iš jo telefono į policiją ir pasakė, kad A. reikalauja iš jo pinigų. Jis ir dar dvi mergaitės iš jo klasės, vardu E., laukė. Jie atvažiavo pas juos ir pasakė, kad dabar jei neatneš pinigų, tai sumuš. Kai jie jau išvažiavo, atvažiavo policija, mokyklos socialinė pedagogė paskambino tėčiui, kuris atvažiavo, paėmė jį ir jie išvyko į policiją. Po 2 savaičių vėl atvažiavo M. ir pasakė, kad už tai, kad jis jam iškvietė policiją, jis jį muša arba klaupiasi ant kelių. Tada jis išsigando ir atsiklaupė. Po to, kai jis (M.) buvo dar kartą atvažiavęs, tada atvažiavo jo mama, laukė jo prie mokyklos, mama priėjo prie jo (M.), jis ją pasiuntė. Jis (M.) norėjo jį sumušti, bet pamatė mamą, jis užėjo į mokyklą, o mama nuėjo su juo pakalbėti. Po to jam mama pasakė, kad jis (M.) ją pasiuntė. Į tą mokyklą perėjo 2018 m. rugsėjo 3 d. Jie stovėjo po mokyklos, A. atvažiavo savo mergaitės, tada buvo ir R., kuris jam pasakė prieiti, bet jis nėjo. Tada tas priėjo. Jie išvažiavo, o jį pasiėmė tėtis. Ten buvo A., R. ir mergina N. K. Kai R. klupdė jį ant kelių, tai N. filmavo, po to parodė visiems mokykloje. Tiksliai nepamena, kada tai buvo, žiemos viduryje. Kai jis atvažiavo, R. pasakė klaupkis ant kelių, N. paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tuo metu buvo tik R., A. nebuvo. Jam visi sakė, kad R. pavardė M. A. pavardė B. R. ir M. yra tas pats asmuo. Jį klupdė ant kelių už mokyklos, ten buvo R., N. ir E., o toliau buvo jo geriausias draugas D. ir draugas D., kurie pradžioje nematė, o pamatė tik kai jį parklupdė ant kelių. Jie priėjo prie jo, pasakė keltis, tada jie nuėjo į mokyklą. Kai R. parklupdė jį ant kelių, kai jis juokėsi, sakė, koks jis nuostolingas, daug ko sakė. R. pasakė, kad jei neatsiklaups ant kelių, tai sumuš. E., o ji yra jo buvusi panelė, jam sakė, nes jis vaikščioja, su visais sveikinasi. Ten buvo A. mergina ir R. E., jis su jomis bendravo. Jam tai nepatiko, todėl taip elgėsi. R. pirmą kartą smogė į smilkinius, po to, kai liepė klauptis ant kelių, tai prieš tai pribėgo prie jo ir trenkė į dešinę pusę pilvą su kumščiu. Jam ten skaudėjo kur pataikė, pilvas buvo raudonas. Daugiau nieko nedarė R. jam, tiesiog prašė ir ėjo ir grasino. Jis priėjo ir pasakė, arba klauptis, arba jį sumuš. Pasakė, pakalbėti. R. pasakė, ne, arba klauptis, arba viskas. R. jam siuntė nuotraukas, kuriose buvo vaikinas su didele mėlyne po akimi, sakė, kad taip jį sumuš. R. pasakė klauptis. Jis atsakė, ne. R. pasakė, paskutinį kartą sako. Pradėjo mosuoti, užsimojo, ir tada jis atsiklaupė. Ranka užsimojo. Visa tai nutiko už mokyklos, kur yra antras išėjimas, ten už būdelės, t. y. elektros skydinės. Kai jie anksčiau bendravo su draugais, jie ten eidavo rūkyti, o jis šalia stovėdavo, laukdavo, kol baigs rūkyti, ir tada eidavo kartu į stotelę. Tą dieną, kai jį parklupdė ant kelių, jis specialiai ten nėjo, tiesiog turėjo per tą išėjimą išeiti, jo turėjo laukti draugas, jis išėjo šiek tiek anksčiau ir prie jo priėjo M., kuris pasakė eiti, nes reikia pakalbėti. Jis atsakė, kad neis, žino jo pokalbį, iš karto muštis pradės. Jis tada nėjo. Ką tada R. darė, tiksliai nežino, nes jis apsisuko ir nuėjo į mokyklą. R. vėl atvažiavo ir pagavo jį prie mokyklos. Kai jie eina iš mokyklos, jie praeina pro kioską, R. ten atvažiuoja. Tada R. ėjo su mergina, privažiavo, pamatė jį, bet jis nenorėjo su R. bendrauti, muštis. Kai atvažiavo antrą kartą, buvo po pamokų, gal 13.50 val., nes 13.45 val. baigėsi pamokos, apsivilko striukes ir nuėjo iki stotelės, gal kokios 3-4 minutės eiti. Parklupdė prie būdelės, tada stadionas ir pėsčiųjų perėja, kur eiti iš mokyklos. Būdelė, jis ir čia M. (parodo), kad jis nepabėgtų. Dar vieną kartą tas atvažiavo su A., A. irgi pasakė atsiklaupti, bet jis atsisakė. Tada jie neprikibo prie jo, nes pamatė, kad toliau stovi jo dėdė su seserimi, ir jie išvažiavo. Tai buvo po pirmo įvykio, kai jis buvo atvažiavęs, po kelių dienų. Tai buvo irgi rugsėjį. A. visą laiką pyko, kad jis stovi ir bendrauja su jo mergina, todėl visą laiką norėjo atvažiuoti ir jį sumušti. Tą kartą, kai R. jį parklupdė, tada jis ėjo iš mokyklos per galinį išėjimą, ten dar mama stovėjo. Mama paskambino, pasakė, kad jis nespėja į autobusą, ji pradėjo apsisukinėti. Tada išgirdo R. balsą, norėjo apsisukti ir išeiti, bet R. jį pagavo, sakė, einame pasikalbėti. Jis atsakė, gerai. Tada nuėjo už būdelės ir tada parklupdė. R. pribėgo ir suėmė jį, ranka apkabino ir nuėjo. Apie įvykį, kai jį parklupdė ant kelių, sužinojo tėtis. Su tėčiu pakalbėjo po to, kai N. iš jo telefono paskambino į policiją. Tada papasakojo apie A. ir R. Geriausiam draugui, tėčiui, po to panelei papasakojo. Kai jį parklupdė ant kelių, tai kiek toliau buvo jo draugai, jie nebūtų spėję pribėgti. Nežino, ar jo draugai galėjo matyti. Kai R. buvo jį parklupdęs ant kelių, tai nešnekėjo apie praeities įvykius. Jis aiškino, kad buvo pareiškimas. A. po kurio laiko paskambino tėčiui ir jie atsiėmė pareiškimą dėl to, kad grasino. Pareiškimas buvo dėl A. ir M. dėl įvykių, buvusių nuo rugsėjo iki vasario mėnesio. Kai jį parklupdė, tai R. kalbėjo keiksmažodžiais, žemino jį prieš tas merginas. Visą tą įvykį filmavo N., to įrašo nematė. Kaip jam sakė E., tai N. parodė visiems mokykloje. Praeitą savaitę, ketvirtadienį ar penktadienį mokykloje buvo policija, kvietė N. pas soc. pedagogę ir iš jos paėmė telefoną. Po viso, praeitą savaitę, prieš pat atostogas, ketvirtadienį ar penktadienį N. priėjo prie jo mokykloje ir prie visų atsiprašė už tai, ką ji padarė. Pasakė, kad iš jos paima telefoną, atleisk. Kartu nuėjo į kiemą, pasakė, kad tuoj A. atvažiuos. Pasakė, ir vėl bus taip, kad jam vėl grasins. Pasakė, kad ne. Tada pasakė, kad eina pas tėtį, ir išėjo. Jam N. pasakė, kad ji filmavo, ir dėl to atvažiavo policija ir dėl to iš jos paėmė telefoną. Po to, po dienos ji priėjo prie jo ir atsiprašė. N. apie įrašą nieko nesakė. E. pavardės nepamena, ji mokosi jo klasėje. Ant kelių buvo 1-2 minutes. Prie jo pribėgo draugai, ji (R.) nustūmė ir pakėlė jį (2 t., b. l. 87-90).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą I. O. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2018-12-03 jam paskambino žmonos sesuo J. K. ir pranešė, kad jis važiuotų pas sūnų, nes jį sumušė. Atvykus į mokyklą, ten buvo pareigūnai, paaiškino, kad reikia kreiptis į policiją dėl sūnaus sumušimo. Jam sūnus papasakojo, kad tą dieną lauke sutiko R. M., kuris nieko nesakydamas trenkė į pilvą, sugriebė už kaklo ir nutempė už transformatorinės, kuri yra netoli mokyklos. Už transformatorinės buvo N. K., kuri mokosi 8 klasėje (duomenys neskelbtini). R. M. pareikalavo, kad sūnus atsiklauptų ant kelių už tai, kad kreipėsi į policiją, o tuo momentu N. K. filmavo su telefonu, sūnus buvo priverstas atsiklaupti ant kelių ir R. M. toliau žemino sūnų žodžiais, tuo metu N. K. filmavo. Kai sūnų baigė žemint, jį paleido. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė, truputį jautėsi negerai, bet paskui viskas praėjo. Jo sūnus pasakė, kad N. K. rodė kitiems vaizdo įrašą, kaip jį žemina (2 t., b. l. 67).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja N. K. parodė, kad 2018-12-03 prie (duomenys neskelbtini) su savo drauge E. išėjo už mokyklos, už būdelės ,,pasifotkinti“, su jomis buvo G. – G., ten buvo R. R. pradėjo kalbėtis su G., R. sakė, kad nori paklupdyti ant kelių G., jie kažką kalbėjosi, jos su E. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Ji po to pradėjo viską filmuoti. R. pažįsta gal apie metus, bet ji su juo nebendravo. R. atėjo vienas, apie 11.00 val. - 12.00 val. Jų pokalbio niekas negirdėjo ir nematė, nieko nebuvo, jie ten buvo keturiese – ji, E., G. ir M. M. atvažiuodavo pas E. į mokyklą, jis nesakydavo, kada atvažiuos. R. kalbėjo su G., R. pasakė klaupkis ant kelių arba jis jam suduos, bet neatsimena, ką tiksliai pasakė, ir viskas, toliau nieko nevyko. Paskui jie liko trise, G. išėjo. R. G. nemušė. R. išvažiavo namo. Ji filmavo, rodė savo vaikinui, bet niekam nesiuntė tos medžiagos. E. telefono neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), pavardės neprisimena. Kai G. klūpėjo ant kelių, niekas jam nepadėjo atsistoti, ji tik pajuokavo, kad G. klūpi ant vieno kelio, jam šalta. G. draugų nebuvo, R. jam leido pačiam išeiti. R. netrukdė jam. Ar atsiprašinėjo R. ar ne, ar privertė atsiprašyti už kažką, ji neatsimena šito. Su ja prie mokyklos stovėjo E., G., jie išėjo iš mokyklos ir nuėjo už būdelės, kuri yra maždaug 10 metrų atstumu, toli nėjo, iškart atsistojo, o kai atėjo už būdelės, ten jau buvo R., Kodėl būtent su G. ėjo, galbūt E. jau žinojo, kad ten laukia R., ji nežino, ar ji žinojo, ji tik sakė, kad greitai turi atvažiuoti R., ar po šitos pamokos, ar po kitos. Nuėjo trise, nes visada vaikščiojo trise, G. turėjo jas ,,pafotkint“. E. su G. yra klasiokai, o ji yra iš kitos klasės. Fotografuotis eiti nusprendė pertraukos metu, jos susitarė, kad kitos didžiosios pertraukos metu jos eis fotografuotis. Kai jie visi buvo už tos vadinamos ,,būdelės“, R. nesityčiojo iš G. Ji neatsimena, kad jis R. atsiprašytų. R. nesudavė G. G. jautėsi, kad jis neišsigando, bet veidas buvo įsižeidęs (2 t., b. l. 104-105).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja E. P. parodė, kad tą dieną su N. K. susitarė apsivilkti suknelėmis ir taip ateiti į mokyklą. Tai įvyko gruodžio mėnesį, prieš Naujuosius metus, 2018 metais. Tai buvo po ketvirtos ar penktos pamokos. Ji su N. nuėjo už mokyklos teritorijos esančios transformatorinės pasifotografuoti. Ji pakvietė G. O., kad jis jas pafotografuotų. Bet tiksliai neprisimena, kas pakvietė G., bet atrodo, kad ji. Ji su G. mokosi vienoje klasėje, o N. yra metais vyresnė ir mokosi kitoje klasėje. Ji buvo paprašiusi G. jas pafotografuoti dar prieš pamokas. Joms pradėjus fotografuotis, prie jų priėjo R. M., ji vadina M., bet jo pavardė tikriausiai M. Jis pradėjo kalbėtis su G., jis pasakė, kad jis perspėjo G., kad padarys jam gėdą už tai, kad G. jį vadino visokiais blogais žodžiais. Iškart po to jis privertė G. atsiklaupti ant kelių. Vėliau G. atsistojo, jie vienas kitam paspaudė rankas ir tuo viskas pasibaigė. Prie jų priėjo R. M., su jais pasisveikino ir pakvietė G. nueiti į šalį pasikalbėti, po poros minučių, jiems grįžus, R. paklupdė G. ant kelių. Apie ką jie nuėję kalbėjosi, ji negirdėjo. Tą įvykį filmavo N. Ji šito vaizdo įrašo nematė, iškart po įvykio nuėjo į pamokas. Vėliau socialinis pedagogas liepė N. ištrinti šį vaizdo įrašą. Šiuo vaizdo įrašu ji su niekuo nepasidalino. Įvykį N. filmavo su auksinės spalvos mobiliuoju telefonu. G. atsiklaupė ant abiejų kelių ir klūpėjo ant kelių apie 1 minutę. Stovėdamas ant kelių G. atsiprašinėjo R., o R. pasakė, kad jam atleidžia. Kad R. būtų prisilietęs prie G., ji nematė. Bet po to, kai vienas kitam paspaudė rankas, G. juokėsi ir nuėjo į pamokas. G. mokykloje pasakė, kad atvažiavo R. ir paklupdė jį ant kelių, jam tai atrodė juokinga. Nemano, kad jis būtų susijaudinęs, net neatrodė, kad jam būtų gėda. Kad G. buvo ant kelių, matė tiktai ji, N. ir R., Konfliktas tarp R. kilo dėl to, kad G. žadėjo paskolinti jam telefoną, bet pažado netesėjo, pradėjo prasivardžiuoti ,,Facebooke“. Apie tai, kad G. R. įžeidinėja, R. pasakė jai pats. Susirašinėjimą tarp jųdviejų rodė G. (2 t., b. l. 114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. T. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. G. O. mokosi jų mokykloje nuo 2018 metų rugsėjo 1 d., 7 klasėje. Jis yra įrašytas į rizikos grupę dėl mokymosi motyvacijos stokos ir netinkamo elgesio, todėl pastoviai jis ateina pas ją į konsultacijas. N. K. mokosi 8 klasėje, ji turi problemų dėl mokyklos lankomumo, ji taip pat ateina pas ją į konsultacijas. Iki Naujųjų metų jie tarpusavyje bendraudavo, dažnai matydavo juos, matė, kad rūkė kartu. Kartu su jais visada būdavo ir E. P., ji mokosi vienoje klasėje su G. O. Žiemą ar rudenį, prieš Naujuosius metus, dienos neatsimena, mokykloje prieš pietus pamatė suvažiavusius G. O. tėvus. Sutiko juos fojė, labai nustebo, kodėl jie atvyko, buvo ir tėvas, ir motina, paklausė, kas atsitiko. G. jai paaiškino, kad ką tik prie mokyklos už transformatorinės E. draugas M. parklupdė jį ant kelių ir vertė atsiprašinėti. Neatsimena, ar jis ką nors sakė apie tai, kad jį būtų mušę. Vaikas atrodė labai išsigandęs, apsiverkęs, purvinais rūbais. Tėvas pasakė, kad važiuos į policiją rašyti pareiškimą. G. pasakė, kad visą įvykį nufilmavo N. Tą pačią dieną iškvietė N. pas save ir paklausė, ar jį filmavo įvykį, kai M. parklupdė ant kelių G. Ji pasakė, kad filmavo. Ji pareikalavo, kad ji vaizdo įrašą ištrintų, kadangi jų mokykloje galioja taisyklės, kuriuose numatyta, kad negalima filmuoti ir viešinti kitų žmonių. To vaizdo įrašo ji nematė. N. pasakė, kad jį ištrins, ir ji ją paleido. Tą pačią dieną, po kitos pamokos paklausė jos, ar ji ištrynė įrašą, ji jai pasakė, kad ištrynė. Kas vaizdo įraše buvo užfiksuota – nežino, nes pati jo nematė. Negirdėjo, kad N. mokykloje kam nors būtų rodžiusi ar platinusi šį vaizdo įrašą. Po įvykio kalbėjo su G., suprato, kad jis labai bijo M., jį net lydėdavo tėvai į mokyklą kuri laiką. Kalbėjo su juo apie tą įvykį. Jis sakė, kad jį parklupdė ant kelių, dėl kokių priežasčių tarp jų įvyko konfliktas – nežino. Neatsimena, ar G. sakė ką nors apie fizinį smurtą, jai neužsifiksavo, jis sakė tik apie patyčias (2 t., b. l. 94-97).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nors pripažino grasinęs panaudoti smurtą, jei G. O. neatsiklaups ir neatsiprašys už jo merginos įžeidinėjimą ir įžeidinėjimus bei grasinimus jam (R. L.), tačiau neigė sudavęs G. O. Liudytojos E. P. ir N. K. taip pat nurodė nemačiusios, kad kaltinamasis būtų mušęs nukentėjusįjį, patvirtino tai, kad kaltinamasis liepė G. klauptis ir atsiprašyti, ką šis ir padarė. Pasak N. K., visa tai atrodė kaip pokštas, pačiam G. O. buvo juokinga ir jis juokėsi; tuo pačiu ji nurodė ir tai, kad G. nepatiko, kad jam liepė klauptis ant kelių; ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jis neatrodė išsigandęs, jo veidas buvo piktas. E. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad kaltinamasis perspėjo G., jog padarys jam gėdą už tai, kad G. jį vadino visokiais blogais žodžiais. Iškart po to jis privertė G. atsiklaupti ant kelių. Vėliau G. atsistojo, jie vienas kitam paspaudė rankas ir tuo viskas pasibaigė.

Vis tik teismas neturi pagrindo netikėti paties nukentėjusiojo, jo tėvo ir mokyklos socialinės pedagogės parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, G. O. nurodė, kad dar iki šio įvykio A. iš jo pradėjo reikalauti pinigų, grasino, kad sumuš, parašė, kad jį papjaus. Po to A. mergina paskambino iš jo telefono į policiją ir pasakė, kad A. reikalauja iš jo pinigų. Buvo atvykusi policija. Po 2 savaičių vėl atvažiavo M. ir pasakė, kad už tai, kad jis jam iškvietė policiją, jis jį muša arba klaupiasi ant kelių. R. pirmą kartą smogė į smilkinius, o tą dieną, kai liepė klauptis ant kelių, tai prieš tai pribėgo prie jo ir trenkė į dešinę pusę, į pilvą su kumščiu. Jam skaudėjo, pilvas buvo raudonas. Daugiau jam R. nieko nedarė, tiesiog liepė klauptis, arba jį sumuš. Jis prašė R. pasikalbėti, bet R. pasakė – ne, arba klauptis, arba viskas. R. jam siuntė nuotraukas, kuriose buvo vaikinas su didele mėlyne po akimi, sakė, kad taip jį sumuš. R. pasakė klauptis. Jis atsakė, ne. R. pasakė, paskutinį kartą sako. Pradėjo mosuoti, užsimojo ranka, ir tada jis atsiklaupė. Visa tai nutiko už mokyklos, kur yra antras išėjimas, ten už elektros skydinės. Šias aplinkybes G. O. papasakojo tą pačią dieną ir savo tėvui I. O., kuris patvirtino, jog sūnus jam sakė, kad R. paėmė už pakarpos, trenkė į pilvą ir nutempė prie transformatorinės, liepė atsiklaupti, nes prieš tai dėl kito įvykio buvo kreiptasi į policiją. G. O. išvaizdą, o būtent tai, kad jis buvo visas purvinas ir apsiverkęs, o ne džiaugsmingas, patvirtino ir liudytoja T. T., kurios suinteresuotumo byloje nenustatyta. Liudytoja patvirtino ir tai, kad G. O. gal ir galėjo pasakyti kažką nelabai gražaus tai mergaitei, bet nemano, kad jis yra konfliktiškas; mokykloje su juo problemų turėjo dėl kitų priežasčių, per konsultacijas jis visada buvo atviras, apie problemas kalbėjo adekvačiai. Teismas pažymi, pats kaltinamasis patvirtino, kad jų santykiai nebuvo geri, todėl įvertinus tai, jog nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jis nebuvo konfliktiškas, pažinojo kaltinamąjį ir jų santykiai nebuvo geri; iš nukentėjusiojo parodymų, kad jis po A. B. grasinimų nuolat būdavęs su drauge, t. y. bijojo R. L. ir jo draugo, – nėra pagrindo manyti, kad mažametis būtų elgęsis įžūliai, įžeidinėjęs, juolab grasinęs kaltinamajam, savo noru ėjęs į nuošalią vietą su kaltinamuoju, o po to dar apkalbėjęs, neva buvęs sumuštas. Todėl nėra pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, kad kaltinamasis jam smogė į pilvą, taip sukeldamas skausmą ir priversdamas eiti su juo, kad grasino sumušti, jei nesiklaups, kad jis atsistojo tik tuomet, kai kažkas iš kitų vaikų jam padėjo. Aplinkybę, kad R. L. veiksmai, o būtent noras pažeminti nukentėjusįjį, iš jo pasityčioti, buvo suplanuoti, teismo manymu, patvirtina ir tai, kad N. K. filmavo patyčias, o po to rodė kitiems mokiniams, kaltinamasis neišreiškė jokio prieštaravimo, kad būtų filmuojama, todėl akivaizdu, kad jam reikėjo ne G. O. atsiprašymo, o pažeminimo. Be to, kaltinamasis net 4 metais vyresnis už nukentėjusįjį, kuris jokių neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, o pats buvo įžeidinėjamas kaltinamojo. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad G. aukštesnis ir stambus, neatrodo kaip savo amžiaus; pažinojo jį, kažkada gėrė kartu; G. jam sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) metų gimimo. Liudytojas I. O. patvirtino, kad sūnus atrodo vyresnis. Tačiau iš nukentėjusiojo, liudytojos E. P. parodymų nustatyta, kad jie mokėsi vienoje klasėje. Kaltinamasis R. L. draugavo su E. P., suprato, kad šis mokosi mokykloje, todėl net ir nežinodamas tiksliai nukentėjusiojo amžiaus, kaltinamasis turėjo suprasti, kiek G. O. yra ar gali būti metų. Kadangi G. O. buvo mažametis, R. L. smurtą panaudojo veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad savo veiksmais sukels jam fizinį skausmą arba sutrikdys sveikatą, ir to siekė, darytina išvada, kad įrodyta, jog R. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo parodymus, kad kitas vaikinas pačiupo D. V. kolonėlę ir puolė bėgti, o R. L. liko stovėti, kol šio draugas jo neparagino bėgti. Teismas jau pasisakė dėl įstatymo reikalavimų bendrininkavimo požymių nustatymui. Nors teismas neturi abejonių, kad R. L. nėra visiškai nuoširdus sakydamas, kad to kito vaikino nepažįsta – iš nukentėjusiojo ir liudytojų, paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jie kartu priėjo prie žaidžiančių vaikų, kartu mėtė į krepšį kamuolį, – vis tik tai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tarp R. L. ir nenustatyto asmens buvo išankstinis susitarimas pagrobti svetimą turtą, juolab atvirai pagrobti. Nenustatyta, kad R. L. būtų paėmęs kolonėlę arba atitraukęs nukentėjusiojo ir liudytojo dėmesį nuo savo draugo ar kitais veiksmais būtų palengvinęs bendrininkui prieigą prie svetimo turto ir turto pagrobimo; šiam pradėjus bėgti, jis, akivaizdu, iš pradžių suabejojo, ką daryti, nebėgo, kol nebuvo paragintas, - todėl negalima daryti kategoriškos išvados apie išankstinį bendrininkų susitarimą. Taipogi toks kaltinamojo elgesys nepatvirtina ir to, kad jis bendrais veiksmais padėjo spontaniškam savo draugo sumanymui pagrobti svetimą turtą. O aplinkybė, kad jam ant kojos buvo uždėta elektroninio stebėjimo priemonė, - sudaro teismui pagrindą tikėti kaltinamojo parodymais, jog jis pabėgo tik todėl, kad bijojo būti apkaltintas. Jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nenustatyta.