Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas A. V., skolininko sutuoktinė H. V., antstolis Dalius Traigys.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. V. ir H. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 11). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Iš pareiškėjo prašymo ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. eL2-26316-1014/2019 dėl 207,06 Eur skolos ir 5 procentų procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. V. išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“, vykdomosios bylos Nr. 0241/19/01733 (v. b. l. 2). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad skolininkas jam priklausančio nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto, daiktinių teisių neturi. Skolininkas taip pat neturi darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą. Antstolis 2019 m. spalio 17 d. turto arešto aktu Nr. TAA 2019 10 17 1733, kuris patikslintas 2019 m. lapkričio 5 d., areštavo skolininko sutuoktinei H. V. priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 55-56). Antstolio 2019 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. SKDP 241 2019 10 17 1733 skolininkui ir jo sutuoktinei pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka (v. b. l. 37). Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir jo sutuoktinės susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2019 m. lapkričio 11 d. patvarkymu Nr. DN 241 2019 11 11 1733 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine su sutuoktine nuosavybe, skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje nustatymo (v. b. l. 58).

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis). Skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.88 straipsnis). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys A. V. ir H. V. yra sutuoktiniai, suinteresuoto asmens H. V. gaunamos pajamos bei banko sąskaitoje turimos piniginės lėšos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad suinteresuoto asmens H. V. turimos piniginės lėšos abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis.

Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškimą, nustatant, kad skolininkui A. V. priklauso ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės H. V. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis sutuoktinės H. V. pajamų, įskaitant, bet neapsiribojant pajamų, gaunamų iš UAB „Valumina“ (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės H. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis sutuoktinės H. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, įskaitant, bet neapsiribojant pajamų, gaunamų iš UAB „Valumina“.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.