Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-04-09 · Administracinė byla Nr. eI3-557-505/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-09Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-02-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
eI3-557-505/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02422-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Daina Kukalienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), UAB „Donerga“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-557-505/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02422-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.17; 51.5; 55.1.1; 57.3(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai O. G., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei E. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 dalį, kuria pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą.

Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, parengtą pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286. Teigė, jog 2020 m. rugsėjo 9 d. pranešimu pareiškėja buvo informuota, kad jos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. A1-465 įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, todėl pareiškėjai nurodyta už 2020 metus mokėti žemės mokestį padidintu 4 proc. tarifu. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 25 d. pranešimu atsakovė pareiškėją informavo, kad 2020 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos (toliau - ir Žaliakalnio seniūnija) specialistai nustatė, jog pareiškėjos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas/apleistas, t. y. žemės sklype nešienaujama žolė ir kaupiamos įvairios atliekos, nevykdomi pradėti statybos darbai, todėl pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 ir 25.16 papunkčiai. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja žemės sklypą sutvarkė, išvežė šiukšles ir atliekas, nušienavo žolę ir apie reikalavimo įvykdymą informavo raštu Žaliakalnio seniūniją pranešime nurodytu el. paštu zaliakalnis@kaunas.lt. Pareiškėjos ir jo atstovės įsitikinimu, pareiškėjai įvykdžius minėto pranešimo reikalavimus jos žemės sklypas skundžiamo įsakymo priėmimo metu neatitiko Aprašo 4 punkto sąlygų, nes buvo prižiūrimas ir naudojamas, taip pat pareiškėja nepažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Pažymėjo, kad pareiškėja iš atsakovės negavo jokių pranešimų registruotais laiškais apie ketinimą įtraukti jos žemės sklypą ir jo įtraukimą į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, taip pat pareiškėjai nėra žinoma ar prieš įtraukiant sklypą į minėtą sąrašą buvo atlikta pakartotinė sklypo patikra kaip nustatyta Aprašo 6 punkte, taip pat pareiškėjai nebuvo pateiktas apžiūros aktas su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data, ar kitaip užfiksuoti požymiai, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą. Mano, jog atsakovei neįvykdžius Aprašo reikalavimų dėl pareiškėjos informavimo buvo pažeista Apraše numatyta įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūra ir pažeista pareiškėjos teisė per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymo į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Kadangi pareiškėjai nebuvo pateikti jokie nenaudojamos žemės faktą įrodantys dokumentai (žemės sklypo planas, žemėlapis, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, pareiškėja net nebuvo apklausta kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą, todėl, pareiškėjos ir jos atstovės nuomone, turi būti pripažinta, kad skundžiamo įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu. Akcentavo, kad ginčo atveju atsakovė neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista numatyta procedūra informuoti), todėl priimant 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymą buvo pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos, įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl prašė pareiškėjos skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą ir įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, todėl atsakovė, neviršydama jai priskirtos kompetencijos ir nepažeisdama pagrindinių akto priėmimo procedūrų, pareiškėjos sklypą pagrįstai įtraukė į Nenaudojamų žemės sklypo 2020 metų sąrašą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėja nėra nurodžiusi pagrįstų teisinių pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti. Paaiškino, kad Žaliakalnio seniūnija pirmąją pareiškėjai priklausančio sklypo apžiūrą atliko 2020 m. gegužės 19 d. ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 23-7-89, kuriame nurodė, kad yra pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1., 7.3., 25.14, ir 25.16 punktai. Pabrėžė, jog Žaliakalnio seniūnijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų 2020 m. gegužės 19 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 23-7-89 nustatytas aplinkybes. Akcentavo, kad Apraše nėra nuostatų, kurios įpareigotų seniūnijas žemės sklypų apžiūrų metu kviesti savininkus, ar pakarotinai rašyti įspėjimus ar pranešimus ir juos siųsti žemės sklypų savininkams idant šie imtųsi veiksmų dėl nuosavybės teise valdomų ar naudojamų žemės sklypų priežiūros. Atsakovės atstovės nuomone, nėra jokių abejonių dėl pakartotinių pareiškėjai priklausančio žemės sklypo apžiūrų ir šių apžiūrų metu atliktų foto fiksacijų ir jose užfiksuotų aplinkybių, kadangi pakartotinės žemės sklypo apžiūros buvo atliekamos 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. liepos 15 d. nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 23-7-200 buvo užfiksuota, jog žemės sklypas nenaudojamas, nenušienautas, nepašalintos atliekos (statybinės ir kt. atliekos), taip pat vėlesniame 2020 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros akte Nr. 23-7-424 užfiksuotos tos pačios aplinkybės bei papildomai nurodyta, kad pažeidžiami ne tik Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1., 7.3. punktai, bet ir 7.5 ir 10.2. punktų nuostatos. Atliekant šio žemės sklypo apžiūras buvo padarytos foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matosi aktuose užfiksuotos aplinkybės, todėl, mano, kad visi pareiškėjos teiginiai apie jai tariamai kilusias abejones dėl faktinės žemės sklypo būklės tėra užimta gynybinė pozicija, neparemta jokiais dokumentais, prieštaraujanti byloje pateikiamiems rašytiniams įrodymams. Teigė, jog pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės sklypus priklausančius nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kurį pareiškėja gavo. Nesutiko su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas atsakovės įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi pareiškėja nepateikė duomenų, leidžiančių abejoti Žaliakalnio seniūnijos veiksmais ar priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Akcentavo, kad turintys nuosavybę savininkai privalo rūpintis priklausančiu turtu ir žolę valdomame sklype pjauti daugiau nei kartą metuose, o ne tik kai gauna seniūnijos įspėjimą. Pažymėjo, kad apie tariamą nuolatinę sklypo priežiūrą pareiškėja nurodo tik skunde, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl pareiškėjos teikiami argumentai ir įrodymai niekaip nepatvirtina ir neįrodo, jog sklypas buvo tvarkomas 2020 m. gegužės, birželio, liepos ar rugpjūčio mėnesiais, t. y. iki skundžiamo įsakymo priėmimo, kadangi šio sklypo nepriežiūrą nurodytais mėnesiais patvirtina Žaliakalnio seniūnijos atliktų žemės sklypo apžiūrų metu padarytos foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matoma daugiau nei keletą savaičių nepjauta žolė ir kiti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimai. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas buvo netraukiamas į nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą, tačiau po gauto žodinio nusiskundimo dėl atviro patekimo į statybvietę savininkas buvo įspėtas žodžiu, todėl, atsakovės atstovės manymu, vien tas faktas, kad 2020 m. rudenį žolę sklype pareiškėja nupjovė ir sudarė sutartį dėl sklypo priežiūros, nėra pagrindas teigti, kad žemės sklypu ji rūpinasi nuolat. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai siųstuose raštuose nebuvo nurodyti konkretūs Tvarkymo ir švaros taisyklių punktai, kuriuos pareiškėja pažeidė, nebuvo pridėtos foto fiksacijos, atsakovės atstovės vertinimu, nėra pagrindas ginčijamo akto dalį panaikinti, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nesukliudė pareiškėjai suprasti visuomeninių santykių esmės ir turinio bei ginti tariamai jos pažeistas teises. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo dalies (Eil. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria į minėtą sąrašą įtrauktas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomas 0,0550 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), ir šis žemės sklypas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ 9 punktu pagrindu.

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2020 m. gegužės 25 d. pranešimu atsakovė informavo, kad 2020 m. gegužės 19 d. Žaliakalnio seniūnijos specialistai nustatė, jog pareiškėjos žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas/apleistas, todėl pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 ir 25.16 papunkčiai. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja žemės sklypą sutvarkė, išvežė šiukšles ir atliekas, nušienavo žolę ir apie reikalavimo įvykdymą informavo raštu Žaliakalnio seniūniją pranešime nurodytu el. paštu zaliakalnis@kaunas.lt. Mano, kad įvykdžius minėto pranešimo reikalavimus pareiškėjos žemės sklypas skundžiamo įsakymo priėmimo metu neatitiko Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo 4 punkto sąlygų, nes buvo prižiūrimas ir naudojamas, taip pat pareiškėja nepažeidė Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Pažymėjo, kad pareiškėja iš atsakovės negavo jokių pranešimų registruotais laiškais apie ketinimą įtraukti jos žemės sklypą ir jo įtraukimą į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, taip pat pareiškėjai nėra žinoma ar prieš įtraukiant sklypą į minėtą sąrašą buvo atlikta pakartotinė sklypo patikra kaip tai nustatyta Aprašo 6 punkte, taip pat pareiškėjai nebuvo pateiktas apžiūros aktas su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data, ar kitaip užfiksuoti požymiai, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą. Mano, jog atsakovei neįvykdžius Aprašo reikalavimų dėl pareiškėjos informavimo buvo pažeista Apraše numatyta įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą procedūra ir pažeista pareiškėjos teisė per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymo į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Kadangi pareiškėjai nebuvo pateikti jokie nenaudojamos žemės faktą įrodantys dokumentai (žemės sklypo planas, žemėlapis, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, pareiškėja net nebuvo apklausta kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą), todėl, pareiškėjos nuomone, turi būti pripažinta, kad skundžiamo įsakymo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus.

Atsakovė gi teigė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija, vykdydama įstatymuose nustatytas funkcijas - atlikdama sklypo ir statinių naudojimo priežiūrą, atliko Žemės sklypo apžiūrą ir surašė 2020 m. gegužės 19 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 23-7-89, kuriame užfiksuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra nenaudojamas, apleistas, nenušienautas, kaupiamos įvairios atliekos, nevykdomi pradėti statybos darbai, todėl pažeidžiami Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 ir 25.16 papunkčiai. Pabrėžė, kad Žaliakalnio seniūnijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų minėtame akte nustatytas aplinkybes. Akcentavo, kad pakartotinės pareiškėjos Žemės sklypo apžiūros buvo atliekamos 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 6 d., o nuostatų, kurios įpareigotų seniūnijas žemės sklypų apžiūrų metu kviesti savininkus ar pakarotinai rašyti įspėjimus ar pranešimus ir juos siųsti žemės sklypų savininkams idant šie imtųsi veiksmų dėl nuosavybės teise valdomų ar naudojamų žemės sklypų priežiūros, Apraše nėra, taip pat buvo įvykdyti ir Aprašo reikalavimai dėl pareiškėjos informavimo. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad skundžiamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“.

Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Kaip minėta, pareiškėjos valdomas Žemės sklypas į Sąrašą įtrauktas, nes yra neprižiūrimas nenaudojamas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės) 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo (įstatymų nustatyta tvarka priskirta teritorija - teritorija (žemės sklypas), suformuota kaip daiktas ir įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2 papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4 papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 papunktis). Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 10.2 papunktį asmenys, vykdydami statybos, griovimo darbus, privalo užtikrinti, kad statybos vietoje būtų palaikoma švara ir tvarka, atitinkanti higienos normų reikalavimus, prižiūrėti statybos aikšteles ir įvažiuojamuosius kelius į jas, transporto priemones naudoti taip, kad nebūtų teršiamos gatvės. Vykdant statinių statybos ir griovimo, žemės kasimo ir sklypo lyginimo darbus privaloma organizuoti išvažiuojančių automobilių ratų nuvalymą ir (ar) nuplovimą tam, kad purvas nuo automobilių ratų nebūtų paskleidžiamas gatvėse ir jos nebūtų teršiamos; o pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 25.14 papunktį - draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą, taip pat asmenims draudžiama laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas (25.16 papunktis).

Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo dalies (Nr. (duomenys neskelbtini)) neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistos Aprašo nuostatos informuoti pareiškėją apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą ir jos įtraukimą į Sąrašą, įsakymo pateikimą.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.

Pagal Aprašo 10.1 papunktį skyrius (nagrinėjamu atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius) per 15 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos paskelbia jį Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, atsakovė 2020 m. gegužės 28 d. registruotu laišku pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), siuntė Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. gegužės 25 d. raštą Nr.23-2-394 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriuo pareiškėja buvo informuojama apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), įteikta 2020 m. gegužės 29 d.), taip pat minėtas raštas buvo siųstas pareiškėjai 2020 m. gegužės 25 d. ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o apie Žemės sklypo įrašymą į Sąrašą Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius Žemės sklypo savininką (pareiškėją) informavo 2020 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 29-2-736 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2020 m. rugsėjo 14 d., taigi pripažintina, kad Aprašo minėtų nuostatų reikalavimai nurodytais atvejais informuoti asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, ir nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, buvo įvykdyti (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėja ir jos atstovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad ginčo atveju pareiškėjai apskritai nėra žinoma kokiais duomenimis vadovaujantis pareiškėjos Žemės sklypas įrašytas į Sąrašą: nėra žinoma kada ir kokia vaizdine medžiaga užfiksuota ginčo Žemės sklypo faktinė situacija, ir ar apskritai buvo užfiksuota, nes pareiškėjai nebuvo pateikti jokie nenaudojamos žemės faktą įrodantys dokumentai (žemės sklypo planas, žemėlapis, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą), todėl turi būti pripažinta, kad skundžiamo įsakymo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.

Pagal Aprašo 6, 7, 8, ir 9 punktų nuostatas Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus (seniūnai sudaro sąrašus, kuriuose atskirai nurodo privačios ir nuomojamos žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalųjį numerį ir savininką, nuomininką (naudotoją)) kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog Aprašo 8 punkte nurodytų reikalavimų, įpareigojančių pateikti Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, buvo laikomasi iš esmės tinkamai (ABTĮ 56 str.), ir tai patvirtina atsakovės pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. gegužės 19 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 23-7-89, 2020 m. liepos 15 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 23-7-200, 2020 m. rugpjūčio 6 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 23-7-242 ir juose nurodytas aplinkybes patvirtinti vizuali (vaizdinė) medžiaga apie ginčo žemės sklypo apžiūrą ir esančią faktinę situaciją, t. y. žemės sklype nesurinktos ir neišvežtos šiukšlės ir atliekos; priskirta teritorija neprižiūrėta ir joje auga krūmai ir piktžolės, teritorija nešienauta periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; teritorija netvarkoma, apleista piktžolėmis; sklype nevykdomos pradėtos statybos, statybvietė nesutvarkyta, nepašalintos atliekos (statybinės ir kt. atliekos) (Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1, 7.3, 7.5 ir 10.2 papunkčiai).

Minėti duomenys įgalino atsakovę Aprašo 4 punkte nustatyto kriterijaus pagrindu ginčo žemės sklypą įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei priimant sprendimą dėl Sąrašo tvirtinimo, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą. Ir nors pareiškėja teigė, kad ji prižiūrėjo Žemės sklypą ir tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo susirašinėjimas su įvairius žemės sklypo priežiūros darbus atlikusiais asmenimis, Žemės sklype vykdoma statyba pagal uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 28 d. rangos sutartį Nr.20/09/28, tačiau šie įrodymai nepaneigia Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 23-7-242 ir fotonuotraukose fiksuotų aplinkybių, jog pakartotinai patikrinus žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame nevykdomos pradėtos statybos, statybvietė nesutvarkyta, nepašalintos atliekos (statybinės ir kt. atliekos), Žemės sklypas netvarkomas, apleistas piktžolėmis, krūmais. Pareiškėja ir jos atstovė taip pat abejoja, ar tai yra pareiškėjos Žemės sklypo išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga (ar tai yra žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, kurie tai paneigtų (ABTĮ 56 str.).

Teismas pažymi, jog pareiškėjai 2020 m. gegužės 25 d. buvo išsiųstas raštas Nr.23-2-394 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad jos Žemės sklypą ketinama įtraukti į Sąrašą ir pasiūlyta pateikti duomenis raštu, įrodančius, kad nekilnojamojo turto būklė neatitinka nurodyto vertinimo, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pakankamų veiksmų neatliko ir Žemės sklypo netvarkė kaip numato Tvarkymo ir švaros taisyklės, ir tai patvirtina pakartotinių apžiūrų vaizdinė medžiaga (pasikartojantys statinių, statybinių atliekų, krūmynų, žolės, nuolaužų fragmentai, identifikuojantys Žemės sklypą). Pareiškėja nurodo, kad Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. gegužės 25 d. rašte Nr.23-2-394 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“ nebuvo nurodyta pateikti vaizdinę medžiagą, patvirtinančią, jog Žemės sklypas sutvarkytas ir prižiūrėtas (tai patvirtina uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovo susirašinėjimas su įvairius darbus atlikusiais asmenimis), tačiau teismo vertinimu, atidus ir protingas ūkio subjektas, kurio vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, turėjo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai, ir turėjo pareigą pateikti objektyvius (išsamiai aprašyta vaizdinė medžiaga) duomenis Žaliakalnio seniūnijai, patvirtinančius jog iki 2020 m. liepos 10 d. Žemės sklypas sutvarkytas, išvežtos šiukšlės ir atliekos, nušienauta žolė, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turėjo būti žinoma apie Tvarkymo ir švaros taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą ginčo Žemės sklype, o atsakovei priimant sprendimą dėl Sąrašo tvirtinimo buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių ginčo Žemės sklypo nepriežiūros faktą.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011 ir t.t.).

Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir teismui pateiktus įrodymus teismas konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjos žemės sklypo) buvo priimtas iš esmės nepažeidus Aprašo 6 ir 8 punktuose numatytų procedūrinių reikalavimų, t. y. buvo pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais ginčo Žemės sklypo apleistumą ir nepriežiūrą (Aprašo 4 punktas). Atsakovė, priimdama skundžiamą įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių visumą, todėl skundžiamas įsakymas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 dalį, kuria pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Teisme 2020 m. gruodžio 22 d. gautas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovo advokato R. V. prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Prašyme nurodoma, jog pareiškėjos patirtas išlaidas sudaro konsultacijos, įrodymų analizė, skundo teismui parengimas, pasirengimas bei atstovavimas byloje, todėl prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 1 210,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas bei sumokėtą 23,00 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Šioje byloje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Daina KukalienėRamūnas ŠarkaJanina Vitunskienė