Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovo V. G. ir atsakovo BUAB „Gobusus“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo ir atsakovo BUAB „Gobusus“ apeliacinį skundą dėl 2020 m. kovo 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. L. ir P. L. patikslintą ieškinį atsakovams V. G., BUAB „Gobusus“ dėl delspinigių priteisimo ir įpareigojimo pateikti sąskaitą bei pagal atsakovo V. G. priešieškinį ieškovams A. L. ir P. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. A., taip pat pagal atsakovo UAB „Gobusus“ priešieškinį ieškovams A. L. ir P. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo M. A.

1.1. Priteisti iš atsakovo V. G. 2635,20 Eur delspinigių ieškovų naudai;

1.2. Priteisti iš atsakovo V. G. 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.3. Įpareigoti atsakovą UAB „Gobusas“ pateikti PVM sąskaitą – faktūrą, išrašytą A. L., 92000 Eur sumai už pastato, (duomenys neskelbtini), statybos darbus;

1.4. Pripažinti, kad 117000 Eur dydžio piniginės lėšos yra sumokėtos A. L. (pagal bankinius pavedimus: 2017-10-13 – 10000 Eur, mokėtojas L. G., 2017-10-13 – 10000 Eur, mokėtojas L. G., 2017-01-10 – 30000 Eur, mokėtojas I. K., 2018-04-05 – 40000 Eur, mokėtojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-12-04, 27000 Eur, mokėtojas V. G.) už pastato, (duomenys neskelbtini), turtinių teisių perleidimą.

3. Ieškovai ir atsakovas V. G. 2017 m. spalio 13 d. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo ir kitų įsipareigojimų sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis), pagal kurią pirkėjas išreiškė savo norą ir valią ateityje įsigyti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas). Šalys susitarė, kad pastatas bus parduodamas už 117 000,00 Eur , kaina sumokama sekančia tvarka: 20 000,00 Eur atliekamas avansinis mokėjimas per 1 d. d. po šios sutarties pasirašymo; 30 000,00 Eur per 5 d. d. po statybą leidžiančio dokumento gavimo; likusi kainos dalis 67 000,00 Eur per 10 dienų po pastato registracijos Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą dienos.

4. Ieškovai ir atsakovas UAB „Gobusus“ buvo sudarę 2017 m. vasario 10 d. Jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis). Jungtinės veiklos sutarties 1.1. punktu šalys susitarė sutartyje nustatyta tvarka, kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, veikti bendrai, norėdami pasiekti tikslą - teisės aktų nustatyta tvarka atlikti projektavimo ir statybos darbus žemės sklype (duomenys neskelbtini), t. y. tame pačiame žemės sklype, kurį atsakovas V. G. įsigijo iš ieškovų pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

5. Nors pagal Preliminariosios sutarties 1.1. punktą UAB „Gobusus“ privalėjo atlikti pastato registraciją ieškovų vardu pagal jam suteiktus įgaliojimus 2017 m. vasario 10 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, tačiau atsakovui V. G. susitarus su UAB „Gobusus“ ir ieškovams nežinant, pastatas, jau pabaigus visus statybos darbus iki galo, buvo įregistruotas nuosavybės teise tiesiogiai atsakovo V. G. vardu, nesilaikant Preliminariosios sutarties sąlygų, prieš ieškovų valią, be jų sutikimo.

6. Kadangi ieškovams nežinant Pastatas buvo įregistruotas atsakovo V. G. vardu, todėl pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl pastato pardavimo atsakovui negalėjo būti sudaryta. Nuosavybės teisė į pastatą buvo įregistruota 2018 m. spalio 2 d., įregistravimo pagrindas: 2018 m. kovo 7 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-180307-00381 (toliau – ir Pažyma); 2018 m. rugsėjo 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180926-01393 (toliau – ir Deklaracija). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pastato registracija buvo atlikta atsakovui jau užbaigus visus statybos darbus iki galo.

7. Pagal Preliminariąją sutartį, gavus pažymą, pastatas, kaip nebaigtas statyti, privalėjo būti įregistruotas ieškovų vardu, o po įregistravimo - sudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau tai nebuvo padaryta. Nors ir buvo gauta 2018 m. kovo 7 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, galutinis likęs apmokėjimas už Pastatą nebuvo atliktas, tačiau 2018 m. balandžio 5 d. buvo sumokėta tik 40 000,00 Eur, likusi neapmokėta skola sudarė - 27 000,00 Eur.

8. Preliminariosios sutarties 5.1. punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovas V. G.), nesilaikydamas nustatytos atsiskaitymo tvarkos, privalo mokėti 0,04% delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėtos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. G. 2018 m. balandžio 5 d. privalėjo visiškai atsiskaityti su ieškovais, tačiau sumokėjo tik 40 000,00 Eur ir liko skolingas 27 000,00 Eur, ieškovai teismo prašo iš atsakovo V. G. priteisti delspinigius, skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 4 d., kurie sudaro 2 635,20 Eur sumą (27 000,00 Eur x 0,04% x 244 dienos).

10. Atsakovas V. G. prašė atmesti reikalavimą iš jo priteisti delspinigius bei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų solidariai 7 270,97 Eur įsiskolinimą.

11. Nurodė, kad ieškovai pirmi pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Preliminariąja sutartimi ieškovai įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2017-12-01 gauti statybą leidžiantį dokumentą ir VĮ Registrų centras įregistruoti pastatą kaip atskirą objektą skirtą keturių butų įrengimui. Nurodė, kad šių darbų atlikimui turi sudarę susitarimus su įmone UAB ,,Gobusus“. Tačiau statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2018-03-07, t. y. praleidus šalių sutartą terminą net 4 mėnesius. Be to, ieškovų pasirinkta įmonė UAB ,,Gobusus“ pastato registraciją atliko atsakovo, o ne ieškovų vardu, ko pasėkoje pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta. UAB ,,Gobusus“, vykdydamas projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, veikė 2017-02-10 jungtinės veiklos sutarties, kuria buvo paskirtas atsakingu partneriu, pagrindu, t.y. atlikdamas pastato registraciją, veikė pagal ieškovų įgaliojimą, ieškovų vardu.

12. Įregistravus pastatą atsakovo V.G. vardu, nebeliko atskaitos taško šios paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimui, todėl paskutinę įmoką atsakovas sumokėjo po ieškovų pretenzijos gavimo, t. y. 2018-12-04. Toks prievolės įvykdymas laikytinas tinkamu, nes patys ieškovai nuo pat pradžių šiurkščiai pažeidinėjo sutartį ir savo veiksmais sąlygojo pagrindinės pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negalimumą ir nebuvimą atskaitos taško paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimui. Ieškovai negali remtis atsakovo prievolės neįvykdymu ir reikalauti delspinigių už neva laiku neatliktą paskutinį mokėjimą, kai patys ieškovai šiurkščiai pažeidė savo sutartinius, inter alia susijusius su terminais, įsipareigojimus.

14. Pastatas Deklaracijos pagrindu buvo įregistruotas tik 2018-10-02. Atitinkamai terminas pagrindinei pastato pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šio termino, ko pasėkoje pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2018-10-08 (nes 2018-10-07 diena yra sekmadienis), o paskutinė pastato kainos dalis turėjo būti sumokėta iki 2018-10-18 (imtinai). Taigi delspinigių skaičiavimo pradžia yra sekanti diena – 2018-10-19. Už laikotarpį nuo 2018-10-19 iki 2018-12-04 galimų delspinigių suma galėtų būti 496,80 Eur (27‘000 Eur x 0,04 proc. / 100 proc. x 46 dienos).

16. Ieškovai nesutiko su atsakovo V. G. pareikšto priešieškinio reikalavimu. Pasak ieškovų, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį buvo vykdomi statybos darbai. Šalių susitarimu UAB „Gobusus“ buvo paskirtas atsakingu partneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, atitinkamai jo pareiga buvo prieš pradedant statybos darbus gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti kitus reikalingus veiksmus savo rizika (Jungtinės veiklos sutarties 2 skyriaus 2.1. - 2.2. punktai; 3 skyriaus 3.4. punktas). Tačiau savo pareigas UAB „Gobusus“ atliko netinkamai, savavališkai pradėjo statybos darbus neturėdamas statybos leidimo, dėl šių priežasčių A. L. buvo paskirta 7 270,97 Eur dydžio bauda už savavališką statybą. Pati A. L. šios baudos neketino mokėti, šią baudą pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas privalėjo sumokėti UAB „Gobusus“, kaip už savavališkos statybos faktinį vykdymą atsakingas asmuo.

17. Ieškovai nepažįsta M.A. ir niekada nėra prašę ar kitais veiksmais reikalavę, jog M. A. atliktų kažkokius mokėjimus ieškovų vardu. Atitinkamai, jeigu M. A. atliko kažkokius mokėjimus už kitus asmenis, jis veikė savo rizika. M. A., pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartį ir grįsdamas savo reikalavimą ieškovės A.L. atžvilgiu, privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, jog A.L. yra išreiškusi valią, kad M.A. jos vardu atliktų mokėjimą VMI ir įsipareigojimą, jog šias pinigines lėšas ji grąžins. Priešingu atveju laikytina, jog M. A. reikalavimas A. L. atžvilgiu, kurį jis perleido pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, yra negaliojantis. Ieškovams nebuvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį iki priešieškinio pareiškimo teismui. Atsakovas V. G. su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas būtų įvykdytas ir A. L. tinkamai būtų pranešta apie Reikalavimo perleidimo sutartį.

22. Teismas nusprendė atsakovo V. G. priešieškinį ir atsakovo UAB „Gobusus“ patikslintą priešieškinį atmesti.

24. Teismo vertinimu, nėra įrodymų, kad atsakovas V. G. baudos VMI už savavališkų statybų įteisinimą sumokėjimą būtų derinęs su ieškovais ar informavęs ieškovus, jog UAB „Gobusus“ atsisako sumokėti šią baudą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas V. G., veikdamas per trečiąjį asmenį M. A. ir nurodydamas jam sumokėti baudą, skirtą A. L., aiškiai suprato, jog vykdo ne ieškovei A. L., bet UAB „Gobusus“ tenkančius įsipareigojimus, todėl atsakovo reikalavimas priteisti be A. L. žinios ir sutikimo sumokėtą baudą, atsakovui V.G. žinant ir suprantant, kad šią bausdą turėjo sumokėti ne A. L., bet UAB „Gobusus“, nesudaro pagrindo reikalauti šios baudos priteisimo iš ieškovų, todėl atsakovo V. G. priešieškinis ieškovų atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str., CK 6.64 str. 1 d. 1 p.).

26. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, nusprendė, kad atsakovas UAB „Gobusus“ byloje neįrodė, už kokius konkrečius ieškovų žemės sklype atliktus darbus ar pirktas medžiagas atsakovui nepakako apmokėti ieškovų pervestos 92000 Eur sumos, taip pat leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė ir neįrodė, kaip susidarė būtent atsakovo priešieškinyje nurodyti 130400 Eur statybos darbų atlikimo kaštai ir kad tokius kaštus atsakovas UAB „Gobusus“ patyrė būtent vykdydamas statybos darbus ieškovams pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovo UAB „Gobusus“ patikslintas priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas.

27. UAB „Gobusus“ byloje teigė, kad ieškovai nebuvo registruoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, todėl jie turėjo apmokėti už statybos darbus įskaitant ir PVM mokestį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „Gobusus“, panaudodamas iš ieškovų gautus pinigus, skirtus statybos darbų finansavimui pagal Jungtinės veiklos sutartį, ir atlikdamas atsiskaitymus su medžiagų tiekėjais, subrangovais ir kt., iš ieškovės pervestų sumų kartu nesumokėdavo PVM mokesčio, todėl darytina išvada, kad ieškovės A. L. atsakovui UAB „Gobusus“ vykdant Jungtinės veiklos sutartį sumokėta suma yra panaudota apmokėti medžiagoms ir darbams kartu su įtrauktu PVM mokesčiu, todėl ieškovė A. L. teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo UAB „Gobusus“ išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą sumokėtai 92000 Eur sumai už Pastato statybos darbus.

28. Spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo priteisti delspinigius teismas konstatavo, kad atsakovas V. G. pažeidė Preliminariosios sutarties 2.1.3 punktą. Teismas taikė ieškinio senatį reikalavimo dalyje, viršijančioje 182 dienų laikotarpį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas reikalavimą dėl delspinigių iš atsakovo priteisimo tenkintino iš dalies ir ieškovams iš atsakovo V. G. priteisė 1965,60 Eur delspinigių (27000 Eur * 0,04 proc. * 182 dienos).

30. Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriose ieškovams iš atsakovo V. G. priteisti delspinigiai bei atmestas atsakovo V. G. priešieškinys dėl įsiskolinimo (sumokėtos 7270,97 Eur baudos sumos) priteisimo. Atsakovas V. G. apeliaciniame skundė prašė priimti naują sprendimą reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmesti bei priteisti iš ieškovų 7270,97 Eur įsiskolinimą.

32. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius apeliantas V. G. nurodė, kad įregistravus Pastatą atsakovo V.G. vardu, nebeliko atskaitos taško šios paskutinės Pastato kainos dalies sumokėjimui, todėl paskutinę įmoką atsakovas sumokėjo po ieškovų pretenzijos gavimo, t. y. 2018-12-04. Toks prievolės įvykdymas laikytinas tinkamu, nes patys ieškovai nuo pat pradžių šiurkščiai pažeidė sutartį ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie pagrindinės Pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negalimumo ir nebuvimo atskaitos taško paskutinės Pastato kainos dalies sumokėjimui. Todėl ieškovai negali remtis atsakovo prievolės neįvykdymu ir reikalauti delspinigių už neva laiku neatliktą paskutinį mokėjimą, kai patys ieškovai šiurkščiai pažeidė savo sutartinius, įsipareigojimus. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Todėl ieškovai neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių delspinigių.

35. Dėl sumokėtos baudos priteisimo apeliantas V.G. nurodė, kad CK 6.59 str. įtvirtintas draudimas vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo sąlygas. Nesąžiningas sutarties šalies elgesys, kai sutartyje ji nustato prievolę kitai šaliai vykdyti prievolę, o pati vėliau atlieka veiksmus, kuriais kitai šaliai užkertamas kelias vykdyti prievolę sutartyje numatytu būdu. Apeliantas praranda galimybę remtis prievolės netinkamu vykdymu (CK 6.206 str.). CK 6.51 str. 1 d. numato, jog trečiasis asmuo įvykdyti prievolę turi teisę tik tokiu atveju, jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, o tretysis asmuo dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą arba jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę.

36. Pagal Jungtinės veiklos sutartį, statybos darbus atliko atsakovas UAB „Gobusas“, kuris turėjo prievolę sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Įmoka už savavališkos statybos įteisinimą yra specifinė, kylanti ne iš sandorių, o iš įstatymo ir įstatymas numato, jog ją turi teisę sumokėti tik Statybos įstatyme numatyti asmenys. Trečiasis asmuo nebuvo toks įstatyme nustatytas asmuo, be jokio pagrindo sumokėjo įmoką, kurios jis neturėjo teisės ar pareigos mokėti. Todėl M. A. neįgijo reikalavimo teisės į ieškovus, nes neturėjo nei teisės, nei pareigos sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą.

42. Vertinant teismo priimtą sprendimu įpareigojimą, pridėjus prie 92000 Eur mokėtiną PVM sumą, ką atsakovą įpareigoja LR teisės aktai, LR PVM mokesčio įstatymas, už atliktus darbus atsakovas privalo priskaityti ir mokėtiną PVM mokestį. Teismas dėl šių aplinkybių visiškai nieko nepasisakė - o įpareigojimą išrašyti sąskaitą dėl sumos neįtraukiant PVM teismas negalėjo, nes tai būtų neteisėta. Prie teismo nurodytos sumos 92000 Eur pridėjus PVM - gauname 19320 Eur PVM sumą, viską sudėjus kartu gauname 111320 Eur sumą.

43. Dėl šių aplinkybių, teismas visiškai neproporcingai ir neteisingai, pažeidžiant teisės aktų ir LR CPK reikalavimus paskirtė atsakovo BUAB Gobusus atžvilgiu bylinėjimosi išlaidas, dėl ko šis teismo papildomas sprendimas šio atsakovo atžvilgiu naikintinas pilna apimtimi.

44. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Jungtinės veiklos sutarties tikslas įvykdytas nebuvo. Priešingai, atsakovas pastatė suderintos apdailos lygio pastatą ir atliko kitus įsipareigojimus, ko pagrindu ieškovei atsirado galimybė pastatytą atsakovo pastatą parduoti ir gauti pelną - pinigines lėšas iš pardavėjo. Tokiu atveju pripažintina, kad atsakovas iš ieškovės skirtų investicijų atliko savo pareigas ir dar investavo savo lėšų, kas buvo nurodyta liudytojo ir įrodyta kitais rašytiniais dokumentais, o ieškovė gavo viso 117000 Eur pastato pardavimo pajamų iš turto pirkėjo. Abiejų šalių konkliudentiniai veiksmai parodo, kad šalys sutarė dėl tokio sutarties pasiekto rezultato, tačiau akivaizdu, kad atsakovas patyrė didesnes išlaidas vykdydamas sutartį.

45. Teismui pateikiamas įrodymas 2017-03-20 darbų atlikimo aktas, apie kurį kalbėjo liudytojas, kad buvo papildomas detalus susitarimas, taip pat dėl didesnės kainos suderinimo su ieškove. Atsakovas iš savo pusės įsipareigojimus įvykdė ir šioje dalyje, o UAB „Gobusus“ negali būti atsakingas už užtrukusį statybos leidimo gavimą, už kurį atsakingas buvo kitas asmuo, architektas.

47. Ta aplinkybė, kad atsakovas vykdė ne vieną projektą gretimoje teritorijoje, nepaneigia fakto, kad statiniai pastatyti buvo reikalinga sunaudoti tam tikrą kiekį medžiagų ir atlikti tam tikrą kiekį darbų, kas kainuoja atitinkamą sumą, ir ką vertinti turėjo kvalifikuotas ekspertas.

49. Sutartinių pareigų vykdymas vertintinas sąžiningumo principo atžvilgiu. Liudytojai nurodė, kad ieškovė duodama parodymus elgėsi nesąžiningai, dalį duomenų keitė ar išdėstė naujai. Taip pat vertintinas jos elgesys vykdant sutartį, nutraukus finansavimą, ir nepateikiant jokio rašytinio dokumento - vienašališkai įvykdytas pardavimas. Procesinis elgesys irgi vertintinas kaip nesąžiningas, remiantis savavališkos statybos dokumentu ir teigiant kad statinio statyba verta ne daugiau kaip 36000 Eur, nors byloje įrodinėjant kitą faktinę 117000,0 Eur vertę.

52. Jungtinės veiklos sutartimi UAB „Gobusus“ buvo paskirtas atsakingu partneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, atitinkamai jo pareiga buvo prieš pradedant statybos darbus gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti kitus reikalingus veiksmus savo rizika (Jungtinės veiklos sutarties 2 skyriaus 2.1. - 2.2. punktai; 3 skyriaus punktas). Tačiau savo pareigas UAB „Gobusus“ atliko netinkamai, savavališkai pradėjo statybos darbus neturėdamas statybos leidimo, dėl šių priežasčių buvo paskirta 7 270,97 Eur dydžio bauda už savavališką statybą. Neteisėta statyba negali apskritai sukelti atsakovui UAB „Gobusus“ kokių nors teisių pagal Jungtinės veiklos sutartį, kadangi statybos darbus ir susijusius veiksmus atsakovas UAB „Gobusus“ įsipareigojo atlikti savo rizika (Jungtinės veiklos sutarties 2 skyriaus 2.1. - 2.2. punktai; 3 skyriaus 3.4. punktas).

53. UAB „Gobusus“ 2016-09-02 lokalinė sąmata Nr. S391 ir 2017-08-18 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra pasirašytas ieškovų, nėra jokių duomenų, kad jis būtų Ieškovams įteiktas. Be to, šiame akte apskritai nematyti kokie darbai buvo atlikti. O taip pat, pastebėtina, kad pačiame akte nurodyta, kad jis sudarytas statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini) (pagal Jungtinės veiklos sutartį atsakovas UAB „Gobusus“ darbus atliko adresu (duomenys neskelbtini)), kur pagal savo paaiškinimus atsakovas UAB „Gobusus“ atliko kito pastato statybos darbus.

58. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti PVM sąskaitą faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra išrašoma tam asmeniui, kuris yra pirkėjas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „Gobusus", panaudodamas iš ieškovų gautus pinigus, skirtus statybos darbų finansavimui pagal Jungtinės veiklos sutartį, ir atlikdamas atsiskaitymus su medžiagų tiekėjais, subrangovais ir kt., iš ieškovės pervestų sumų kartu nesumokėdavo PVM mokesčio, todėl darytina išvada, kad ieškovės A. L. atsakovui UAB „Gobusus", vykdant Jungtinės veiklos sutartį, sumokėta suma yra panaudota apmokėti medžiagoms ir darbams kartu su įtrauktu PVM mokesčiu, todėl ieškovė A. L. teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovo UAB „Gobusus" išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą sumokėtai 92 000 Eur sumai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

60. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

61. BUAB „Gobusus" pateikė apeliacinės instancijos teismui ir prašo prijungti prie bylos naują įrodymą 2017-03-20 darbų atlikimo aktą, - kaip papildomą atskirą šalių rašytinį susitarimą su ieškovės parašu - dėl ko nebuvo iki šiol pareikšti BUAB Gobusus reikalavimai ieškovams, ir kas parodo, kad buvo suderinti didesni darbų įkainiai viso 165000 Eur sumai tarp šalių, apie ką buvo patvirtinta ir liudytojo R.K., bei jis kaip liudytojas davė priešingus paaiškinimus, kad buvo suderinti ir pasirašyti ieškovės įsipareigojimai didesnei sumai. 2017-03-20 darbų atlikimo akto liudytojas bankroto byloje nebuvo perdavęs, nes bankroto administratoriui pateikė tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Tai laikytina objektyvia aplinkybe, prijungti naują įrodymą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija neatitinka CPK 314 straipsnyje išdėstytų kriterijų, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus. Pirmosios instancijos teismui šis įrodymas iš viso nebuvo teikiamas. Negalima spręsti, kad šio įrodymo pateikimo aplinkybė iškilo vėliau, nes apeliantas BUAB „Gobusus" nepateikė jokių įrodymų, kad 2017-03-20 darbų atlikimo aktas bankroto administratoriui buvo perduotas po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

63. Tarp ieškovų ir atsakovo V.G. kilo ginčas, ar atsakovas V.G. turėjo teisėtą pagrindą sumokėti 7270,97 Eur baudą. CK 6.51 straipsnis (Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką) nustato: „Jeigu kreditorius nukreipė ieškojimą į skolininko turtą, tai tretieji asmenys, kurie dėl tokio išieškojimo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą, gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę. Tretysis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko.”

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo V.G. veiksmai inicijuojant baudos sumokėjimą atitinka CK 6.51 straipsnyje nustatytus kriterijus, nes įsigijęs Pastatą, kurio statyba priežiūros institucijų įvertinta kaip neteisėta, galėjo prarasti valdymo teisę.

66. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straisnyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų:1) statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; 2) žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

67. Baudą į banko sąskaitą sumokėjo tretysis asmuo M.A.. Vertinant aplinkybę, kas inicijavo baudos mokėjimą, įmokos už savavališkos statybos įteisinimą įmokėjimo į VMI sąskaitą veiksmas nėra asmeninio pobūdžio, nes šiuo veiksmu buvo įgyvendinta atsakovo V.G. valia.

68. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą priteisti atsakovui skolą motyvuoja iš esmės tuo, kad atsakovas V.G. nesiderėjo su ieškove A. L., kad sumokės už ją baudą ir kad ji turės jam kompensuoti šios baudos sumokėjimą bei tuo, kad šios baudos sumokėjimas buvo atsakovo UAB ,,Gobusus“, o ne ieškovės A. L. pareiga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Prelinariąja sutartimi visus įsipareigojimus dėl neteisėtų statybų pasekmių perėmė atsakovas V.G..

69. Nagrinėjamoje byloje nustatytas faktas, kad bauda už savavališkas statybas buvo išrašyta konkrečiai ieškovei A.L.. Atsižvelgiant į tai, pareiga prieš valstybę sumokėti šią baudą kilo ieškovei A. L.. Tuo tarpu UAB ,,Gobusus“ pareiga dėl statybų įteisinimo ir išlaidų susijusių su šiuo įteisinimu padengimu numatyta Jungtinės veiklos sutarties nuostatose (3.3, 3.4 punktai) buvo tik dvišalis ieškovų ir UAB ,,Gobusus“ tarpusavio susitarimas, kuris nepanaikino ieškovės pareigos prieš valstybę, nustatytos administraciniu aktu, todėl teisėjų kolegioja sutinka, kad trečiasis asmuo M.A. sumokėdamas VMI prie FM baudą už savavališkas statybas, įvykdė būtent A. L. prievolę, o ne UAB ,,Gobusus“ prievolę.

69. CK 6.50 str. numato, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 str. 1 ir 3 d.). Baudos sumokėjimas pinigais nėra veiksmas, kurį gali atlikti tik skolininkas (A. L.) asmeniškai. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, trečiajam asmeniui M. A. įvykdžius ieškovės A. L. prievolę prieš valstybę (VMI prie FM), jam perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, t. y. teisė reikalauti iš ieškovės 7‘270,97 Eur dydžio sumą už savavališkų statybų įteisinimą. 2017-10-13 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, ši teisė buvo perleista atsakovui V. G., todėl jis turėjo (ir turi) visas teises reikalauti minėtos skolos iš ieškovės A. L., o ne iš UAB ,,Gobusus“.

70. Aplinkybė, jog skola už ieškovę buvo sumokėta jai nežinant ir su ja nesitariant, sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo nereikšminga, nes CK 6.50 str. 1 d. nereikalauja, kad trečiasis asmuo gautų sutikimą iš skolininko įvykdyti jo prievolę kreditoriui.

71. Be to, Preliminariosios sutarties preambulės 4.1.7 p. konkrečiai nurodoma, kad: ,,Pardavėjas savo lėšomis gavo arba gaus bet kokius reikalingus sutikimus / leidimus dėl šioje Sutartyje numatytų veiksmų atlikimo.“ Tai gi, Pastato įteisinimas pagal Preliminariosios sutarties nuostatas buvo ieškovų pareiga. Todėl galima daryti išvadą, kad tarp šalių buvo susitarta, kad išlaidos susijusios su Pastato įteisinimu teks ieškovams.

72. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas V. G. nepateikė į bylą jokių įrodymų pagrįsti savo teiginiams, kad ieškovai preliminariosios sutarties vykdymo metu būtų žadėję su juo už kažką atsiskaityti, kad jis būtų informavęs ieškovus apie su M. A. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ar apie tai, jog dėl sumokėtos baudos sulaiko ieškovams mokėtinas sumas (CPK 178 str.).

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai žinojo apie statybos neteisėtumą, baudos sumokėjimą ir savo pareigą ją atlyginti, tai kad byloje nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie tai, nereiškia, jog šalys nebuvo aptarusios šio reikalo žodžiu. Tačiau, bet kokiu atveju, nepranešimas skolininkui CK 6.109 str. 1 d. numatyta tvarka neturi įtakos pačio reikalavimo teisės perleidimo galiojimui, o turi įtaką tik momentui, nuo kurio reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenius ir skolininką (CK 6.109 str. 1 d.). Neabejotina, kad šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė žinojo apie reikalavimo teisės perleidimą (2017-10-13 Reikalavimo perleidimo sutartis buvo pateikta į bylą). Teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti atsakovui A.G. 7‘270,97 Eur dydžio skolą iš ieškovų, todėl atsakovo A.G. apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas.

74. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. ieškovai ir atsakovas V. G. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo ir kitų įsipareigojimų sutartį (Preliminarioji sutartis). Pagal Preliminariąją sutartį pirkėjas išreiškė savo norą ir valią ateityje įsigyti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas, Preliminariosios sutarties A punktas). Šalys susitarė, kad pastatas bus parduodamas už 117 000,00 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1. punktas), kaina sumokama sekančia tvarka: 20 000,00 Eur atliekamas avansinis mokėjimas per 1 d. d. po šios sutarties pasirašymo (Preliminariosios sutarties 2.1.1. punktas); 30 000,00 Eur per 5 d. d. po statybą leidžiančio dokumento gavimo (Preliminariosios sutarties 2.1.2. punktas); likusi kainos dalis - 67 000,00 Eur - per 10 dienų po pastato registracijos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą dienos (Preliminariosios sutarties 2.1.1-2.1.3 punktai).

75. Vadovaujantis Preliminariosios sutarties 1.1 punktu, pardavėjas (ieškovai) įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2017-12-01 gauti statybą leidžiantį dokumentą ir VĮ Registrų centras įregistruoti pastatą kaip atskirą objektą, skirtą 4 butų įrengimui, pastatas privalo būti įregistruotas viešame registre, žemės sklype, (duomenys neskelbtini), paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini). Šių darbų atlikimui pardavėjas turi susitarimus su UAB „Gobusus“, kuri turi reikiamą patirtį, kompetencijas, žinias ir gebėjimus šį darbą atlikti.

76. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į pastatą (atlikta pirminė registracija) buvo įregistruota 2018 m. kovo 26 d., įregistravimo pagrindas: 2018 m. kovo 7 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-180307-00381 (toliau – ir pažyma); 2018 m. spalio 2 d. nuosavybės teisės į pastatą įregistravimo pagrindas patikslintas – įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-30-180926-01393 (toliau – ir deklaracija). Iš šių duomenų matyti, kad pastato registracija buvo atlikta iš karto atsakovo V. G. vardu pažymos pagrindu; įregistravęs nuosavybės teisę į pastatą savo vardu atsakovas toliau tęsė ir pabaigė visus statybos darbus iki galo (įregistruotas pastato baigtumas – 100 procentų, vidutinė rinkos vertė – 222000 Eur, atkuriamoji vertė (statybos vertė) – 298000 Eur); ieškovų vardu nuosavybės teisė į pastatą nebuvo registruojama. Dėl to, kad ieškovų nuosavybės teisės į pastatą nebuvo įregistruotos, ieškovams ir atsakovui V. G. neatsirado pagrindo sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas V. G. nuosavybės teisę į pastatą įgijo kaip statytojas pažymos ir deklaracijos pagrindu.

77. Atsakovas V. G. pagal Preliminariąją sutartį ieškovams atliko sekančius mokėjimus: 2017 m. spalio 13 d. - 20 000,00 Eur; 2018 m. sausio 10 d. - 30 000,00 Eur; 2018 m. balandžio 5 d. - 40 000,00 Eur; 2018 m. gruodžio 4 d. - 27 000,00 Eur (mokėtojas V. G.). Atsakovas V. G. patvirtino, kad visi paminėti mokėjimai yra atlikti jo nurodymu vykdant preliminariąją sutartį Preliminariosios sutarties 5.1 punktu ieškovai ir apeliantas V.G. susitarė, kad tuo atveju, jeigu apeliantas nesumokės visos pastato kainos Sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, tai apeliantas V.G. privalės mokėti ieškovams 0,04 proc. (keturios šimtosios procento) delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėtos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną.

78. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui; nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu, sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011 ir kt.). Taigi aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

79. Nustatyta, kad visus pastato įteisinimo klausimus tvarkė atsakovo V. G. pasamdytas architektas S. S., kurį V.G. įgaliojo sekančią dieną po Preliminariosios sutarties pasirašymo. Šie atsakovo V.G. veiksmai rodo tikruosius ketinimus, nes Preliminariąją sutartį rengė būtent pats atsakovas V.G. (per savo atstovą advokatą), tačiau Preliminariosios sutarties tekste nebuvo numatyti šie apelianto veiksmai (kurie buvo pradėti Preliminariosios sutarties sudarymo dieną);

80. Apeliantas V.G. teigia, jog Pastato įteisinimas buvo ieškovų pareiga pagal Preliminariąją sutartį, tačiau faktinis apelianto elgesys ir jo paaiškinimai rodo, jog apeliantas su UAB „Gobusus” vadovu R. K. buvo pažįstami. Būtent UAB „Gobusus” vadovas pasiūlė pirkti atsakovui ieškovų nebaigtą statyti Pastatą su žemės sklypu. Apeliantas žinojo, kad Pastatas yra pastatytas savavališkai (neturint statybą leidžiančio dokumento), kad jį statė būtent UAB „Gobusus” ir reikės įteisinti jo statybą. Vertinat įvykių eiliškumą, matyti, jog Preliminariosios sutarties sudarymo dieną buvo sumokėta 7270,97 Eur suma į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Preliminariosios sutarties sudarymo dieną 2017 m. spalio 13 d. Apeliantas pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo projekto vadovą S. S. gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir kitus dokumentus, susijusius su projektavimo darbais; pateikti projektinius pasiūlymus ir surengti viešą svarstymą su visuomene, sudalyvauti jame; pateikti derinti dvibučio gyvenamojo namo (7.2) (duomenys neskelbtini), statybos projektą ĮS „Infostatyboje”, gauti statybą leidžiantį dokumentą; pateikti pranešimą apie statybos pradžią, pateikti prašymą panaikinti statybos leidimą ir už jį pasirašyti elektroniniu parašu.

82. Ieškovai pagrįstai nurodė, jog apeliantas negali remtis tuo, kad neva jis įvykdė prievoles už Ieškovus, kadangi CK 6.61 str. 1 d. numato, jog kreditorius gali įvykdyti prievolę už skolininką skolininko sąskaita tik jam neįvykdžius prievolės. CK 6.158 str. 1 d. numato, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.206 str. numatyta, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmu ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka;

84. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad apeliantas V.G. pirmiausia užmezgė sutartinius santykius su atsakovu UAB „Gobusus“, su atsakovu UAB „Gobusus“ tiesiogiai bendravo dėl ieškovų ir apelianto V.G. sandorio (Praliminariosios sutarties) sąlygų.

85. Preliminariosios sutarties šalių valia buvo susitarta, kad paskutinės kainos dalis 67 000,00 Eur bus sumokėta per 10 dienų po pastato registracijos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą dienos sutarties sudarymo aplinkybės rodo, jog apeliantas pats savarankiškai pasirinko savo elgesio sutartiniuose santykiuose modelį siekiant to paties rezultato Pastato nuosavybės teisės įgijimo ir registravimo Šis apelianto V.G. elgesio modelis pažeidė ieškovų teises.

Dėl UAB „Gobusas“ atliktų darbų vertės ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo

88. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas UAB „Gobusus“ neįrodė, jog ieškovų sumokėtų 92 000 Eur nepakako teisėtoms išlaidoms įrengiant Pastatus į tokios būklės, kuria esant jie buvo parduoti V.G.i, padengti.

89. Teisėjų kolegija sutinka su vertinimu, kad UAB „Gobusus“ pateikta 2016-09-02 lokalinė sąmata Nr. S391 neįrodo faktiškai patirtų išlaidų, nes sąmatoje nėra jokių asmenų parašų, neaiškus jos ryšys su ginčo dalyku, kadangi neaišku dėl kokio objekto ši sąmata sudaryta ir kokiu tikslu. Sąmatos data nelogiška, nes Jungtinės veiklos sutartimi sudaryta 2017-02-10. Neįrodyta, kad ši sąmata buvo ieškovams pateikta.

90. 2017-08-18 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas nėra pasirašytas ieškovų, nėra duomenų, kad jis būtų ieškovams įteiktas. Akte nenurodyta, kokie darbai buvo atlikti. Akte nurodyta, kad jis sudarytas statybos darbams adresu (duomenys neskelbtini) (pagal Jungtinės veiklos sutartį darbus UAB „Gobusus“ atliko adresu (duomenys neskelbtini)), kur pagal savo paaiškinimus atliko UAB „Gobusus“ kito pastato statybos darbus.

91. Ieškovai byloje pateikė 2017-09-14 Savavališkos statybos atliktų darbų dalinės ekspertizės aktą Nr. 17-66-S, kuriame apskritai nurodyta, kad bendra faktiškai atliktu statybos montavimo darbu sąmatinė kaina 32 448,57 Eur, kuri keturis kartus mažesnė negu UAB „Gobusus“ nurodoma 130 400 Eur (92 000 Eur + 38 400 Eur) suma.

92. Liudytojas G. L., ieškovų sūnus parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambino R. K. ir pasakė, kad sustabdytos statybos, nėra leidimo. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir su mama vyko į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti statybų. Skambino R. K., bet jis pats atvykti negalėjo, atsiuntė darbuotoją, kuris juos įleido į pastatą, aprodė vidų. Buvo sienos, plokštės, apšiltinta, plėvelė uždėta; nebuvo nei santechnikos, nei elektros. Taip pat nebuvo nei grindų, nei sienų apdailos, nebuvo gręžinio, fasado, trinkelės nesudėtos, aplinka nesutvarkyta. 2017 m. rugsėjo mėnesį atvykę su mama į (duomenys neskelbtini) pasakė R. K., kad nori parduoti objektą. R. K. sakė, kad jokių problemų nėra, sutiko, kad namą parduotų. R. K. sakė, kad turi draugų, pažįstamų ir pats suras pirkėjų, todėl jis (G. L.) su mama pirkėjų neieškojo. Jau po kelių savaičių R. K. surado klientą, sakė turi draugą, kuris norėtų pirkti. Jie pasitarę R. K. pasakė kainą, nustatydami kainą jie tik norėjo, kad pasidengtų išlaidos, taip pat įvertino savo važinėjimus. Kainą pasakė R. K., kuris tą kainą turėjo perduoti pirkėjui. Liudytojas G. L. nurodė, kad jis V. G. niekada nėra nei matęs, nei su juo bendravęs.

93. Be to, Jungtinės veiklos sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog Partnerio 1 (Ieškovų) įnašo dalis į bendrą veiklą ne didesnė nei 110 000 Eur, kuriuos Partneris 2 (Atsakovas UAB „Gobusus“) panaudos Jungtinės veiklos sutartyje nurodytiems tikslams pasiekti, įskaitant, bet neapsiribojant, statybos ir projektavimo išlaidoms padengti. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nuostatų, kad ši suma neapimtų kurių privalomų mokesčių.

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai ir atsakovas UAB „Gobusus“ savo santykių įforminimui pasirinko Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovai suteikė žemės sklypą, UAB „Gobusus“ satybines medžiagas ir statybos rangos paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo UAB „Gobusus“ indėlis teisiškai kvalifikuotinas kaip statybos rangos statybos rangos darbai, kurių kaina šalių susitarimu fiksuota iš anksto („fiksuotos kainos statybos rangos sutartis“). CK 6.653 str. 5 dalyje nustatyta: „Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Gobusus“ statybos rangos darbus įsipareigojo atlikti už fiksuotą 110000 Eur sumą.

95. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai, atsakovas UAB „Gobusus“ savo priešieškiniu papildomai reikalauja 38 400 Eur, kas neatitinka Jungtinės veiklos sutarties 1.1 papunkčio nuostatos, kadangi 130 400 Eur (92 000 Eur sumokėtas avansas + 38 400 Eur) suma gerokai viršija Jungtinės veiklos sutartyje numatytą galimą maksimalią 110 000 Eur sumą.

96. Iš atsakovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų matyti, kad iš viso skalūnui pirkti atsakovas išleido 6 476,08 Eur, skalūno plokštės pirktos 2017 m. birželio-rugpjūčio mėn., kai, tuo tarpu, liudytojas R. K. nurodė, kad statybos darbų iš esmės nevykdė jau nuo 2017 m. birželio mėn., todėl liudytojo parodymai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad minėtos statybinės medžiagos galėjo būti panaudotos ieškovų pastatui. Be to, iš atsakovo UAB „Gobusus" pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas įrenginėjo gręžinį pagal 2017-08-16 rangos sutartį. Atliktų darbų aktas dėl gręžinio įrengimo tarp UAB „Gobusus" ir UAB „Gręžiniai" pasirašytas 2017-08-25, t. y. jau po to, kai buvo surašytas savavališkų statybų aktas ir atsakovas UAB „Gobusus" patvirtino jokių darbų Ieškovų žemės sklype nevykdęs. Byloje nėra įrodymų, kad minėtas gręžinys, kurio įrengimo kaina 4 182 Eur, buvo skirtas ieškovų pastatui aptarnauti.

97. Ieškovai pagrįstai nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta 2017-02-10, o statybos darbus UAB „Gobusus" pradėjo po minėtos sutarties pasirašymo maždaug 2017 m. kovo mėn. pradžioje / viduryje, todėl Atsakovo pateiktose sąskaitose, kurios išrašytos dar iki Jungtinės veiklos sutarties pasirašymo ir 2017 m. vasario mėn., nurodytos medžiagos nėra skirtos ginčo pastato statybai 2017 metų sausio – vasario mėnesiais.

98. Ieškovai pagrįstai nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo užfiksuota savavališka ginčo pastato statyba. Akivaizdu, jog po šios datos, t.y. po 2017 m. rugpjūčio 10 d. jokie statybos darbai negalėjo būti vykdomi, tačiau UAB „Gobusus" pateikia: 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BROL11176, 2 255,39 Eur, išrašyta UAB „Brolis Timber". Šios medžiagos, įsigytos dieną prieš savavališkos statybos užfiksavimą nebuvo panaudotos. 2017 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VU- 000031489, 48,88 Eur, išrašyta UAB„Ginestra", tikėtina, kad medžiagos įsigytos tą pačią dieną kaip ir užfiksuota savavališka statyba negalėjo būti panaudotos; 2017 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. GRZ0001687, 4182,00 Eur, išrašyta UAB „Grežiniai". Po savavališkos statybos fiksavimo negalėjo vykti jokie gręžinio įrengimo darbai, tuo labiau, kad dėl gręžinio įrengimo darbų šalys nebuvo susitarusios. Ieškovai nurodė, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įrengto gręžinio. Gręžinys yra įrengtas gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

99. 2017 m. balandžio – liepos mėnesiais UAB „Gobusus“ pirko skalūno plokšteles, kurios naudojamos fasadui apipavidalinti. Tačiau, kaip matyti iš šalių pateiktų nuotraukų, ginčo pastato fasadas nebuvo pabaigtas, atitinkamai pagal aukščiau nurodytas sąskaitas, pirktos Skalūno plokštelės nebuvo panaudotos ginčo pastato statybai. Termodailylentės įsigytos pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. BROL11176, 2 255,39 Eur, išrašyta UAB „Brolis Timber" taip pat naudojamos fasado apipavidalinimui, šios medžiagos taip pat nebuvo panaudotos. Pagal atsakovo UAB „Gobusus“ pateiktas PVM sąskaitas-faktūras ir juose nurodytus duomenis, nėra galimybės išsiaiškinti kokio objekto statybai buvo perkamos medžiagos / teikiamos paslaugos. UAB „Gobusus“ yra statybų verslu besiverčiantis asmuo, todėl pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras pirktos medžiagos / teiktos paslaugos galėjo būti naudojamos ir kituose statybos objektuose. Atkreiptinas dėmesys, jog jau vien tuo pačiu metu UAB „Gobusus“ vykdė statybos darbus ir gretimuose sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

100. Ieškovai nurodo, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalo pateikti Gyventojų pajamų deklaraciją GPM 308. Ieškovai privalo deklaruoti: (1) jog pastato statybai išleido 92 000 Eur; (2) už pastatą iš V. G. gautas 117 000 Eur dydžio pinigines lėšas bei nuo skirtumo dalies, t. y. 25 000 Eur, sumokėti GMP mokestį, tačiau Ieškovai to padaryti negali, nes, kaip minėta, UAB „Gobusus" nepateikė Ieškovams PVM sąskaitos-faktūros už atliktus statybos darbus 92 000 Eur dydžio sumai, o pastatą įregistravus tiesiogiai V. G. vardu ir nesudarius pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, nėra galimybių šių piniginių lėšų deklaruoti kaip faktiškai gautų už pastatą.

101. LR Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra – šiame statyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas. LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnyje nustatyta, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti PVM sąskaitą faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. PVM sąskaita faktūra išrašoma tam asmeniui, kuris yra pirkėjas. Pagal viešai Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos skelbiamus duomenis UAB „Gobusus“ Jungtinės veiklos sutarties vykdymo laikotarpiu buvo PVM mokėtojas. Ieškovai nėra PVM mokėtojai, todėl nesusigrąžins PVM.

102. Atsakovas UAB „Gobusus“ savo atsiliepimuose į ieškinį ir teisme pripažino, jog 92 000 Eur sumą iš ieškovų gavo pagal Jungtinės veiklos sutartį už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus (CPK 182 str., 187 str.). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad Atsakovas UAB „Gobusus“ , gavęs ieškovės mokėjimus, išrašė ir pateikė ieškovams PVM sąskaitą faktūrą, todėl atsakovas UAB „Gobusus“ pagrįstai teismo įpareigotas išrašyti ir pateikti ieškovams PVM sąskaitą faktūrą 92 000 Eur sumai.

103. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymą skiri teismo ekspertizę, pagrįstai nurodė, kad ieškovai pardavė nebaigtos statybos ginčo pastatą, kurio statybos darbai pagal Jungtinės veiklos sutartį, faktiškai buvo vykdyti iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., t.y. iki savavališkos statybos užfiksavimo, o naujasis savininkas V. G. ginčo pastatą baigė statyti iki galo, todėl vykdant ekspertizę esminis faktorius būtų atriboti statybos darbus vykdytus iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. ir statybos darbus, vykdytus nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ginčija dalį atsakovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir teigia, kad jos nesusiję su ginčo pastato statyba, be to, šiuo metu statinio statyba yra užbaigta ir ją užbaigė ne atsakovas UAB „Gobusas“, byloje ginčijamos ir šalių sutartinių įsipareigojimų, turinčių reikšmės atsakovo ieškovams perduoto rezultato vertei, vykdymo aplinkybės, pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės objektyviai įvertinti ekspertizės būtinumo ir tikslingumo, taip pat ir suformuluoti visų su šalių nagrinėjamu ginču susijusių specialių žinių reikalaujančių klausimų ekspertui, kuriais būtų tikslinga gauti ekspertizės išvadą.

101. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 10 d. papildomu sprendimu paskirstydamas bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas nusprendė Priteisti iš atsakovo BUAB „Gobusus“ 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. L. ir P. L. nustatant, kad šios išlaidos sumokamos iš atsakovo BUAB „Gobusus“ administravimui skirtų lėšų. Teismas priteisė iš atsakovo V. G. 120 Eur išlaidų už ikiteisminės pretenzijos parengimą ir 703,09 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. L. ir P. L.. Teismas grąžino ieškovei A. L. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019-03-19 (mokėjimo užduoties Nr. ZH34822), priteisė iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 23,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

102. Teismas nurodė, kad priteisdamas ieškovams iš atsakovo V. G. 1965,60 Eur delspinigių, t. y. patenkinto 74,59 procentus patikslinto ieškinio turtinių reikalavimų, ir atmetė 25,41 procentus patikslinto ieškinio turtinių reikalavimų. Minėtu sprendimu teismas nutraukė bylą neturtinio reikalavimo, pareikšto atsakovo V. G. atžvilgiu, dalyje, tuo tarpu kitą neturtinį reikalavimą, pareikštą atsakovui BUAB „Gobusus“, teismas patenkino. Atsakovų V. G. ir BUAB „Gobusus“ pareikštus priešieškinius teismas atmetė.

103. Apelianto V.G. apeliacinis skundas patenkintas 79 procentų dalimi. Apeliantas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 208 Eur žyminio mokesčio, todėl jam priteisiama iš ieškovų 164 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

104. Pirmosios instancijos teisme atsakovas V.G. prašė atmesti reikalavimą iš jo priteisti delspinigius bei pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovų solidariai 7 270,97 Eur įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai patenkina atsakovo V.G. priešieškinio reikalavimus. Atsakovas V.G. už priešieškinį sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio, kuris priteisiamas iš ieškovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo BUAB „Gobusus“ apeliacinį skundą atmesti visiškai.

Atsakovo V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje atmestas atsakovo V. G. priešieškinys ieškovams A. L. ir P. L., ir atsakovo V. G. priešieškinį tenkinti, priteisti atsakovui V. G. iš ieškovų A. L. ir P. L. solidariai 7 270,97 Eur įsiskolinimą bei penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-02-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti atsakovui V. G. iš A. L. ir P. L. lygiomis dalimis 104 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Likusioje dalyjeVilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą ir 2020 m. kovo 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Likusioje dalyje atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti atsakovui V. G. iš A. L. ir P. L. lygiomis dalimis 164 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.