Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovai prašo teismo: 1) įpareigoti UAB „Gobusus“ pateikti PVM sąskaitą-faktūrą, išrašytą A. L. 92 000,00 Eur sumai už pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus; 2) pripažinti, kad 117 000,00 Eur dydžio piniginės lėšos yra sumokėtos A. L. (pagal bankinius pavedimus: 2017-10-13 - 10 000,00 Eur, mokėtojas L. G.; 2017-10-13 - 10 000,00 Eur, mokėtojas L. G.; 2017-01-10 - 30 000,00 Eur, mokėtojas I. K.; 2018-04-05 - 40 000,00 Eur, mokėtojas UAB „Vilmstata“; 2018­12-04 - 27 000,00 Eur, mokėtojas V. G.) už pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimą.

15. Atsakovas V. G. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame teigia, jog ieškovai nepagrįstai reikalauja iš jo priteisti delspinigius, nes ieškovai pirmi pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Preliminariąja sutartimi ieškovai įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2017-12-01 gauti statybą leidžiantį dokumentą ir VĮ Registrų centras įregistruoti pastatą kaip atskirą objektą skirtą 4 butų įrengimui (Preliminariosios sutarties 1.1 p.). Preliminariosios sutarties preambulėje ieškovai pasiūlė pastatą įregistruoti kaip gyvenamą savo lėšomis, patvirtino, kad turi reikiamą patirtį, ryšius ir žinias siekiant įteisinti statomą pastatą ir jį įregistruoti viešame registre (Preliminariosios sutarties C ir E p.), o ankščiau minėtu 1.1 p. ieškovai nurodė, kad šių darbų atlikimui turi sudarę susitarimus su įmone UAB ,,Gobusus“ (Preliminariosios sutarties 1.1 p.). Taigi, vadovaujantis nurodytomis Preliminariosios sutarties nuostatomis, statybą leidžiančio dokumento gavimas bei pastato registracija Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo būtent ieškovų, o ne atsakovo pareiga. Atitinkamai už tinkamą pastato įregistravimą, ko pasėkoje vėliau turėjo būti sudaryta pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis (Preliminariosios sutarties F p., 1.3 p.), buvo atsakingi patys ieškovai, jų pasamdyta įmonė UAB ,,Gobusus“, bet jokiu būdu ne atsakovas. Tačiau šių savo įsipareigojimų ieškovai tinkamai nevykdė. Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas tik 2018-03-07, t. y. praleidus šalių sutartą terminą net 4 mėnesius (statybą leidžiantis dokumentas turėjo būti gautas ne vėliau kaip iki 2017-12-01). Be to, ieškovų pasirinkta įmonė UAB ,,Gobusus“ pastato registraciją atliko atsakovo, o ne ieškovų vardu, ko pasėkoje pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad pastato registracija atsakovo vardu buvo padaryta dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, atsakovui susitarus su UAB ,,Gobusus“. Tačiau UAB ,,Gobusus“, vykdydamas projektavimo ir statybos darbus žemės sklype, veikė 2017-02-10 jungtinės veiklos sutarties, kuria buvo paskirtas atsakingu partneriu, pagrindu. Tai reiškia, kad UAB ,,Gobusus“, atlikdamas pastato registraciją, veikė pagal ieškovų įgaliojimą, pačių ieškovų vardu. Tai tik patvirtina, kad pareigą įregistruoti pastatą ieškovų vardu pažeidė patys ieškovai, o ne atsakovas. Tuo tarpu, jeigu pastato registraciją atsakovo vardu UAB ,,Gobusus“ atliko be ieškovų sutikimo, prieš jų valią, jiems nežinant ir pan., ko pasėkoje ieškovai jaučiasi patyrę kažkokius nuostolius, juos jie turėtų prisiteisinėti iš įmonės UAB ,,Gobusus“, kuri 2017-02-10 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikė ieškovų vardu, o ne iš atsakovo.

16. Pagal Preliminariosios sutarties 2.1.3 p. paskutinę pastato kainos dalį atsakovas turėjo sumokėti per 10 dienų po pastato registracijos Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą. T. y. Preliminarioji sutartis paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimo terminą siejo su pagrindinės pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu. Taigi įregistravus pastatą atsakovo vardu, nebeliko atskaitos taško šios paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimui. Todėl paskutinę įmoką atsakovas sumokėjo po ieškovų pretenzijos gavimo, t. y. 2018-12-04. Atsakovo giliu įsitikinimu, toks prievolės įvykdymas laikytinas tinkamu, nes patys ieškovai nuo pat pradžių šiurkščiai pažeidinėjo sutartį ir savo veiksmais sąlygojo pagrindinės pastato pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negalimumą ir nebuvimą atskaitos taško paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimui. Todėl ieškovai negali remtis atsakovo prievolės neįvykdymu ir reikalauti delspinigių už neva laiku neatliktą paskutinį mokėjimą, kai patys ieškovai šiurkščiai pažeidė savo sutartinius, inter alia susijusius su terminais, įsipareigojimus.

17. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas V. G. laiko, kad ieškovai pirmi pažeidė savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį, o kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str. 3 d.). Todėl ieškovai neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių delspinigių.

18. Be to, atsakovo teigimu, ieškovai nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti delspinigius, nes ieškovas paskutinės įmokos nemokėjo remdamasis sulaikymo teise. Kaip jau minėta prieš tai, žemės sklype pastatas stovėjo kaip savavališkas statinys. Pastatą įteisinti savo jėgomis ir lėšomis turėjo būtent ieškovai. Visgi 2017-10-13 įmoką VMI prie FM už savavališkų statybų įteisinimą už ieškovę A. L. sumokėjo M. A., kuris tą pačią dieną, t. y. 2017-10-13, Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido šį reikalavimą atsakovui V. G.. Tarp šalių buvo susitarta, kad šią skolą ieškovė sumokės atsakovui artimiausiu metu, tačiau net ir gaudama eilines įmokas už pastatą, ieškovė su atsakovu neatsiskaitė. Atitinkamai atsakovas, neturėdamas atskaitos taško, kada paskutinė įmoka turėtų būti sumokėta, sulaikė paskutinės įmokos už pastatą mokėjimą ir laukė, kol ieškovė pati atsiskaitys su atsakovu. Visgi gavęs 2018-11-07 ieškovų pretenziją dėl skolos sumokėjimo, atsakovas, būdamas sąžiningu, pervedė ieškovams paskutinę įmoką už pastatą. Tuo tarpu ieškovai ir šiai dienai yra neatsiskaitę su atsakovu, todėl atsakovas, reaguodamas į ieškovų ieškinį, teikia šioje byloje priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovų solidariai 7 270,97 Eur įsiskolinimą už savavališkų statybų įteisinimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (II t. e. b. l. 53-56). Kadangi sulaikymo teise atsakovas pasinaudojo teisėtai, delspinigiai už šį laikotarpį nėra ir negali būti skaičiuojami.

19. Atsakovo V. G. teigimu, ieškovai netinkamai nustato delspinigių skaičiavimo pradžios momentą, ko pasėkoje nepagrįstai reikalauja iš atsakovo nurodyto dydžio delspinigių. Nors atsakovas ir toliau nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškovai apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių delspinigių, visgi, jeigu teismas nuspręstų kitaip, atsakydamas į ieškovų ieškinio argumentus, atsakovas nurodo, kad ieškovai netinkamai nustato delspinigių skaičiavimo pradžios momentą, ko pasėkoje nepagrįstai reikalauja iš atsakovo nurodyto dydžio delspinigių. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte šalys numatė, kad: ,,Jeigu Pirkėjas nesumokės visos Pastato kainos Sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, tai Pirkėjas privalo mokėti Pardavėjui 0,04 % (keturios šimtosios procento) delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėtos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną.“ Tai yra Preliminariąja sutartimi delspinigių skaičiavimo pradžia yra siejama su visos pastato kainos sutartyje nustatytu terminu ir tvarka nesumokėjimu. Šie pastato kainos sumokėjimo terminai ir tvarka įtvirtinti Preliminariosios sutarties 2.1 punkte. Pagal šį punktą Pastato kaina turėjo būti sumokėta trimis etapais ir tik dėl paskutinio, t. y. paskutinės pastato kainos dalies, sumokėjimo tinkamumo kyla ginčas. Preliminariosios sutarties 2.1.3 punktu šalys susitarė, kad paskutinis mokėjimas už Pastatą bus padarytas tokia tvarka: ,,Likusią kainos dalį, lygią 67‘000,00 per 10 dienų po Pastato registracijos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą“. Vadovaujantis minėtos Preliminariosios sutarties nuostatos sistemine ir lingvistine analize, paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimo galutinis terminas (atitinkamai delspinigių skaičiavimo pradžios terminas) siejamas su dvejomis sąlygomis: Pastato registracija VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymu ir patvirtinimu pas notarą. Nagrinėjamu atveju pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta. CK 6.34 str. numato, kad jeigu tam tikros aplinkybės nėra, prievolė su atidedamuoju terminu vykdytina nuo tos dienos, kurią ta aplinkybė normaliai turėjo atsirasti. Vadovaujantis šia nuostata, prievolė sumokėti paskutinę įmoką, neatsiradus aplinkybei – pagrindinės sutarties pasirašymui ir patvirtinimui pas notarą – turėtų būti vykdytina per 10 dienų nuo to momento, kada normaliai turėjo būti pasirašyta pagrindinė sutartis. Pastarasis momentas įtvirtintas Preliminariosios sutarties 1.3 punkte, kuriame nurodoma, kad: ,,per 5 dienas po Pastato įregistravimo Šalys įsipareigoja sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto – Pastato pirkimo – pardavimo sutartį notarine tvarka.“.

20. Kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo, pastatas Deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo įregistruotas tik 2018-10-02. Atitinkamai terminas pagrindinei pastato pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti turėtų būti skaičiuojamas būtent nuo šio termino, ko pasėkoje pagrindinė pastato pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2018-10-08 (nes 2018-10-07 diena yra sekmadienis), o paskutinė pastato kainos dalis turėjo būti sumokėta iki 2018-10-18 (imtinai). Taigi delspinigių skaičiavimo pradžia yra sekanti diena – 2018-10-19, ir tik nuo šios datos, o ne nuo 2018-04-05, ieškovai (jeigu patys pirmi nebūtų pažeidę Preliminariosios sutarties) galėtų skaičiuoti delspinigius. Atitinkamai už laikotarpį nuo 2018-10-19 iki 2018-12-04 galimų delspinigių suma galėtų būti 496,80 Eur (27‘000 Eur x 0,04 proc. / 100 proc. x 46 dienos).

21. Ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už 244 dienas, nes ieškiniams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 str. 5 d. 1 p., kas reiškia, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami už ne didesnį nei 182 dienų laikotarpį. Tuo tarpu ieškovai teismo prašo priteisti delspinigius už 244 dienas. Nors atsakovas ir toliau laikosi pozicijos, kad ieškovai apskritai neturi teisės reikalauti iš atsakovo jokių delspinigių, visgi, jeigu teismas nuspręstų kitaip, atsakovas, vadovaudamasis CK 1.126 str. 2 d., prašo, kad teismas taikytų šį sutrumpintą šešių mėnesių ieškiniams dėl delspinigių priteisimo senaties terminą ir atmestų ieškovų reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už visą laikotarpį, kiek jis viršija 182 dienas.

22. Dėl ieškovų ieškinio reikalavimo įpareigoti UAB ,,Gobusus“ pateikti ieškovams PVM sąskaitą – faktūrą 92 000 Eur sumai, atsakovas V. G. pažymėjo, kad statybos darbus UAB ,,Gobusus“ atliko Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kaip vienas iš partnerių. Jungtinės veiklos sutarties preambulėje ieškovė A. L. ir UAB ,,Gobusus“ nurodė, kad šią sutartį sudaro siekdami įtvirtinti bendradarbiavimo būdus ir principus, veikti jungtinės veiklos pagrindais ir kooperuoti savo turtą, darbą bei žinias, ir taip ketindami pasiekti šios sutarties tikslą – teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Sutartyje minimuose žemės sklypuose projektavimo ir statybos darbus, skirtus būsimiems gyvenamosios paskirties statiniams projektuoti, pastatyti ir parduoti. Taigi statybos darbus UAB ,,Gobusus“ atliko ne A. L., kaip užsakovei, o jungtinės veiklos sutarties pagrindu surastam pirkėjui. Atitinkamai UAB ,,Gobusus“ neturi jokio pagrindo išrašyti ieškovei PVM sąskaitą – faktūrą. Dėl šio reikalavimo atsakovas V. G. nurodo, jog palieka spręsti teismui savo nuožiūra.

23. Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti, kad 117 000,00 Eur dydžio piniginės lėšos yra sumokėtos ieškovei už pastato turtinių teisių perleidimą, atsakovas V. G. atsiliepime pažymėjo, kad šio prašymo atsakovas neginčija ir su juo sutinka. Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovo atstovas papildomai nurodė, kad šis ieškovų reikalavimas negali būti patenkintas, nes į bylos nagrinėjimą yra neįtraukti asmenys (L. G., UAB „Vilmstata“, I. K.), kurie atliko mokėjimus ieškovams, o nagrinėjamu atveju teismui patenkinus šį ieškovo reikalavimą priimtas teismo sprendimas turėtų įtakos neįtrauktų į bylą asmenų teisėms ir pareigoms.

24. Ieškovai nesutinka su atsakovo V. G. pareikšto priešieškinio reikalavimu. Pasak ieškovų, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal 2017 m. vasario 10 d. Jungtinės veiklos sutartį, pasirašytą tarp A. L. ir UAB „Gobusus“, buvo vykdomi statybos darbai. Šalių susitarimu UAB „Gobusus“ buvo paskirtas atsakingu partneriu pagal Jungtinės veiklos sutartį, atitinkamai jo pareiga buvo prieš pradedant statybos darbus gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti kitus reikalingus veiksmus savo rizika (Jungtinės veiklos sutarties 2 skyriaus 2.1. - 2.2. punktai; 3 skyriaus 3.4. punktas). Tačiau savo pareigas UAB „Gobusus“ atliko netinkamai, savavališkai pradėjo statybos darbus neturėdamas statybos leidimo, dėl šių priežasčių A. L. buvo paskirta 7 270,97 Eur dydžio bauda už savavališką statybą. Pati A. L. šios baudos neketino mokėti, šią baudą pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas privalėjo sumokėti UAB „Gobusus“, kaip už savavališkos statybos faktinį vykdymą atsakingas asmuo.

25. Ieškovai nepažįsta M. A. ir niekada nėra prašę ar kitais veiksmais reikalavę, jog M. A. atliktų kažkokius mokėjimus ieškovų vardu. Atitinkamai, jeigu M. A. atliko kažkokius mokėjimus už kitus asmenis, jis veikė savo rizika. Kaip jau minėta, baudą VMI už savavališkos statybos įteisinimą turėjo pareigą sumokėti UAB „Gobusus“, todėl jeigu M. A. UAB „Gobusus“ prašymu atliko kažkokius mokėjimus, šias pinigines lėšas šiam asmeniui privalo grąžinti UAB „Gobusus“, be to, M. A. arba atsakovas turi teisę kreiptis į VMI ir reikalauti pinigines lėšas grąžinti, kaip sumokėtas be teisinio pagrindo. Kaip jau minėta, ieškovai niekada nėra prašę jų vardu atlikti kažkokius mokėjimus ir niekada neįsipareigojo grąžinti pinigus pagal mokėjimus, atliktus jų vardu. Atitinkamai M. A., pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartį ir grįsdamas savo reikalavimą A. L. atžvilgiu, privalėjo pateikti atitinkamus įrodymus, jog A. L. yra išreiškusi valią, kad M. A. jos vardu atliktų mokėjimą VMI ir įsipareigojimą, jog šias pinigines lėšas ji grąžins. Priešingu atveju laikytina, jog M. A. reikalavimas A. L. atžvilgiu, kurį jis perleido pagal Reikalavimo perleidimo sutartį, yra negaliojantis. Be to, atsakovas V. G. nurodo neteisingą informaciją teismui, kad ieškovai žadėjo atsiskaityti su atsakovu. Ieškovams nebuvo žinoma apie Reikalavimo perleidimo sutartį iki priešieškinio pareiškimo teismui. Atsakovas V. G. su priešieškiniu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas būtų įvykdytas ir A. L. tinkamai būtų pranešta apie Reikalavimo perleidimo sutartį.

26. Ieškovai laiko, jog atsakovo V. G. priešieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovas neįrodė įgyto reikalavimo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį pagrįstumo ir realumo: iš atsakovo pusės nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kad A. L. būtų išreiškusi valią, kad M. A. jos vardu atliktų mokėjimą VMI ir būtų įsipareigojusi šiuo pinigus jam grąžinti. Vien faktas, kad M. A. A. L. vardu atliko mokėjimą VMI, be A. L. valios, nesudaro pagrindo šias pinigines lėšas priteisti iš ieškovų.

27. Atsakovas UAB „Gobusus“ byloje pareikštu patikslintu priešieškiniu prašo teismo (IV t. e. b. l. 160-163) priteisti atsakovo UAB „Gobusus“ naudai iš ieškovų solidariai 38400 Eur įsiskolinimą už statybos darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų ieškinio reikalavimą atsakovo UAB „Gobusas“ atžvilgiu prašo atmesti, nes atsakovas UAB „Gobusus“ patyrė 130400 Eur statybos atlikimo kaštus, dėl ko UAB „Gobusus“ 2018-06-28 ieškovei A. L. išrašė išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2, tuo tarpu ieškovai už pastato statybą UAB „Gobusus“ yra sumokėję tik 92000 Eur ir yra atsakovui skolingi 38400 Eur.

28. Pagal 2017-02-10 su ieškove A. L. sudarytą jungtinės veiklos sutartį atsakovas UAB „Gobusus“ vykdė statinio ieškovei priklausančiame sklype adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus. Atsakovo UAB „Gobusus“ teigimu, pagal sudarytas sąmatas 2016-2017 m. buvo atlikti šie darbai: statinio gruntų tvarkymo ir pamatų įrengimo darbai, sklypo gerbūvio tvarkymo, sienų mūro statybos, perdangų montavimo, stogo konstrukcijų montavimo, statinio dalių šiltinimo, gręžinio įrengimo, šiukšlių ir kiti su statyba susiję darbai. 2018-06-28 išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodyta suma, atsakovo teigimu, paskaičiuota remiantis sudaryta JVS sutartimi, SISTELA programos pagrindu parengta sąmata bei įvertinus faktiškai atliktus darbus, kuriuos ieškovė faktiškai priėmė 2017-08-18. Atsakovo atliktus darbus patvirtina atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas.

29. Atsakovo UAB „Gobusus“ teigimu, ieškovė vienašališkai, neinformavusi atsakovo, nusprendė parduoti turtą atsakovui V. G., atsisakė pasirašyti bet kokius atsakovo UAB „Gobusus“ dokumentus ir atsiskaityti su atsakovu UAB „Gobusus“. Atsakovo teigimu, visais statybų klausimais buvo bendraujama su ieškovės sūnumi G. L..

30. Ieškovai atsiliepime į atsakovo UAB „Gobusus“ patikslintą priešieškinį nurodė, kad nei vienas iš atsakovo UAB „Gobusus“ nurodytų dokumentų, kuriais atsakovas grindžia savo reikalavimus, t. y. nei sąmata, nei atliktų darbų aktas, nei 2018-06-28 išankstinio mokėjimo PVM sąskaita-faktūra, ieškovams nebuvo pateikti. Ieškovai su šiais dokumentais susipažino tik juos atsakovui pateikus į bylą. Nei vienas iš minimų dokumentų nėra pasirašytas ieškovų. Taip pat jokių finansinių reikalavimų ieškovai iki UAB „Gobusus“ priešieškinio pareiškimo dienos iš atsakovo nėra gavę ir jokie atsakovo nurodomi ginčai tarp šalių nevyko. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad atsakovo UAB „Gobusus“ pateikta sąmata yra sudaryta 2016 m. rugsėjo mėnesį, todėl vertintina tik kaip planuojamų atlikti darbų įkainojimas ir niekaip nepatvirtina, kad šie darbai buvo atlikti. Atsakovo UAB „Gobusus“ pateiktas atliktų darbų aktas taip pat nepagrindžia nei atsakovo atliktų darbų apimties, nei atliktų darbų kaštų dydžio. Atliktų darbų aktas yra sudarytas dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu ginčo pastatas yra (duomenys neskelbtini). Be to, atliktų darbų akte yra nurodyta vienintelė eilutė „gyvenamųjų namų statyba“, nėra nurodyta nei konkretūs atlikti darbai, nei apimtis, nei jų vertė. Taip pat nėra aišku, kodėl šio atliktų darbų akto atsakovas nepasirašė vienašališkai, jeigu, kaip teigia atsakovas, ieškovai atsisakė šį aktą pasirašyti.

31. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintame ieškinyje ir atsiliepimuose į priešieškinius išdėstytus argumentus, prašė patikslintą ieškinį patenkinti, o atsakovų priešieškinius atmesti. Atsakovas V. G. ir jo atstovas prašė patenkinti atsakovo V. G. priešieškinį ir atmesti ieškovų reikalavimus atsakovo V. G. atžvilgiu. Atsakovo BUAB „Gobusus“ atstovas prašė patenkinti atsakovo UAB „Gobusas“ patikslintą priešieškinį ir atmesti ieškovų reikalavimą UAB „Gobusus“ atžvilgiu.

32. Ieškovė A. L., 2019-09-13 teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus, nurodė, kad Jungtinės veiklos sutartį pasirašė su atsakovu UAB „Gobusus“, kuriam atstovavo direktorius R. K., kuris ir parengė pasirašyti pateiktą sutartį. Šioje sutartyje buvo nustatę, kad tuo atveju, jeigu UAB „Gobusus“ pastatą pastatys visiškai iki galo, sumokės atsakovui UAB „Gobusus“ iš viso 150 000 Eur, t. y. ieškovė nurodė, jog tokią sumą buvo sutarusi sumokėti už visiškai užbaigtą pastatą. Kokiais terminais mokėti sutartą sumą, šalys nebuvo sutarę, todėl ieškovė mokėdavo dalimis, atsižvelgdama į tai, ką jai nurodydavo R. K., kuris pasakydavo, kokią sumą pervesti, kokie darbai numatomi už ją atlikti. Su R. K. bendraudavo telefonu, R. K. raštu jokių dokumentų ar sąskaitų neteikdavo, tik pasakydavo, ką atliko ir ką planuoja atlikti, kiek už būsimus darbus reikia sumokėti. R. K. informuodavo, kai pinigai būdavo išleisti, tuomet vėl pervesdavo pinigų. Iš viso UAB „Gobusus“ sumokėjo 92000 Eur, šią sumą sumokėjo per 4 kartus. 2017 m. rugpjūčio mėnesį paskambino R. K. ir pasakė, kad sustabdyta statyba, nes nėra leidimo. Ieškovė nurodė, kad UAB „Gobusus“ vykdant statybą ji buvo įsitikinusi, kad visi dokumentai yra tvarkingi, už dokumentų sutvarkymą buvo atsakingas UAB „Gobusus“. Jai dar darant pirmą įmoką UAB „Gobusus“ po sutarties sudarymo, R. K. nurodė, kad 2000 Eur iš pervestos sumos reikalingi kyšiui, kad greičiau gautų statybos leidimą. Po savavališkos statybos akto surašymo daugiau UAB „Gobusus“ statybos darbų nevykdė. Ieškovės teigimu, sustabdžius statybą, jokie aktai tarp šalių dėl darbų perdavimo pasirašyti nebuvo, taip pat UAB „Gobusus“ jai nepateikė jokių sąskaitų, susijusių su vykdytais statybos darbais. Ieškovė nurodė svarsčiusi, ką toliau daryti su statiniu. Pasitarusi su vaikais, nutarė, kad toliau vykdyti Jungtinės veiklos sutartį netikslinga, nepasitikėjo UAB „Gobusus“, tačiau Jungtinės veiklos sutarties nei viena iš šios sutarties šalių nenutraukė. 2017 m. rugsėjo mėnesį susitiko su R. K., kurį informavo, jog nori parduoti pastatą. R. K. (UAB „Gobusus“ vadovas) dėl tokio ieškovės sprendimo neprieštaravo, pats pasiūlė surasti pirkėją. Ieškovė teigė, kad R. K. jai jokių pretenzijų dėl Jungtinės veiklos sutarties vykdymo tuomet nereiškė, pirmąkart apie UAB „Gobusus“ pretenzijas sužinojo tik po to, kai kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu. Būtent R. K. surado V. G., kuris norėjo pirkti ieškovų pastatą su žemės sklypu. Kainą V. G. ieškovai nurodė per UAB „Gobusus“, pas kurį buvo visi žemės sklypo ir namo dokumentai ir kuris V. G. aprodė namą, atidavė namo raktus. Ieškovė nurodė, kad pirmąkart atsakovą V. G. pamatė atvykusi pas notarą pasirašyti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas V. G. pas notarą atvykęs buvo kartu su savo advokatu – tuo pačiu, kuris atstovauja jį ir šioje byloje (advokatu M. K.). Notarui UAB „Gobusus“ jau buvo pateikęs visus žemės sklypo dokumentus, ieškovams niekuo rūpintis nereikėjo, reikėjo tik atvykti pasirašyti. Preliminariąją sutartį dėl pastato pirkimo-pardavimo ieškovams pateikė V. G. advokatas. Ieškovė nurodė tuomet neatkreipusi dėmesio, kad Preliminariojoje sutartyje nurodyta sutarties data yra spalio 13 d., nors abi sutartis – žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir Preliminariąją – jie pasirašė tą pačią dieną – spalio 12 d. Ieškovė nurodė, kad ji nieko nežinojo, kad V. G. sumokėjo baudą už savališką statybą. Nurodė, kad praėjus savaitei po preliminariosios sutarties pasirašymo ji telefonu bendravo su V. G., skambino pasiteirauti, ar tvarko R. K. dokumentus, nes pastaruoju nepasitikėjo, tuo tarpu manė, kad V. G. suinteresuotas dokumentų sutvarkymu, todėl pasakys jai tiesą. Ieškovės teigimu, V. G. jai sakė, kad UAB “Gobusus” dar netvarko, todėl ji klausė, gal jai pačiai pradėti tvarkyti, bet V. G. jai sakė, kad nereikia, kad “paspaus” UAB “Gobusus” direktorių. 2018 m. sausio mėn. pradžioje iš Infostatyba ieškovė sužinojo, kad statybos leidimas išduotas V. G. vardu. Taip pat tik iš teismui pateiktų dokumentų sužinojo, kad baudą sumokėjo M. A..

33. Atsakovas V. G., duodamas paaiškinimus 2020-02-03 teismo posėdžio metu, nurodė, kad su ieškovais vienu metu (tą pačią dieną) sudarė abi sutartis (tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tiek preliminariąją sutartį), su ieškovais buvo susitikęs vienintelį kartą šių sutarčių pasirašymui, pasirašė abi sutartis pas notarą kabinete. Dėl to, kad preliminariosios sutarties pasirašymo data nurodyta 2017-10-13, tikriausiai yra tiesiog klaida. Atsakovas nurodė, jog jis žinojo, kad jo perkamo pastato statyba yra neįteisinta. Preliminariąją sutartį ruošė jo advokatas M. K.. Atsakovas paaiškino, kad šalimais jo kompanija darė fasadus, R. K. pasakė, kad yra namas, kurį nori parduoti, klausė, ar nori investuoti. Dėl namo pardavimo kainos bendravo su R. K., tiesiogiai su ieškove A. L. ar jos sūnumi nebendravo. Namo raktus perdavė agentas Aleksandras. Kad namo raktai yra pas agentą, jam pasakė R. K.. Atsakovas nurodė, kad jis šio agento nesamdė, kiek žino, minėtas agentas pardavinėjo R. K. statytus namus. Atsakovas paaiškino, kad su R. K. susipažino tuomet, kai darė namų fasadus. Anksčiau nei su R. K. jis susipažino su R. K. partneriu D. J.. Iš kur sužinojo apie ieškovų su UAB „Gobusus“ sudarytą JVS sutartį, atsakovas negalėjo atsakyti. Atsakovas V. G. patvirtino, kad yra sumokėjęs 117000 Eur ieškovams pagal preliminariąją sutartį, mokėjimus nurodytai sumai atliko ne tik jis pats, bet ir kiti asmenys jo nurodymu. Atsakovas V. G. paaiškino, kad M. A. pažįsta iš statybų. Apie baudos sumokėjimą sužinojo jau pirkdamas namą, tuos reikalus turėjo sutvarkyti pardavėjai. Paaiškino, kad iš pradžių dėl baudos sumokėjimo „spaudė“ R. K.. „Spaudimas“ pasireiškė tuo, jog klausė, kada viskas bus atlikta. Atsakovas nurodė, jog R. K. jam pasakė, kad baudą turi mokėti A. L., su kuria susisiekus ji pasakė, kad nieko nemokės. Atsakovas nurodė, kad jis su A. L. telefonu įvairiais klausimais bendravo apie pusę metų, A. L. jo klausė, kaip jai elgtis su VMI. Atsakovas V. G. nurodė, supratęs, kad pažadėto keturbučio nebus, jei jis pats nepradės įteisinimo žingsnių. Atsakovas paaiškino, kad jis pats turėjo rasti matininkus, kurie viską sumatuotų, priduotų, įkeltų į Infosatatybą, išimtų pridavimo pažymas ir pan. Atsakovas nurodė, jog už visą statybų įteisinimą mokėjo ir savo laiką gaišo tik jis, nei A. L., nei R. K. „nepridėjo nei piršto“. Atsakovas nurodė, kad jis neturėjo grynųjų, todėl sumokėti baudą už A. L. paprašė pažįstamo M. A.. Atsakovo teigimu, jis ieškovę A. L. apie baudos sumokėjimą informavo telefonu, gali būti, kad tą padarė tą pačią dieną. Atsakovas nurodė, kad visus pastato įteisinimo klausimus tvarkė jo pasamdytas architektas S. S., kurį jis įgaliojo sekančią dieną po Preliminariosios sutarties pasirašymo. Atsakovas V. G. paaiškino, kad dar iki notarinės sutarties pasirašymo buvo sutarta, kad bus priduotas keturbutis; iki sutarčių pasirašymo šių sutarčių pasirašymo klausimais jis bendravo su savo advokatu M. K. ir R. K., su ieškovais nebendravo. Atsakovas nurodė, kad buvo suinteresuotas tolimesniu pastato įteisinimo procesu, todėl pats apsiėmė viską tvarkyti, pardavėjams jokių pretenzijų dėl neatliekamų pastato įteisinimo veiksmų nereiškė. Atsakovas nurodė manęs, jog visus pastato įteisinimo kaštus turės padengti ieškovai, teigia, kad tokį pasiūlymą ieškovams buvo pateikęs žodžiu. Kad buvo gautas statybos leidimas, sužinojo iš savo pasamdyto architekto. Tuomet susisiekė su notaru, nurodė, kad reikia ruošti sutartį – priduoto namo pardavimo. Iš notaro gavo atsakymą, kad nereikia sandorio, kadangi atsakovas savo vardu jau viską įteisino, pridavė. Atsakovas paaiškino, kad jam tik reikėjo fiziškai į Registrų centrą nunešti bylą, kad įregistruotų pastatą. Atsakovas nurodė, kad jokie UAB „Gobusus“ samdyti asmenys ar atstovai nei leidimo išdavimo, nei pastato įteisinimo procese nedalyvavo. Atsakovas patvirtino, kad visus pastato įregistravimo veiksmus jis atliko pats. Atsakovas patvirtino, jog matė, kad pastatas įregistruotas kaip dvibutis. Atsakovo pasamdytas architektas paaiškino, kad geltonojoje zonoje daugiabučių statyti negalima – tada ir sužinojo, kad pastato nebus galima įteisinti kaip keturbučio. Atsakovas nurodė, kad sužinojęs šią aplinkybę, toliau tęsė statybos darbus, nes jau buvo nemažai investavęs į pastatą. Atsakovas paaiškino, kad 90 proc. pastato statybos darbų atliko jo statybos įmonės darbuotojai ir tik inžineriniams tinklams jis samdė kitą įmonę. UAB „Gobusus“ po sutarčių pasirašymo nė vieno darbo neatliko, tiksliau – 1-2 savaičių laikotarpyje po sutarčių pasirašymo pabaiginėjo tik smulkmenas, kurios įėjo į pastato pirkimo kainą. Atsakovas nurodė, kad po Preliminariosios sutarties pasirašymo buvo įdėti langai, durys, fasadas buvo apšiltintas ir uždėta plėvelė, bet nebuvo jokios apdailos. Fasadą, stogą (nebuvo skardos, parapetų) pabaiginėjo jau jo samdyti asmenys, dar lauke vežė žemes, reikėjo naują gręžinį daryti. Jokių statybinių medžiagų nebuvo palikta, atsakovas nurodė pats pirkęs fasadą, skalūnus. Atsakovas paaiškino, kad po namo įregistravimo nuosavybės teise jo vardu, jis ieškovams nesumokėjo visos Preliminariojoje sutartyje sutartos kainos, nes su ieškovais nebuvo suderinti kaštai, kiek atsakovui kainavo namo statybos įteisinimas. Atsakovas nurodė, kad jis nesiruošė ieškovams mokėti 27000 Eur sumos iki kol gavo iš ieškovų pretenziją dėl šios sumos sumokėjimo. Pagal gautą pretenziją ieškovams sumokėjo tik dėl to, kad norėjo išvengti su ieškovais teisminių ginčų ateityje, bet ieškovai vis tiek jam pareiškė reikalavimus dėl delspinigių, todėl jis tuomet pareikalavo iš ieškovų sumokėti bent baudos sumą. Atsakovas nurodė, kad nors iki raštiškos pretenzijos gavimo buvo nusprendęs 27000 Eur sumos ieškovams nemokėti, tačiau kartu patvirtino, kad ieškovams jokių reikalavimų dėl konkrečių sumų sumokėjimo ir tas sumas pagrindžiančių dokumentų pateikęs nebuvo. Atsakovas taip pat paaiškino, jog jam buvo deklaruojama, jog pastatas parduodamas už savikainą, pats jis verčiasi statybų verslu, todėl jis galėjo preliminariai įvertinti perkamą objektą, jeigu būtų kaina užkelta, jis nebūtų pirkęs pastato.

Civilinė byla patikslinto ieškinio dalyje dėl reikalavimo pripažinti pinigines lėšas sumokėtomis už pastato turtinių teisių perleidimą nutrauktina, likusioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Atsakovo V. G. priešieškinis atmestinas. Atsakovo UAB „Gobusus“ patikslintas priešieškinis atmestinas

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas V. G. 2017 m. spalio 12 d. sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (toliau - ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis), kuri buvo patvirtinta notaro. Šia sutartimi ieškovai pardavė, o atsakovas įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - sklypas; Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punktas). Šalys žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1.1. punktu taip pat susitarė, jog atsakovas V. G. įgyja nuosavybės teises tik į sklypą, sklype esantis statinys (savavališka statyba) šia sutartimi neperleidžiamas ir nuosavybės teisės į statinį (savavališka statyba) šia sutartimi pirkėjui nepereina. Šalys pareiškė ir patvirtino, kas sklypo kainą šalys sutarė atsižvelgus į tai, kad sklype yra statinys (savavališka statyba). Šalys pareiškė ir patvirtino, kad dėl sklype esančio statinio (savavališkos statybos) įteisinimo pardavėjo vardu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto statinio pardavimo pirkėjui (ateityje) šalys sudarė atskirą sutartį (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 1.3 punktas). Šalių susitarimu sklypas parduodamas už 35 000 Eur (žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktas).

36. Tą pačią dieną (2017 m. spalio 12 d.) kaip ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovai ir atsakovas V. G. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo ir kitų įsipareigojimų sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis). Nors šalių pasirašytoje Preliminariojoje sutartyje nurodyta šios sutarties pasirašymo data – 2017 m. spalio 13 d., tačiau tiek atsakovas V. G., tiek ieškovė A. L. patvirtino, kad jie (ieškovai ir atsakovas V. G.) buvo susitikę tik vieną kartą ir tą pačią dieną pasirašė abi sutartis (tiek žemės sklypo pirkimo-pardavimo, tiek preliminariąją). Pagal Preliminariąją sutartį pirkėjas išreiškė savo norą ir valią ateityje įsigyti statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - pastatas, Preliminariosios sutarties A punktas). Šalys susitarė, kad pastatas bus parduodamas už 117 000,00 Eur (Preliminariosios sutarties 2.1. punktas), kaina sumokama sekančia tvarka: 20 000,00 Eur atliekamas avansinis mokėjimas per 1 d. d. po šios sutarties pasirašymo (Preliminariosios sutarties 2.1.1. punktas); 30 000,00 Eur per 5 d. d. po statybą leidžiančio dokumento gavimo (Preliminariosios sutarties 2.1.2. punktas); likusi kainos dalis - 67 000,00 Eur - per 10 dienų po pastato registracijos VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą dienos (Preliminariosios sutarties 2.1.1-2.1.3 punktai).

37. Vadovaujantis Preliminariosios sutarties 1.1 punktu, pardavėjas (ieškovai) įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip iki 2017-12-01 gauti statybą leidžiantį dokumentą ir VĮ Registrų centras įregistruoti pastatą kaip atskirą objektą, skirtą 4 butų įrengimui, pastatas privalo būti įregistruotas viešame registre, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., paskirtis - kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, esantį (duomenys neskelbtini). Šių darbų atlikimui pardavėjas turi susitarimus su UAB „Gobusus“, kuri turi reikiamą patirtį, kompetencijas, žinias ir gebėjimus šį darbą atlikti.

38. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į pastatą (atlikta pirminė registracija) buvo įregistruota 2018 m. kovo 26 d., įregistravimo pagrindas: 2018 m. kovo 7 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma); 2018 m. spalio 2 d. nuosavybės teisės į pastatą įregistravimo pagrindas patikslintas – įregistruota 2018 m. rugsėjo 26 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir deklaracija) (I t. e. b. l. 22-27). Iš šių duomenų matyti, kad pastato registracija buvo atlikta iš karto atsakovo V. G. vardu pažymos pagrindu; įregistravęs nuosavybės teisę į pastatą savo vardu atsakovas toliau tęsė ir pabaigė visus statybos darbus iki galo (įregistruotas pastato baigtumas – 100 procentų, vidutinė rinkos vertė – 222000 Eur, atkuriamoji vertė (statybos vertė) – 298000 Eur); ieškovų vardu nuosavybės teisė į pastatą nebuvo registruojama. Dėl to, kad ieškovų nuosavybės teisės į pastatą nebuvo įregistruotos, ieškovams ir atsakovui V. G. neatsirado pagrindo sudaryti pagrindinę pastato pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas V. G. nuosavybės teisę į pastatą įgijo kaip statytojas pažymos ir deklaracijos pagrindu.

39. Atsakovas V. G. pagal Preliminariąją sutartį ieškovams atliko sekančius mokėjimus: 2017 m. spalio 13 d. - 20 000,00 Eur (II t. e. b. l. 28, mokėtojas L. G.); 2018 m. sausio 10 d. - 30 000,00 Eur (II t. e. b. l. 29, mokėtojas I. K.); 2018 m. balandžio 5 d. - 40 000,00 Eur (II t. e. b. l. 37, mokėtojas UAB „Vilmstata“); 2018 m. gruodžio 4 d. - 27 000,00 Eur (II t. e. b. l. 41, mokėtojas V. G.). Atsakovas V. G. patvirtino, kad visi paminėti mokėjimai yra atlikti jo nurodymu vykdant preliminariąją sutartį.

40. 2017 m. spalio 13 d. atsakovas V. G. pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo projekto vadovą S. S. gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir kitus dokumentus, susijusius su projektavimo darbais; pateikti projektinius pasiūlymus ir surengti viešą svarstymą su visuomene, sudalyvauti jame; pateikti derinti dvibučio gyvenamojo namo (7.2) (duomenys neskelbtini), statybos projektą ĮS „Infostatyboje“, gauti statybą leidžiantį dokumentą; pateikti pranešimą apie statybos pradžią, pateikti prašymą panaikinti statybos leidimą ir už jį pasirašyti elektroniniu parašu (VI t. e. b. l. 29).

41. 2017 m. lapkričio 13 d. ieškovai pasirašė sutikimą, skirtą V. G., kuriame nurodė neprieštaraujantys, kad atsakovas V. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), gautų statybos leidimą dvibučio gyvenamojo namo statybai (VI t. e. b. l. 27).

Dėl ieškovų reikalavimo priteisti iš atsakovo V. G. delspinigius ir atsakovo V. G. reikalavimo priteisti iš ieškovų pinigų sumą, sumokėtą už savavališkos statybos įteisinimą

42. Ieškovų teigimu, jau gavus pažymą, pastatas, kaip nebaigtas statyti, privalėjo būti įregistruotas ieškovų vardu, o po įregistravimo - sudaroma pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, kaip tai numato Preliminariosios sutarties 1.2, 1.3 punktai, tačiau tai nebuvo padaryta. Ieškovai laiko, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir į šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatas, atsakovas V. G. su ieškovais turėjo visiškai atsiskaityti 2018 m. balandžio 5 d., tačiau to nepadarė, galutinai atsiskaitė tik 2018 m. gruodžio 4 d., todėl ieškovai iš atsakovo Preliminariosios sutarties 5.1 punkto pagrindu reikalauja delspinigių, priskaičiuotų už 244 dienų laikotarpį nuo pavėluotai sumokėtos 27 000,00 Eur sumos.

43. Preliminariosios sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu pirkėjas nesumokės visos pastato kainos Sutartyje nustatytu terminu ir tvarka, tai pirkėjas privalo mokėti Pardavėjui 0,04 % (keturios šimtosios procento) delspinigių, paskaičiuotų nuo nesumokėtos sumos, už kiekvieną pavėluotą dieną. Pastato kainos sumokėjimo terminai ir tvarka įtvirtinti Preliminariosios sutarties 2.1 punkte, pagal kurį pastato kaina turėjo būti sumokėta trimis etapais ir tik dėl paskutinės pastato kainos dalies sumokėjimo tinkamumo byloje kilęs ginčas. Preliminariosios sutarties 2.1.3 punktu šalys susitarė, kad paskutinis mokėjimas už pastatą bus padarytas tokia tvarka: ,,pirkėjas likusią kainos dalį, lygią 67 000,00, sumoka per 10 dienų po pastato registracijos VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre ir pagrindinės sutarties pasirašymo ir patvirtinimo pas notarą“.

44. Šalys byloje neginčijo ir pripažino, kad pagrindinė pastato-pirkimo pardavimo sutartis pas notarą nebuvo sudaryta. Atsakovas V. G. nuosavybės teisę į pastatą (bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su L. G.) įgijo pažymos ir deklaracijos pagrindu, pirminė pastato registracija nuosavybės teise V. G. vardu atlikta 2018 m. kovo 26 d.

45. Nors atsakovas V. G. teigia, kad būtent ieškovai netinkamai vykdė savo Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų ir atsakovas jų nepateikė, kad atsakovas po preliminariosios sutarties sudarymo iki ieškovų kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu būtų reiškęs ieškovams kokias nors pretenzijas dėl netinkamo Preliminariosios sutarties vykdymo (CPK 178 straipsnis). Priešingai, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad būtent atsakovas V. G. pats savanoriškai perėmė iš ieškovų jų pareigą pasirūpinti statybos leidimo gavimu, statybos projekto parengimu (žr. teismo sprendimo 40, 41 punktus). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovai būtų nebendradarbiavę su atsakovu ar atsisakę vykdyti pagal preliminariąją sutartį prisiimtas pareigas.

45.1. Byloje nustatyta, kad jau sekančią dieną po Preliminariosios sutarties su ieškovais pasirašymo (2017-10-13) trečiasis asmuo M. A. sumokėjo už A. L. baudą VMI prie FM už savavališkas statybas. Kaip teisme paaiškino atsakovas V. G., trečiasis asmuo M. A. baudą mokėjo jo nurodymu, nes jis pats tuo metu neturėjo grynųjų pinigų ir dar baudos sumokėjimo dieną atsakovas su trečiuoju asmeniu M. A. pasirašė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria trečiasis asmuo M. A. perleido atsakovui V. G. reikalavimo teisę į 7270,97 Eur skolą iš skolininkės A. L. (I t. e. b. l. 82-84). Byloje nėra jokių įrodymų ir atsakovas V. G. neįrodinėjo, kad ieškovė A. L. būtų jo prašiusi ar nurodžiusi atsakovui V. G. sumokėti už ją baudą. Akivaizdu, kad iš Preliminariosios sutarties 1.1 punkto turinio atsakovui V. G. buvo žinoma, kad ieškovai statybą leidžiančio dokumento gavimui pasitelkia UAB “Gobusus”. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovams buvo svarbu, kad statybą leidžiančio dokumento gavimą ir kitus darbus, reikalingus pastato statybos įteisinimui, atliktų būtent UAB „Gobusus“, nes ieškovai su atsakovu UAB „Gobusus“ turėjo susitarimą nurodytiems darbams atlikti (galiojančią Jungtinės veiklos sutartį). Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad preliminariąją sutartį, jos turinį ruošė būtent atsakovas (jo atstovas advokatas M. K.), atsakovas V. G. su UAB “Gobusus” vadovu R. K. buvo pažįstami, būtent UAB “Gobusus” vadovas pasiūlė pirkti atsakovui ieškovų nebaigtą statyti namą su žemės sklypu, atsakovas V. G. žinojo, kad namas yra pastatytas savavališkai (neturint statybą leidžiančio dokumento), kad jį statė būtent UAB “Gobusus” ir reikės įteisinti jo statybą.

49. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. L. ir atsakovas UAB „Gobusus“ 2017-02-10 sudarė Jungtinės veikos sutartį (toliau – ir JVS, Sutartis), kurios 1.1 punktu susitarė Sutarties nustatyta tvarka kooperuodami savo turtą, darbą ir žinias, veikti bendrai, norėdami pasiekti tikslą – galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikti projektavimo ir statybos darbus 0,107 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokia apimtimi, kuri būtų pakankama suprojektuoti ir pastatyti minėtame žemės sklype gyvenamosios paskirties statinius, kur žemės sklype statinių bendras plotas iki 500 kv. m., parduodamas plotas iki 500 kv. m., iki 2 aukštų, iki 4 vienetų statinių, kaip tai numatyta 2017-02-10 Projektavimo ir statybos rangos sutartyje Nr., bei parduoti pastatytuose statiniuose 4 butus (jų dalis) šioje Sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir kaina (I t. e. b. l. 34-40).

50. JVS 3.1 punkte nustatyta, kad partnerio 1, t. y. ieškovės A. L., įnašas į bendrą veiklą yra ne daugiau kaip 110 000 Eur, kuriuos partneris 2, t. y. atsakovas UAB “Gobusus” panaudos šioje Sutartyje nurodytiems tikslams pasiekti, įskaitant, bet neapsiribojant statybos projektavimo ir rangos išlaidoms padengti.

51. Tiek ieškovė A. L. nurodė, tiek liudytojas R. K. patvirtino, kad JVS 1.1.1 ir 3.12 minima atskira 2017-02-10 Projektavimo ir statybos rangos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šalis siejo tik vienintelė JVS sutartis, kurios pagrindu atsakovas UAB „Gobusus“ vykdė pastato statybą.

53. Byloje nustatyta, kad ieškovė A. L. vykdydama su atsakovu UAB „Gobusus“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį atsakovui UAB „Gobusus“ iš viso sumokėjo 92000 Eur. Atsakovas UAB „Gobusus“ byloje neginčijo ir patvirtino, kad iš A. L. JVS vykdymo metu yra gavęs 92000 Eur, tačiau teigė, kad į šią sumą nėra įtrauktas PVM, be to, atsakovas UAB „Gobusas“ atlikti darbai ir pirktos medžiagos pastato statybai viršijo šią sumą, todėl papildomai iš ieškovų prašė priteisti 38 400 Eur.

54. Kaip nurodė 2019-10-23 teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. K., kuris buvo UAB „Gobusus“ vadovas pasirašant Jungtinės veiklos sutartį su A. L., jis su ieškove A. L. susipažino tuomet, kai iš jos pirko 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, kad ieškovei pasirašyti pateiktą JVS ruošė UAB „Gobusus“ buhalterė. Minėtas liudytojas parodė, kad su ieškove jie darbų atlikimo sąmatų nebuvo sudarę, ieškovė pinigus mokėdavo avansu, su ieškove jis bendraudavo telefonu, prašydavo avansų, žodžiu pasakydavo, kokius darbus atliko, kokius planuoja atlikti. Darbai vyko etapais. Rašytinės ataskaitos ieškovei apie konkrečius atliktus statybos darbus nebuvo teikiamos. Liudytojas R. K. parodė, kad darbus atlikdavo, kol užtekdavo gauto avanso, tik pačioje pabaigoje, kai reikėjo pabaiginėti pastato fasadą, UAB „Gobusus“ iš savo lėšų nupirko apšiltinimo vatą, o dalis skalūno (2-3 paletės) ir 100 kv. m. lentų buvo likę nuo kito objekto, šios medžiagos buvo atvežtos ir padėtos į ieškovės sklypą. Liudytojo R. K. teigimu, po to, kai ieškovė nutraukė finansavimą, UAB „Gobusus“ papildomai pastato statybai išleido 10000 eurų savo lėšų. Liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad pastatą JVS pagrindu UAB „Gobusus“ statė neturėdamas statybos leidimo, liudytojo teigimu, ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma. Liudytojas patvirtino ir tai, kad architekto paslaugas buvo užsakęs UAB „Gobusus“, tačiau kodėl atsakovo pasamdytas architektas neparuošė dokumentų, reikalingų statybos leidimui gauti, paaiškinti negalėjo. Liudytojas R. K. parodė, kad darbai ieškovės sklype nebuvo vykdomi jau nuo 2017 m. birželio mėn. Liudytojas nurodė neatsimenantis, kada tiksliai ieškovė išreiškė norą parduoti pastatą. Su atsakovu V. G. R. K. nurodė susipažinęs tuomet, kai atsakovo V. G. darbuotojai darė Smėlio g. 50 namo fasadą. Liudytojas R. K. teigė, kad jis davė atsakovui V. G. G. L. telefono numerį ir po to jau jie bendravo tiesiogiai, R. K. teigė, kad jis į derybas dėl sklypo ir namo pardavimo nesikišo. Raktų nuo namo ieškovams grąžinęs nebuvo, raktus paliko brokeriui, kurį, atrodo, buvo pasamdęs atsakovas V. G.. Liudytojas R. K. nurodė, kad UAB „Gobusus“ po to, kai ieškovė pasirašė sutartis su atsakovu V. G., jokių veiksmų, susijusių su pastato statybos įteisinimu, neatliko.

55. Liudytojas G. L., ieškovų sūnus, apklaustas 2019-10-11 teismo posėdyje, parodė, kad R. K. statybos klausimais bendravo su jo mama A. L., jam mama tik pasakydavo, kiek pinigų pervesti. Liudytojas G. L. nurodė, kad jis gyveno Anglijoje, Londone, į Lietuvą buvo grįžęs tik 2016 m. gruodį ir po to tik 2017 m. rugpjūtį, todėl nematė, kaip vyksta statybos. 2017 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambino R. K. ir pasakė, kad sustabdytos statybos, nėra leidimo. 2017 m. rugpjūčio pabaigoje jis grįžo iš Anglijos į Lietuvą ir su mama vyko į Vilnių apžiūrėti statybų. Skambino R. K., bet jis pats atvykti negalėjo, atsiuntė darbuotoją, kuris juos įleido į pastatą, aprodė vidų. Buvo sienos, plokštės, apšiltinta, plėvelė uždėta; nebuvo nei santechnikos, nei elektros. Taip pat nebuvo nei grindų, nei sienų apdailos, nebuvo gręžinio, fasado, trinkelės nesudėtos, aplinka nesutvarkyta. Raktų juos įleidęs į namą žmogus jiems neperdavė, tik atrakino, leido apžiūrėti pastatą ir vėl užrakino. 2017 m. rugsėjo mėnesį atvykę su mama į Vilnių pasakė R. K., kad nori parduoti objektą. R. K. sakė, kad jokių problemų nėra, sutiko, kad namą parduotų. R. K. sakė, kad turi draugų, pažįstamų ir pats suras pirkėjų, todėl jis (G. L.) su mama pirkėjų neieškojo. Jau po kelių savaičių R. K. surado klientą, sakė turi draugą, kuris norėtų pirkti. Jie pasitarę R. K. pasakė kainą, nustatydami kainą jie tik norėjo, kad pasidengtų išlaidos, taip pat įvertino savo važinėjimus. Kainą pasakė R. K., kuris tą kainą turėjo perduoti pirkėjui. Liudytojas G. L. nurodė, kad jis V. G. niekada nėra nei matęs, nei su juo bendravęs.

56. Ieškovai ir atsakovas UAB „Gobusas“ byloje pripažino ir neginčijo, kad JVS numatytas tikslas nebuvo pasiektas, atsakovas UAB „Gobusus“ nepastatė pastato iki būklės, aptartos šalių sudarytoje JVS. Atsakovas UAB „Gobusus“ byloje pareikštu priešieškiniu neįrodinėjo, kad jis nagrinėjamu atveju įgijo teisę į pelną pagal JVS nuostatas. UAB „Gobusus“ patikslintu priešieškiniu teigė, kad UAB „Gobusus“ patirti statybos kaštai buvo didesni nei atsakovui sumokėjo ieškovai. Byloje nustatyta, kad nei vienos iš JVS šalių iniciatyva JVS sutartis nebuvo nutraukta. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai nusprendė nebaigtą statyti pastatą parduoti ir atsakovas UAB „Gobusus“ tokiam ieškovų sprendimui neprieštaravo. Priešingai, UAB „Gobusus“ vadovas R. K. pasiūlė surasti ir surado pastato pirkėją – savo pažįstamą V. G., kuriam tarpininkavo derinant su ieškovais žemės sklypo su nebaigtu statyti pastatu pirkimo-pardavimo sąlygas. Tiek ieškovė A. L., tiek atsakovas V. G. bei jo atstovas teisme patvirtino, kad jie tarpusavyje tiesiogiai iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo ir preliminariosios sutarties sudarymo nebendravo.