- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-2565-1097/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00543-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Pareiškėjas
- A. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl klaidos Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-268-97) ištaisymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. N. 2022 m. birželio 22 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas ištaisyti klaidą Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-268/1997, t. y. pakeisti ežero pavadinimą dalyje ,,nustatė“ iš ,,(duomenys neskelbtini)“ į ,,(duomenys neskelbtini)“. Teigė, kad nurodytas ežero pavadinimas prieštarauja teiginiui ,,žemė buvo viename gabale“ ir žemės sklypo planui, nes ,, (duomenys neskelbtini)“ (dabar – ,, (duomenys neskelbtini)“) ežeras nesiriboja su plane pavaizduotu pareiškėjo tėvo žemės sklypu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškimo netenkino.
3. Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-268/1997 pagal V. N. pareiškimą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, 1997 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. N, miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 30,57 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo ištaisyti šio teismo sprendimo aprašomojoje dalyje padarytą klaidą neteisingai nurodant ežero pavadinimą.
4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas A. N. nebuvo išnagrinėtoje byloje dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas po V. N. mirties, teismas nurodė, jog vien aplinkybė, kad pareiškėjas yra V. N. sūnus ar galimas įpėdinis, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas perėmė palikimą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją V. N. teisių perėmėju, todėl sprendė, jog pareiškėjas negali teikti pareiškimo dėl klaidos teismo sprendime ištaisymo.
5. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatytą teismo teisę ištaisyti sprendime padarytas klaidas teismo iniciatyva, vertino, ar teismo sprendime buvo padarytas pareiškėjo nurodomas rašymo apsirikimas. Teismas konstatavo nesant duomenų išvadai, kad teismas, 1997 m. birželio 3 d. sprendime aprašydamas pareiškėjos V. N. (jos atstovo) nurodomas aplinkybes, nurodė ne tą ežero pavadinimą, nei minėjo pareiškėja ar jos atstovas, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismas padarė rašymo apsirikimą. Be to, teismas pabrėžė, kad ežero pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ nurodomas tik sprendimo aprašomojoje dalyje, t. y. aprašant pareiškėjos reikalavimus, tuo tarpu sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse apie ežerą nepasisakyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad teismas 1997 m. birželio 3 d. sprendime tokios aplinkybės nenustatinėjo ir nevertino.
6. Teismas nurodė, kad 1997 m. birželio 3 d. teismo sprendime teismas ežero pavadinimo, kurį prašo ištaisyti pareiškėjas, nenustatė, t. y. pavadinimas minimas tik kaip nurodytas pareiškėjos (ar jos atstovo). Dėl to asmenys, kuriems minėtas teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes, negali remtis nurodytu ežero pavadinimu kaip teismo nustatyta aplinkybe. Teismo vertinimu, tokiu atveju rašymo apsirikimo taisymas nesukeltų asmenims jokių teisinių pasekmių. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjo nurodomo ežero pavadinimo sprendime ištaisymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. N. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir prašymą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui žodinio proceso tvarka, taip pat pranešti Generalinei prokurorei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismo nutartis grįsta melaginga informacija. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo motinai nuosavybės teisės į tėvo žemės sklypą neatkurtos dėl klaidingo ežero pavadinimo ir Švenčionių agrarinės reformos tarnybos viršininko padarytų klaidų braižant planą ir (duomenys neskelbtini) vienkiemio ribas, vietovės plane parodytą kelią sumaišius su upe. Pareiškėjas 2001 m. kreipėsi į teismą dėl klaidų ištaisymo, ne tik dėl ežero pavadinimo, bet ir dėl sklypo plano, ploto skaičiavimo. Tačiau klaidos nebuvo ištaisytos.
7.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad klaidų ištaisymas nesukeltų teisinių pasekmių. 1997 m. birželio 3 d. teismo sprendime nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas nuosavybės teise valdė 30,57 ha plynos žemės sklypą – be ariamos žemės, be miško, be pievų, be dalies ežero. Dėl to teismo sprendime neįrašyta dalis ežero sukelia paveldėtojams teisines pasekmes – dėl neteisingo sprendimo paveldėtojams iki šiol negrąžinta žemė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisakoma dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
9. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendime. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai atmetė prašymą ištaisyti klaidą nurodyto teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, padarytą įrašant neteisingą ežero pavadinimą.
10. Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalį, paskelbus bylos sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
11. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė ištaisyti klaidą Švenčionių rajono apylinkės teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendime, priimame civilinėje byloje Nr. 2-268/1997, kuriuo teismas nustatė juridinę reikšmę turinį faktą, kad B. N., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 30,57 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo ištaisyti šio teismo sprendimo aprašomojoje dalyje padarytą klaidą neteisingai nurodant ežero pavadinimą. Iš šios teismo sprendimo dalies matyti, kad teismas nustatė, jog pareiškėja (jos atstovas) nurodė, kad jos vyras B. N. iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teisėmis valdė 30,57 ha žemės plotą; pareiškėjos (jos atstovo) teigimu, ,,žemė buvo viename gabale, iš kurios apie 10 ha ariamos, o likusioji – miškas, pievos, dalis (duomenys neskelbtini) ežero“. Pareiškėjo teigimu, šioje vietoje turėjo būti nurodytas ,, (duomenys neskelbtini)“ ežeras, todėl jis prašė ištaisyti šį rašymo apsirikimą teismo sprendime. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė, konstatavęs nesant duomenų, jog teismas būtų padaręs rašymo apsirikimą.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.
14. Pirma, kaip minėta, CPK 276 straipsnyje įtvirtintas rašymo apsirikimų ištaisymo teismo sprendime institutas suteikia galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines rašybos klaidas. Dėl to tam, kad nagrinėjamu atveju būtų galima konstatuoti esant rašymo apsirikimą nurodant ežero pavadinimą minėtoje teismo sprendimo vietoje, t. y. aprašomojoje dalyje, kurioje aprašyti pareiškėjos paaiškinimai, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėja (ar jos atstovas) paaiškinimuose buvo nurodžiusi (minėjusi) kitą ežero pavadinimą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja (jos atstovas), duodama paaiškinimus teisme, būtų minėjusi kitą ežero pavadinimą, nei nurodytas teismo sprendime aprašant paaiškinimų turinį. Dėl to, nesant duomenų, patvirtinančių, jog asmenys teisme nurodė vieną ežero pavadinimą, o į teismo sprendimą įrašytas kitas, nėra pagrindo konstatuoti padarytą rašymo apsirikimą.
15. Antra, iš teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas nustatė juridinę reikšmę turinį faktą, kad B. N., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 30,57 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, teismas, 1997 m. birželio 3 d. sprendimo motyvuojamojoje bei rezoliucinėje dalyse nepasisakęs dėl ežero ar jo pavadinimo, tokios aplinkybės, susijusios su ežeru, jo dalimi ar pavadinimu, nenustatinėjo ir nevertino. Ežero pavadinimas, kurį prašo ištaisyti pareiškėjas, buvo minėtas teismo sprendime aprašant pareiškėjos (jos atstovo) paaiškinimus. Ši teismo sprendimo dalis nelaikytina nustatančia asmenų teises ar pareigas, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje pristatant asmens paaiškinimus paminėtas ežero pavadinimas negali būti laikomas teismo sprendimu nustatyta aplinkybe ir teisinių pasekmių nesukelia.
16. Trečia, iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas argumentuoja: jog pareiškėjo motinai nuosavybės teisės į tėvo žemės sklypą neatkurtos dėl klaidingo ežero pavadinimo ir Švenčionių agrarinės reformos tarnybos viršininko padarytų klaidų plane; jog 1997 m. birželio 3 d. teismo sprendime nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas nuosavybės teise valdė 30,57 ha plynos žemės sklypą – be ariamos žemės, be miško, be pievų, be dalies ežero, o tai, jog teismo sprendime neįrašyta dalis ežero, pareiškėjo teigimu, sukelia paveldėtojams teisines pasekmes, nes dėl neteisingo sprendimo paveldėtojams iki šiol negrąžinta žemė. Iš tokio pobūdžio argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas siekia ne ištaisyti neesminį rašymo apsirikimą teismo 1997 m. birželio 3 d. sprendime suklydus nurodant ežero pavadinimą, o patikslinti (detalizuoti) teismo sprendimą, nurodant juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo tėvas nuosavybės teise valdė ne tik žemę, bet ir dalį ežero. Tokio pobūdžio taisymas bei tikslinimas peržengia CPK 276 straipsnyje apibrėžtas aiškių rašymo apsirikimų taisymu galimas ribas, nes reikštų iš esmės naujų faktų nustatymą, kurių teismas sprendime nenustatė ir nesprendė. Aplinkybė, kad teismas, visiškai tenkindamas prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustatė faktą, kad B. N, miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos 22 d. asmeninės nuosavybės teise valdė 30,57 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), negali būti CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindu koreguojama taisant įsiteisėjusį teismo sprendimą ir nurodant (detalizuojant) aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisėmis į ežero dalį, žemės sklypo lokacija, šalia jo esančių objektų įvardijimu, pavadinimais ar kt., t. y. papildant teismo sprendimą aplinkybėmis, kurios teismo sprendimu nebuvo vertinamos ir nebuvo nustatytos.
17. Klausimai, susiję su nuosavybės teisės į žemę atkūrimu bei pareiškėjo argumentuojamu šio proceso (ne)tinkamumu, nėra šios bylos dėl rašymo apsirikimo teismo sprendime (ne)ištaisymo nagrinėjimo dalykas. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
18. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.