Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2016-06-09 · Byla Nr. A2.11.-309-876/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.11.-309-876/2016Nutarimas · 2016-06-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-676-327/20162016-07-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-09
Bylos Nr.
A2.11.-309-876/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06228-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Pažeidėjas
E. S.
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla: Nr. A2.11.-309-876/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06228-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 48.5. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 9 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui E. V., išnagrinėjo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., einančiam Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, 2016 m. sausio 6 d. posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau VTEK) pavedė atlikti (inicijuoti) tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti. Apie tai E. S. buvo informuotas 2016 m. sausio 8 d. komisijos raštu, nurodant tokios Komisijos pavedimo teisinį pagrindą, terminą per kurį pavedimas privalo būti įgyvendintas bei prievolę pateikti komisijai tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. S-312 informavo VTEK, kad jis išnagrinėjęs pateiktą informaciją ir atlikęs vidinį tyrimą, nenustatė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. veiksmų, kurie pažeistų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Tačiau joks tyrimas dėl I. C. nebuvo atliktas, tai yra nebuvo sudaryta komisija, nebuvo įvertintos skunduose nurodytos aplinkybės ar pateiktas teisinis I. C. veiklos vertinimas dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatų pažeidimo, kurį VTEK galėtų revizuoti.

Atsižvelgdama į tai, VTEK 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-409-(2.2) pakartotinai pavedė E. S. inicijuoti bei tinkamai atlikti tyrimą, o apie priimtus sprendimus, susijusius su nurodytų aplinkybių vertinimu, per vieną kalendorinį mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos informuoti VTEK, pateikiant tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.

Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius E. S. 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-617 VTEK informavo, kad jis gavęs pirmąjį pavedimą ir pateiktus anoniminius dokumentus, siekdamas bendradarbiauti, juose esamą informaciją ištyrė. Pakartotinai informavo, kad nenustatė jokios pagrįstos informacijos apie I. C. veiksmus, kurie pažeistų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. E. S. teigė atsisakantis pradėti tyrimą I. C. atžvilgiu ir prašantis atšaukti VTEK pavedimą.

Tokiu būdu E. S. nevykdė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisėtų reikalavimų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis) atlikti (inicijuoti) tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. veiksmų ir pateikti atlikto tyrimo išvadą bei visus ją pagrindžiančius dokumentus, nors jie būtini Komisijos pareigoms atlikti.

Šiuose E. S. veiksmuose yra požymiai pažeidimo, numatyto ATPK 187¹⁶ str. 1 d.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu E. S. nepripažino savo kaltės. Nurodė, kad VTEK persiuntė anoniminę medžiagą ir pateikė prašymą atlikti tyrimą dėl I. C. veiksmų. Tą medžiagą išnagrinėjo. Neradęs I. C. veiksmų, kurie pažeistų Viešų ir privačių interesų įstatymą, jis tuos faktus ištyrė. Kaltinamuose nebuvo jokių I. C. veiksmų. Tvirtinimai ir derinimai buvo atlikti jo, kaip administracijos darbuotojo. Nebuvo jokio pagrindo teigti, kad I. C. atliko kažkokius neteisingus veiksmus, kuriuos reikėtų tirti. Jis tuos dokumentus, kurie buvo perduoti, pridėjo prie rašto. Ištyrė visą informaciją ir nerado jokios sudėties, pateikė tai pagrindžiančius dokumentus. Etikos komisija mano, kad tyrimas buvo atliktas neteisingai, tiksliau ji parašė, kad tyrimas išvis neatliktas, nors tai yra ne tiesa. Pasak komisijos jis turėjo sudaryti komisiją ir pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tokiu atveju, jis tos teisės neturi, ji yra priskiriama tarnybai, tiksliau tai gali inicijuoti savivaldybės meras. Dėl šių veiksmų jis neturėjo teisinio pagrindo, todėl atsisakė vykdyti ir apie tai informavo komisiją. I. C. yra valstybės tarnautoja, tai valstybės tarnautojų atžvilgiu yra tik vienas tyrimas – tarnybinio nusižengimo. Dėl viešų ir privačių interesų konflikto yra tarnybinio nusižengimo tyrimas. Pagal Vietos savivaldos ir Valstybės tarnybos įstatymus ta kompetencija yra priskirta tam, kas priima valstybės tarnautoją į darbą. Jei jis būtų tai inicijavęs, tai būtų pažeidęs šituos įstatymus. Šiuo atveju tyrimą, kaip supranto, galėjo atlikti pats. Jam jį pavedė asmeniškai. Tyrimą atliko susipažinęs su pateikta informacija. Paėmė dokumentaciją, ją sulygino, kad tai neatitinka faktų ir pateikė išvadą. Nežino, kokia forma turi būti pateikta išvada. Reiktų įsigilinti į skundus ir pagal tą informaciją galima suprasti, kad tai yra tušti bendro pobūdžio kaltinimai, kurie nesiejami su jokiais konkrečiais veiksmais. Jis tai pats nustatė. Gavo medžiagą, pasižiūrėjo ir savo įgaliojimo ribose priėmė sprendimą, kurį išsiuntė. Jis nėra tyrėjas ir jo išsilavinimas yra visai kitas.

Atsakomybėn traukiamo E. S. atstovas advokatas E. V. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad E. S. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187¹⁶ str. 1 d., nes jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad matyti, E. S. veiksmuose nėra pažeidimo objektyviosios pusės, tai yra E. S. gavęs VTEK 2016 m. sausio 8 d. raštą nepraleisdamas įstatyme numatyto vieno mėnesio termino atlikto tyrimą bei išnagrinėjo VTEK rašte pateiktą informaciją ir 2016 m. vasario 12 d. informavos VTEK, kad nenustatė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. veiksmų, kurie pažeistų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimus. Kartu su minėta išvada, VTEK buvo pateikti visi ją pagrindžiantys dokumentai. VTEK nesutikdama su Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus E. S. 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. S-312 padaryta išvada, 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. S-409-(2.5) pakartotinai nurodė inicijuoti ir atlikti tyrimą dėl I. C. elgesio. Atsakydamas į minėtą VTEK pavedimą, Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius E. S. 2016 m. kovo 24 d. rašte dar kartą pažymėjo, kad toks tyrimas jau yra atliktas, o jo išvados 2016 m. vasario 12 d. raštu pateiktos VTEK. Be to, E. S. atkreipė dėmesį, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja I. C. yra valstybės tarnautoja ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas tarnybinio tyrimo inicijavimo teisė šio asmens atžvilgiu jam nesuteikta.

Nurodoma, kad įvertinus nurodytas faktines aplinkybe, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal savo kompetenciją įvykdė visus VTEK reikalavimus, tai yra atliko tyrimą, surašė išvadą, surinko išvadą pagrindžiančius įrodymus ir visą informaciją pateikė VTEK, todėl toks E. S. elgesys negali būti vertinamas kaip piktybiškas VTEK reikalavimų nevykdymas. Teigiama, kad veikos kvalifikavimas pagal ATPK 187 ¹⁶ str. 1 d. negalimas, nes E. S. pagal savo kompetenciją įvykdė visus VTEK reikalavimus. Tai, kad atlikto tyrimo apimtis ir išvados turinys netenkino VTEK, neturi ir negali būti laikomas kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Atkreipiamas dėmesys, kad nei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuostatos, nei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatos nereglamentuoja konkrečių tyrimo veiksmų ir nenustato reikalavimų tyrimo išvados turiniui, todėl subjektyvus ir deklaratyvus VTEK teiginys, kad joks tyrimas I. C. atžvilgiu apskritai nebuvo atliktas yra akivaizdžiai neteisingas.

Atkreipiamas dėmesys, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja I. C. yra valstybės tarnautoja, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Tad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl I. C. elgesio galėjo būti pradėtas tik Šakių rajono savivaldybės mero iniciatyva. Nurodom, kad E. S. net neturėjo teisės inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl I. C. elgesio, todėl VTEK reikalavimas būtent savivaldybės administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra neteisėtas, o neteisėtų reikalavimų nevykdymas negali užtraukti administracinė atsakomybės.

Taigi nurodoma, kad nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, darytina išvada, kad nėra pagrindo E. S. veiką kvalifikuoti pagal ATPK 187¹⁶ str. 1 d.

Susipažinus su bylos medžiagą, išklausius byloje dalyvaujančius asmenis, teismas konstatuoja, kad E. S. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187¹⁶ str. 1 d. Už šį pažeidimą yra traukiami asmenys, kurie nepateikia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reikalavimu informacijos, paaiškinimų, dokumentų, būtinų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijoms atlikti, kito teisėto šios komisijos reikalavimo nevykdymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 8 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 str. 1 d. pavedė atlikt tyrimą dėl Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. veiksmų. Taip pat VTEK nurodė apie priimtus sprendimus per vieną kalendorinį mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos informuoti VTEK, pateikiant tyrimo išvadą ir visus ją pagrindžiančius dokumentus.

Vyriausios tarnybinės komisijos etikos komisijos įstatymo 25 str. 1 d. nurodoma, kad VTEK gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai. Taigi VTEK neperžengdama savo kompetencijos ribų ir vadovaudamasi įstatymų reikalavimais pavedė atlikti tyrimą, ne E. S. asmeniškai, o kaip institucijos vadovui, tai yra Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kurio pavaldume dirba darbuotojas, dėl kurio veiksmų turi būti atliktas tyrimas. Vyriausios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 27 straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ar juridiniai asmenys VTEK reikalavimu privalo nedelsdami arba ne vėliau kaip iki jos nurodyto termino pabaigos pateikti informaciją, reikalingą VTEK pareigoms atlikti. Tai parodo, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius privalėjo atlikti tyrimą dėl I. C. viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje.

Praėjus nustatytam terminui E. S. Komisijai išsiuntė pranešimą, kuriame nurodo, kad išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atlikus vidinį tyrimą nenustatė I. C. veiksmų, kurie pažeistų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas. Taip pat pranešime konstatuojama, kad dėl kitų skunduose išdėstytų teiginių detalesnis tyrimas nebuvo atliekamas, nes nebuvo nustatytos tai pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai. Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigė, kad šis pateiktas pranešimas laikytinas atlikto tyrimo išvada, o VTEK prašo traukti atsakomybėn, nes jų netenkino pateiktos išvados formą. Teismas negali sutikti su tokiu vertinimu, nes reikia vertinti ne tik pateiktos išvados formą, tačiau ir patį atliktą tyrimą. E. S. tiek pateiktame dokumente, tiek posėdžio metu nurodė, kad jis atliko „vidinį tyrimą“, tačiau negalėjo išsamiai paaiškinti, kokio būdu, kokiomis priemonėmis šis tyrimas buvo atliktas. E. S. nurodė, kad jis susipažino su dokumentais ir pats nusprendė, kad pažeidimo nėra. Tai yra tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, nebuvo paimti asmenų paaiškinimai, nebuvo išsamiai analizuojami dokumentai. Kas akivaizdžiai matyti ir VTEK pateiktame pranešime. Teismas mano, kad tokie savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai parodo vengimą atlikti jam kitų institucijų pavestus uždavinius. Nes teismas sutinka, kad tiek pats tyrimo atlikimas, tiek pateiktas VTEK dokumentas, negali būti laikomi atlikto tyrimo pagrįsta ir motyvuota išvada, kuria tolimesnėje veikloje galėtų vadovautis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija. Iš pateikto dokumento nėra aišku, kokių veiksmų ėmėsi įstaigos direktorius atlikdamas tyrimą, kokios buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kokie dokumentai jas patvirtina arba paneigia, kokiais duomenis remiantis buvo padarytos išvados.

Posėdžio metu buvo nurodoma, kad nėra nustatyta tyrimo atlikimo procedūra, todėl pateiktą pavedimą E. S. sutapatino su tarnybinio nusižengimo tyrimu. Teismas taip pat negali sutikti su tokiu aiškinimu, nes Šakių rajono savivaldybės administracija būdama viešojo administravimo subjektu, pirmiausia gali vadovautis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo trečiame skirsnyje yra reglamentuota administracinė procedūra. Šio įstatymo 19 str. nurodoma, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. 21 straipsnyje nurodoma, kad vienas iš pagrindų pradėti administracinę procedūrą yra valstybės politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo pranešimas. Taip pat šiame įstatyme reglamentuoti tyrimo atlikimo būdai, terminai, sprendimo priėmimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad gavę VTEK pavedimą ir neturėdami duomenų, kokia turi būti tyrimo atlikimo procedūra, pirmiausia pagal analogiją turėjo vadovautis bendraisiais teisės aktais. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad pavedimas buvo gautas iš Vyriausios tarnybinės etikos komisijos ir dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo nustatymo, kas parodo, kad pagal analogiją turėjo vadovautis specialiajame Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme reglamentuota pranešimų tyrimo tvarka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausios tarnybinės etikos komisijos internetiniame tinklapyje yra skelbiami šios Komisijos atliktų patikrinimų sprendimai, su kuriais susipažinus matyti, kokie yra keliami reikalavimai tyrimams ir išvadoms.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. savo kaltę neigia motyvuodamas tuo, kad jis neturėjo įgaliojimų atlikti tyrimo dėl I. C. veiksmų. Nurodo, kad direktoriaus pavaduotoja yra valstybės tarnautoja, todėl galėjo būti atliktas tik tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d. nurodoma, kad tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Pagal Vietos savivaldos įstatymą administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas priima savivaldybės taryba. Teismas nesutinka su tokiu įstatymų aiškinimu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija administracijos direktoriui pavedė atlikti tyrimą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje. Šiuos santykius reglamentuoja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, o įstatymo vykdymo priežiūrą ir kontrolę atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnyje nurodoma, kad VTEK prižiūri, kaip įgyvendinamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima numatytus sprendimus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 1 str. nurodoma, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. O 2 str. nurodoma, kad valstybės tarnautojas yra asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje. Šioje byloje nurodoma, kad I. C. yra valstybės tarnautoja, tad pagal jos užimamas pareigas, ji yra Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo subjektas, todėl jos atžvilgiu gali būti atliekami tyrimai dėl jos veiksmų atitikties nurodyto įstatymo reikalavimus. Ir tai nėra tapatus tyrimas tarnybiniams nusižengimui pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus, nes nurodytoje situacijoje netiriamas tarnybinis nusižengimas, o gautas pranešimas apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Kaip matyti tokių interesų konflikto nustatymą reglamentuoja kiti įstatymai, nustatomos kitos procedūros.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad E. S. būdamas Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius padarė ATPK 187¹⁶ str. numatytą pažeidimą. Vadovaudamasi Vyriausios tarnybinės etikos įstatymo 25 straipsniu VTEK pavedė E. S. atlikti tyrimą, kaip įstaigos vadovui. Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 2 d. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, yra įstaigos vadovas. Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybėse nurodoma, kad pavaduotojas yra tiesiogiai pavaldus administracijos direktoriui. (b.l. 19). Kas parodo, kad pavedimas yra teisėtas, atitinkantis įstatymų reikalavimus, o Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius yra tinkamas subjektas komisijos pavedimams vykdyti. Tuo tarpu išnagrinėtos aplinkybės parodo, kad administracijos direktorius nevykdė VTEK reikalavimų, nes pateikti duomenys neįrodo, kad buvo atliktas išsamus ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis tyrimas, nebuvo išsamiai ištirtos visos skunduose nurodytos aplinkybės, nebuvo pateikta išsami, argumentuota ir ištirtomis aplinkybėmis pagrįsta išvada. Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo 2016 m. kovo 14 d. rašte (b.l. 15) detalizavo, kad tyrimas neatliktas, nebuvo sudaryta komisija, nebuvo įvertintos skunduose nurodytos aplinkybės, nepateiktas teisinis veiklos vertinimas, tačiau administracijos direktorius nesidomėjo, nesiaiškino, kokie yra trūkumai, nesiėmė priemonių juos pašalinti. Atvirkščiai VTEK buvo išsiųstas raštas, kuriame administracijos direktorius konstatavo, kad VTEK pakartotinis reikalavimas iš teisinio virsta į politinį, nurodė, kad atsisako pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir paprašė atšaukti Komisijos pavedimą atlikti tyrimą. (b.l. 16). Tokie administracijos direktoriaus veiksmai laikytini piktybiškais, neatitinkančiais įstatymų reikalavimų, bei laikytini pavedimų nevykdymu.

E. S. išsakyta nuomonė, kad jis yra ne teisininkas ir galimai netinkamai aiškina įstatymus, negali pateisinti jo neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakomybėn traukiamas asmuo yra Savivaldybės administracijos direktorius – įstaigos vadovas. Neatsižvelgiant į ten dirbančių asmenų profesijas, įstaigai vienas iš keliamų reikalavimų yra vykdyti teisėtą ir įstatymų reikalavimus atitinkančią veiklą. Įstaigos vadovui yra keliami dideli profesiniai reikalavimai. Būdamas įstaigos vadovas jis turi pavaldžius pareigūnus, kurie privalo padėti teisingai suprasti, aiškinti įstatymų reikalavimus, ir teisingai juos taikyti. Už šio pažeidimo padarymą administracijos direktorius traukiamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip įstaigos atstovas. Tokiu atveju vertinama ne fizinio asmens galimybė teisingai taikyti įstatymus, o visos įstaigos veiklos teisėtumas. Todėl vieno asmens (nors ir administracijos direktoriaus) teisinių žinių trūkumas negali pateisinti visos įstaigos vykdomų veiksmų teisėtumo trūkumus.

Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, teismo posėdžio metu duotus parodymus, laikytina kad yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, jog E. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187¹⁶ str. 1 d.

Pažeidėjo kaltė taip pat įrodyta administracinės bylos medžiaga: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pranešimas (b.l.1-2), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 3-5), pavedimas (b.l.6), Šakių rajono savivaldybės administracijos atsakymas ir jo priedai (b.l.7-14), pakartotinis pavedimas (b.l. 15), savivaldybės atsakymas (b.l. 16), VTEK posėdžio protokolo išrašas (b.l. 17-18). Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas (b.l. 19-20).

Teismo posėdžio metu buvo pateikti dokumentai – Šakių rajono savivaldybės antikorupcijos komisijos posėdžio protokolas, Šakių rajono savivaldybės administracijos pranešimas Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai, paaiškinimas. Teismas laiko, kad šie dokumentai neturi reikšmės inkriminuojama pažeidimui, nes antikorupcinės komisijos posėdžio protokolas ir pranešimas patvirtina, kad buvo kreiptasi į Komisiją dėl tyrimo pradėjimo. O I. C. paaiškinimas buvo pateiktas Vyriausiajai etikos komisijai 2016 m. balandžio 27 d., tai yra jau komisijai pačiai pradėjus tyrimai, kai jų pavedimo neįvykdė savivaldybės administracija.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ši E. S. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187¹⁶ str. 1 d. E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo aplinkybių sudėtingumą, į pažeidėjo asmenybę, ir už padarytą pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta 150 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 187¹⁶ str. 1 d., 286 str., teismas,

nutaria:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187¹⁶ str. 1 d., ir skirti 150 Eur (šimto penkiasdešimt Eur) baudą

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Judita Sungailaitė