Kauno apygardos teismo sprendimas

2016-07-25 · Byla Nr. ATP-676-327/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-06-09Marijampolės apylinkės teismas
  2. Apeliacija2016-07-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2016-07-25
Bylos Nr.
ATP-676-327/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-06228-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-676-327/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-06228-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 25 d.KaunasKauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis nevykdė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisėtų reikalavimų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis) atlikti (inicijuoti) tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) pavaduotojos I. C. veiksmų ir pateikti atlikto tyrimo išvadą bei visus ją pagrindžiančius do­ku­men­tus, nors jie būtini Komisijos pareigoms atlikti.Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutarimu E. S. pripažino padarius ad­ministracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos admi­nis­tra­cinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje ir skyrė 150 Eur baudą. E. S. atstovas advokatas E. V. skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teis­mo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog E. S., gavęs Vyriausiosios tar­ny­binės etikos komisijos (toliau VTEK) raštą, nepraleisdamas įstatyme numatyto vieno ka­lendorinio mėnesio termino, atliko tyrimą bei išnagrinėjo VTEK rašte pateiktą in­for­ma­ciją ir 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VTEK apie tai, kad I. C., eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, netvirtino savo pačios parengtų (pradėtų rengti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų. Taigi, E. S., išnagrinėjęs iš VTEK gautą informaciją, 2016 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pavaduotoja I. C. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų. Kartu su šia išvada, E. S. VTEK pateikė ir visus ją pagrindžiančius įrodymus. Šią išvadą E. S. pagrindė objektyviais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas projektas patvirtintas ne I. C., bet Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus. Taip pat minėta išvada buvo grindžiama ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kokių veiksmų ėmėsi įstaigos direktorius atlikdamas tyrimą, kokios buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kokie dokumentai jas patvirtina arba paneigia, kokiais duomenis remiantis buvo padarytos išvados, yra nepagrįsta. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, teismas ne tik kad netinkamai įvertino byloje susirinktus įrodymus ir faktines ap­linkybes, bet ir nenurodęs konkrečių teisės aktų nuostatų, padarė nemotyvuotą išvadą, kad nebuvo atliktas išsamus ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis tyrimas. Apelianto nuo­mo­ne, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju buvo įvykdyti visi VTEK reikalavimai, t. y. buvo atliktas tyrimas, surašyta išvada, surinkti tokią išvadą pa­grin­džiantys įrodymai ir visa informacija pateikta VTEK. Tai, kad atlikto tyrimo išvados turinys netenkino VTEK, advokato teigimu, neturi ir negali būti laikomas kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis šis ty­ri­mas buvo atliktas, E. S. išvados yra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl tokios išvados laikyti neatitinkančia teisės aktų reikalavimų nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas pažymi ir tai, kad net ir sudarius komisiją, apklausus asmenis, ar paėmus as­menų paaiškinimus, kaip skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada nebūtų paneigta.Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo gautas asmens skundas ar pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinio sprendimo, todėl ir taikyti administracinę procedūrą, numa­ty­tą Viešojo administravimo įstatyme, nebuvo jokio pagrindo, nes šio įstatymo 19 straips­nio 2 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros dalyviai yra asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą. Skunde taip pat pažymėta, jog net ir su­tikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atlikdamas tyrimą privalėjo vadovautis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme reglamentuota pranešimų tyrimų tvarka, matyti, kad šios tvarkos apeliantas nepažeidė, nes Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nėra numatyta, kad atliekant tyrimą privalo būti sudaryta ko­mi­sija, apklausiami asmenys ar paimami asmenų paaiškinimai, kaip skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas.Advokato teigimu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas yra tarnybinis nusižengimas, todėl tokio pobūdžio tyrimai privalo būti atliekami laikantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, o ne kaip teigia teismas, kad interesų konflikto nustatymą reglamentuoja kiti įstatymai, nustatomos kitos procedūros, tačiau kokie tie kiti įstatymai ir kitos procedūros, teismas nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės admi­nis­tra­cijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas priima savivaldybės taryba, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl I. C. elgesio, atstovo teigimu, galėjo būti pradėtas tik (duomenys neskelbtini) mero iniciatyva, o ne kaip teigia pirmosios instancijos teismas ir VTEK - savivaldybės administracijos di­rektoriaus iniciatyva. Taigi, įvertinus minėtas įstatymų nuostatas, matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. net neturėjo teisės inicijuoti tarny­bi­nio nusižengimo tyrimo dėl I. C. elgesio, todėl VTEK reikalavimas būtent savi­valdybės administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo netei­sė­tas, o neteisėtų reikalavimų nevykdymas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį.Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pa­reiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vado­vau­damasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šal­ti­nių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagri­nė­ja­mi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.E. S. nubaustas pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsa­komybė už nepateikimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reikalavimu informacijos, pa­aiš­kinimų, dokumentų, būtinų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijoms atlikti, kito teisėto šios komisijos reikalavimo nevykdymą. Šiame straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvir­tinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, kurio 18 straipsnyje nustatytos VTEK teisės. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teisė gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų visą rei­kia­mą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, taip pat nemokamai gauti informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų, reikalingą VTEK pareigoms atlikti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. padarė administracinį teisės pa­žei­dimą, numatytą ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuo yra grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus ir padarė fak­ti­nes aplinkybes atitinkančias išvadas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. S. laiku pateikė išvadą VTEK, pateikė minėtą išvadą pagrindžiančius duomenis, todėl įstatymų nepažeidė. Atmesdamas šiuos skundo argu­men­tus, aukštesniosios instancijos teismas pritaria skundžiamo nutarimo išvadoms ir pažymi, jog ty­rimo metu nebuvo apklausti asmenys, nebuvo paimti asmenų paaiškinimai, nebuvo išsamiai de­talizuoti dokumentai. Iš pateikto dokumento nėra aišku, kokių veiksmų ėmėsi įstaigos direktorius atlikdamas tyrimą, kokios buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kokie dokumentai jas patvirtina arba paneigia, kokiais duomenimis remiantis padarytos išvados. Skundo argumentas, jog nepri­klausomai nuo to kokiomis priemonėmis šis tyrimas buvo atliktas, E. S. išvados yra pa­grįstos objektyviais duomenimis, atmetamas kaip deklaratyvus. Šiuo metu neįmanoma įvertinti, kokios galėjo būti tyrimo išvados, jei būtų buvę atliktos aukščiau paminėtos procedūros, t. y. as­menų apklausos, detalizuoti dokumentai ir kt. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl neiš­samiai atlikto tyrimo Komisija 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai pavesdama E. S. inicijuoti bei tinkamai atlikti tyrimą, įvardino nustatytus trūkumus: „joks tyrimas dėl I. C. nebuvo atliktas, t. y. nebuvo sudaryta komisija, nebuvo įvertintos skunduose nu­ro­dytos aplinkybės ar pateiktas teisinis I. C. veiklos vertinimas dėl galimo Viešųjų ir pri­vačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatų pažeidimo, kurį Komisija ga­lėtų revizuoti“, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, minėti trūkumai pašalinti nebuvo.Skunde taip pat teigiama, jog (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. net neturėjo teisės inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl I. C. elgesio, todėl VTEK reikalavimas būtent savivaldybės administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusi­žen­gi­mo tyrimą buvo neteisėtas. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, teismas pažymi, jog pagal Vy­riausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnį, Komisija gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės insti­tu­ci­jos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar sa­vi­val­dybės institucijai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straips­nio 1 dalyje nustatyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuos­tatas, kontroliuoja: 1) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 2) atitinkamų valstybės ar sa­vi­valdybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Pažymėtina, kad Lietuvos Res­pub­likos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas, taigi E. S., prie­šingai nei teigiama skunde, turėjo teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad E. S. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas nutartyje aptartais įrodymais, pirmosios ins­tancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Viktoras Preikšas