- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-676-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06228-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis nevykdė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teisėtų reikalavimų (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktas, 25 straipsnio 2 dalis, 27 straipsnio 1 dalis) atlikti (inicijuoti) tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) pavaduotojos I. C. veiksmų ir pateikti atlikto tyrimo išvadą bei visus ją pagrindžiančius dokumentus, nors jie būtini Komisijos pareigoms atlikti.Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutarimu E. S. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje ir skyrė 150 Eur baudą. E. S. atstovas advokatas E. V. skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą E. S. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog E. S., gavęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau VTEK) raštą, nepraleisdamas įstatyme numatyto vieno kalendorinio mėnesio termino, atliko tyrimą bei išnagrinėjo VTEK rašte pateiktą informaciją ir 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo VTEK apie tai, kad I. C., eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, netvirtino savo pačios parengtų (pradėtų rengti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų. Taigi, E. S., išnagrinėjęs iš VTEK gautą informaciją, 2016 m. vasario 12 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) pavaduotoja I. C. nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo reikalavimų. Kartu su šia išvada, E. S. VTEK pateikė ir visus ją pagrindžiančius įrodymus. Šią išvadą E. S. pagrindė objektyviais duomenimis, t. y. (duomenys neskelbtini) 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas projektas patvirtintas ne I. C., bet Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus. Taip pat minėta išvada buvo grindžiama ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš 2016 m. vasario 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aišku, kokių veiksmų ėmėsi įstaigos direktorius atlikdamas tyrimą, kokios buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kokie dokumentai jas patvirtina arba paneigia, kokiais duomenis remiantis buvo padarytos išvados, yra nepagrįsta. Skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju, teismas ne tik kad netinkamai įvertino byloje susirinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, bet ir nenurodęs konkrečių teisės aktų nuostatų, padarė nemotyvuotą išvadą, kad nebuvo atliktas išsamus ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis tyrimas. Apelianto nuomone, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju buvo įvykdyti visi VTEK reikalavimai, t. y. buvo atliktas tyrimas, surašyta išvada, surinkti tokią išvadą pagrindžiantys įrodymai ir visa informacija pateikta VTEK. Tai, kad atlikto tyrimo išvados turinys netenkino VTEK, advokato teigimu, neturi ir negali būti laikomas kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepriklausomai nuo to, kokiomis priemonėmis šis tyrimas buvo atliktas, E. S. išvados yra pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl tokios išvados laikyti neatitinkančia teisės aktų reikalavimų nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantas pažymi ir tai, kad net ir sudarius komisiją, apklausus asmenis, ar paėmus asmenų paaiškinimus, kaip skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada nebūtų paneigta.Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo gautas asmens skundas ar pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinio sprendimo, todėl ir taikyti administracinę procedūrą, numatytą Viešojo administravimo įstatyme, nebuvo jokio pagrindo, nes šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinės procedūros dalyviai yra asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą. Skunde taip pat pažymėta, jog net ir sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas atlikdamas tyrimą privalėjo vadovautis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme reglamentuota pranešimų tyrimų tvarka, matyti, kad šios tvarkos apeliantas nepažeidė, nes Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme nėra numatyta, kad atliekant tyrimą privalo būti sudaryta komisija, apklausiami asmenys ar paimami asmenų paaiškinimai, kaip skundžiamame nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas.Advokato teigimu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas yra tarnybinis nusižengimas, todėl tokio pobūdžio tyrimai privalo būti atliekami laikantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, o ne kaip teigia teismas, kad interesų konflikto nustatymą reglamentuoja kiti įstatymai, nustatomos kitos procedūros, tačiau kokie tie kiti įstatymai ir kitos procedūros, teismas nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas priima savivaldybės taryba, todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl I. C. elgesio, atstovo teigimu, galėjo būti pradėtas tik (duomenys neskelbtini) mero iniciatyva, o ne kaip teigia pirmosios instancijos teismas ir VTEK - savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Taigi, įvertinus minėtas įstatymų nuostatas, matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. net neturėjo teisės inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl I. C. elgesio, todėl VTEK reikalavimas būtent savivaldybės administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo neteisėtas, o neteisėtų reikalavimų nevykdymas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį.Vyriausioji tarnybinė etikos komisija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas atmetamas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.E. S. nubaustas pagal ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už nepateikimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos reikalavimu informacijos, paaiškinimų, dokumentų, būtinų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijoms atlikti, kito teisėto šios komisijos reikalavimo nevykdymą. Šiame straipsnyje numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu, kurio 18 straipsnyje nustatytos VTEK teisės. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teisė gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus ir kitus dokumentus, taip pat nemokamai gauti informaciją iš valstybės ar žinybinių registrų, reikalingą VTEK pareigoms atlikti.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuo yra grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. S. laiku pateikė išvadą VTEK, pateikė minėtą išvadą pagrindžiančius duomenis, todėl įstatymų nepažeidė. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, aukštesniosios instancijos teismas pritaria skundžiamo nutarimo išvadoms ir pažymi, jog tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, nebuvo paimti asmenų paaiškinimai, nebuvo išsamiai detalizuoti dokumentai. Iš pateikto dokumento nėra aišku, kokių veiksmų ėmėsi įstaigos direktorius atlikdamas tyrimą, kokios buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kokie dokumentai jas patvirtina arba paneigia, kokiais duomenimis remiantis padarytos išvados. Skundo argumentas, jog nepriklausomai nuo to kokiomis priemonėmis šis tyrimas buvo atliktas, E. S. išvados yra pagrįstos objektyviais duomenimis, atmetamas kaip deklaratyvus. Šiuo metu neįmanoma įvertinti, kokios galėjo būti tyrimo išvados, jei būtų buvę atliktos aukščiau paminėtos procedūros, t. y. asmenų apklausos, detalizuoti dokumentai ir kt. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog dėl neišsamiai atlikto tyrimo Komisija 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pakartotinai pavesdama E. S. inicijuoti bei tinkamai atlikti tyrimą, įvardino nustatytus trūkumus: „joks tyrimas dėl I. C. nebuvo atliktas, t. y. nebuvo sudaryta komisija, nebuvo įvertintos skunduose nurodytos aplinkybės ar pateiktas teisinis I. C. veiklos vertinimas dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymų nuostatų pažeidimo, kurį Komisija galėtų revizuoti“, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, minėti trūkumai pašalinti nebuvo.Skunde taip pat teigiama, jog (duomenys neskelbtini) direktorius E. S. net neturėjo teisės inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl I. C. elgesio, todėl VTEK reikalavimas būtent savivaldybės administracijos direktoriui pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo neteisėtas. Atmesdamas šiuos skundo argumentus, teismas pažymi, jog pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsnį, Komisija gali perduoti gautą pranešimą ištirti ir priimti sprendimą, ar asmuo pažeidė (nepažeidė) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas (nuostatų), valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja: 1) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija; 2) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas, taigi E. S., priešingai nei teigiama skunde, turėjo teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad E. S. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 187¹⁶ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodytas nutartyje aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas, taigi priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
E. S. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinio skundo netenkinti ir Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.