Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-138-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-07-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-27
Bylos Nr.
2A-138-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-01588-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Antanas Rudzinskas, Liuda Uckienė
Ieškovas
V. P., A. P.
Atsakovas
R. Paknio
Kategorijos
  • 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-138-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-01588-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.2; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Liudos Uckienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. P. ir A. P. ieškinį atsakovui R. Paknio leidyklai dėl įpareigojimo pertvarkyti statinį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovą R. Paknio leidyklą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo atstatyti jiems priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ugniasienę bei pertvarkyti antrojo aukšto išorės sieną taip, kad ši nebūtų užleista ant ieškovams priklausančio namo ugniasienės. Nurodė, kad atsakovas, gavęs ieškovų sutikimą jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, įrengė 2-ąjį aukštą ir mansardą. Ieškovams pradėjus vykdyti jiems priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, paaiškėjo, kad atsakovui priklausančio statinio antrame ir mansardiniame aukštuose buvusi ugniasienė buvo išgriauta vykdytos rekonstrukcijos metu, vietoje mansardinio aukšto pastatytas antrasis aukštas, o virš jo – mansardinis aukštas. Naujai pastatytų aukštų sienos buvo paslinktos ir užstatytos ant ieškovams priklausančio namo pirmojo aukšto ugniasienės, tokiu būdu neteisėtai sujungiant ieškovams ir atsakovui priklausančius statinius, nors tarp šių statinių turi būti 2 atskiros ugniasienės (kiekviena 14 cm storio). Dėl tokių atsakovo atliktų veiksmų buvo pažeistos ieškovų kaip jų namo savininkų teisės ir teisėti interesai, ieškovams priklausantis turtas gali būti sugadintas, nes apkrovus ieškovams priklausančią ugniasienę atsiranda galimybė atsirasti plyšiams ne tik pirmo aukšto išorės sienoje, bet ir ieškovams priklausančio namo negyvenamojoje palėpėje pastatytoje ugniasienėje.

Atsakovas R. Paknio leidykla su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės neteisingos. (duomenys neskelbtini) esančio namo dalis, pažymėta Nr. 18 ir priklausanti atsakovui, ir šio namo dalis, pažymėta Nr. 20-2, priklausanti ieškovams, ugniasienių, skiriančių pastato dalis, neturėjo. Atsakovas 2002 m. birželio mėn. įsigijęs nuosavybėn patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , parengė projektą dėl antrojo aukšto įrengimo ir patalpų mansardoje pagal išduotas sąlygas, gavęs ieškovų sutikimą dėl rekonstrukcijos. Tuo pagrindu buvo išduotas leidimas statybai ir rekonstrukcija atlikta laikantis patvirtinto projekto, ką patvirtino statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisija, leisdama statinį naudoti po rekonstrukcijos. Įrengiant antrajame aukšte ir mansardoje patalpas, kurių anksčiau nebuvo, buvo suprojektuota šiuose aukštuose įrengti vieną, o ne dvi, kaip teigia ieškovai, ugniasienę. Pradėjus atsakovui priklausančių patalpų rekonstrukciją ir iš esmės baigus pagrindinius darbus 2004 m. rudenį, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) , ieškovams nepriklausė, tuo metu jos priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovai minėtas patalpas įsigijo 2005 m. (įregistruota viešame registre 2005-08-08). Taigi atsakovas, rekonstruodamas patalpas, negalėjo pažeisti ieškovų teisių.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovai neįvykdė CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti, jog atsakovas, rekonstruodamas administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) , pažeidė atsakovų - gretimo pastato savininkų teises arba normatyvinius statybos techninius dokumentus, todėl atsakovas neturi prievolės pertvarkyti administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) taip, kaip to siekia ieškovai. Teismas nurodė, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008 06 06 rašte Nr. (7.12)2-1750 išdėstyti teiginiai leidžia spręsti tik apie pastato (duomenys neskelbtini) , ugniasienės būklę, ir iš šiame rašte dėstomų samprotavimų apie tai, kad apžiūrėjus pastato (duomenys neskelbtini) pastogės patalpas, matosi tik viena ugniasienė, o tuo tarpu 2005 m. pastato (duomenys neskelbtini) matavimų, konstrukcinių tyrinėjimų byloje pažymėta, jog „...dvi ugniasienės skiria abu pastatus...“, yra nelogiška spręsti, kad atsakovo pastato ugniasienė buvo išgriauta ar atsakovo antrojo aukšto išorės siena yra užleista ant ieškovams priklausančio namo ugniasienės. Toks dokumentas, teismo vertinimu, pagrįstas nelogiškais samprotavimais, o ne išsamiu faktinių aplinkybių ištyrimu, neįrodo atsakovo veiksmų, pažeidžiančių ieškovų nuosavybės teises. Taip pat į bylą nėra pateikta įrodymų apie aptartame dokumente nurodytų normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo faktų patvirtinimą. Teismas, be to, nurodė, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos dokumentai nėra skirti pastatų savininkų teisių turiniui atskleisti ar nuosavybės teisių pažeidimams fiksuoti ir neįrodo ieškovų nuosavybės teisių pažeidimo fakto

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 09 18 raštas Nr. (100)11.55-108 ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) išorinės sienos, esančios sąlytyje su namu Nr. 18, tyrimo ataskaita yra tarpusavy glaudžiai susiję dokumentai, kadangi pirmasis remiasi antruoju, tačiau jais negalima remtis dėl juose esančių duomenų akivaizdaus prieštaravimo pačių ieškovų pateiktiems jiems ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastatų konstrukcijų duomenims. Neįvertinus teisingo greta esančių pastatų sienų storio, neįmanoma padaryti teisingų išvadų apie pastato Nr. 18 antrojo aukšto išorinės sienos vietą.

Teismas nustatė, kad atsakovui priklausantis bei rekonstruotas namas buvo pripažintas tinkamu naudoti aktu, šis administracinis aktas yra galiojantis, ieškovai nėra jo nuginčiję, tai yra oficialus rašytinis įrodymas, paneigiantis ieškovų tvirtinimą, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus, ieškovų nuosavybės teises ar normatyvinius statybos techninius dokumentus pažeidžiančius veiksmus. Nei Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos, nei šiuo metu jau neegzistuojanti institucija- Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neinicijavo rekonstruoto atsakovo administracinio pastato pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo ar panaikinimo procedūrų.

Šalies argumentai

Ieškovai apeliaciniu skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o netenkinus šio prašymo – priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas ieškinys. Ieškovai taip pat pateikė prašymą iškviesti liudytoju buvusį UAB „Statybų rangovas“ darbų vadovą G. P..

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, tirdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008-06-06 raštą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-18 raštą bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išorinės sienos, esančios sąlytyje su namu Nr. 18, tyrimo ataskaitą, rėmėsi ne teisiniais argumentais, o vertino teiginių logiškumą. Dėl to, kad sprendime teismas nenurodė teisinių argumentų, buvo pažeisti CPK įtvirtinti teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai vertinti byloje įrodinėjamas aplinkybes, taip pat kurias aplinkybes pateikti rašytiniai įrodymai galėtų patvirtinti ar paneigti.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog teismas neatsižvelgė į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008-06-06 rašte nurodytą aplinkybę, jog apžiūrėjus minėto pastato (duomenys neskelbtini), pastogės patalpas, matosi tik viena ugniasienė, ir į tai, kad 2005 m. gretimus ieškovams ir atsakovui priklausančius pastatus skyrė dvi ugniasienės, o tokios aplinkybės patvirtina, kad būtent atliktų rekonstrukcijos metu (laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2006 m.) viena ugniasienė buvo išgriauta, tokiu būdu pažeidžiant ieškovų teises ir teisėtus interesus, t.y. padidinus tikimybes, kad ieškovams priklausantis turtas galės būti sugadintas. Dėl nurodyto teismo sprendimas yra netikslus.

Be to, teismas, turėdamas abejonių dėl vienų ar kitų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomų aplinkybių ar nustatytų netikslumų, turėjo teisę CPK 212 str. pagrindu skirti ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes.

Šalies argumentai

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog Vilniaus Gedimino technikos universiteto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , išorinės sienos, esančios sąlytyje su namu Nr. 18, tyrimo ataskaitoje padaryta išvada neva neteisingais duomenimis. Nurodo, jog liudytojas A. Č., parengęs minėtą ataskaitą, paaiškino teisme, kokius tyrimo veiksmus atliko ir kuo remdamasis pateikė ataskaitą. Išvadoje nurodyta, kad dabar esančios ugniasienės sudėtis ir storis neatitinka brėžiniuose nurodytų minėtų pastatų sienų storių, dėl to teismas nepagrįstai tik formaliai įvertino šių namų sienų storius, neįvertindamas faktinės situacijos pagal atliktus gręžimus. Šie liudytojo parodymai panaikina bet kokias abejones dėl pastatų Nr. 18 ir Nr. 20 sąlyčio, juos skiriančių sienų storio ir atsakovui priklausančio pastato antrojo aukšto sienos užslinkimo ant apeliantams priklausančio gyvenamojo namo ugniasienės, tačiau jie nepagrįstai nebuvo įvertinti kaip ir minėta ataskaita.

Teismo sprendime klaidingai nurodyta, jog 2006-01-31 administraciniu aktu atsakovui priklausantis pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti ir kad šis aktas nėra nuginčytas, todėl yra oficialus įrodymas paneigiantis apeliantų argumentus apie atsakovo atliktus kokius nors neteisėtus veiksmus, susijusius su apeliantų nuosavybės teisių pažeidimais. Nurodo, kad ieškovai pasinaudojo įstatyme numatyta teise pasirinkti jų pažeistų teisių gynimo būdą, jie nusprendė vadovautis daiktinės teisės nuostatomis, reikšti negatorinį ieškinį, tačiau jie nesiekė panaikinti administracinio akto, kuriuo pastatas Nr. 20 pripažintas tinkamu naudoti. Tuo tarpu teismas visiškai neaiškino daiktinės teisės normų, kuriomis ieškovai grindė savo reikalavimą, apsiribojo paviršutinišku aplinkybių tyrimu.

Teismui nagrinėjant bylą daugiau kaip 2,5 metų, kuri nėra sudėtinga teisės aiškinimo ir taikymo prasme, buvo pažeisti CPK 7 str. įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai. Be to, procesas buvo nepagrįstai vilkinamas ne dėl apeliantų kaltės. Teismas, pasak apeliantų, nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nepagrįstai atmetė apeliantų atstovo teismo posėdžio metu pateiktą prašymą iškviesti liudytoju UAB „Statybų rangovas“ darbų vadovą G. P., kuris dirbo įmonėje atsakovui atliekant rekonstrukcijos darbus. Jo įrodymai galėjo turėti esminės reikšmės sprendimui šioje byloje priimti.

Atsiliepimas

Atsakovas R. Paknio leidykla atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti atkartodamas atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje kilo ginčas dėl netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, taikymo ir reikalavimų, keliamų teismo sprendimo surašymui, nesilaikymo.

Ieškovai ir atsakovas yra gretimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (atsakovo nuosavybė) ir (duomenys neskelbtini) (bendroji jungtinė ieškovų nuosavybė) savininkai (I t., b. l. 14- 17), ieškovai pastatą nuosavybės teise valdo nuo 2005-06-02, atsakovas – nuo 2002-06-21. Atsakovui 2004-06-16 buvo išduotas statybos leidimas Nr. NR/788/04-0826 administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) , rekonstrukcijai (prie bylos prijungtoje projektinėje dokumentacijoje). 2006-01-31 rekonstruotas pastatas pripažintas tinkamu naudotis (I t., b. l. 177, 178).

Ieškovai nurodė, kad šios rekonstrukcijos metu atsakovas pažeidė projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, taip pat pažeidė ieškovų kaip gretimo pastato savininkų teises, todėl prašė teismo įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti atsakovui priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini) , ugniasienę bei pertvarkyti antro aukšto išorės sieną taip, kad ši nebūtų ant ieškovams prikalančio namo ugniasienės.

Teismui netenkinus ieškovų ieškinio, apeliaciniu skundu jie nurodo, kad netinkamai vertindamas bylos įrodymus, netenkindamas ieškovų prašymo apklausti liudytoją, teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, taip pat nurodo, kad teismas surašydamas teismo sprendimą nesilaikė reikalavimų teismo sprendimo surašymui. Su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.

Ieškovai aplinkybę, kad atsakovas rekonstruoto administracinio pastato mansardos ugniasienę pasistatė ant atsakovų namo išorinės sienos, įrodinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008-06-06 raštu Nr. (7.12)2-1750 (I t., b. l. 11), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008-09-18 raštu Nr. (100)11.55-108 (I t., b. l. 12,- kopija) ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) išorinės sienos, esančios sąlytyje su namu Nr. 18, tyrimo ataskaita (I t., b. l. 86- 99).

Pirmos instancijos teismas, kaip ir reikalauja CPK 270str. 4 d. 2 ir 3 p., nurodytus ieškovų pateiktus į bylą dokumentus įvertino, juos išanalizuodamas ir išdėstė argumentus, dėl kurių teismas jų nelaikė pagrindžiančiais ieškovų nurodyto, kad atsakovas mansardos ugniasienę pasistatė ant ieškovų namo išorinės sienos.

Kolegija sutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais dėl trijų dokumentų įvertinimo ir teismo išvados, kad jie neįrodo, jog atsakovo rekonstrukcija atlikta nukrypstant nuo rekonstrukcijos projekto, kuriam įgyvendinti ir buvo išduotas statybos leidimas Nr. NR/788/04-0826 (bylos priedas).

Taip pat teismas pagrįstai laikė, kad nenuginčijus komisijos akto dėl rekonstruoto pastato pripažinimo tinkamu naudotis (I t, b.l. 77-78), nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pastato rekonstrukciją atliko nesilaikydamas projektinės dokumentacijos. Teismas pagrįstai paminėtą aktą laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją vertę, negu paprastas įrodymas, t.y. aukščiau paminėti apelianto neva teismo netinkamai vertinti įrodymai. Ši pirmos instancijos teismo išvada negali būti traktuojama kaip apeliantų teisių, numatytų CPK 5 str., pažeidimas, nes teismas tokia išvada nepaneigė ieškovų teisės kreiptis su ieškiniu ginti savo pažeistų ar galimai pažeistų teisių pagal CK 4.103 str. Teismas tik sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad ieškovų teisės buvo pažeistos ir kad toks pažeidimas atsirado dėl atsakovo veiksmų rekonstruojant jam nuosavybės teise priklausantį statinį, o ne nurodymas kokiu būdu ieškovai turėtų bylinėtis ir kokį reikalavimą turėtų reikšti.

Kartu pažymėtina, kad vertinant tiek Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) išorinės sienos, esančios sąlytyje su namu Nr. 18, tyrimo ataskaitą, tiek liudytojo A. Č. parodymus, jie negali būti pagrindu pripažinti įrodyta aplinkybe, kad iki rekonstrukcijos pradžios, tuo metu ieškovams dar nepriklausantis pastatas, ir atsakovo pastatas mansardiniame aukšte, turėjo po atskirą ugniasienę, ir pagrindu teismui tenkinti ieškovų reikalavimus bei daryti išvadą, kad rekonstruoto pastato antrame aukšte (vietoj mansardos) taip pat turi būti ugniasienė, t.y. tarp šalių pastatų turi būti dvi ugniasienės. Tiek minėtoje ataskaitoje nėra kategoriškos išvados apie tai, kad atsakovo pastato galinė siena užeina ant dalies ieškovų namo sienos, tiek liudytojo, kuris surašė minėtą ataskaitą, parodymuose, duotuose teisme, yra kategoriškai nurodyta dėl šios aplinkybės, atvirkščiai, liudytojas parodė, kad iš atliktų matavimų tik padarė prielaidą apie sienos užėjimą.

Atmestinas apeliantų skundo argumentas, kad teismas pažeidė ieškovų procesines teises, atsisakęs priimti patikslintą ieškinį. Pagal CPK 226 str. šalis suformuoti savo galutinius reikalavimus ir atsikirtimus turi parsirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Ieškovai gi patikslintą reikalavimą pateikė teismui (t 2, b.l. 80) pasibaigus šiai stadijai ir įpusėjus bylos įrodymų tyrimui, tokiu būdu teismas nepriėmęs patikslinto ieškinio, nepažeidė procesinių teisės normų, reguliuojančių šį klausimą. Pažymėtina, kad patys apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas ir taip perilgai nagrinėjo bylą pirmos instancijos teisme, todėl toks patikslinto ieškinio priėmimas būtų dar prailginęs nagrinėjimą. Be to, patikslintu ieškiniu ieškovai nekėlė papildomų reikalavimų ir iš esmės net jų nekeitė, o tik performulavo tą patį pareikštą reikalavimą, kurio esmė liko nepakitusi. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą, teismas priėmęs net ir tokį patikslintą ieškinį privalėtų atidėti bylos nagrinėjimą, kad suteiktų atsakovams teisę atsiliepti į ieškinį, kas neabejotinai užvilkintų ir taip pakankamai ilgai nagrinėtą bylą.

Taip pat kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas prašymą kviesti liudytoju G. P. UAB „Statybų rangovas“ darbų vadovą, pažeidė ieškovų teises, ar neatskleidė bylos esmės, nes byloje parodymus dėl ieškovų nurodytų aplinkybių, kad rekonstrukcijos darbai atlikti nukrypstant nuo projekto, yra davęs šios bendrovės vadovas V. J., kuris dalyvavo atliekant rekonstrukciją. Pirmos instancijos teismas jo parodymus vertino visumoje su kitais bylos įrodymais. Vien tik dėl parodymų masės įrodinėjant vieną ir tą pačią aplinkybę, kviesti dar papildomai liudytojus ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į bylos koncentruotumo principą yra neracionalu, o atsižvelgiant į tai, jog liudytojo parodymai, net ir tuo atveju, jeigu patvirtintų ieškovų nurodytą aplinkybę, vargu ar galėtų būti laikomi leistinais byloje ginčijant didesnę įrodomąją galią turintį dokumentą.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.).

Apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romualda JanovičienėAntanas RudzinskasLiuda Uckienė