- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- A6.-1565-1053/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01211-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- P. G.
- Pareiškėjas
- M. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. G., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovas:
nesušaukė Bendrovės akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. iki 2018-04-30, tuo pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 str. 1 d. ir Bendrovės akcininko M. K. neturtinę teisę - įstatyme nustatytu laiku dalyvauti eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime,
be to, 2018-03-27 pranešime Nr. 2018-03/27(1) „Dėl akcininkų susirinkimo" apie 2018-04-30 16:00 val. šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nepateikė informacijos apie susirinkimo sušaukimo iniciatorius, Bendrovės organus, asmenis, priėmusius sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus, paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu, tuo pažeisdamas ABĮ 26 str. 2 d.,
be to, M. K. 2018-04-10 raštu pasiūlius papildyti 2018-04-30 šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę nauju klausimu bei pateikus sprendimo siūlomu klausimu projektą, 2018-04-30 šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės nepapildė, tuo pažeisdamas ABĮ 25 str. 3 d.
be to, M. K. 2018-04-17 raštu kreipusis į Bendrovės vadovą P. G. prašant parengti ir pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį, balsavimo biuletenio P. G. neparengė ir M. K. nepateikė, tuo pažeisdamas ABĮ 30 str. 1 d., 21 str. 3 d.
Šiais savo veiksmais P. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.
Ši administracinio nusižengimo byla iškelta pagal pareiškėjo Bendrovės akcininko M. K. pareiškimą dėl administracinės bylos P. G. iškėlimo pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Pareiškime nurodyta, kad P. G., būdamas Bendrovės direktoriumi, nesušaukė Bendrovės akcininkų susirinkimo laiku, pranešime apie šaukiamą eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nebuvo pateikta visa ABĮ numatyta informacija; pareiškėjui raštu pasiūlius papildyti šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, P. G. jos nepapildė; pareiškėjui kreipusis į Bendrovės vadovą P. G. su prašymu parengti ir pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį, jo P. G. neparengė ir pareiškėjui nepateikė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. G. teismo posėdyje nurodė, kad su nusižengimais sutinka iš dalies. Sutinka, kad akcininkų susirinkimas neįvyko laiku. Tačiau jo nuomone netikslinga organizuoti susirinkimą, jei jis būtų nesėkmingas. Balandžio 30 d. susirinkimas neįvyko, to pagrindinė priežastis – iki susirinkimo buvo gautas M. K. atstovo prašymas įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl P. G. nušalinimo ir B. P. skyrimo bendrovės vadove. Tačiau nuo pat įmonės veiklos pradžios akcininkai buvo tie patys – P. G., M. K. ir B. P., ir visiems buvo gerai žinoma, kad B. P. negali būti Bendrovės vadove, nes ji dirba Valstybės kontrolėje, ir 2011 metais, kai ji pavadavo P. G. kaip Bendrovės vadovą, buvo konstatuota, kad tai yra neteisėta. Nenorėdamas, kad pasikartotų ši situacija, P. G. ėmėsi veiksmų – bandė susiekti su akcininkais, kreipėsi į Valstybės kontrolę, norėdamas išsiaiškinti, ar B. P. gali eiti vadovės pareigas. Dėl to jis, taupydamas laiką ir lėšas (nes susirinkimui nuomojama salė), ir nesušaukė susirinkimo laiku. P. G. taip pat nurodė, kad anksčiau visi akcininkų surinkimai vykdavo neformaliai – akcininkai susiskambindavo, susitikdavo, susėdavo, pasirašydavo dokumentus. Tačiau šiuo metu bendravimas pasikeitė - tarp Bendrovės akcininkų yra nesutarimai, vyksta civilinis ginčas. Dėl 2 pažeidimo (pranešime apie akcininkų susirinkimą nepateikta visa reikiama informacija) taip pat sutiko, kad gal ne visą informaciją pateikė, tačiau paaiškino, kad M. K. buvo žinoma, kas yra įmonės akcininkai, anksčiau jis tokios informacijos ir nesiųsdavo, nes viskas vykdavo neformaliai. Taip pat P. G. paaiškino, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2018 m. birželio 19 d., į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl B. P. skyrimo vadove, tačiau visi akcininkai (tame tarpe ir M. K. per atstovą) balsavo prieš, buvo siūloma ir M. K. paskirti vadovu, tačiau šis atsisakė. Iki 2018 m. birželio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo buvo pateikta informacija, kaip to reikalauja ABĮ, ir bendrasis balsavimo biuletenis, kaip to pageidavo M. K., tačiau M. K. tuo biuleteniu nepasinaudojo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo M. K. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškime išdėstytas aplinkybes ir prašymą palaiko. Atsakomybėn traukiamas asmuo rašte, kuriuo atšaukiamas balandžio 30 d. susirinkimas ir teismo posėdyje nurodo skirtingas susirinkimo atšaukimo aplinkybes. Jei siūlomas kandidatas negali eiti vadovo pareigų, klausimas turi būti sprendžiamas akcininkų susirinkime, taigi toks paaiškinimas neeliminuoja asmens kaltės. M. K. yra žinoma, kas yra įmonės akcininkai, vadovai. Formaliai jam taip pat buvo žinoma, kad B. P. negali eiti vadovės pareigų, tačiau jie kalbėjosi, kad ji galbūt nebedirbs valstybės tarnyboje, todėl ir buvo toks pasiūlymas. Biuleteniu M. K. nepasinaudojo, nes negavo iki susirinkimo visos išsamios informacijos ir dėl to nusprendė dalyvauti susirinkime, dalyvavo per atstovą, nes asmeniškai dalyvauti negalėjo.
ANK 119 straipsnis be kita ko nustato atsakomybę juridinio asmens vadovui už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams.
Pažymėtina, kad ANK 119 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėtis yra formali (Vilniaus apygardos teismo nutartis adm. nusižengimo byloje Nr AN2-253-870/2017 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta bendrovės vadovo pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Todėl P. G. kaip bendrovės vadovas žinodamas savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą privalėjo imtis veiksmų šiai savo pareigai įvykdyti, tačiau, kaip pats pripažįsta, jos neįvykdė. P. G. atsakomybės dėl šios pareigos neįvykdymo nešalina jo nurodytos aplinkybės apie tai, kad bendrovės akcininkų susirinkimai anksčiau vykdavo neformalia tvarka ir ginčų dėl jų nebūdavo. Tai, kad B. P. galimai negalėjo būti skiriama bendrovės vadove, kaip siūlė M. K. (ką P. G. nurodė kaip pagrindinę susirinkimo nesuorganizavimo laiku priežastį), taip pat nešalina bendrovės vadovo atsakomybės, nes šis klausimas ir galėjo būti nagrinėjamas nustatytu terminu sušauktame susirinkime, o jo nepavykus išspręsti, galėjo būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Taigi teismas pripažįsta, kad P. G. laiku nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo.
Taip pat teismas pripažįsta, kad P. G. pažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarką: 2018-03-27 pranešime Nr. 2018-03/27(1) nenurodė visos ABĮ 26 str. 2 d. reikalaujamos informacijos (informacijos apie susirinkimo sušaukimo iniciatorius, Bendrovės organus, asmenis, priėmusius sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus, paaiškinimus, taip pat kitus dokumentus, informaciją, susijusią su akcininko teisių įgyvendinimu). Dėl ABĮ 25 str. 3 d. ir 30 str. 1 d. pažeidimų teismas taip pat pripažįsta, kad P. G. pažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarką: M. K. 2018-04-10 raštu pasiūlius papildyti 2018-04-30 šaukiamo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę nauju klausimu bei pateikus sprendimo siūlomu klausimu projektą, darbotvarkės nepapildė, M. K. 2018-04-17 raštu kreipusis į Bendrovės vadovą P. G. prašant parengti ir pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį, balsavimo biuletenio P. G. neparengė ir M. K. nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį, kad ABĮ 25 str. 3 d. numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė darbotvarkė papildoma, jeigu akcininkų siūlymas gaunamas ne vėliau kaip likus 14 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo, o ABĮ 30 str. 1 d. nustato, kad bendrieji balsavimo biuleteniai parengiami ir išsiunčiami ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo. Nagrinėjamoje situacijoje P. G. M. K. 2018-04-10 ir 2018-04-17 prašymus gavo tik 2018-03-27, t. y. likus mažiau dienų, nei nustatyta ABĮ. Tačiau pažymėtina, kad M. K. atstovai prašymus siuntė el. paštu, pirmenybiniu paštu, tačiau siuntų įteikti nepavykdavo. Jei prašymus būtų pavykę įteikti laiku, būtų išlaikyti ABĮ nustatyti terminai. P. G., būdamas bendrovės vadovu yra atsakingas už eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, susirinkimo darbotvarkės parengimą, informacijos akcininkams pateikimą, privalo veikti akcininkų naudai, taigi jis, tam, kad būtų tinkamai atliekamos šios pareigos, privalo užtikrinti, kad korespondencija bendrovę pasiektų laiku. Dėl to teismas konstatuoja, kad P. G. pažeidė ABĮ 25 str. 3 d. numatytą pareigą papildyti akcininkų susirinkimo darbotvarkę ir ABĮ 30 str. 1 d. nustatytą pareigą parengti ir pateikti bendrąjį balsavimo biuletenį.
Taigi P. G. nesušaukė Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku, ir pirmiau aptartais veiksmais nesilaikė susirinkimų rengimo tvarkos, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas prašė iškelti P. G. bylą pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, t. y. už pakartotinai padarytą nusižengimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarimas, kuriuo P. G. nubaustas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjo 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus nutartį, kuria minėtas nutarimas paliktas nepakeistu. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje padarytus pažeidimus P. G. padarė pakartotinai, nes visi jie buvo padaryti iki minėto nutarimo įsiteisėjimo dienos, o P. G. veika perkvalifikuojama į ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą P. G., teismas atsižvelgia į padaryti nusižengimo pobūdį, konkrečias nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Įvertinama tai, kad teismas nenustatė šioje byloje esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
Spręsdamas dėl P. G. padarytų nusižengimų pavojingumo, teismas pripažįsta, kad nusižengimai yra formalūs ir akcininkams esminės žalos nesukėlė. Visi pažeidimai buvo pašalinti: visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas 2018-06-19, nors ir pavėluotai, pareiškėjas nenurodė, kad dėl pavėluoto susirinkimo sušaukimo jis patyrė kokios nors žalos (pvz., kad nebuvo laiku priimti kokie nors svarbūs sprendimai ar pan.), pranešime apie 2018-06-19 susirinkimą jau buvo pateikta reikiama informacija, M. K. pasiūlytas klausimas įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, parengtas ir pateiktas bendrasis balsavimo biuletenis (tai patvirtina P. G. teismo posėdžio metu pateikti dokumentai: akcininkų susirinkimo protokolas, pranešimai akcininkams). P. G. nurodė, kad anksčiau bendrovės akcininkų susirinkimai vykdavo neformalia tvarka, tačiau situacija pasikeitė tarp akcininkų kilus civiliniam ginčui. Organizuodamas 2018-04 30 susirinkimą ir gavęs M. K. prašymą dėl B. P. paskyrimo vadove, žinodamas, kad galimai tai neįmanoma, jis bandė susisiekti su akcininkais, tačiau jie su juo nebendravo, bandė išsiaiškinti situaciją su Valstybės kontrole, tačiau neturėdamas aiškaus atsakymo, nutarė atidėti akcininkų susirinkimą. M. K. bendrovės akcininku buvo nuo pat bendrovės įsteigimo. Jo atstovė patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog B. P. tuo metu negalėjo eiti bendrovės vadovės pareigų, tačiau jis vis tiek tokį siūlymą susirinkimo darbotvarkei teikė. Paminėtina, kad įvykus akcininkų susirinkimui, pats M. K. balsavo prieš savo pasiūlymą, kas iš esmės patvirtina, kad siūlymas buvo formalaus pobūdžio. ABĮ 26 str. 2 d. numatytos informacijos nepateikimas taip pat niekaip negalėjo padaryti esminės žalos M. K., kaip akcininko teisėms, nes ši informacija jam ir taip buvo žinoma arba numanoma. M. K., nuo seno būdamas bendrovės akcininku, žinojo, kas yra bendrovės akcininkai, jos valdymo organai. Kas yra 2018-04-30 susirinkimo iniciatorius, M. K. taip pat galėjo numanyti, nes tai eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, už kurio sušaukimą atsakingas bendrovės vadovas, pranešimą apie susirinkimą ir siuntė būtent bendrovės vadovas. Balsavimo biuleteniu, kuris 2018-04-30 susirinkimui nebuvo pateiktas, tačiau buvo pateiktas vėliau įvykusiam susirinkimui, M. K. nepasinaudojo. Visos šios aplinkybės, nors nepaneigia P. G. padaryto nusižengimo, tačiau yra reikšmingos sprendžiant dėl nusižengimo pavojingumo ir P. G. atsakomybės dydžio.
Teismų praktikoje nurodoma, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007, N3-331/2007, Nr. N3-1900/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011 ir kt.).
Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, ir skirti P. G. švelnesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą.
Pareiškėjo M. K. atstovė pateikė prašymą priteisti iš P. G. patirtas 316 Eur proceso išlaidas. Kartu su prašymu pateiktoje sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 710/2018 detalizuojama, kad išlaidas sudaro dokumentų analizė, situacijos vertinimas, konsultacijos, teisės aktų ir teismų praktikos analizė, pareiškimo bei prašymo dėl prieigos prie elektroninės administracinio nusižengimo bylos kortelės parengimas. ANK 666 str. nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Taigi, pagal analogiją vadovaujantis BPK 106 str. 1 d. nuostatomis, atsižvelgus į tai, jog P. G. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėjas M. K. turi teisę į jo patirtų ir pagrįstų proceso išlaidų atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad išnagrinėta administracinio nusižengimo byla nėra sudėtinga teisės aiškinimo bei taikymo klausimais, išnagrinėta per vieną teismo posėdį, M. K. teismui pateikti procesiniai dokumentai ir jų priedai yra nedidelės apimties, daro išvadą, prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintinas iš dalies ir M. K. naudai iš P. G. priteistini 200 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pripažinti P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 200 eurų baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Priteisti M. K. naudai iš P. G. 200 (du šimtus) Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.