Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, bedarbė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamoji D. L. buvo kaltinama tuo, kad ji 2022 m. liepos 3 d. apie 10.30 val. (duomenys neskelbtini), ties riba su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), konflikto su M. D. metu tyčia mediniu pagaliu smogė du kartus ir šiferio nuolauža smogė tris kartus nukentėjusiajam M. D. į rankas, tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis baudžiamosios teisės teorija ir teismų praktika, baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta kaltininko padarytos veikos atitiktis BK bendrojoje ir specialiojoje dalyse numatytiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Taigi turi būti nustatomi ir įrodomi nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nurodyti baudžiamajame įstatyme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sužalojama sveikata.

Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ją sutrikdžius). Nors nusikalstamos veikos motyvas ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą.

Teismo vertinimu ne kiekvienas fizinis kontaktas gali būti traktuojamas kaip smurtinis veiksmas ir BK 140 straipsnio prasme. Net jei ir yra nustatomi sužalojimai, būtina vertinti jų atsiradimo priežastis, pobūdį, asmenų tarpusavio santykius, veiksmų pavojingumą ir pan.

Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. Teismo vertinimu nagrinėjant situacijas kurias galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti.

III. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji D. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, kalta neprisipažino ir paaiškino, kad 2022 m. liepos 3 d. konfliktą išprovokavo kaimynas M. D.. Visą gyvenimą vyksta barniai su šiuo kaimynu, jau jos motina konfliktavo su anksčiau ten gyvenusiu D.. 2022 m. liepos 2 d. D. baliavojo ir jos adresu laidė visokias replikas. 2022 m. liepos 3 d. ji ėjo į lauko tualetą ir girdėjo, kaip vienas pas D. buvęs vaikinas pasakė, kad „bent vieną reikia įsitraukti per tvorą“. Iš pradžių ji nekreipė dėmesio į tai, kad yra verčiami kuolai, galvojo, kad tai eilinis kartas ir nuėjo į kambarį. Praėjus maždaug valandai, į namus grįžo vyras ir pasakė, kad nuversta jų tvora. Išėjusi į kiemą, ji pamatė nuverstą savo tvorą. Kai išėjo iš namų į lauką, D. jau ją filmavo. Jos darže buvo išmėtyti šiferio gabalai. Eidama link D., ji rinko išmėtytus šiferio gabalus ir mėtė juos link savo šiltnamio. Priėjusi prie jų, bandė išsaugoti savo tvorą. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad ji laiko stulpą, nes tai buvo paskutinis likęs tikslus riboženklis. Taip ji bandė neleisti nugriauti tvoros. Vaizdo įraše girdėti, kaip V. D. šaukia „kirks man“. Tada ji (kaltinamoji) paėmė kuolą ir vieną kartą trenkė juo per tvorą. Kuolas nuo pagrindinio strypo atsitrenkė 30–50 cm atstumu į sytą. Tuomet M. D. sugriebė už kuolo, jį patraukė į save ir ištraukė kuolą jai iš rankų, numetė jį savo teritorijoje. Tuo kuolu ji M. D. nesudavė. Ji supyko ir bandė ranka jam smūgiuoti, tai yra suduoti antausį, bet nepataikė. Ji yra mažo ūgio, o tvora pakankamai aukšta, todėl per tvoros tarpą ji bandė M. D. suduoti ranka. Pats M. D. išprovokavo tokį jos elgesį. Po to ji atsitraukė ir bandė prisiskambinti policijai, bet rankos drebėjo ir jai neišėjo to padaryti. Tada prie jos vyro priėjo vyras su akiniais ir pasakė, kad jie nieko blogo nenorėjo padaryti, tik norėjo pataisyti tvorą. Tuo momentu M. D. stvėrė ją už rankos ir tempė ją per tvorą, sakydamas „ateik į mano pusę ir mes pasikalbėsime“. Užtruko gal 5 minutes, kol jai pavyko savo ranką ištraukti iš M. D. rankų. Po to konfliktas pasibaigė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji jau pati buvo išėjusi į policiją. Ji nenorėjo sužaloti M. D., smogdama jam pagaliu negalėjo jo sužaloti. Su šiferiu jam nesudavė. Šiai dienai jų tvora stovi per tarpą, ji pati ją pastatė, nes tvora buvo nuversta. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi jokių nuostolių M. D. nepadarė. Įvykio metu jai buvo sužalota dešinė ranka žasto srityje. Šis sužalojimas padarytas, M. D. ją traukiant per tvorą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. L. kalta taip pat neprisipažino, davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai paaiškino, kad buvo susinervinusi, todėl pasiėmė pagalį, kuris gulėjo prie tvoros ir juo trenkė į tvorą. M. D. tuo pagaliu nebandė suduoti pataikydama į tvorą, ji M. D. per ranką ar kažkur kitur tikrai nepataikė. Ji tik norėjo pagąsdinti M. D., kad jis atsitrauktų nuo tvoros ir ji galėtų prieiti prie to vienintelio likusio strypo, jį apkabinti ir neleisti jo išrauti, nes tai yra vienintelis riboženklis, žymintis senąsias ribas. D. visą šį laiką filmavo telefonu, ji sakydavo: „duok, duok, pamatysi, kas tau bus“. Kai ji pagaliu sudavė per tvorą, M. D. pagriebė už pagalio ir traukė link savęs. Tada tarp jų įvyko toks pagalio traukimas, t. y. D. traukė pagalį į save, ji – į save. M. D. iš jos šį pagalį išlupo. M. D. sugriebė jai už dešinės rankos ir patraukė link savęs, dėl to ji dešine savo kūno dalimi atsitrenkė į tvorą. M. D. tempė ją link savęs, sakė: „įsitrauksiu pas save į kiemą ir tada pasikalbėsim“. Vienu momentu M. D. lyg atlaisvino ranką, tada ji ištrūko. Kadangi jos telefonas buvo išsikrovęs, ji nuėjo į policiją. Ji neprisimena, kad būtų paėmusi šiferio skiautę, bet tikrai žino, kad M. D. ji šiferio lapu nesmogė. Šio įvykio metu ji M. D. nesužalojo (2 t., b. l. 75–77).

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinimas nepasitvirtino, nes byloje nėra sutinka įrodymų patvirtinančių D. L. kaltę.

Byloje nustatyta, kad tarp kaimynų t. y. nukentėjusiojo M. D. šeimos ir kaltinamosios D. L. šeimos vyksta ilgalaikiai konfliktai, kurie susiję žemės sklypo ribomis. Šias aplinkybes patvirtino, visi tiek kaltinamoji ir jos vyras, tiek nukentėjusysis ir jo žmona. 2022 m. liepos 3 d. įvykis taip pat vyko dėl sklypo ribos ir naujos tvoros įrengimo vietos.

Vienas iš įrodymų, kuriuo grindžiamas kaltinimas yra specialisto išvada Nr. G 320/2022(06) kurioje yra nurodyta, kad M. D. nustatyti sužalojimai : dešinio dilbio vidiniame paviršiuje vidiniame trečdalyje 7×5 plote smulkūs paviršiniai nuo 0,5×0,1 cm iki 1,5×0,1 daugybiniai odos nubrozdinimai, pasidengę rusvais, vietomis nusilupusiais šašeliais. Paviršiniai nubrozdinimai dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti kietu, turinčiu ribotą paviršių, daiktu, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 36–37).

Taip pat kaltė įrodinėjama nukentėjusiojo M. D. parodymais. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad 2022 m. liepos 3 d. apie 10 val. su K. J. tiesė savo tvorą pagal sudėtus riboženklius ir truputį patraukė D. L. tvorą. Tai pamatęs V. L. pakvietė D. L.. Ji pradėjo rėkti, paskui pakėlė nuo žemės pagalį ir pradėjo tuo pagaliu jį daužyti. Jis nuo smūgių gynėsi viena ranka, veido nebuvo užsidengęs. D. L. tuo pagaliu sudavė jam du kartus per dešinę ranką. Jis atėmė iš jos pagalį. Tada ji rado šiferio šukę ir ja pradėjo jį daužyti. Su šiferio šuke ji sudavė jam į dešinę ranką irgi du kartus ir sužalojo ranką. Visas konfliktas tarp jų vyko per tvorą. Kai D. L. persisvėrė per tvorą ir pradėjo mosikuoti ranka, jis gindamasis suėmė jai už rankos. D. L. už rankos netraukė. Ji pati pasviro į priekį. Po to ji pasiėmė pagalį ir per tvorą sudavė juo jam per ranką. Pagaliu pataikė jam į dešinę ranką. Tuo metu buvo emocijos ir skausmo nejautė. Po to D. L. paėmė šiferio gabalą ir su juo daužydama per tvorą pataikė jam. Jie buvo už tujų prie tvoros. Nežino, koks tiksliai atstumas buvo tarp jo ir D. L., juos skyrė apie 40 cm atstumas.

Liudytoja V. D., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad D. L. pažįsta nuo vaikystės, konfliktas su ja vyksta jau apie 10 metų. Liudytoja su vyru M. D. norėjo užsidėti tvorą savo sklypo ribose, tam reikėjo patraukti D. L. tvorą. 2022 m. liepos 3 d. vyras su draugais dirbo tvoros tvėrimo darbus. Ji buvo lauke, laistė savo daržą. Vienu metu išgirdo šaukiantį savo vyrą, jis liepė jai filmuoti konfliktą su D. L., kadangi jau ne pirmą kartą nuo jos nukenčia. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad D. L. pasiima pagalį, paskui šiferio šukę ir pradeda daužyti jos vyrą. Ji D. L. sakė, kad ši neturi teisės žaloti žmogaus. D. L. elgėsi agresyviai, ji šiferio šuke daužė jos vyrui per ranką, kad jis atitrauktų ją nuo tvoros ir nestatytų savo tvoros. Vyrui buvo daužoma per abi rankas, bet labiau nukentėjo dešinė ranka. Jam buvo padaryti apibrozdinimai ant dešinės rankos ir šiek tiek ant kairės rankos. Apibrozdinimus gydė tepalais apie keturias dienas. Įvykio diena buvo sekmadienis. Ji nedirbo, kadangi augina vaiką, o vyras tuo metu atostogavo, tačiau kelias dienas jis turėjo eiti į darbą, nes baigėsi jo atostogos. Įvykio metu buvo ji, jos vyras, K. J. ir dar vienas vyro draugas, kuris gyvena užsienyje. Visą įvykį ji filmavo telefonu.

Liudytojas K. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, su ja giminystės ryšių neturi. Įvykio dieną buvo pas draugą M. D.. Tarp D. L. ir M. D. žemės sklypų buvo vielinė tvora, įvykio dieną jie šią tvorą šalino ir norėjo pastatyti naują tvorą. Jau buvo išėmę seną tvorą ir norėjo tiesti naują, tačiau nespėjo, nes sutrukdė D. L.. Ji rado ant žemės medinį pagalį ir juo vieną kartą sudavė M. D., pataikė jam į dešinę ranką virš alkūnės. M. D. atėmė pagalį iš D. L.. Tada ji paėmė šiferio šukę ir ja sudavė M. D.. M. D. šiferį iš D. L. taip pat atėmė. Įvykio metu jis stovėjo nuo M. D. vieno metro atstumu. Į konfliktą nesikišo. M. D. žmona šį įvykį filmavo, kad turėtų įrodymą. Po konflikto jis matė ant M. D. rankos įbrėžimus, kaip jis jautėsi, neklausė. Nežino, ar M. D. po konflikto skaudėjo ranką, po įvykio su juo susitiko praėjus mėnesiui laiko.

Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus paneigia byloje esantys vaizdo įrašai. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t., b. l. 77–78), kurį darė nukentėjusiojo žmona, byloje apklausta liudytoja V. D. matyti, kad 16 s D. L. pasilenkia norėdama paimti nuo žemės metalinį vamzdį, bet jo nepakelia. Tarp kaltinamosios ir kitoje tvoros pusėje stovinčio nukentėjusiojo (vaizdo įraše jo nesimato) vyksta ne tik žodinis konfliktas, tačiau ir fizinis kontaktas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad D. L. mosuoja rankomis, laiko metalinį tvoros stulpelį, suima už sietinės tvoros. 33 s bandydama suduoti kitoje pusėje tvoros esančiam M. D. šonu ir dešine ranka pavirsta į M. D. pusę. Iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad kaltinamosios ranka yra laikoma, nes vielinė tvora patenka tarp dešinės pusės rankos žasto ir dešinio D. L. šono. Nukentėjusysis patvirtino, kad D. L. buvo suėmęs už dešinės rankos. Šią aplinkybę nuo pirmos savo apklausos nurodė ir kaltinamoji. Būtent byloje esanti 2022 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G.300/2022 (6) patvirtina, kad D. L. nustatyta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinio žasto srityje. Šis sužalojimas atitinka įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 101–102).

Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad 47 s D. L. užsimoja ir suduoda baltos spalvos pagaliu, tačiau iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kad juo suduodama nukentėjusiajam per rankas. Tokia aplinkybė vaizdo įraše neužfiksuota. Jokios reakcijos iš nukentėjusiojo nėra. Vaizdo įraše girdėti smūgio garsas per vielinę tvorą, o taip pat nukentėjusiojo žmonos, D. L. atžvilgiu, išsakomi provokuojantys žodžiai „gerai, kirsk“ ir t.t. 1 min. 2 s. matosi kaip D. L. trenkia per tvorą, tuomet M. D. žmona įgarsindama žodžiais pasako „trenkia žmogui“, nors vėlgi filmuodama nefilmuoja paties smūgio sudavimo, o telefoną laiko nukreiptą tik į kaltinamąją. Būtent po šio smūgio matyti, kad po grumtynių šis baltos spalvos pagalys kitoje pusėje esančio žmogaus yra laikomas, o po kiek laiko 1 min. 04 s , atimamas iš kaltinamosios D. L. rankų. Toliau vykstant žodiniam konfliktui liudytoja V. D. provokuodama ir taip įsiaudrinusią D. L. sako jai, „trenk“. 1 min. 27 s. D. L. paima šiferį ir juo suduoda per vielinės tvoros viršų, nes matyti, kad žmogaus rankos yra žemiau suduoto smūgio. 1 min. 37 s, 1 min. 47 s, 1 min. 50 s. D. L. suduoda pakartotinius smūgius šiferio gabalu per vielinės tvoros viršų. Tuo metu girdėti kaip V. D. kviesdama policiją ir medikus pasako, kad „sumuštas vyras, nes daužo su pagaliais, šiferiu viskuo“. Vėliau V. D. pakartotinai susisiekia su greitąja 5 min. ir sako „<...>puolė mano vyrą, trenkė su šiferiu, mane apdraskė“. Iš karto po įvykio, vaizdo įraše, nebuvo užfiksuoti jokie M. D. padaryti sužalojimai. Priešingai tolimesni vaizdo įraše fiksuoti įvykio vaizdai patvirtina, kad M. D. niekam niekuo nesiskundžia, o toliau dirba, 7 min. 5 s, permetinėdamas šiferį į kaltinamosios sklypą. Vaizdo įraše ant nukentėjusiojo rankų nebuvo jokių akivaizdžių sužalojimų. 8 min. 51 s į D. L. sklypo teritoriją atvykę medikai klausia ar yra nukentėjusiųjų, kuriems būtų reikalinga skubi pagalba. Liudytoja V. D. pasako, kad „reikia apžiūrėti vieną moterį ir ji nežino kur pastaroji nuėjo, gal namo“, taip pat pasako, „ne čia ligonis, ligonis pabėgo“. Nukentėjusysis M. D. apie patirtus sužalojimus nepasako, pagalbos nesikreipia. Garso įraše girdėti, kaip liudytoja V. D. aiškina, kad medikai kviesti dėl D. L. „neadekvataus“ elgesio, tačiau nei vienas nekalba apie M. D. patirtus sužalojimus.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuotas vaizdo įrašas pavadinimu „20220703_115302“, paneigia tiek liudytojų tiek nukentėjusiojo parodymus. Iš Alytaus AVPK Body kameros užfiksuoto vaizdo matyti, kad atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams yra teikiama informacija apie sklypo ribas, ieškomi dokumentai, tačiau apie tai, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimų informacijos nėra. Iš vaizdo įrašo 1 min. 32 s. (tikrasis įvykio laikas 12 val. 02 min. 32 s) matyti, kad ant nukentėjusiojo rankų jokių sužalojimų nematyti, tą patį nesužalotų rankų vaizdą fiksuoja ir 2 min. 28 s. (tikrasis įvykio laikas 12 val. 03 min. 28 s.), kur pakankamai iš arti užfiksuotas nukentėjusysis. (1 t., b. l. 80–85, 87–97).

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu parodė, kad yra D. L. vyras. Tarp jų ir kaimyno M. D. ginčas dėl sklypo ribų ir tvoros vyksta jau seniai. Ta tvora ten stovi apie 40 metų. M. D. pasidarė naujus sklypo planus ir pradėjo tą tvorą ardyti, išardė visą jų pašiūrę, pavogė lentas. Įvykio dieną M. D. iš niekur nieko pradėjo versti jų tvorą, pavogė šalia tvoros stovėjusį kibirą. Jis matė, kaip jo žmona susibarė su M. D., kaip šis suėmė jo žmoną už rankos ir tempė ją per tvorą. Žmona, norėdama ištraukti savo ranką, gynėsi. Ji rankose nieko neturėjo. Konflikto metu jo žmona buvo sužalota. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija. Medikai klausė, ar reikalinga pagalba. Tuo metu nukentėjusysis už kampo pasislėpė. Jo žmona dėl sužalojimų kreipėsi į gydymo įstaigą, jai buvo nustatytas sužalojimas pažastyje.

Teismas, nukentėjusiojo žmonos V. D. ir liudytojo K. J. parodymus vertina kritiškai, nes jie abu yra suinteresuoti šios bylos baigtimi, todėl nelaikytini neobjektyviais.

Kiti byloje esantys įrodymai (tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai) nepatvirtina kaltinamosios kaltės. Kaip matyti apžiūros protokole ir nuotraukose fiksuota įvykio vietos apžiūra, tačiau tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 25 – 30).

Teismas vertindamas įvykio aplinkybes daro išvadą, kad kaltinamosios D. L. parodymai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs. Taigi teismas išanalizavęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai negali būti vienintelis D. L. kaltės įrodymas ir turi būti vertinamas su kita bylos medžiaga, šioje byloje esančiais vaizdo įrašais. Teismo vertinimu pačio nukentėjusiojo ir jo žmonos, liudytojos V. D. duoti paaiškinimai nėra nuoseklūs. Teismas neneigia ant nukentėjusiojo galimai buvusių sužalojimų žymių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei medikams, nei iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams apie tai nebuvo pranešta, šių sužalojimų aplinkybės neįrodytos byloje surinktais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis dirbo prie vielinės tvoros, pats pripažino, kad buvo suėmęs kaltinamajai už rankos, iš vaizdo įrašų matyti, kad darbai vyko ribotame plote tarp vielinės tvoros ir tujų, todėl galimybė patirti sužalojimus, kurie buvo nustatyti nukentėjusiajam buvo ir dirbant darbus.

Teismas vertindamas byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus, kitą bylos rašytinę medžiagą daro išvadą, kad jų parodymuose yra įvairių netikslumų, kurių teismo posėdžio metu nepavyko pašalinti. Esant visumai nurodytų aplinkybių spendžiama, kad byloje nėra objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog D. L. sužalojo M. D. suduodama jam per dešinės pusės ranką pagaliu, bei šiferio gabalu ir taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame dilbyje.

IV. Dėl civilinio ieškinio

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji D. L. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos išteisinama, civilinis ieškinys atmestinas.

V. Kiti proceso klausimai

Kardomoji priemonė kaltinamajai nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais, paliekami saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji padarė šią nusikalstamą veiką.

Atmesti nukentėjusiojo M. D. civilinį ieškinį.

Palikti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus, kuriuose yra CD su vaizdo įrašais įrašu baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.