Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos S. P. ir suinteresuoto asmens A. P. atstovei pagal įgaliojimą A. V. bei pareiškėjos atstovei advokatei G. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. P., valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“ įgaliotam atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – G. V., A. P. ir valstybė, kuriai byloje atstovauja VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- pareiškėja su J. P. buvo sudariusi santuoką. Pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų – A. P. ir G. V.. Kitų įstatyminių įpėdinių palikėjas neturėjo;

- (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. P.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta;

- santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu J. P. įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) 47/187 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini);

- po sutuoktinio J. P. mirties liko nepaveldėta 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto. Pareiškėjos žiniomis, palikėjas daugiau neturėjo jokio kito paveldėtino turto;

- pareiškėja nuo pat turto (buto ir žemės sklypo dalies) įsigijimo turtu naudojosi ir valdė kartu su sutuoktiniu iki pat jo mirties. Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyventi ir iki šiol gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno su sutuoktinu, moka mokesčius, atliko buto einamąjį remontą, jame yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Tiek butas, tiek žemės sklypo dalis VĮ „Registrų centras“ registruota pareiškėjos vardu, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties jai nereikia. Nors pareiškėja nesikreipė į notarų kontorą dėl palikimo, likusio po jos sutuoktinio mirties, priėmimo, tačiau ji priėmė sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama valdyti minėtą butą ir žemės sklypą, t. y. toliau gyvendama bute, mokėdama mokesčius ir toliau rūpindamasi žemės sklypu.

Pareiškėjos atstovė advokatė G. B. 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė. Pažymėjo, kad ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų nėra, todėl prašo pareiškimą tenkinti. Patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja po sutuoktinio J. P. mirties mokėjo mokesčius už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas, atliko jo einamąjį remontą, po sutuoktinio mirties perėmė jam priklausiusius daiktus, naudojosi ir rūpinosi žemės sklypu.

Byla išnagrinėta, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. P. ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui. Apie teismo posėdį suinteresuotiems asmenims pranešta teismo šaukimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Šios bylos nagrinėjimo dalykas ir yra juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas. Remiantis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, spręstina, ar yra teisinis pagrindas nustatyti faktą, jog pareiškėja S. P. priėmė palikimą po sutuoktinio J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjusi faktiškai valdyti paveldėtiną turtą.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėja S. P. su J. P. sudarė santuoką. Santuokoje sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų – A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusios (duomenys neskelbtini). Palikėjo J. P. vaikai į civilinę bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus J. P. po jo mirties į notarą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Tai patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 18-ojo notaro biuro liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Testamentų registro išrašu, miręs pareiškėjos sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, pareiškėjos S. P. vardu registruotas ir kartu su palikėju santuokoje įgytas turtas:

- butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); butas registruotas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1374;

- 47/187 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) Apskrities valdytojo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Apskrities viršininko įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, teismo posėdyje teikti pareiškėjos atstovės advokatės paaiškinimai, suinteresuoto asmens G. V. teismo posėdyje teikti paaiškinimai byloje yra nuoseklūs. Šie asmenys patvirtino teismui, kad po J. P. mirties į notarą dėl paveldėjimo įpėdiniai nesikreipė, tačiau pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi šeimos būste, toliau jį prižiūri, moka mokesčius, atliko buto einamąjį remontą, naudojasi bendrais po sutuoktinio mirties likusiais daiktais, rūpinasi žemės sklypu, taigi palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdo kaip savo. Komunalinių mokesčių už butą mokėjimą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (elektros ir dujų rodmenys, kvitai dėl įmokų mokėjimo komunalines paslaugas teikiančioms bendrovėms, t. y. uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“).

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. P. per įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti visą paveldimą turtą, rūpinosi likusio turto priežiūra, šį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo bei tvarkė kaip savo. S. P. toliau rūpinosi abiem sutuoktiniams priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, šeimai priklausiusiais baldais, pasirūpino kitais sutuoktiniui priklausiusiais asmeniniais daiktais. Taip pat nustatyta, kad kiti įpėdiniai valios priimti palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, neišreiškė. Mirusiojo J. P. palikimo priėmimas, pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. P., G. V. ir VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. P. po sutuoktinio J. P. mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimus, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad S. P. po sutuoktinio J. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos pareiškimas yra tenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,86 Eur ir viršija minimalią 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl valstybei šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos, kaip asmens, kuris inicijavo procesą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė visą atsiradusį palikimą, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.