- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-04
- Bylos Nr.
- 2A-987-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Išvadą teikia
- Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės,
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15-876/2013 pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovei O. K. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (institucijos, teikiančios išvadas byloje: Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu pakeitimo. Ieškovė 2012-05-11 pateikė teismui ieškinį (1 t., b. l. 1–2), kuriuo prašė panaikinti 2011-03-18 Šakių rajono apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą ir nustatyti atsakovo minimalų bendravimą su nepilnamečiu vaiku N. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) leidžiant atsakovui pasimatyti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi tik sūnaus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiką iš anksto suderinus su vaiko motina (ieškove). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nesugeba ir negali normaliai bendrauti su vaiku, vaiko akivaizdoje elgiasi netinkamai, girtauja, keikiasi, bendrauja su amoraliais asmenimis, neužtikrina vaiko poilsio, higieninių reikalavimų, nepamaitina, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas girtas vežioja vaiką automobiliu. Atsakovas priešieškiniu (1 t., b. l. 49–50) prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011-03-18 nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir nustatyti tokią bendravimo su sūnumi N. Ž. tvarką iki sūnus pradės lankyti mokyklą: atsakovas rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri savo namuose, (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., trečią mėnesio savaitę, paimdamas vaiką penktadienį 17 val., atvežtą motinos į Kauno autobusų stotį, ir parveždamas jį penktadienį 17 val. motinai į Kauno autobusų stotį; vasaros mėnesiais dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku atostogauja su sūnumi; poriniais metais Šv. Velykas, o neporiniais metais Šv. Kalėdas praleidžia su sūnumi; ieškovė rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri visą kitą laiką. Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovė jį apkalbėjo, prašo apriboti jo teisę bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, tuo pažeisdama nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šakių rajono apylinkės teismas 2013-01-29 sprendimu (t. 2, b. l. 16–23) ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15-876/2013 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, t. y. nustatė atsakovo minimalų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tokiomis sąlygomis:
vaiko ir tėvo bendravimas vyksta prižiūrint ieškovei arba vaiko teisių apsaugos pareigūnams, arba kitiems atsakingiems asmenims, sutartoje vietoje;įsitikinus, jog vaiko ir tėvo bendravimas nekenks vaikui, motinai (ieškovei) arba vaiko teisių apsaugos pareigūnui leidus ir jų nustatytomis sąlygomis, sudaryti galimybes atsakovui bendrauti su sūnumi be prižiūrinčių asmenų; vaikas iš jo gyvenamosios vietos išvežamas tik su motinos (ieškovės) arba vaiko teisių apsaugos pareigūnų leidimu ir jų nustatytomis sąlygomis; vaiko ir tėvo susitikimo vieta, laikas, trukmė iš anksto suderinama su vaiko motina (ieškove);neriboti atsakovo bendravimo su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau tėvas privalo atsižvelgti į vaiko dienos rėžimą, užimtumą, bei jų netrikdyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui daug faktų, kurie patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes. Kad atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo tėvo požymių, patvirtino aplinkybės, nustatytos 2011-06-20 įvykusio incidento metu. N. Ž. esant pas atsakovą, vaiko laiku negrąžinus mamai, ieškovė nuvyko į Šiaulius, tačiau į namus atsakovas jos neįsileido, jai teko laukti visą naktį prie buto durų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte nurodoma, kad, darbuotojams nuvykus prie atsakovo buto durų, bute buvo girdėti vaiko verkimas, vyro ir moters šauksmai, kaltinimai, tuo metu ieškovė nebuvo įleista į vidų. Nors teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog tuo metu vaikas saugiai miegojo, tačiau tai paneigė šeimos aplankymo aktas. Nustatytos aplinkybės leido daryti išvadą, jog ieškovės neįleidimas į butą ilgą laiko tarpą, neleidžiant vaikui pasimatyti su mama, akivaizdžiai daro neigiamą įtaką vaikui. Protingumo principo neatitiko ir atsakovo elgesys – neįleisti į namus nei vaiko mamos, nei atvykusių kitų institucijų darbuotojų, kas tikrai būtų nuraminę tiek ieškovę, tiek vaiką. Atsakovo paaiškinimus, jog durų neatidaręs iš baimės, teismas laikė nelogiškais. Aplinkybes, jog mažametis N. nėra pajėgus adekvačiai suprasti ir įvertinti aplinkos veiksnius, kurie jam daro neigiamą poveikį, patvirtino tiek pati ieškovė, tiek byloje surinkti Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai bei policijos dokumentai. Atsakovo neatsakingą ir nerūpestingą elgesį patvirtino tai, jog jis, būdamas sunkaus girtumo, 2012-04-26 su mažamečiu vaiku buvo rastas prie parduotuvės. Dėl šio įvykio atsakovas buvo nubaustas pagal Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį, atsakovui buvo nustatytas 4,67 promilių girtumas. Atsakovo teiginius, jog ieškovė jį apkalba ir stengiasi jam pakenkti, teismas laikė neįrodytais. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktas, administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-683-632/2012. Atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus ir liudijimus teismas nepripažino įrodymais, kadangi liudytojai turi būti apklausti teisme, pasirašant priesaiką. Teismo posėdžio metu apklaustos atsakovo sugyventinės R. V. parodymus, jog atsakovas su vaiku elgiasi tinkamai, negirtauja, atsakovas išgeria kartais, kokį kartą per savaitę, ir buvo neblaivus tik tada, kai buvo nubaustas, teismas laikė neobjektyviais, neatitinkančiais nustatytų aplinkybių. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis nustatyta, kad darbuotojai ne kartą lankėsi ieškovės namuose, kuriuose vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Atsakovas per 2012 metus buvo nubaustas 4 kartus administracine tvarka: 2012-05-16 baustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus; 2012-06-22 ir 2012-09-10 baustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje; paskutinį kartą atsakovas baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje 2012-09-10. Charakterizuojanti medžiaga patvirtina tai, kad atsakovo elgesys yra neprognozuojamas, jis negali būti vertinamas kaip patikimas, atsakingas ir rūpestingas tėvas, atsakovas savo elgesiu daro žalą vaiko pasaulėžiūrai ir negali užtikrinti mažamečio vaiko saugumo be kitų asmenų pagalbos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo su sūnumi, negali atsakovo įpareigoti nevartoti alkoholio ar užtikrinti vaiko saugumą tuo metu, kai vaikas yra jo žinioje, nes toks tėvo elgesys yra numatytas įstatymuose, tačiau atsakovui nevykdant savo kaip tėvo pareigų tinkamai, teismas turi imtis vaiko intereso gynimo – nustatyti tėvo ir sūnaus minimalų bendravimą. Ieškovė prašė, jog atsakovo su sūnumi bendravimas būtų tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės prašymu, tačiau sprendė, jog atsakovui turi būti sudarytos galimybės bendrauti ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau susitikimai ir bendravimas turėtų vykti dalyvaujant ieškovei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnams ar kitiems atsakingiems asmenims, be to, vaikas iš jo gyvenamosios vietos gali būti išvežamas tik su nurodytų asmenų leidimu ir jų numatytomis sąlygomis. Teismas pavedė Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui pagal galimybes apklausti vaiką. Skyriaus darbuotojai savo išvadoje nurodė, kad bendravo su berniuku, kuris pagal amžių supranta aplinką, yra tinkamai lavinamas ir ugdomas, tačiau su nepažįstamais asmenimis bendrauja nenoriai, dėl mažo amžiaus negali objektyviai suformuluoti savo nuomonės apie bylos esmę. Teismas nutarė pasiremti vaiko nuomone, išsakyta per atstovą, bei teisme vaiko neapklausti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 33–34) prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) leidžiant jam matytis ir būti su sūnumi ne tik ieškovės gyvenamojoje vietoje Kazlų Rūdoje, (duomenys neskelbtini), bet ir ten, kur atsakovas gyvena, t. y. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), pasiimant sūnų kiekvieno mėnesio trečią savaitę; 2) skiriant konkrečias dienas ir atostogas, kada atsakovas gali matytis ir pasiimti sūnų į savo namus, nes jis ieškove nepasitiki, ji daug meluoja. Atsakovas nori matyti sūnų reguliariai, savo namuose, juo rūpintis, leisti su juo atostogas. Atsakovas nesutinka su minimaliu bendravimu ir kad pastovus ir reguliarus bendravimas, vaiko pasiėmimas pas save priklausytų nuo ieškovės leidimo ir Kazlų Rūdos vaikų teisių apsaugos skyriaus. Atsakovas nesutinka, kad vaikas su juo bendrautų minimaliai tik Kazlų Rūdos vaikų teisių apsaugos skyriaus akivaizdoje, nes vaikas nesaugiai jaučiasi nepažįstamų žmonių aplinkoje, nenori, kad pagal ieškovės nuotaiką būtų sprendžiami vaiko pasimatymai su tėvu. Tai įrodo ne vienas pareiškimas, kuris buvo pateiktas į Radviliškio policijos komisariatą bei Kazlų Rūdos vaikų teisių apsaugos skyriui (kuris yra šališkas ieškovės atžvilgiu). Teismas neatsižvelgė į pateiktus pareiškimus apie ieškovės elgesį bendraujant dėl vaiko, kurie 2012-12-18, 2012-05-04 bei 2012-11-18 buvo išsiųsti tiek į Kazlų Rūdos vaikų teisių apsaugos skyrių, tiek į Radviliškio policijos komisariatą, taip pat į Šakių rajono apylinkės teismą, tačiau kurie net nebuvo nagrinėjami byloje. Nebuvo paminėti byloje pateikti liudininkų raštai, kurie parodo, kaip ieškovė vertė savo vaiką vogti mobilius telefonus iš Ž. Š., taip pat kitų liudininkų raštai: G. P., B. J., N. Ž. ir kt. Nebuvo atsižvelgta į ieškovės prašymą sudaryti taikos sutartį ir nutraukti bylą. Juk vaikas nori kiek įmanoma daugiau bendrauti su tėvu jo namuose, taip pat su močiute, krikštatėviais, tėvo aplinkoje su jam artimiausiais žmonėmis, kurie jį myli. Be to, nuo 2012-12-20 iki 2013-01-10 abipusiu sutarimu sūnus buvo su atsakovu. Dėl to nekilo jokių kivirčų su ieškove. Vaikas buvo laimingas, gražiai praleido laiką atsakovo namuose tarp jam mylimų žmonių. Atsakovas ir jo sūnus nori susitikti kuo dažniau. Atsakovas rūpinasi vaiku, pastoviai jam moka alimentus, nuperka tai, ko sūnui reikia. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų nustatytas minimalus bendravimas su vaiku ir tik ieškovės gyvenamojoje vietoje, ir tik ieškovei bendraujant kartu su atsakovu ir sūnumi, nes kiek tik ten nuvažiuoja, būna sumuštas ieškovės sugyventinio, vaiko akivaizdoje arba N. Ž. slepiamas nuo atsakovo, neleidžiama atsakovui su sūnumi susitikti.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 62) prašo 2013-01-29 Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais. Ieškovė yra byloje pateikusi akivaizdžius, įtikinančius įrodymus apie atsakovo elgesį. Juos teismas ištyrė bei įvertino tinkamai. Teismas atidžiai ir jautriai atsižvelgė į mažamečio vaiko interesus ir įvertino tas pasekmes, kurios gali kilti, neapribojant ir nekontroliuojant vaiko bendravimo su psichiškai nestabiliu ir alkoholiu piktnaudžiaujančiu tėvu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas nesugeba ir negali normaliai bendrauti su vaiku: vaiko akivaizdoje visada elgėsi netinkamai, girtavo, keikėsi, bendraudamas su amoraliais asmenimis, neužtikrino vaiko poilsio, higieninių reikalavimų, nepamaitino, neturėdamas vairuotojo teisių, būdamas girtas, vežiojosi vaiką automobiliu. Tokie veiksmai pavojingi mažamečio psichikai, sveikatai ir gresiantys gyvybei bei saugumui. Atsakovas buvo nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme už neblaivaus padarytą nusikaltimą. Nuo alkoholizmo išsigydyti jam nepavyksta iki šiol. Kadangi maksimalus bendravimas prieštarauja vaiko interesams, vaiką traumuoja psichologiškai, neatitinka vaiko norų, kenkia vaiko brandai ir sveikatai, pagal CK 3.175 straipsnį minimalus bendravimas buvo nustatytas teisingai ir pagrįstai. Ieškovė prašė prie bylos neprijungti naujai atsakovo pateiktų dokumentų, nes jie nieko naujo neįrodo, bei netenkinti naujai pateiktų reikalavimų, nes jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir yra prieštaraujantys logikai bei mažamečio vaiko interesams.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 55–56) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2013-01-29 sprendimą dalyse dėl minimalaus bendravimo tvarkos pakeisti, detalizuojant minimalaus bendravimo tvarką. Atsiliepime nurodyta, jog minimalaus bendravimo priežiūrą vaiko teisių apsaugos pareigūnai vykdo atitinkamos savivaldybės įstaigos patalpose ar vaiko gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis įstaigos lokaliniais teisės aktais numatytomis darbo valandomis, bei nurodant konkrečią savaitės darbo dieną ir laiką, pasirinktinai pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadienį – nuo 8.00 val. iki 15.00 val. 45 min. Tokiu atveju, jei vaiko ir tėvo bendravime dalyvauja vaiko teisių apsaugos pareigūnai, tai susitikimo vieta, laikas ir trukmė derinama su pareigūnais juos informuojant raštu ar žodžiu iš anksto, kad būtų galima atsižvelgti į tuo metu esantį darbo krūvį, dirbančių darbuotojų skaičių. Jeigu vaiko tėvas pageidautų vaiką išsivežti iš gyvenamosios vietos, apie tai jis turėtų iš anksto raštu ar žodžiu informuoti vaiko teisių apsaugos pareigūnus ir įstaigoje pasirašytinai aptarti tokio bendravimo trukmę ir sąlygas. Institucijos nuomone, teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, priėmė teisiškai teisingą teismo sprendimą dėl minimalaus bendravimo nustatymo, bet sprendimas yra keistinas dalyse, tikslinant ir konkretizuojant minimalaus bendravimo tvarką. Esant minimaliam bendravimui, institucijų įsikišimas turėtų būti minimalus ir taikomas tik išimtiniais atvejais, kadangi bendravimas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos pareigūnams nebūtų pilnavertis, vaikas galimai varžytųsi nepažįstamo žmogaus buvimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-04-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2002 yra konstatavęs, kad bendravimo tvarkos nustatymas yra valstybės numatyta priemonė, kai vienas iš tėvų trukdo kitam bendrauti su vaiku. Ši priemonė būtina įgyvendinti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais. Įstatymo nuostatos apie bendravimo pobūdį, kaip nuolatinį ir tiesioginį procesą, sąlygoja, kad tokio bendravimo ribojimas ar bendravimas vieno iš tėvų su vaiku, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, prižiūrint institucijai, negalimas. Jeigu nustatomi faktai, kad vienas iš tėvų netinkamai atlieka pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia ar daro žalą vaikams ir pan., tai tėvams taikomos priemonės, numatytos CK 3.180 straipsnyje, bet ir tokiu atveju išlieka teisė matytis su vaiku.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, atidžiai ir jautriai atsižvelgė į mažamečio vaiko interesus ir įvertino tas pasekmes, kurios gali kilti, neapribojant ir nekontroliuojant vaiko bendravimo su alkoholiu piktnaudžiaujančiu tėvu. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas, turintis priklausomybės sindromą alkoholiui ir su tuo susijusius psichikos ir elgesio sutrikimus (1 t., b. l. 110), mažamečio vaiko akivaizdoje yra elgęsis netinkamai, girtavęs, bendraudamas su amoraliais asmenimis neužtikrino vaiko poilsio ir maitinimo, higieninių reikalavimų, neturėdamas vairuotojo teisių, būdamas girtas, vežiojosi vaiką automobiliu. Kolegijai nekyla abejonių, kad tokie atsakovo veiksmai pavojingi mažamečio psichikai, sveikatai, saugumui ir net gyvybei. Nustatyta, jog atsakovas buvo nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme už neblaivaus padarytą nusikaltimą; 2012-05-16 baustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį, pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus; 2012-06-22 ir 2012-09-10 baustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje; paskutinį kartą atsakovas baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje 2012-09-10. Kadangi maksimalus tėvo ir sūnaus bendravimas šiuo atveju prieštarauja vaiko interesams, vaiką traumuoja psichologiškai, neatitinka vaiko norų, kenkia vaiko brandai ir sveikatai, kolegijos nuomone, pagal CK 3.175 straipsnį minimalus tėvo bendravimas su sūnumi buvo nustatytas teisingai ir pagrįstai.
Kolegija atsisako priimti atsakovo pateiktą 2012-11-18 pareiškimą su priedu – sms žinučių iššifravimu ir 2012-12-18 pareiškimą (2 t., b. l. 46–47), konstatuodama, jog tiek 2012-11-18 pareiškimo, pateikto teismui savalaikiai (1 t., b. l. 141, 148, 153), priedas (2 t., b. l. 44–45), tiek ir 2012-12-18 pareiškimas (2 t., b. l. 46–47) galėjo būti pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ir nenustačiusi, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir įrodymus, priėmė teisiškai teisingą teismo sprendimą dėl minimalaus bendravimo nustatymo, tačiau sprendimas yra keistinas dalyse, tikslinant ir konkretizuojant minimalaus bendravimo tvarką.
Kolegija visiškai pritaria Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsiliepimo argumentams, jog, esant minimaliam bendravimui, institucijų įsikišimas turėtų būti minimalus ir taikomas tik išimtiniais atvejais, kadangi bendravimas dalyvaujant vaikų teisių apsaugos pareigūnams nebūtų pilnavertis, vaikas galimai varžytųsi nepažįstamo žmogaus buvimo. Kolegija taip pat visiškai sutinka su atsiliepimo argumentais, jog minimalaus bendravimo priežiūrą vaiko teisių apsaugos pareigūnai vykdo atitinkamos savivaldybės įstaigos patalpose ar vaiko gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis įstaigos lokaliniais teisės aktais numatytomis darbo valandomis, bei nurodant konkrečią savaitės darbo dieną ir laiką, pasirinktinai pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val., penktadienį – nuo 8.00 val. iki 15.00 val. 45 min. Tokiu atveju, jei vaiko ir tėvo bendravime dalyvauja vaiko teisių apsaugos pareigūnai, tai susitikimo vieta, laikas ir trukmė derinama su pareigūnais juos informuojant raštu ar žodžiu iš anksto, kad būtų galima atsižvelgti į tuo metu esantį darbo krūvį, dirbančių darbuotojų skaičių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), nustatant, jog vaiko ir tėvo bendravimas vyksta prižiūrint ieškovei (arba kitiems jos nurodytiems atsakingiems asmenims) arba, ieškovei dėl svarbių priežasčių negalint prižiūrėti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo laiku – kompetentingo vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnui, atsakovui iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris paras iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios) informavus ieškovę (telefono žinute) ir / arba kompetentingą Vaiko teisių apsaugos skyrių (telefonu ir raštu) apie atvykimo laiką, su šiais asmenimis suderintoje sutartoje vietoje.
Be to, atsižvelgiant į ieškovės apeliacinės instancijos teisme duotą sutikimą, sprendimo rezoliucinėje dalyje papildomai nustatytina, jog ieškovė pati asmeniškai (arba per jos nurodytą atsakingą asmenį) vieną kartą per mėnesį, t. y. mėnesio trečią šeštadienį (arba bet kurią kitą su atsakovu suderintą dieną), atveža sūnų pasimatyti su tėvu nuo 10.00 iki 18.00 val. į jo gyvenamąją (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ar kitą jo buvimo vietą Lietuvoje, nurodytą pasimatymo dienos išvakarėse ieškovei atsakovo atsiųstoje telefono žinutėje; tėvo ir sūnaus bendravimas šiuo laiku vyksta prižiūrint ieškovei arba kitiems jos nurodytiems atsakingiems asmenims. Įvertinus tai, jog dėl kelionės į kitą atsakovo nurodytą jo buvimo vietą Lietuvoje ieškovei gali atsirasti papildomos kelionės išlaidos (jeigu tektų vykti toliau nei į Šiaulius), nurodytina, jog tokiu atveju ieškovė turi teisę į šių papildomų išlaidų atlyginimą iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinės dalies punktą, kuriuo nustatyta, jog ,,vaiko ir tėvo bendravimas vyksta prižiūrint ieškovei arba vaiko teisių apsaugos pareigūnams, arba kitiems atsakingiems asmenims, sutartoje vietoje“, išdėstyti taip:
,,Vaiko ir tėvo bendravimas vyksta prižiūrint ieškovei O. K. (arba kitiems jos nurodytiems atsakingiems asmenims) arba, ieškovei dėl svarbių priežasčių negalint prižiūrėti, Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbo laiku – kompetentingo vaiko gyvenamosios vietos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnui, atsakovui iš anksto (ne vėliau kaip prieš tris paras iki pageidaujamo bendravimo laiko pradžios) informavus ieškovę (telefono žinute) ir / arba kompetentingą Vaiko teisių apsaugos skyrių (telefonu ir raštu) apie atvykimo laiką, su šiais asmenimis suderintoje sutartoje vietoje“.
,,Ieškovė O. K. pati asmeniškai (arba per jos nurodytą atsakingą asmenį) vieną kartą per mėnesį, t. y. mėnesio trečią šeštadienį (arba bet kurią kitą su atsakovu suderintą dieną), atveža sūnų N. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) pasimatyti su tėvu R. Ž. nuo 10.00 iki 18.00 val. į jo gyvenamąją (duomenys neskelbtini), Šiauliuose ar kitą jo buvimo vietą Lietuvoje, nurodytą pasimatymo dienos išvakarėse ieškovei atsakovo atsiųstoje telefono žinutėje. Tėvo ir sūnaus bendravimas šiuo laiku vyksta prižiūrint ieškovei O. K. arba kitiems jos nurodytiems atsakingiems asmenims. Jeigu dėl kelionės į kitą atsakovo buvimo vietą Lietuvoje ieškovei atsirastų papildomos kelionės išlaidos, ieškovė turi teisę į šių papildomų išlaidų atlyginimą iš atsakovo.“
Kitų sprendimo dalių nekeisti.