- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2-15-876/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Ieškovas
- O. K.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Romaldui P. D., posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui R. Ž. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucijoms teikiančioms išvadas esant Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2011 m. kovo 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punktą ir nustatyti minimalų R. Ž. bendravimą su nepilnamečiu vaiku N. Ž., leidžiant R. Ž. pasimatyti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. tik N. Ž. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, bendravimo laiką iš anksto suderinus su vaiko motina O. K.. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nesugeba ir negali normaliai bendrauti su vaiku - vaiko akivaizdoje jis elgiasi netinkamai, girtauja, keikiasi, bendrauja su amoraliais asmenimis, neužtikrina vaiko poilsio, higieninių reikalavimų, nepamaitina, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas girtas vežioja vaiką automobiliu. Šias aplinkybe patvirtina tokie faktai:
2011 m. birželio mėnesį atsakovas savaitei pasiėmė vaiką į savo namus, bet praėjus savaitei vaiką grąžinti atsisakė. Telefonu su atsakovu susikalbėti ir susitarti nepavyko. Nuvažiavus į jo namus, į butą neįsileido. Su vaiku susitikti pavyko tik kitos dienos rytą, padedant Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių policijos pareigūnams. Atidarius atsakovo butą, pamatė netvarką ir alkoholio kvapą.2012 m. balandžio 8 d. per Velykas atsakovas vaiką išsivežė pas save dviem savaitėms. Po keleto dienų pokalbio telefonu metu suprato, kad atsakovas girtas. Iki balandžio 24 d. prisiskambinti negalėjo. Prisiskambinus balandžio 26 d. suprato, kad atsakovas visiškai girtas, kuris barėsi, keikėsi, sakė, kad vaiką turi ji pasiimti pati, grasino, kad gali vaiko visai neatiduoti. Vakare nuvykus į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovas buvo rastas prie parduotuvės sėdinti savo automobilyje visiškai girtas su keliais girtais vyriškiai, tarp kurių ant galinės automobilio sėdynės miegojo vaikas. Vaikas prisipažino visą dieną nevalgęs. Iškviesti policijos pareigūnai atsakovui nustatė sunkų beveik 5 promilių girtumą.
Atsakovas gyvena toli nuo jos namų. Sukontroliuoti jo elgesį ir apsaugoti vaiką nuo atsakovo keliamų grėsmių neįmanoma. Piktnaudžiaujantis alkoholiu tėvas yra laikomas darančiu blogą įtaką vaikui. Nesugebėjimas vaiko prižiūrėti, pamaitinti bei užtikrinti normalias higienos sąlygas, būtiną poilsį bei tampymas po įvairius pažįstamus, bendravimas su girtaujančiu asmeniu, vėžinimas esant neblaiviam, kelia didelę grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei. Šiuo atveju akivaizdu, kad maksimalus bendravimas prieštarauja vaiko interesams, vaiką traumuoja psichologiškai, neatitinka vaiko norų, kenkia brandai ir vaiko sveikatai daroma žalinga įtaka.
Atsiliepimas
Atsakovas R. Ž. atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo, kad N. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsiliepime nurodo, kad jis sūnumi visada rūpinasi, alimentus moka, tačiau nežino, kiek iš tų pinigų skiriama jo sūnui. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, tai patvirtina pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą. Jo gyvenamoji vieta visada buvo pastovi, todėl jis gali pasirūpinti sūnumi ir suteikti jam gyvenamąją vietą. Pagal teismo sprendimą jis turi teisę žinoti apie vaiko ugdymo vietą, kuri yra slepiama. Kai tik paskambina norėdamas pasikalbėti su vaiku, jam pasakoma, kad vaikas yra darželyje. Paskambinus kitą kartą sakoma, kad vaikas nebeina į darželį. Kalbant su vaiku, ieškovė visada nukreipia kalbą, kad tik sūnus mažiau su juo kalbėtų. (b.l. 26-28).
Šalies argumentai
Atsakovas R. Ž. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės patvirtintą taikos sutartį ir nustatyti tokią bendravimo tvarką su sūnumi N. Ž. – R. Ž. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri savo namuose trečią mėnesio savaitę, paimdamas vaiką penktadienį 17 val. atvežtą motinos į Kauno autobusų stotį, ir parveždamas jį penktadienį 17 val. motinai į Kauno autobusų stotį. Tokią bendravimo tvarką nustatyti iki sūnus pradės lankyti mokyklą. Vasaros mėnesiai dvi savaites abipusiu susitarimu parinktu laiku atostogauja su sūnumi. Poriniais metais Šv. Velykas, o neporiniais metasi Šv. Kalėdas praleidžia su sūnumi. O. K. rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri visą kitą laiką. Priešieškinyje nurodoma, kad su O. K. ieškiniu sutinka iš dalies, ieškovė jį apkalbėjo, prašo apriboti jo teisę bendrauti sus sūnumi, dalyvauti jo auklėjime. Tuo pačiu ji pažeidžia nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su tėvu, interesus. (b.l. 49-50).
Atsiliepimas
Ieškovė O. K. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame nurodė, kad prašo atmesti R. Ž. nepagrįstą priešieškinį, kuriuo dėl savo ambicijų siekiama sukelti pavojų nepilnamečio vaiko interesams, sveikatai ir gyvybei. Nurodoma, kad nesutinka su atsakovo nurodyta bendravimo tvarka, nes atsakovo charakterio savybės, gyvenimo būdas, girtavimas, tinginystė, nesirūpinimas vaiko išlaikymu, nesugebėjimas prižiūrėti, pamaitinti ir auklėti vaiką, užtikrinti jam normalias higienos sąlygas, būtiną poilsį bei tampymas jo po landynes ir visiškas neatsakingumas kelia grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei. Teigia, kad atsakovas kelia nepagrįstus reikalavimus, kad ji privalėtų savo lėšomis ir rizika vežioti vaiką į Kauno autobusų stotį. (b.l. 64).
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad O. K. šeima neįrašyta į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2012 m. gegužės 4 d. O. K. kreipėsi su prašymu į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl atsakovo R. Ž. netinkamo elgesio ir girtavimo. Ji nurodė, kad sūnui N. Ž. svečiuojantis ir lankantis tėvo namuose nėra saugu, dėl neatsakingo atsakovo elgesio. 2012 m. gegužės 10 d. darbuotojai lankėsi O. K. namuose, kur N. Ž. yra sudarytos tinkamos gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygos. (b.l. 17).
Papildomai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad su ieškiniu sutinka iš dalies ir nemano, kad nustačius minimalų bendravimo su vaiku tvarką, būtų pažeisti vaiko interesai. Išvadoje nurodoma, kad O. K. šeima neįrašyta į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Siekdami išsiaiškinti galimybes įgyvendinti priešieškinio reikalavimus, dėl mažamečio N. Ž. bendravimo su tėvus R. Ž., skyrius kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių. Pats atsakovas kviečiamas pokalbiui neatvyko, su juo Šiaulių skyriaus darbuotojams pasikalbėti nepavyko. Buvo apsilankyta R. Ž. gyvenamojoje vietoje, surašytas šeimos aplankymo aktas. Ištyrus šeimos aplinką pateikta išvada, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos. 2012-08-20 skyriaus darbuotojai pravedė pokalbį su ieškove. Pokalbio metu O. K. teigė, kad su pateiktais byloje priešieškinio reikalavimais nesutinka. Jos teigimu atsakovas R. Ž. negali užtikrinti vaiko saugumo ir ji palaiko savo ieškinį. (b.l. 65).
Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą išvadą, kurioje nurodė, kad 2012 m. spalio 21 d. į skyrių buvo atvykusi ieškovė, kuri raštu informavo, kad 2012 m. spalio 19 d. savo sūnų leido pasisvečiuoti pas tėvą. Po kurio laiko su R. Ž. telefonu jai nepavyko susisiekti, o tą padarius, moteris įtarė, kad R. Ž. neblaivus. Todėl vaiką jai perdavė kiti asmenys, tėvo šalia nebuvo.
2012 m. lapkričio 20 ir 23 d. skyriuje gauti R. Ž. prašymai dėl kliudymo jam bendrauti su sūnumi.
2012 m. lapkričio 26 d. skyriaus darbuotojai lankėsi O. K. namuose. N. Ž. ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygos. 2012 m. lapkričio 27 d. O. K. atvyko į skyrių kartu su mažamečiu sūnumi N. Ž.. Su ja buvo pravestas pokalbis dėl sūnaus bendravimo su tėvu. Ieškovė įsipareigojo tam nesudaryti jokių kliūčių, jeigu bus užtikrintas vaiko saugumas, neprieštaravo dėl bendravimo telefonu. Taip pat buvo bendrauta su berniuku. Vaikas pagal amžių supranta aplinką, yra tinkamai lavinamas ir ugdomas, bet su nepažįstamais asmenimis bendrauja nenoriai. Tėtį jis vadino vardu, išreiškė norą su juo matytis. Aiškinantis, ką vaikas veikia su tėčiu berniukas nieko konkretaus neįvardijo, taip pat paminėjo, kad „R. geria alų“. Išvadoje nurodoma, kad mažo amžiaus N. Ž. kol kas negali objektyviai suformuluoti savo nuomonę pagal bylos esmę. Kaip ir kiekvienas tokio amžiaus vaikas jis pasiilgsta tėčio ir nori su juo matytis, bendrauti, neįvertindamas galimai neigiamų pasekmių. Remianti šioje byloje esančiais įrodymais – medikų, policijos, įstaigų pažymomis darytina išvada, kad susitikimai su atsakovu R. Ž., jo elgesys, bendravimas ir auklėjimas prieštarauja vaiko interesams, bei daroma žala vaiko pasaulėžiūros formavimuisi. Tuo pačiu dėl neatsakingo tėvo elgesio kyla reali grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai. Todėl nustatant prašomą minimalaus bendravimo formą, tai tokio sprendimo priėmimas nepažeistų mažamečio N. Ž. interesų, nes bendravimas su tėvu nenutrūktų vaikas su tėvu galėtų bendrauti jam saugioje aplinkoje. (b.l. 136).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius nėra gavęs pranešimų apie R. Ž. galimai netinkamą rūpinimąsi vaikus ar informacijos, jog jis galimai vestų asocialų gyvenimo būdą. Skyriaus specialistas 2012 m. spalio 10 d. lankėsi R. Ž. gyvenamojoje vietoje ir su atsakovu bendravo, įvertino jo gyvenimo ir buities sąlygas. R. Ž. su drauge R. V. gyvena vieno kambario bute, kuriame yra visi komunaliniai patogumai. Butas tvarkingas, apstatytas baldais. R. Ž. teigė kartais vykstantis verslo reikalais į Angliją. Iš šios veiklos jis užsidirba pragyvenimui bei išlaiko savo draugę. R. Ž. nurodė nesutinkantis su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis dėl neva jo netinkamo rūpinimosi sūnumi, kai šis svečiuojasi pas jį, nesutinkantis, kad jam būtų nustatytas minimalus bendravimas su sūnumi. Išvadoje nurodoma, kad skyrius, atsižvelgdamas į mažamečio N. Ž. teises ir interesus, gindamas vaiko teisę bendrauti su savo tėvu ir būti jo auklėjamu, mano, kad tikslinga atsižvelgti į visus byloje pateiktus šalių įrodymus, liudijančius atsakovo vedamą gyvenimo būdą, gebėjimą tinkamai pasirūpinti mažamečiu sūnumi bei tinkamai jį auklėti, ir sprendimą priimti visų pirma atsižvelgiant į mažamečio vaiko interesus. (b.l. 111).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
R. Ž. ir O. K. turi sūnų N. Ž., gimusį 2008-07-04. (b.l. 6).
2011 m. kovo 18 d. nutartimi nustatyta R. Ž. ir vaiko N. Ž. bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas gali pasiimti N. Ž. kiekvieną savaitgalį, vaiką pasiimant penktadienį ir parvežant sekmadienį, bei atostogų, paėmimo laiką iš anksto suderinus su O. K.. (b.l. 5).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplankymo akte nurodoma, kad 2011 m. birželio 20 d. telefonu buvo gautas pranešimas, jog R. Ž. neatiduoda mažamečio vaiko N. Ž. vaiko motinai. Nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad O. K. laukė prie R. Ž. durų norėdama atsiimti vaiką. Vaiko teisių apsaugos skyriaus akte nurodoma, kad apsilankymo metu bute girdėjosi vaiko verksmas, vyro ir moters šaukimai, garsūs jų aiškinimai, kaltinimai. Nepilnametis N. Ž. buvo perduotas motinai O. K.. (b.l. 22).
Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato rašte nurodoma, kad 2012 m. balandžio 26 d. R. Ž. buvo rastas neblaivus Voskonių k., Radviliškio r. prie esančios parduotuvės kartu su vaiku, kuris nebuvo tinkamai prižiūrėtas, todėl R. Ž. buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas. (b.l. 20).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo akte nurodoma, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. buvo apsilankyta R. Ž. gyvenamojoje vietoje. Apsilankymo metu atsakovo nerasta, buvo R. Ž. sugyventinė. Šeima gyvena 1,5 kambario daugiabučio namo bute su virtuve. R. Ž. sugyventinė nurodė, kad šeima turi įsiskolinimų už butą, tačiau pamažu jį dengia. Sugyventinė nurodė, kad R. Ž. nedirba, darbo boržoje neregistruotas, ketina vykti dirbti į užsienį. Nurodoma, kad nepilnamečiui N. Ž. sudarytos tinkamos sąlygos gyventi tėvo R. Ž. šeimoje. (b.l. 67).
Šakių rajono policijos komisariato pranešime nurodoma, kad R. Ž. per 2012 metu yra 4 kartus baustas administracine tvarka. (b.l.93).
Prie civilinės bylos prijungta Radviliškio rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-683-632/2012, kurioje 2012 m. gegužės 16 d. priimtas nutarimas ir R. Ž. nubaustas pagal ATPK 181 str. 1 d. įspėjimu. (b.l. 110).
Byloje pateikti duomenys iš Šiaulių priklausomybės ligų centro.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.
Dėl CK 3.170 ir CK 3.175 straipsnių taikymo ginčo santykiams reguliuoti
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime (CK 3.170 str. 3 d.). Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes kiekvienu atveju motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo. Tačiau jokiu būdu neturi būti atimamos ar mažinamos galimybės bendrauti su vaiku ir jį auklėti to iš tėvų, kuris su juo gyvena. Būtina atsižvelgti į tai, kad tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami su juo laiką, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami jam asmeniniu pavyzdžiu. Minimalus motinos ar tėvo, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimas su juo gali būti nustatomas tik jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tai gali būti, kai dažni susitikimai su antruoju iš tėvu traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo iš tėvų pasirinkta vaiko auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga vaiko gebėjimams ar tai krypčiai, kuria vaikas auklėjamas motinos ar tėvo, gyvenančios kartu su juo, kai tiesiog bendraujant vaiko brandai ar pasaulėžiūrai daroma žalinga įtaka ir panašiai. Teismas ginčą turi spręsti vadovaudamasis vaiko interesais ir atsižvelgdamas į vaiko amžių, tėvų savitarpio santykius, jų elgesį, gyvenamąją vietą, materialines sąlygas, kitų šeimos narių pažiūrą bei santykius su vaiku.
Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti minimalią bendravimo vaiko su tėvu tvarką, nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs nesugeba pasirūpinti vaiku, jį išsivežęs nepraneša ieškovei apie vaiko buvimo vietą, negali užtikrinti jo saugumo, neblaivus vežiojasi vaiką. Dėl neprognozuojamo atsakovo elgesio ieškovė ne kartą neplanuotai turėjo važiuoti kelis šimtus kilometrų į atsakovo gyvenamąją vietą Šiauliuose, nes atsakovas neatsiliepdavo į jos telefono skambučius ir ji nežinodavo kur ir su kuo yra vaikas. Ieškovė pateikė teismui daug faktų, kurie patvirtino jos nurodomas aplinkybes. Pirmiausia, tai kad atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo tėvo požymių patvirtina aplinkybės, nustatytos 2011 metų birželio 20 d. įvykusio incidento metu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog N. Ž. esant pas atsakovą, vaiko laiku negrąžinus mamai, ieškovė nuvyko į Šiaulius, tačiau į namus atsakovas jos neįsileido, jai teko laukti visą naktį prie buto durų. Byloje yra pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktas, kuriame nurodoma, kad darbuotojams nuvykus prie R. Ž. buto durų buvo girdėti bute vaiko verkimas, vyro ir moters šauksmai, kaltinimai, tuo metu ieškovė nebuvo įleista į vidų. Nors teismo posėdžio metu R. Ž. teigė, jog tuo metu vaikas saugiai miegojo, tačiau šias jo nurodomas aplinkybes paneigia nurodytas šeimos aplankymo aktas. Nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog ieškovės neįleidimas į butą ilgą laiko tarpą, neleidžiant vaikui pasimatyti su mama, akivaizdžiai daro neigiamą įtaką vaikui. Suprantama, kad vaikas žinodamas, jog už buto durų stovi mama, o šalia jo esantys suaugę asmenys konfliktuoja, nesukuria vaikui saugios aplinkos ir neleidžia jam jaustis ramiai. Protingumo principo neatitinka ir atsakovo elgesys, nes, jo žodžiais, nesant jokių nesklandumų, nesuprantamas jo sprendimas – neįleisti į namus nei vaiko mamos, nei atvykusių kitų institucijų darbuotojų, kas tikrai būtų nuraminę tiek ieškovę, tiek vaiką. R. Ž. paaiškinimai, jog durų neatidarė, nes bijojo, nelogiški, nes neaišku kodėl jis turėjo būti sumuštas, kai duris prašė atidaryti policijos pareigūnai. N. Ž. yra keturių metų amžiaus, todėl būdamas mažo amžiaus jis nėra pajėgus adekvačiai suprasti ir įvertinti aplinkos veiksnius, kurie jam daro neigiamą poveikį. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina tiek pati ieškovė, tiek byloje surinkta Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentai, bei policijos dokumentai. (b.l. 21-22, 98-105-109).
Taip pat R. Ž. neatsakingą ir nerūpestingą elgesį patvirtina aplinkybės, jog jis būdamas sunkaus girtumo 2012 m. balandžio 26 d. su mažamečiu vaiku buvo rastas prie parduotuvės. Dėl šio įvykio R. Ž. buvo nubaustas pagal ATPK181 str. 1 d. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovo draugė R. V. nurodė, jos tuo metu ji buvo šalia parduotuvėje, tačiau tai negali pateisinti atsakovo neatsakingo elgesio. Kaip jau buvo nurodyta, tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami su juo laiką, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami jam asmeniniu pavyzdžiu. Taigi aplinkybė, jog tuo metu pas atsakovą svečiavosi jo mažametis sūnus, jį įpareigoja elgtis rūpestingai ir nepriekaištinga, vien tai, kad atsakovui buvo nustatytas 4,67 promilių girtumas (administracinė byla Nr. A2.9.-683-632/2012 b.l. 3), parodo atsakovo neatsakingą elgesį ir nesugebėjimą įvertinti savo atsakomybės prieš vaiką. Rūpestingas tėvas privalo rūpintis vaiku ir užtikrinti jo saugumą, tuo tarpu kyla pagrįstų abejonių, ar R. Ž. galėjo tinkamai pasirūpinti savo sūnumi būdamas sunkaus girtumo laipsnio. Administracinio teisės pažeidimo byla patvirtina, jog atsakovas su sūnumi buvo rasti prie parduotuvės, šalia kitų asmenų, kurie padėtų rūpintis vaiku, nebuvo. Toks atsakovo elgesys taip pat neatitinka rūpestingo tėvo standarto, nes būdamas sunkaus girtumo laipsnio žmogus negali būti užtikrintas, jog jo savikontrolė, elgesys bus tinkami ir nekils nesklandumo dėl jo elgesio, tuo labiau kyla pagrįstų abejonių, ar esant tokios būsenos galima patikėti mažametį vaiką bei kiek patikima tokio asmens priežiūra.
Paskutinio posėdžio metu ieškovė taip pat nurodė, jog jau vykstant teismo procesui ji patikėjo atsakovui vaiką ir leido išsivežti, tačiau vėl po atsakovo dingimo ji buvo priversta vykti į Šiaulius, kur jai vaikas buvo perduotas kitų asmenų, kur tuo tarpu buvo atsakovas, ieškovei nebuvo žinoma. Šiai aplinkybes teismui patvirtino liudytoja K. K.. Viso proceso metu R. Ž. stengėsi įrodyti, jog ieškovė jį apkalba ir stengiasi jam pakenkti, tačiau teismas mano, jog O. K. nurodomos aplinkybės yra įrodytos. Ieškovės nurodomas aplinkybes patvirtina Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos aplankymo aktas, administracinės teisės pažeidimo byla Nr. A2.9-683-632/2012. Tuo tarpu atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir liudijimus, kurie byloje negali būti laikytini įrodymais. CPK 192 str. numato, jog liudytojai turi būti apklausti teisme, pasirašant priesaiką, tuo tarpu ranka surašyti liudijimai nelaikytini įrodymais. Teismo posėdžio metu buvo apklausta R. Ž. sugyventinė R. V., kuri teigė, jog atsakovas su vaiku elgiasi tinkamai, negirtauja. Nurodė, jog atsakovas išgeria kartais, kokį kartą per savaitę ir buvo neblaivus tik tada, kai buvo nubaustas. Šie jos parodymais neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl laikytini neobjektyviais. Daugiau duomenų apie R. Ž. nurodomas aplinkybes, jog ieškovė nori ją apkalbėti bei jam pakenkti byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai auklėtų ir prižiūrėtų sūnų. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojai ne kartą lankėsi ieškovės namuose, kur nustatyta, jog vaikui sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Vaikos yra ugdomas ir prižiūrimas. (b.l. 17, 65, 136-150).
R. Ž. problematišką elgesį patvirtina tai, kad jis per 2012 metų yra baustas 4 kartus administracine tvarka. 2012 m. gegužės 16 d. baustas pagal ATPK 181 str. 1 d., pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus. 2012 m. birželio 22 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d. baustas pagal ATPK 178 str. 1 ir 2 d. už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. Paskutinį kartą R. Ž. baustas už girto pasirodymą viešoje vietoje 2012 m. rugsėjo 10 d. Tuo tarpu į 2012 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdį atsakovas neatvyko, teismui pateikdamas prašymą bei nurodydamas, jog negali atvykti dėl lūžusios kojos ir negalėjimo vaikščioti. (b.l. 75). Pridėtame nedarbingumo pažymėjime nurodoma, kad nedarbingumo laikotarpis nuo 2012-09-04 iki 2012-09-13. Taigi atsakovas dėl sveikatos sutrikimų negalėjo atvykti į teismo posėdį, tačiau šie sutrikimai nesutrukdė jam nedarbingumo laikotarpiu neblaiviam pasirodyti viešoje vietoje. R. Ž. asmenybęs charakterizuoja Šiaulių priklausomybės ligų centro duomenys (b.l. 110).
Byloje esanti charakterizuojanti medžiaga patvirtina tai, kad R. Ž. elgesys yra neprognozuojamas, jo asmenybė šiuo metu negali būti vertinama, kaip patikimas, atsakingas ir rūpestingas tėvas. Šiuo metu R. Ž. savo elgesiu daro žalą vaiko pasaulėžiūrai ir pagal byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad negali užtikrinti mažamečio vaiko saugumo be kitų asmenų pagalbos. Kaip jau buvo nurodoma minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Teisminio proceso metu nustatytos aplinkybės apie atsakovo elgesį būnant su vaiku, jo nerūpestingumą ir neatsakingumą, leidžia daryti išvadą, jog leidžiant R. Ž. išsivežti vaiką, negali būti užtikrintas vaiko saugumas, tokiu būdu pažeidžiami vaiko interesai.
Teismas nustatydamas bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, negali nurodyti kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t.y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 str.). CK 3.170 str. 4 d. siekiama išspręsti ginčą tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, kai tėvai gyvena skyrium. Tokio ginčo dalyku gali būti ne bendravimo ir auklėjimo būdas, kadangi tai numatyta įstatyme, bet sąlygų, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nustatymas. Įstatymas numato, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.). Taigi, teismas spręsdamas klausimą dėl R. Ž. bendravimo su sūnumi N. Ž. negali atsakovo įpareigoti nevartoti alkoholio, ar užtikrinti vaiko saugumą tuo metu, kai vaikas yra jo žinioje, nes toks tėvo elgesys yra numatytas įstatymuose, tačiau atsakovui nevykdant savo kaip tėvo pareigų tinkamai, teismas turi imtis vaiko intereso gynimo – nustatyti tėvo ir sūnaus minimalų bendravimą. Ieškovė prašo, jog atsakovo su sūnumi bendravimas būtų tik vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas iš dalie sutinka su ieškovės prašymu, tačiau nors ir nustačius minimalų bendravimą, atsakovui turi būti sudarytos sąlygos kiek galima daugiau bendrauti su sūnumi. Ieškovė augina du vaikus, netrukus turėtų gimti trečias vaikas, taigi jos galimybės dėl šeimyninių aplinkybių gali nesutapti su atsakovo poreikiu ir galimybėmis bendrauti, todėl teismas mano, jog atsakovui turi būti sudarytos galimybės bendrauti ne tik vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau susitikimai ir bendravimas turėtų vykti dalyvaujant ieškovei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnams, ar kitiems atsakingiems asmenims, bei vaikas iš jo gyvenamosios vietos gali būti išvežamas tik su nurodytų asmenų leidimu ir jų numatytomis sąlygomis.
Be to, teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.177 straipsnis taip pat įtvirtina nuostatą, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuoti savo pažiūras. Vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras turi būti išklausytas teisme tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, per atstovą. Vaiko pažiūros ir norai išklausomi per atstovą tais atvejais, kai vaiko išklausymas teismo posėdyje prieštarautų vaiko interesams dėl vaiko jautrumo, sveikatos būklės ir pan. Vaiko pažiūros ir norai gali būti teismo išsiaiškinami pavedant tai padaryti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, vaiko pedagogams, auklėtojams ir kt. Teismas vaiko pažiūras ir norus gali aiškintis pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, pasikviečiant tėvus ir vaiką pokalbiui.
Byloje ginčas kilo dėl N. Ž., gim. 2008-07-04, bendravimo su tėvu. Vaikas yra tik keturių metų amžiaus, todėl teismo pavedimo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui buvo pavesta pagal galimybes apklausti vaiką. Skyriaus darbuotojai savo išvadoje nurodė, kad bendravo su berniuku, kuris pagal amžių supranta aplinką, yra tinkamai lavinamas ir ugdomas, tačiau su nepažįstamais asmenims bendrauja nenoriai. Taip pat Skyriaus išvadoje nurodoma, kad dėl mažo amžiaus N. Ž. negali objektyviai suformuluoti savo nuomonės apie bylos esmę, todėl teismas nutarė, pasiremti vaiko nuomone išsakyta per atstovą bei teisme vaiko neapklausti. Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad vaikas nori bendrauti su tėčiu, jo pasiilgsta, tačiau negali dėl amžiaus įvertinti galimai neigiamų pasekmių. Kadangi byloje nagrinėjamas klausimas dėl minimalaus bendravimo, teismas mano, kad atsižvelgiant į vaiko amžių teismo nustatytos bendravimo sąlygos neprieštaraus vaiko interesams.
Dėl ieškinio atsisakymo
Teisme buvo gautas ieškovės O. K. prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog šis prašymas buvo spontaniškas, neatitinkantis tikrosios ieškovės valios bei vaiko interesų, todėl jis netenkintinas. Teismas sutinka su ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis bei mano, jog ieškovės atsisakymas nepriimtinas. Byloje ginčas susijęs su vaiko interesais, šios rūšies bylose teismas yra aktyvus bei privalo ginti vaikų interesus. Teismas laiko, jog pagal nustatytas byloje aplinkybes, ieškinio atsisakymas pažeistų nepilnamečio N. Ž. interesus, todėl negali tenkinti ieškovės prašymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė byloje sumokėjo 142 Lt dydžio žyminį mokestį, daugiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Atsakovas pateikė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodoma, kad atsakovas 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovei turi būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 str. 1 d. nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio reikalavimus iš R. Ž. priteistinas ieškovės sumokėtas 142 Lt žyminis mokestis. (b.l 4).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.173 str., 3.175 str., 3.177 str., Lietuvos Respublikos CPK 375-380 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 p.
Nustatyti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) minimalų bendravimą su nepilnamečiu sūnumi N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis:
vaiko ir tėvo bendravimas vyksta prižiūrint ieškovei arba vaiko teisių apsaugos pareigūnams, arba kitiems atsakingiems asmenims, sutartoje vietoje;įsitikinus, jog vaiko ir tėvo bendravimas nekenks vaikui, motinai O. K. arba vaiko teisių apsaugos pareigūnui leidus ir jų nustatytomis sąlygomis, sudaryti galimybes R. Ž. bendrauti su sūnumi N. Ž. be prižiūrinčių asmenų; vaikas iš jo gyvenamosios vietos išvežamas tik su motinos O. K. arba vaiko teisių apsaugos pareigūnų leidimu ir jų nustatytomis sąlygomis; vaiko ir tėvo susitikimo vieta, laikas, trukmė iš anksto suderinama su vaiko motina O. K.;neriboti R. Ž. bendravimo su sūnumi ryšio priemonėmis, tačiau tėvas privalo atsižvelgti į vaiko dienos rėžimą, užimtumą, bei jų netrikdyti.
Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 142 Lt sumokėtą žyminį mokestį ieškovei O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.