- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-445-303-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-0035-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Angelė Ikasalienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- R. A., R. R., E. G.
- Advokatai
- Sigitas Židonis
Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Olegas ZaicevasBaudžiamoji byla Nr. 1A-445-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-01-2-0035-2009-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.6.4.1.(S)
2013 m. spalio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
nuteistiesiems R. A., R. R., E. G., nuteistojo juridinio asmens – UAB “L.” V. atstovui advokatui Sigitui Židoniui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo juridinio asmens – UAB “L.” V., atstovaujamo direktoriaus A. Š., nuteistųjų R. A., R. R. ir E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo), 207 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo), ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo) – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo) – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant dalinį jų sudėjimo būdą, galutinė subendrinta bausmė R. A. paskirta – 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda;
Žemesnės instancijos teismas
R. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo), 223 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 45 MGL (5850 litų) dydžio bauda, pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo) – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant dalinį jų sudėjimo būdą, galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta – 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda;
E. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo), 207 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo), ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo) – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, pagal BK 207 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, pagal BK 208 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento, 2009-01-19 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašto, pagaminimo ir jo panaudojimo) – 25 MGL (3250 litų) bauda. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant dalinį jų sudėjimo būdą, galutinė subendrinta bausmė E. G. paskirta – 38 MGL (4940 litų) dydžio bauda;
juridinis asmuo – UAB “L.” V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo), 20 straipsnio 1 dalyje ir 207 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikrų dokumentų, mokėjimo prašymų pagaminimo) – 2000 MGL (260000 litų) dydžio bauda, pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį – 4000 MGL (520000 litų) dydžio bauda. BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu subendrinus paskirtas bausmes, taikant dalinį jų sudėjimo būdą, galutinė subendrinta bausmė juridiniam asmeniui – UAB “L.” V. paskirta – 5000 MGL (650 000 litų) dydžio bauda.
Iš R. A., R. R., E. G. ir juridinio asmens – UAB “L.” V. solidariai priteista UAB „O. “ naudai – 270 160 Lt, UAB „A. “ naudai – 524 888,69 Lt, R. B. firma „R. “ naudai – 113 906,69 Lt, UAB „V. “ naudai – 131 120,34 Lt, UAB „N.S. “ naudai – 74 468,76 Lt ir UAB „O2G“ naudai – 43 267,08 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A., E. G. ir juridinis asmuo – UAB “L.” V. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, t.y. R. A., laikotarpiu nuo 1999-11-23 iki 2010-04-09 būdamas UAB “L.” V. (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ vadovu, laikotarpiu nuo 2006-09-13 iki 2008-12-02 būdamas UAB „L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, E. G., laikotarpiu nuo 2006-01-23 iki 2009-08-07, būdamas UAB “L.” V. finansų direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ finansininku, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininku ir valdybos nariu, UAB “L.” V., atstovaujama R. A., kuris veikdamas jos vardu ir naudai, laikotarpiu nuo 1999-11-23 iki 2010-04-09 būdamas UAB “L.” V. (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ vadovu, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad 2007-09-18 UAB “L.” V. su R. M. įmone „K.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) sudarė rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. 07-054 dėl projekte numatytų darbų, kurių vertė – 3 769 153 Lt su PVM, atlikimo, o pastaroji tą pačią dieną su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) sudarė subrangos sutartį Nr. 07-001 ir perdavė atlikti šiam subrangovui 2 970 605,92 Lt su PVM vertės darbų projekte, bei apie tai, jog tarp UAB “L.” V. ir UAB "S. (duomenys pakeisti)“ sudarytos sutartys projektui įgyvendinti: 2008-07-02 sudaryta prekių užsakymo sutartis Nr. 08-015/08-034, 251 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-18 - rangos darbų sutartis Nr. 08-020A/08-038C, 368 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-30 - sutartis Nr. 08-028A/08-045B, 76 700 Lt su PVM vertės, žinodami, kad į mokėjimo prašymus gali būti įtraukiamos tik tinkamos kompensuoti išlaidos faktiškai patirtos projekte numatytiems statybos darbams ir prekėms įsigyti, bei apie tai, jog UAB “L.” V. neturi pakankamai lėšų projekto įgyvendinimui, žinodami, jog R. A. nurodymu laikotarpyje nuo 2008-05-28 iki 2008-10-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bendrininkai R. R., E. G., pasitelkus nusikalstamų kėslų nežinančias D. B. ir G. R., UAB "S. (duomenys pakeisti)“ gautas kaip atsiskaitymą už parduotas paslaugas ir prekes įgyvendinant projektą lėšas, nepagrįstai grąžino UAB “L.” V. - be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 781 314,88 Lt į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpyje nuo 2008-05-29 iki 2008-10-17 iš nurodytos UAB „L.“ sąskaitos dalį šių lėšų – 1 665 098,33 Lt pervedė į UAB “L.” V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), turėdami vieningą tyčią – pagaminti netikrus dokumentus, juose įrašant žinomai melagingus duomenis apie projekto metu patirtas išlaidas, juos pateikti Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau ir – LVPA) darbuotojams kaip tikrus ir taip apgaule UAB “L.” V. naudai įgyti kreditinį įsipareigojimą – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-10-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, R. A. nurodė E. G. perduoti žinomai melagingus duomenis, neva UAB “L.” V., įgyvendindama projektą, patyrė 3 498 811,29 Lt išlaidų, nors jo nurodymu dalis šių lėšų – 1 665 098,33 Lt buvo grąžinta į UAB “L.” V. sąskaitą, projekto koordinatorei V. M., taip tyčia ją suklaidinant, po ko, paruošus jai mokėjimo prašymus, patvirtinti juos savo parašais ir UAB “L.” V. antspaudu, ką E. G. ir padarė - laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-10-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, perdavė projekto koordinatorei V. M. žinomai melagingus duomenis, neva UAB “L.” V. įgyvendindama projektą patyrė 3 498 811,29 Lt išlaidų, o nusikalstamų kėslų nežinančiai V. M. paruošus 2008-05-30 mokėjimo prašymą, 2008-08-28 mokėjimo prašymą ir 2008-10-20 mokėjimo prašymą, kuriuose ji, suklaidinta, nurodė bendrininkų narių pateiktus melagingus duomenis apie patirtas išlaidas, E. G. šiuos žinomai netikrus dokumentus laikotarpyje nuo 2008-05-30 iki 2008-10-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, patvirtino UAB “L.” V. antspaudu bei savo parašais, o 2008-10-20 mokėjimo prašymą savo parašais patvirtino ir R. A. Tokiu būdu R. A., E. G. ir UAB “L.” V. pagamino tris netikrus dokumentus: 2008-05-30 mokėjimo prašymą Nr. 08/1435, 2008-08-28 mokėjimo prašymą Nr. 08/1613 ir 2008-10-20 mokėjimo prašymą Nr. 08/1599.
R. A., E. G., R. R. ir UAB “L.” V. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad apgaule įgijo kreditinį įsipareigojimą, t.y. R. A., laikotarpiu nuo 1999-11-23 iki 2010-04-09 būdamas UAB “L.” V. (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ vadovu, laikotarpiu nuo 2006-09-13 iki 2008-12-02 būdamas UAB „L.“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, E. G., laikotarpiu nuo 2006-01-23 iki 2009-08-07, būdamas UAB “L.” V. finansų direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ finansininku, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininku ir valdybos nariu, UAB “L.” V., atstovaujama R. A., kuris veikdamas jos vardu ir naudai, laikotarpiu nuo 1999-11-23 iki 2010-04-09 būdamas UAB “L.” V. (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) generaliniu direktoriumi, šios bendrovės įgyvendinamo projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ vadovu, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, R. R. laikotarpiu nuo 2007-08-09 iki 2009-05-15 būdamas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, veikdami kartu bendrininkų grupėje, žinodami, kad 2007-09-18 UAB “L.” V. su R. M. įmone „K.“ (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) sudarė rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. 07-054 dėl projekte numatytų darbų, kurių vertė – 3 769 153 Lt su PVM, atlikimo, o pastaroji tą pačią dieną su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) sudarė subrangos sutartį Nr. 07-001 ir perdavė atlikti šiam subrangovui 2 970 605,92 Lt su PVM vertės darbų projekte, bei apie tai, jog tarp UAB “L.” V. ir UAB "S. (duomenys pakeisti)“ sudarytos sutartys projektui įgyvendinti: 2008-07-02 sudaryta prekių užsakymo sutartis Nr. 08-015/08-034, 251 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-18 - rangos darbų sutartis Nr. 08-020A/08-038C, 368 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-30 - sutartis Nr. 08-028A/08-045B, 76700 Lt su PVM vertės, žinodami, kad į mokėjimo prašymus gali būti įtraukiamos tik tinkamos kompensuoti išlaidos faktiškai patirtos projekte numatytiems statybos darbams ir prekėms įsigyti, bei apie tai, jog UAB “L.” V. neturi pakankamai lėšų projekto įgyvendinimui, turėdami vieningą tyčią – pagaminti netikrus dokumentus, juose įrašant žinomai melagingus duomenis apie projekto metu patirtas išlaidas, juos pateikti LVPA darbuotojams kaip tikrus ir taip apgaule UAB “L.” V. naudai įgyti kreditinį įsipareigojimą – Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2008-10-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, R. A. nurodė R. R., E. G., pasitelkus nusikalstamų kėslų nežinančias D. B. ir G. R., UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitoje iš UAB “L.” V. ir R. M. firmos „K.“ kaip atsiskaitymą už projekto metu atliktus darbus ir parduotas prekes gautas lėšas nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų, grąžinti į UAB “L.” V. sąskaitą, ką nurodyti asmenys ir padarė - laikotarpyje nuo 2008-05-28 iki 2008-10-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojant jiems išduotais kodų generatoriais, nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų, iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 781 314,88 Lt į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, laikotarpyje nuo 2008-05-29 iki 2008-10-17 iš nurodytos UAB „L.“ sąskaitos dalį šių lėšų – 1 665 098,33 Lt pervedė į UAB “L.” V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tęsdami nusikalstamą veiką, R. A. laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-10-20 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis nurodė E. G. žinomai netikrus dokumentus – 2008-05-30 mokėjimo prašymą, 2008-08-28 mokėjimo prašymą ir 2008-10-20 mokėjimo prašymą, kuriuose melagingai buvo nurodyta, neva UAB “L.” V. įgyvendindama projektą patyrė 3 498 811,29 Lt išlaidų, nors R. A. nurodymu dalis šių lėšų – 1 665 098,33 Lt buvo grąžinta į UAB “L.” V. sąskaitą, pateikti LVPA, ką E. G. ir padarė – laikotarpiu nuo 2008-05-30 iki 2008-10-20, Gedimino pr. 38/2, Vilniuje, apgaule, nuslėpdamas dokumentų suklastojimo faktą, kaip tikrus, žinomai netikrus dokumentus - 2008-05-30 mokėjimo prašymą, 2008-08-28 mokėjimo prašymą ir 2008-10-20 mokėjimo prašymą pateikė LVPA, esančiai Gedimino pr. 38/2, Vilniuje. LVPA darbuotojai, nežinodami tikrųjų aplinkybių ir nusikalstamų kėslų, priėmė šiuos mokėjimo prašymus, juos užregistravo atitinkamai Nr. 08/1435, Nr. 08/1613 ir Nr. 08/1599 bei pripažino UAB “L.” V. deklaruojamas tariamai patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti. Dėl to laikotarpyje nuo 2008-06-19 iki 2008-11-25, UAB “L.” V. buvo pervesta 1 372 955,99 Lt, tame tarpe ir 832 549,16 Lt nepagrįstai kompensuojant 50 procentų faktiškai nepatirtų išlaidų deklaruojamų mokėjimo prašymuose. Tokiu būdu R. A., R. R., E. G. ir UAB “L.” V. apgaule įgijo kreditinį įsipareigojimą – 832 549,16 litus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas.
R. A., R. R. ir E. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad esant sunkiai UAB „S. (duomenys pakeisti)“ ekonominei padėčiai ir nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdami galimybės patenkinti visų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ kreditorių reikalavimų, patenkino ir užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams, t.y. R. A., R. R. ir E. G. nuteisti už tai, kad žinodami, jog 2007-09-18 UAB “L.” V. su R. M. įmone „K.“ sudarė rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. 07-054 dėl projekte numatytų darbų, kurių vertė – 3 769 153 Lt su PVM, atlikimo, o pastaroji tą pačią dieną su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sudarė subrangos sutartį Nr. 07-001 ir perdavė atlikti šiam subrangovui 2 970 605,92 Lt su PVM vertės darbų projekte, bei apie tai, jog tarp UAB “L.” V. ir UAB "S. (duomenys pakeisti)" sudarytos sutartys projektui įgyvendinti: 2008-07-02 sudaryta prekių užsakymo sutartis Nr. 08-015/08-034, 251 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-18 rangos darbų sutartis Nr. 08-020A/08-038C, 368 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-30 sutartis Nr. 08-028A/08-045B, 76 700 Lt su PVM vertės, žinodami, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pati jokių darbų pagal minėtas sutartis neatliko, o laikotarpiu nuo 2007-09-26 iki 2008-09-11 sudarė sutartis dėl šių darbų atlikimo bei jiems atlikti reikalingų prekių tiekimo su UAB „A. “, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S. “, UAB „O2G“, UAB „O. “, R.B. PĮ „R. “, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V. “, UAB „V.K.“ ir šioms įmonėms UAB "S. (duomenys pakeisti)“ skolinga už atliktus darbus ir pirktas prekes iš viso 1 211 419 Lt, be to, žinodami, jog UAB „S. (duomenys pakeisti)“ jokių kitų darbų, išskyrus projekto įgyvendinimą, nevykdo, todėl, nepagrįstai pervedus lėšas UAB „L.“ negalės apmokėti UAB „A. “, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S. “, UAB „O2G“, UAB „O.“, R.B. PĮ „R.“, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V.“ ir UAB „V.K.“ už atliktus darbus ir parduotas prekes, bendrininkams turint vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės – gautas kaip atsiskaitymą už parduotas paslaugas ir prekes lėšas nepagrįstai grąžinant UAB “L.” V., o vėliau sudarant UAB "S. (duomenys pakeisti)“ kreditoriams nenaudingus sandorius panaikinti galimybę UAB "S. (duomenys pakeisti)" kreditoriams išieškoti skolą iš UAB "L." ir UAB “L.” V., laikotarpiu nuo 2007-09-18 iki 2008-10-17, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, R. A. nurodė R. R., E. G., pasitelkus nusikalstamų kėslų nežinančias D. B. ir G. R., UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitoje iš UAB “L.” V. ir R. M. firmos „K.“ kaip atsiskaitymą už projekto metu atliktus darbus ir parduotas prekes gautas lėšas nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų, grąžinti į UAB “L.” V. sąskaitą, ką nurodyti asmenys ir padarė - laikotarpyje nuo 2008-05-28 iki 2008-10-14, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, pasinaudojant išduotais kodų generatoriais, nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų, iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 781 314,88 Lt į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o laikotarpyje nuo 2008-05-29 iki 2008-10-17 iš nurodytos UAB „L.“ sąskaitos dalį šių lėšų – 1 665 098,33 Lt pervedė į UAB “L.” V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). R. A., R. R. ir E. G. tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami kartu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis 2008-10-30 sudarė susitarimą dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-063D/08-034B tarp UAB “L.” V., UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)", 2008-10-31 sudarė susitarimą dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-034A tarp UAB "L.", UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)", 2008-11-18 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08-036 tarp UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)" dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo bei, pažeidžiant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 str. 6 d. reikalavimus, 2009-01-21 sudarė paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį Nr. 09-002/09-001 ir 2009-01-21 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 09-003/09-002. Tokiu būdu R. A., R. R. ir E. G., duodami nurodymus vieni kitiems ir sau pavaldiems darbuotojams, nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų pervedę lėšas skirtas atsiskaityti su kreditoriais į UAB "L." sąskaitą, neatsiskaitė su UAB „A. “, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S.“, UAB „O2G“, UAB „O. , R.B. PĮ „R.“, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V.“ ir UAB „V.K.“ už UAB "S. (duomenys pakeisti)" užsakymu atliktus statybos darbus bei parduotas prekes, dėl ko likusiems kreditoriams UAB „A.“, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S.“ , UAB „O2G“, UAB „O.“, R.B. PĮ „R.“, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V.“ ir UAB „V.K.“ padarė turtinę – 1 211 419 Lt žalą.
R. A., R. R. ir E. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t.y. jie, veikdami bendrininkų grupe, žinodami, kad 2007-09-18 UAB “L.” V. su R. M. įmone „K.“ sudarė rekonstrukcijos rangos darbų sutartį Nr. 07-054 dėl projekte numatytų darbų, kurių vertė – 3 769 153 Lt su PVM, atlikimo, o pastaroji tą pačią dieną su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sudarė subrangos sutartį Nr. 07-001, ir perdavė atlikti šiam subrangovui 2 970 605,92 Lt su PVM vertės darbų projekte, bei apie tai, jog tarp UAB “L.” V. ir UAB "S. (duomenys pakeisti)" sudarytos sutartys projektui įgyvendinti: 2008-07-02 sudaryta prekių užsakymo sutartis Nr. 08-015/08-034, 251 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-18 rangos darbų sutartis Nr. 08-020A/08-038C, 368 160 Lt su PVM vertės, 2008-07-30 sutartis Nr. 08-028A/08-045B, 76 700 Lt su PVM vertės, žinodami, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pati jokių darbų pagal minėtą sutartį neatliko, o laikotarpiu nuo 2007-09-26 iki 2008-09-11 sudarė sutartis dėl šių darbų atlikimo bei jiems atlikti reikalingų prekių tiekimo su UAB „A.“, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S.“, UAB „O2G“, UAB „O.“, R.B. PĮ „R.“, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V.“, UAB „V.K.“ ir šioms įmonėms UAB "S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-16 yra skolinga už atliktus darbus ir parduotas prekes viso 1 218 401,84 Lt, iš kurių 887 817,08 Lt susidarė dėl to, kad UAB "S. (duomenys pakeisti)" neatsiskaitė su kreditoriais per nustatytą terminą, kas 88,78 kartų viršija UAB "S. (duomenys pakeisti)" įstatinį kapitalą, kuris sudaro 10 000 Lt, nes, nepagrįstai, be finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ iš UAB “L.” V. ir R. M. firmos „K.“ gauti atsiskaitymai už darbus ir prekes įgyvendinant projektą, viso 1 665 098,33 Lt, buvo grąžinti į UAB “L.” V. sąskaitą, žinodami, jog remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, bei apie tai, jog UAB "S. (duomenys pakeisti)“ kreditoriams apie priimtą sprendimą investuoti lėšas į kitą juridinį asmenį nepranešta, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis R. A. paruošė 2009-01-19 UAB "S. (duomenys pakeisti)" raštą Nr. 09-001, kuriame nurodė žinomai melagingas žinias, neva UAB "S. (duomenys pakeisti)" neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, todėl prieš priimant sprendimą investuoti lėšas pranešti apie tai kreditoriams nereikia, po ko šį žinomai netikrą dokumentą perdavė UAB "S. (duomenys pakeisti)" direktoriui R. R. ir nurodė šį dokumentą pasirašyti ir patvirtinti UAB "S. (duomenys pakeisti)" antspaudu, ką R. R. ir padarė – 2009-01-19 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis pasirašė bei patvirtino UAB „S. (duomenys pakeisti)“ antspaudu 2009-01-19 raštą Nr. 09-001, tęsdami nusikalstamą veiką R. A. nurodė E. G. pateikti šį žinomai suklastotą dokumentą Vilniaus miesto 19-ąjam notaro biurui, tvirtinant dokumentus dėl UAB “L.” V. įstatinio kapitalo didinimo, ką E. G. ir padarė – laikotarpiu nuo 2009-01-19 iki 2009-01-21, A.Tumėno g. 4, Vilniuje, pateikė 2009-01-19 UAB "S. (duomenys pakeisti)“ raštą Nr. 09-001 Vilniaus miesto 19-ąjam notaro biurui.
R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t.y. jis, laikotarpiu nuo 2007-08-09 iki 2009-05-15 būdamas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatą privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pagal 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos vyriausybės įsakymą Nr. 13 dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų privalėdamas apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus, ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus, saugoti 10 metų, žinodamas, kad 2007-09-18 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ su R. M. įmone „K.“ sudarė subrangos sutartį Nr. 07-001, dėl darbų projekte atlikimo, kurių vertė 2 970 605,92 Lt su PVM, nors ir žinojo, kad UAB "S. (duomenys pakeisti)" pati neatliko aukštos įtampos kabelio perkėlimo darbų UAB “L.” V. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), bei neturi šių darbų įsigijimo dokumentų, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, neišsaugojo ir į UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą neįtraukė aukštos įtampos kabelio perkėlimo darbų UAB “L.” V. objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kurių vertė 68 000 Lt be PVM, kurie buvo perduoti užsakovui R. M. įmonei „K.“ pagal atliktų darbų aktą Nr. 34 už 2008 m. rugpjūčio mėnesį surašytą tarp UAB "S. (duomenys pakeisti)“ ir R. M. įmonės „K.“ ir 2008-10-15 UAB "S. (duomenys pakeisti)“ PVM sąskaitą – faktūrą serija SRT Nr. 0022, 263 923,08 Lt be PVM sumai, įsigijimo dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB "S. (duomenys pakeisti)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo juridinio asmens UAB “L.” V. direktorius A. Š. (toliau – apelianto atstovas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendžio dalį, kuria UAB “L.” V. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 207 straipsnio 1 dalyje, bei iš UAB „L." V., tenkinant civilinius ieškinius, solidariai su kitais nuteistaisiais priteistas turtinės žalos atlyginimas, ir priimti naują nuosprendį – UAB „L.'' V. išteisinti. Mano, kad nuosprendis skundžiamoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Apelianto atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai ir teisingai įvertino R. A. parodymus, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neteigė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę dėl mokėjimų prašymų, pateiktų Lietuvos verslo paramos agentūrai (toliau – LVPA), suklastojimo. Pastarasis patvirtino, kad jam buvo žinoma mokėjimo prašymų teikimo nustatyta tvarka ir jos buvo laikomasi. Todėl, apelianto atstovo teigimu, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad į mokėjimo prašymus buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie patirtas išlaidas. Visos finansinės operacijos buvo tiksliai ir teisingai fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje. Apelianto atstovas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai pinigų skolinimąsi įvardija kaip neteisėtą pinigų grąžinimą į UAB „L.'' V. sąskaitą ir jį traktuoja kaip neteisėtą veiką, kuri sąlygoja R. A. bei UAB “L.” V. veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad įstatymas nedraudžia užsakovui skolintis iš rangovo ar iš susijusios įmonės.
Skunde teigiama, kad UAB „L.'' V. neturėtų būti nuteista ir pagal BK 207 straipsnio 1 dalį. Pažymima, kad LVPA, iš kurios, neva, apgaule buvo gauti kreditiniai įsipareigojimai, jokių pretenzijų dėl UAB “L.” V. sumokėtos nurodyto dydžio piniginės kompensacijos (išmokos) neturėjo ir neturi, kadangi visi gauti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį ir pats projekto įgyvendinimo faktas byloje net nėra ginčijamas.
Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nuteistoji UAB „L.'' V. jai paskirtos 5 000 MGL (650 000,00 Lt) dydžio baudos, įvertinus tai, kad bendrovei yra iškelta restruktūrizavimo byla, nebus pajėgi sumokėti ir bus priversta bankrutuoti, faktiškai reiškia ne ką kitą, kaip galutinį jau įgyvendinto projekto sužlugdymą ir įmonės likvidavimą. Apelianto atstovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, netgi konstatuodamas, kad juridinis asmuo padarė nusikalstamą veiką, parinkdamas bausmę ir jos dydį, turėjo atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir atitinkamai įvertinti, ar tokios bausmės paskyrimu bus užtikrintas ir teisingumas, o ne tik pasiekti bausmės tikslai. Teigia, kad paskyrus bendrovei mažesnę baudą, ji galėtų toliau funkcionuoti, vykdyti ūkinę veiklą bei teikti visuomenei naudingas paslaugas, tuo pačiu būtų pasiekti ir bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Apelianto atstovo teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių tenkinimo bet kuriuo atveju yra nepagrįsta ir neteisėta. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs pagrindinius civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje principus, jais nesivadovavo ir nepagrįstai nusprendė, kad UAB „L.'' V. yra solidariai atsakinga su kitais nuteistaisiais už žalos padarymą civiliniams ieškovams, t.y. UAB "S. (duomenys pakeisti)" kreditoriams. Kaip teigiama skunde, BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika UAB “L.” V. žalą galėjo padaryti tik Europos Sąjungos struktūriniams fondams ir Lietuvos valstybės biudžetui. Tačiau civilinių ieškinių dėl šioms institucijoms priklausančių lėšų – 832 549,16 Lt priteisimo iš UAB „L." V. nepareikšta, kadangi buvo nustatyta, jog visos šios lėšos panaudotos pagal paskirtį, t.y. projekto įgyvendinimui, o ne iššvaistytos ar pasisavintos. Jokios nusikalstamos veikos byloje civiliniais ieškovais pripažintų juridinių asmenų, t.y. UAB "S. (duomenys pakeisti)“ kreditorių, atžvilgiu UAB „L.'' V. neatliko ir tuo nebuvo kaltinama. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, apelianto atstovo teigimu, į tokią faktinę ir teisinę situaciją neatsižvelgė ir, ignoruodamas nuosprendyje išdėstytą principą, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą negali būti priteisiamas žalos atlyginimas už veiksmus, nesusijusius su inkriminuota nusikalstama veika, iš UAB “L.” V. solidariai su kitais asmenimis, nuteistais pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą UAB "S. (duomenys pakeisti)" kreditoriams.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir niekaip neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad visų civilinių ieškovų tie patys kreditoriniai reikalavimai jau yra pilnai pripažinti ir patenkinti įsiteisėjusia teismo, kuris nagrinėja UAB "S. (duomenys pakeisti)" bankroto bylą, nutartimi. Tokiu būdu, civiliniai ieškiniai patenkinti antrą kartą. Pažymima, kad tokios situacijos, kaip turėtų būti sprendžiamas civilinių ieškinių klausimas, kuomet jie jau yra patenkinti bankroto bylą nagrinėjančio teismo įsiteisėjusiu sprendimu, BPK tiesiogiai nereglamentuoja. Todėl tokiu atveju turi būti remiamasi civilinio proceso normomis, kurių pagrindu procesas dėl civilinių ieškinių turi būti nutrauktas.
Apibendrindamas skunde išdėstytus argumentus, apelianto atstovas daro išvadą, kad UAB “L.” V. iš viso nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o veikė pateisinamos ūkinės rizikos ribose visuomenei naudingam tikslui pasiekti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, kadangi žalos atlyginimo klausimas jau buvo išnagrinėtas civiline tvarka Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. B2-885-431/2012 ir šie faktai teismui buvo žinomi. Teigia, kad baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsižvelgti į civilinėje byloje priimtą sprendimą, kadangi civilinėje byloje nustatytos aplinkybės ir faktai turėjo esminę įtaką ir prejudicinę galią, sprendžiant civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą baudžiamojoje byloje. Apelianto nuomone, minėtoje civilinėje byloje teismo nustatyti prejudiciniai faktai sudarė pagrindą civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje atmesti. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu patenkinus civilinius ieškinius, nukentėjusieji turi galimybę prašyti išduoti du vykdomuosius dokumentus pagal teismų sprendimus tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje. Tokiu atveju, kaip teigia apeliantas, jis bus nubaustas du kartus, pažeidžiant non bis in idem principą.
Skunde teigiama, jog R. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme pastarasis neteigė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę dėl LVPA pateiktų mokėjimų prašymų suklastojimo. Patvirtino, kad jam buvo žinoma nustatyta tvarka, t.y. jog mokėjimo prašymus LVPA dėl patirtų išlaidų kompensavimo galima pateikti tuomet, kai jau yra atlikti darbai, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir šios sąskaitos faktiškai apmokamos. Apelianto teigimu, šios tvarkos ir buvo laikomasi, t.y. darbai tikrai buvo atliekami, jų atlikimo faktą ir apimtis patvirtindavo LVPA atstovas, tuomet darbų rangovas išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą ir UAB “L.” V. šią sąskaitą apmokėdavo, o atlikus šiuos veiksmus, būdavo pateikiamas mokėjimo prašymas kompensuoti nustatytą dalį patirtų išlaidų. Visos kitos finansinės operacijos taip pat buvo tiksliai ir teisingai fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje. Apeliantas mano, kad skundžiamame nuosprendyje pinigų skolinimasis nepagrįstai įvardijamas kaip neteisėtas pinigų grąžinimas į UAB “L.” V. sąskaitą ir traktuojamas kaip nusikalstamas veiksmas, sąlygojantis tiek jo, tiek UAB “L.” V. veikos kvalifikavimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi įstatymas nedraudžia užsakovui UAB „L.“ V. skolintis iš rangovo UAB "S. (duomenys pakeisti)“ ar iš susijusios įmonės UAB "L.“.
Skunde nurodoma, kad R. A. jokių pareigų UAB "S. (duomenys pakeisti)" neužėmė, todėl jam nepagrįstai inkriminuotas epizodas dėl UAB "S. (duomenys pakeisti)" 2009-01-19 rašto pagaminimo ir jo panaudojimo. Teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šis raštas buvo pagamintas R. A. iniciatyva.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, kadangi jokių pareigų UAB "S. (duomenys pakeisti)" neužėmė ir negalėjo įtakoti šios bendrovės administracijos priimamų sprendimų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nemotyvavo, kodėl ir kuo remiantis jis turi atsakyti už atsiradusias UAB "S. (duomenys pakeisti)“ skolas kreditoriams. Todėl, apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį dalyje, kuria R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, bei patenkinti civilinių ieškovų UAB "O. ", UAB "A.", R. B. firma "R.", UAB "V. ", UAB „N.S.", UAB ,,02G" civiliniai ieškiniai, ir šioje dalyje bylą nutraukti, R. R. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei civilinius ieškinius atmesti arba juos palikti nenagrinėtus. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, taip pat nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą.
Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė BK 207 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, teismo nuosprendyje nėra ištirtos ir įvertinos esminės nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį aplinkybės, t.y. ar R. R. dalyvavo ir buvo atsakingas už Europos Sąjungos (toliau ir – ES) struktūrinių fondų paramos gavimą UAB „L." V. naudai, ar jis žinojo apie pinigų judėjimą ratu, siekiant gauti ES struktūrinių fondų paramą ir ar jis veikė iš anksto susiformavusia tyčia gauti ES struktūrinių fondų paramą. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad R. R. naudojo apgaulę, suklaidino ir tokiais savo veiksmais siekė gauti ir gavo ES struktūrinių fondų paramą ir/ar Lietuvos valstybės biudžeto lėšas iš Lietuvos verslo paramos agentūros UAB “L.” V. naudai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo veiksmus, jų neindividualizavo ir neatsižvelgė į objektyviai byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o vertino juos santykyje su nuteistųjų R. A. ir E. G. veikomis, susidarydamas išankstinę nuomonę, kad jis (R. R.) veikė bendrai su kitais nuteistaisiais, siekdamas gauti ES paramą. Kaip teigiama skunde, byloje esantys įrodymai bei R. R. parodymai patvirtina, kad pastarasis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo ES struktūrinių fondų paramos gavimo procese ir nebuvo už tai atsakingas, kadangi dokumentai dėl paramos gavimo buvo pradėti tvarkyti dar iki UAB "S. (duomenys pakeisti)" įsteigimo, taigi ir iki R. R. dalyvavimo bendrovės valdyme. Nurodoma, kad nuteistasis R. R. nežinojo ir nebuvo informuojamas apie tai, kam ir kokius prašymus reikia pateikti dėl ES paramos gavimo ir jos panaudojimo, nederino savo veiksmų su R. A. ir E. G., ir tai patvirtina byloje nustatyti faktiniai duomenys, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, kad jis dalyvavo gaunant ES struktūrinių fondų paramą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad vien ta aplinkybė, kad jis būdamas UAB "S. (duomenys pakeisti)" direktoriumi laikotarpiu nuo 2008-05-28 iki 2008-10-14, pasinaudodamas kodų generatoriumi, patvirtino kai kuriuos mokėjimų pavedimus iš UAB "S. (duomenys pakeisti)" banko sąskaitos į UAB „L." banko sąskaitą, savaime neįrodo, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nuteistieji R. A. ir E. G. niekuomet nederino su juo savo veiksmų dėl dokumentų teikimo ES struktūrinių fondų paramos lėšoms gauti, todėl teismas jo veiksmus turėjo vertinti atskirai nuo minėtų asmenų veiksmų. Pabrėžia, kad jis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nedalyvavo teikiant dokumentus dėl paramos lėšų gavimo, ir nors žinojo, kad R. A. ir E. G. siekia gauti ES struktūrinių fondų paramą, jam paramos gavimo aplinkybės ir detalės nebuvo žinomos, jis nespręsdavo pavedimų/mokėjimų atlikimo į UAB „L." sąskaitą klausimų, nebuvo atsakingas už finansinius UAB "S. (duomenys pakeisti)" klausimus, ir visa tai, apelianto nuomone, patvirtina faktiniai bylos duomenys.
Apelianto teigimu, jis nežinojo R. A. ir E. G. nusikalstamų ketinimų, gaunant ir panaudojant ES paramą, jis tik vykdė R. A. nurodymus atlikti pavedimus, nesuprasdamas jų reikšmės, manė, pinigai UAB „L." yra skolinami ir bus grąžinti. Be to, jis nėra UAB “L.” V. akcininkas ar valdymo organų narys, todėl negalėjo turėti jokio asmeninio intereso nusikalstamu būdu (apgaule) gauti ES paramą šios bendrovės naudai. Tokiu būdu, apelianto nuomone, nesant jo tyčiai gauti ES struktūrinių fondų paramą UAB “L.” V. naudai, jis turi būti išteisintas pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Skunde teigiama, kad pripažindamas R. R. kaltu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nuosprendyje abstrakčiai nurodė, kad nuteistieji tenkino savus reikalavimus ir tų kreditorių, kurių darbų atlikimas buvo tiesiogiai susijęs su įgyvendinamu projektu ir baigtimi, nepaaiškindamas, kokie nuteistųjų reikalavimai buvo tenkinti ir kurie kreditorių atlikti darbai laikytini tiesiogiai susijusiais su įgyvendinamu projektu. Pabrėžiama, kad pinigų mokėjimas UAB „L." iš UAB "S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos nepatenka į BK 208 straipsnio 1 dalies dispoziciją, kadangi pinigai bendrovei buvo mokami ne kaip kreditoriui. Kita vertus, UAB "S. (duomenys pakeisti)“ 2008-10-30 užskaičius UAB “L.” V. 1 095 000 Lt skolą už įsigyjamas 365 šios bendrovės akcijas, UAB “L.” V. nebuvo suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu, kadangi minėtu aktu R. R., kaip tuometinis UAB "S. (duomenys pakeisti)" direktorius, ne patenkino UAB “L.” V. kreditorinį reikalavimą, o įsigijo vertybinius popierius, t.y. įsigijo vertingą turtą. Tokiu būdu, apelianto nuomone, jo veikoje nėra BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad atsakomybė pagal minėtą straipsnį jam negali kilti, kadangi rašto Nr. 09-001 pasirašymas, kuriame buvo nurodyti duomenys, jog UAB "S. (duomenys pakeisti)“ neturi kreditorių, nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Kita vertus, apelianto teigimu, raštą jis pasirašė nesąmoningai, per klaidą, kartu su kitais dokumentais, jo nenešė notarui ir juo nesinaudojo.
Skunde teigiama, kad tenkindamas civilinius ieškinius, teismas pažeidė BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą, be to, nuosprendis šioje dalyje yra nemotyvuotas, jame nenurodyti ieškinio tenkinimo teisiniai ir faktiniai argumentai, nenurodytos teisės normos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas neanalizavo, nevertino ir nemotyvavo, iš kokių teisinių santykių civiliniai ieškovai kildina savo reikalavimus, nors pastarieji privalėjo įrodinėti, o teismas atitinkamai vertinti, ar yra visos sąlygos R. R. civilinei atsakomybei kilti, kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nesuponuoja išvados, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas. Apeliantas mano, kad teismas turėjo išsamiai motyvuoti, kokie konkrečiai jo veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, konkrečiais byloje esančiais įrodymais pagrįsti žalos dydį ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimą. Pabrėžia, kad specialisto išvada bei specialisto paaiškinimų protokolas minėtų aplinkybių nepatvirtina. Specialisto išvada, apelianto nuomone, yra tik nustatyta, kokius darbus ir už kokią sumą atliko civiliniai ieškovai, todėl šio įrodymo pagrindu jie reikalavimus gali reikšti, ką ir yra padarę, UAB "S. (duomenys pakeisti)“ bankroto byloje.
Kita vertus, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nenurodė nei teisinių, nei faktinių motyvų, kodėl žala priteista solidariai iš visų nuteistųjų, nors ji galėjo būti priteista tik iš tiesioginio naudos gavėjo, t.y. UAB “L.” V. Apelianto nuomone, jis, kaip UAB "S. (duomenys pakeisti)“ direktorius, buvo atsakingas už labai konkrečias sritis, t.y. statybos darbų organizavimą, ir neturėjo tyčios neatsiskaityti su kreditoriais, neatliko veiksmų turtinei prievolei išvengti, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo jo civilinei atsakomybei kilti.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo teisę reikalauti civiliniuose ieškiniuose nurodytų sumų civiliniai ieškovai jau yra realizavę. UAB "S. (duomenys pakeisti)“ bankroto byloje jie yra pareiškę finansinius reikalavimus, kurie kildinami iš tų pačių atliktų darbų, kaip ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Todėl pareikšdami civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, civiliniai ieškovai siekia dvigubo savo reikalavimų patenkinimo. Be to, civiline tvarka UAB "S. (duomenys pakeisti)“ iš atsakovų R. R., E. G., A. A. ir G. B. 1 095 000 Lt žalos atlyginimas priteistas, pastarųjų atsakomybę kildinant iš UAB "S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-16 valdybos posėdžio metu priimto sprendimo įsigyti 365 paprastąsias vardines 1000 Lt nominalios vertės UAB “L.” V. akcijas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-04 nuosprendį dalyje dėl netikro dokumento pagaminimo bei jo panaudojimo ir E. G. atžvilgiu priimti naują nuosprendį – jį išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Taip pat pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių patenkinimo, pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į žalos atlyginimą ir perduodant klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl jis dėl šio veikos epizodo turi būti išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apelianto teigimu, bylos duomenys leidžia teigti, jog 2009-01-19 UAB "S. (duomenys pakeisti)“ raštą Nr. 09-001 parengė R. A., o R. R. jį pasirašė ir patvirtino bendrovės antspaudu. Teisme pastarasis pripažino, jog parašas dokumente yra jo, ir nurodė, kad šio dokumento atsiradimą iniciavo būtent R. A. Kaip teigia apeliantas, notaro padėjėjos informuotas apie tai, kad trūksta dokumento, kuriame būtų nurodyta, kad UAB "S. (duomenys pakeisti)“ neturi pradelstų kreditorių arba raštų, jog kreditoriai yra informuoti apie tokį sandorį, jis šią informaciją perdavė R. A., o pastarasis pasakė, kad "tą reikalą jis sutvarkys pats". Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad notaro M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra netikslūs ir negali būti pakankamas E. G. kaltės įrodymas. Notaras negalėjo tiksliai žinoti ir įvardinti kas, kada ir kokius dokumentus pateikė Vilniaus miesto 19 notarų biurui, kadangi dokumentus jis gaudavo per savo padėjėją. Nurodoma, kad 2009-01-19 UAB "S. (duomenys pakeisti)“ rašto Nr. 09-001 nėra ir E. G. kompiuteriuose, kurie buvo tikrinami ir apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas civilinius ieškinius, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Nors civiliniai ieškiniai, susiję su UAB "S. (duomenys pakeisti)“ ir UAB "O. ", UAB „A. '', R. B. firma "R. ", UAB „V. '', UAB "N.S. ", UAB ,,O2G" nagrinėjami Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose ir jose priimti sprendimai yra prijungti prie baudžiamosios bylos, tačiau priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, nepagrįstai neįsigilino į sprendimų turinį, jų vykdymo pasekmes ir galimai iškilsiančius prieštaravimus, vykdant apkaltinamąjį nuosprendį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, neįvertino aplinkybės, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sunku apibrėžti ieškinio ribas. Apeliantas mano, kad baudžiamajame ir civiliame procese ginant tas pačias ieškovų teises į žalos, kilusios iš tų pačių E. G. veiksmų, atlyginimą, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas vieningai, o ne sukeliant naujus teisinius ginčus, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl civilinio ieškinio keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistieji R. A., R. R., E. G. ir jų gynėjai, nuteistojo juridinio asmens – UAB “L.” V. atstovas adv. S. Židonis prašė jų apeliacinius skundus patenkinti.
Prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistojo juridinio asmens – UAB “L.” V. apeliacinis skundas tenkintinas, nuteistųjų R. A., R. R. ir E. G. apeliaciniai skundai, jų ribose, tenkintini iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendis dalyje dėl kreditinio sukčiavimo, netikrų dokumentų – mokėjimo prašymų pagaminimo bei skolininko nesąžiningumo naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas), Nuosprendžio dalis dėl netinkamai išspręsto civilinių ieškinių klausimo keistina (BPK 328 straipsnio 4 punktai).
Dėl netikrų dokumentų – 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymų, pagaminimo (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir apgaule įgyto kreditinio įsipareigojimo (BK 207 straipsnio 1 dalis)
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, juridinis asmuo – UAB “L.” V., jo vadovas – generalinis direktorius R. A. ir finansų direktorius E. G. nuteisti už tai, kad turėdami vieningą tyčią apgaule UAB “L.” V. naudai įgyti Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, skiriamas pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, pagamino tris netikrus dokumentus – 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymus. Kaltinimas šiame epizode iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad nuteistieji perdavė žinomai melagingus duomenis, t.y. žinodami, kad į mokėjimo prašymus gali būti įtraukiamos tik tinkamos kompensuoti išlaidos, faktiškai patirtos projekte numatytiems statybos darbams ir prekėms įsigyti, 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymuose nurodė, kad UAB “L.” V., įgyvendindama projektą „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“, patyrė 3 498 811,29 Lt išlaidų, nors dalis šių lėšų buvo grąžinta į UAB “L.” V. sąskaitą.
Tačiau reikia pažymėti, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina nusikalstamą veiką, visuma. Tik tie požymiai, kurie nurodyti Baudžiamojo kodekso straipsnyje, numatančiame atsakomybę už padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, yra reikšmingi kvalifikuojant padarytą veiką, ir tik įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių ir faktinių aplinkybių atitikimas lemia vienos ar kitos veikos pripažinimą nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tai reiškia, kad tik nustačius ir įvertinus objektyviuosius bei subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, galima spręsti apie asmens kaltę baudžiamosios teisės plotmėje.
Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas apie UAB “L.” V. naudai veikusių R. A. ir E. G. veiksmų, rengiant mokėjimo paraiškas LVPA, atitiktį BK 300 straipsnio 1 daliai, sprendė vien pagal objektyvųjį šios veikos požymį. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas nustatė, kad piniginės lėšos, kuriomis buvo grindžiami mokėjimo prašymai, nurodant UAB “L.” V. patirtas išlaidas projekto įgyvendinimo metu, buvo grąžintos į įmonės sąskaitą, kas reiškia, jog realiai UAB “L.” V. šių išlaidų nepatyrė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi byloje nepakanka įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad į mokėjimo prašymus tyčia buvo įtraukta tikrovės neatitinkanti informacija, tokiu būdu siekiant teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, kaip ir duomenų, galinčių paneigti nuteistojo R. A. versiją, sprendžiant iš kurios, mokėjimo prašymų rengimo metu, jis nežinojo, kad prašymuose nurodomos UAB “L.” V. patirtos išlaidos nėra tinkamos kompensuoti išlaidos. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų motyvų, teismas iš esmės neanalizavo nei Pagalbos teikimo sutarties nuostatų, nei kitų finansinės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų, nors jie yra reikšmingi ne tik sprendžiant veikos kvalifikavimo, bet ir padarytos veikos pripažinimo pavojinga baudžiamojo įstatymo prasme, klausimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2009).
Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija, neturi pagrindo pripažinti, jog R. A., atstovavęs juridinį asmenį – UAB “L.” V., sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia pagamino tris netikrus dokumentus, t.y. 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2005-02-17 LVPA buvo gauta juridinio asmens – UAB “L.” V. paraiška Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, vykdant projektą „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ (toliau ir – projektas), kuriai suteiktas Nr. S-BPD04-ERPF-3.1.6-02-05/0262.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-488 iš lėšų, skirtų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 1 priemonei (3.1) „Tiesioginė parama verslui“, buvo skirta finansinė parama UAB “L.” V. projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ vykdymo išlaidoms padengti.
2006-12-29 tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Ūkio ministerija), LVPA ir UAB “L.” V. pasirašyta pagalbos teikimo sutartis Nr. S-BPD04-ERPF-3.1.6-02-05/0262 (toliau – Pagalbos teikimo sutartis arba Sutartis). Sutarties 2.1.1 punkte nustatyta, kad Ūkio ministerija įsipareigoja projekto vykdytojui (t.y. UAB “L.” V.) šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti sutartyje nurodytą tinkamų išlaidų, padarytų vykdant projektą, dalį. Pagal Sutarties 2.1.3 punktą UAB “L.” V. įsipareigojo įgyvendinti projektą ir naudoti projektui finansuoti numatytas lėšas taip, kaip nurodyta šioje Sutartyje, ir Sutarties 2.3 punkto pagrindu skirti ne mažiau kaip 50,00 proc. nuosavų lėšų tinkamoms projekto išlaidoms finansuoti. LVPA įsipareigojo administruoti ir kontroliuoti projektą bei vykdyti jo įgyvendinimo priežiūrą (Sutarties 2.1.2 punktas).
Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad kompensuojamos gali būti tik tos projekto vykdytojo patirtos išlaidos, kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu, laikomos tinkamomis pagal Gairių pareiškėjams (verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (Žin., 2004, Nr. 102-3752) (toliau – Gairės), nuostatas (1 punktas), laikomos tinkamomis pagal Sutarties 2.4 punktą ir yra projekto vykdytojo padarytos nuo 2006-04-28 iki 2008-08-28, pagrįstos atitinkamais dokumentais (gautomis sąskaitomis, išrašytomis pagal pirkimų-pardavimų sutartis, jeigu tokios sudaromos, sąskaitų išrašais, patvirtinančiais sumokėjimą, ir kitais) bei projekto vykdytojo padarytos, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.
Pagal Gairių 5 punktą (Ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4-358 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-11-10) tinkamų kompensuoti išlaidų (toliau ir – tinkamos išlaidos) sąvoka apima projektą įgyvendinant faktiškai išleistas lėšas, nurodytas Gairėse ir pagalbos teikimo sutartyje, kurios būtinos projektui vykdyti ir kurios gali būti finansuojamos ES struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Kaip numatyta Gairių 61.2 punkte iš Europos Sąjungos pagalbos gali būti finansuojamos tik tinkamos išlaidos, t.y. tokos išlaidos, kurios, pagal bendruosius kriterijus, yra 1) būtinos projektui vykdyti ir numatytos pagalbos sutartyje, 2) padarytos įgyvendinant projektą nuo paraiškos registravimo iki nustatytos paskutinės projekto įgyvendinimo dienos, 3) faktiškai padarytos, apskaitytos ir įtrauktos į projekto vykdytojo sąskaitas bei pagrįstos jas įrodančių dokumentų originalais arba tinkamai patvirtintomis kopijomis, 4) patirtos atlikus reikalavimus atitinkančias pirkimų procedūras.
Gairių 199 punkte nustatyta, kad projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose gali būti nurodytos tik išlaidos, kurios tenkina Gairėse nustatytus reikalavimus tinkamoms išlaidoms ir nustatytos paraiškoje bei pagalbos sutartyje.
Pagal projekto vykdytojo projekto išlaidoms apmokėti taikomą kompensavimo būdą (kuris buvo taikomas ir UAB “L.” V. atžvilgiu) projekto vykdytojas pradeda veiklą savo lėšomis ir teikia LVPA mokėjimo prašymus, kuriuose deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas, pridėdamas išlaidas patvirtinančius ir įrodančius dokumentus, LVPA per įstatymo numatytą terminą nustato prašomų kompensuoti išlaidų tinkamumą ir teikia paraišką Ūkio ministerijai dėl lėšų pervedimo projekto vykdytojui, Ūkio ministerija tikrina ir tvirtina gautą paraišką ir jos pagrindu rengia ir teikia mokėjimo paraišką valstybės iždui mokėti, kuris perveda pagalbos lėšas į projekto vykdytojo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (202 punktas).
Gairių 4 punkte (Ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 4-358 redakcija, įsigaliojusi nuo 2004-11-10) nustatyta, kad teikiant projektus pagal 3 prioriteto 1 priemonę (3.1) „Tiesioginė parama verslui“ būtina vadovautis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 4-16 patvirtinta valstybės pagalbos teikimo tvarka „Verslumo, verslo plėtros ir investicijų skatinimas“ (Žin., 2004, Nr. 14-424) (toliau – Tvarka).
Tvarkos 42 punkto (Ūkio ministro 2006 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 4-432 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-12-01) pagrindu lėšos pagalbos gavėjui pervedamos, kai pagalbos gavėjas pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymus ir turėtas išlaidas patvirtinančius atitinkamus dokumentus. 43 punkte nustatyta, kad pagalbos gavėjo lėšų dalis, kurią prašoma finansuoti pagal mokėjimo prašymą, gali būti finansuojama tik tuomet, kai pagalbos gavėjo padarytos išlaidos atitinka visas šias sąlygas: 1) paramos teikimo sutartyje nustatyta finansuoti atitinkamą tokių išlaidų kategoriją ir dalį arba konkrečias išlaidas, 2) išlaidos atsirado po paraiškos pateikimo, jei pagalbos teikėjas nenustatė vėlesnio termino, 3) išlaidos yra faktiškai padarytos, fiksuotos pagalbos gavėjo sąskaitose, identifikuojamos ir patikrinamos, pagrįstos atitinkamais dokumentais, 4) išmokėjus tokią pagalbą, nebus pažeisti Tvarkoje nustatyti pagalbos dydžiai, intensyvumas, nebus pažeistos valstybės pagalbos kaupimo taisyklės ir kiti Tvarkoje minimų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai, 5) išlaidos yra tinkamos finansuoti iš ES struktūrinių fondų, 6) tenkinamos visos kitos pagalbos teikimo sąlygos, nustatytos Tvarkoje, paramos teikimo sutartyje ir paramos teikimą iš ES struktūrinių fondų reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Aukščiau išdėstytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad UAB “L.” V. LVPA pateikti 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymai, kaip ir prieš tai teikti 2007-10-25, 2007-11-30 mokėjimo prašymai, atitiko Pagalbos teikimo sutartyje bei su ja susijusiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t.y. juose deklaruotos pagal rangos darbų sutartis su UAB „K. ir K.“, R. M. įmone „K.“ ir UAB „S. (duomenys pakeisti)“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras UAB “L.” V. patirtos išlaidos, prie prašymų pridėtos pačios PVM sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą patvirtinantys AB „H.“ esančios UAB “L.” V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), skirtos projekto lėšoms valdyti, filtruoti išrašai. PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos už rangos darbus, yra pagrįstos atliktų darbų aktais (ginčo dėl darbų atlikimo byloje nėra). Visi UAB “L.” V. mokėjimo prašymuose nurodyti duomenys ir prie jų pridėti dokumentai buvo įvertinti LVPA specialistų ir prašymuose nurodytos UAB “L.” V. patirtos išlaidos pripažintos tinkamomis išlaidomis.
Vien ta aplinkybė, kad pagal kaltinimą inkriminuojamuose 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymuose nurodytos išlaidos buvo apmokėtos ne vien iš UAB “L.” V. apyvartinių lėšų, taip pat negali būti pagrindas konstatuoti, jog R. A., veikęs UAB “L.” V. naudai, pateikdamas duomenis 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymams, suprato, jog prašymuose deklaruojamos lėšos negali būti vertinamos kaip UAB “L.” V. projekto vykdymo metu patirtos išlaidos ir tyčia nurodė neteisingą informaciją, siekdamas gauti finansinę pagalbą. Tokią išvadą leidžia daryti bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys.
Pagalbos teikimo sutarties 5.5.1 punkte nurodyta, kad projektą „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ projekto vykdytojas UAB „L.“ V., laikydamasis projekto tikslų ir uždavinių, privalo įgyvendinti taip, kaip aprašyta projekte, t.y. įmonės pateiktoje paraiškoje Nr. S-BPD04-ERPF-3.1.6-02-05/0262, ir kitoje vertinimo metu pateiktoje informacijoje. Iš minėtos paraiškos turinio matyti, kad 50,00 proc. lėšų (tinkamų projekto išlaidoms finansuoti) apmokėjimui UAB „L.“ V., remdamasi derybų rezultatais su finansinėmis institucijomis, buvo numačiusi skirti 48,97 proc. bankinio finansavimo ir 1,03 proc. įmonės nuosavų lėšų (6 t. b.l. 39-40). Vadovaudamasi LVPA 2005-03-31 rašte Nr. S-K2-P03-12.1-252 išdėstytais nurodymais, UAB “L.” V. 2005-04-21 pateikė LVPA AB bankas „H.“ išduotą dokumentą (2004-03-03 Nr.57), kuriuo LVPA informuojama, kad AB bankas „H.“ paskolų komiteto sprendimu nutarė suteikti UAB “L.” V. paskolą projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“, kurio įvykdymo sąnaudoms padengti bendrovė ketina prašyti (prašo) Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų paramos, finansavimui, nurodant pagrindines paskolos sąlygas (24 t. b.l. 87-88, 89, 90-91).
Taigi, aplinkybė, jog didžioji dalis UAB “L.” V. lėšų (Pagalbos teikimo sutarties 2.3 punkte įvardijamų kaip „nuosavos lėšos“) bus dengiama iš paskolinio pobūdžio investicijų, valstybės finansinę paramą teikiantiems subjektams dar iki Sutarties sudarymo buvo žinoma. Sprendžiant iš to, kad Sutartis su UAB “L.” V. visgi buvo sudaryta, tokios bendrovės nurodytos vadinamų „nuosavų lėšų“ investavimo sąlygos kitoms Sutarties šalims buvo priimtinos. Tai patvirtina ir Sutarties II priedą „Projekto tinkamos finansuoti išlaidos“ sudarančių dokumentų turinys, iš kurių matyti, kad 52 542 Lt įnašo į tinkamas projekto išlaidas, kurias prašoma finansuoti, sudaro „Nuosavos lėšos, išskyrus skolintas lėšas“, tuo tarpu 1 774 794 Lt įnašo priskirtini skolintoms lėšoms, kurių finansavimo klausimas svarstomas (10 t. b.l. 114).
Analizuojant bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duotus nuteistųjų R. A., E. G. parodymus, UAB “L.” V. atstovo nurodytas aplinkybes, matyti, kad UAB “L.” V. indėlio į tinkamas projekto išlaidas dydis ir sąlygos, tame tarpe ir tai, kad projekto įgyvendinimui planuojama naudoti didžiąja dalimi kreditines lėšas, buvo deklaruojama nuo pat pradžių. Bankui delsiant suteikti paskolą bei atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimo terminai yra riboti, o pagal projektą vykdytinos 8 veiklos, renovaciniai ir statybos darbai buvo pradėti vykdyti iš įmonės lėšų, kurias ji skolinosi, tikintis, kad bankas šias lėšas finansuos. Pradiniame etape, siekdamas, kad būtų įmanoma pradėti projekto vykdymą, paskolą UAB “L.” V. suteikė R. A. Šių pinigų neužteko, o bankas ir toliau neišmokėjo paskolos. Siekiant įgyvendinti projektą iki galo, imta ieškoti investicijų iš vidinių resursų, kurių dėka projektas buvo sėkmingai vykdomas. Tačiau, 2008 m. bankui atsisakius kredituoti projektą ir išsekus vidiniams resursams, buvo pradėta ieškoti išorinių resursų ir, to pasėkoje, UAB “L.” V. pasiskolino lėšas iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“. Tuometinio UAB “L.” V. vadovo R. A. teigimu, palikti projektą bendrovė negalėjo, nes į jį buvo investuotos didelės lėšos ir tik mažesnė projekto dalis buvo likusi neįgyvendinta. Skolinantis iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ lėšas, buvo siekiama užbaigti projektą, kuris ir buvo sėkmingai įgyvendintas. Tuo tarpu tai, kad su rangovais nebuvo pilnai atsiskaityta, iš dalies lėmė bendra tuo metu Lietuvoje susiklosčiusi ekonominė situacija. Kita vertus, jei lėšos nebūtų pasiskolintos, projektas būtų žlugęs, pastatai užkonservuoti, o skolos rangovams būtų kur kas didesnės. Ir nors apklausiamas teisme R. A. neneigė galimai pasirinkęs ir ne tą finansavimo šaltinį, tačiau tvirtino, kad vykdomo projekto metu jis nežinojo, jog skolintis iš bendrovių, dalyvaujančių projekte, negalima. Priešingai, visi jo patarėjai tvirtino, kad tai yra teisėta. Šių, apelianto nurodytų aplinkybių, paneigti negalima, pažymint tai, kad nei viename iš aukščiau teisėjų kolegijos aptartų finansinės pagalbos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nėra apibrėžta, kokie kreditinio pobūdžio lėšų finansavimo šaltiniai yra leistini ar draudžiami.
Liudytojais apklausti AB bankas „H.“ (dabar AB „S.“) darbuotojai V. K. ir M. S. patvirtino, kad UAB “L.” V. pasikreipus į banką dėl paskolos projekto „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ įgyvendinimui suteikimo, paskolų komitetas priėmė sprendimą, kad paskola bus suteikta. Šio sprendimo pagrindu buvo parengtas standartinis, su paramą administruojančiomis agentūromis suderintos formos pranešimas, jame išdėsčius paskolos suteikimo sąlygas. Tačiau 2008 m. iš naujo persvarsčius šį klausimą, UAB “L.” V. atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas, t.y. buvo priimtas sprendimas nesuteikti paskolos.
Iš Lietuvos verslo paramos agentūroje 2009-06-09 vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, LVPA, UAB “L.” V. ir UAB „N.M.S.“ atstovai, protokolo turinio matyti, kad apie AB „S.“ atsisakymą suteikti paskolą UAB “L.” V. raštu buvo informuota ir LVPA. Šio susitikimo metu UAB “L.” V. įpareigota pateikti LVPA dokumentą, įrodantį finansinį pajėgumą apmokėti už atliktus darbus pagal pasirašytas rangos sutartis (24 t. b.l. 124-125). Tai rodo, kad visoms Pagalbos teikimo šalims apie projekto vykdymo metu kilusius sunkumus buvo žinoma.
UAB “L.” V. vykdomo projekto metu deklaruotų patirtų išlaidų tinkamumo finansuoti pagal Pagalbos teikimo sutartį ir Gairių nuostatas patikrinimą atlikusio auditoriaus nuomone, UAB “L.” V. mokėjimo prašymuose deklaruotos patirtos išlaidos visais reikšmingais atžvilgiais yra tinkamos finansuoti. Tokia išvada padaryta, kaip nurodyta auditoriaus išvadoje, audito metu atrankos pagrindu patikrinus finansinius duomenis, patvirtinančius mokėjimo prašymuose nurodytas sumas bei informaciją (10 t. b.l. 132).
Jokių pretenzijų UAB “L.” V. dėl išlaidų tinkamumo nagrinėjamoje byloje tiriamu aspektu Ūkio ministerija, kaip asignavimų valdytoja, neturėjo ir priimdama sprendimą įpareigoti “L.” V. grąžinti pagal Pagalbos teikimo sutartį gautą finansavimą (7 t. b.l. 138-139, taip pat pagal Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO užfiksuotus duomenis).
Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas aukščiau aptartų Pagalbos suteikimo sutarties ir ja įgyvendinamų teisės aktų nuostatų kontekste, įrodo, kad 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymuose, kaip ir ankstesniuose prašymuose, buvo nurodomi tie duomenys, kurie UAB “L.” V. interesais veikiančių asmenų supratimu buvo teisingi.
Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo E. G. nurodyta aplinkybė, jog piniginių lėšų judėjimo ratu (skolinimosi pagrindu) esmė buvo parodyti, jog sąskaitos apmokėtos, ir pateikti mokėjimo prašymus LVPA. Viena vertus, vien tai, kad paskolinių santykių pasėkoje susidarė įspūdis, jog UAB “L.” V. pagrindiniams rangovams pervestos lėšos grįžo į UAB “L.” V. sąskaitą, neįrodo šios bendrovės, kaip projekto vykdytojos, tyčios suklaidinti finansinę pagalbą teikiančią instituciją. Kita vertus, būtina įvertinti ir paties E. G. parodymų įrodomąją reikšmę.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos dokumentų turinio, pirminėje, kaip įtariamojo apklausoje, E. G. aiškino, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ įsteigimo tikslas buvo UAB „L. G.“ įmonių nekilnojamo turto priežiūra. Įmonės paskirtis atspindėta ir pačiame pavadinime S. (duomenys pakeisti) – statyba, remontas ir techninė priežiūra. Dėl kokių priežasčių projekto generalinis rangovas - R. M. įmonė „K.“ pasirašė subrangos sutartį su UAB „S. (duomenys pakeisti)“, jis nežino. Nurodė, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ paskirtis buvo surasti įmones, galinčias atlikti projekte numatytus statybos darbus ir vykdyti šių darbų priežiūrą. E. G. teigimu, projekto įgyvendinimo metu negavus paskolos, R. A. davė nurodymą naudoti visų UAB „L. G.“ priklausančių įmonių turimas lėšas, kad projektas būtų įgyvendintas ir kad būtų įsisavintos paramos lėšos. R. A. nurodydavo „prasukti ratą“ taip, kad būtų pilnai atsiskaityta su įmone „K.“. Kaip paaiškino E. G., sakydamas „ratas“, jis turėjo omenyje pinigų judėjimą skolinimo pagrindu. Įmonių buhalterijoje pavedimai tarp UAB „S. (duomenys pakeisti)“, UAB „L.“ ir UAB “L.” V. buvo fiksuojami, kaip įmonių tarpusavio skolos. Tokiu būdu, t.y. pinigų skolinimosi pagrindu, „judėjimo ratu“ pagalba, E. G. teigimu, UAB “L.” V. atsiskaitė su įmone „K.“. Be to, kaip aiškino E. G., mokėjimo prašymo formoje reikėdavo nurodyti, tik kokia įmonė išrašė sąskaitą ir kokiai sumai, pareigos nurodyti subrangovus nebuvo (22 t. b.l. 74-76).
Papildomos, 2009-07-31 apklausos metu E. G. taip pat tvirtino, jog UAB „S. (duomenys pakeisti)“ įsteigimo tikslas buvo UAB „L. G.“ įmonių nekilnojamo turto priežiūra, o projekto įgyvendinimui buvo naudojamos ir UAB „L. G.“ priklausančių įmonių turimos lėšos. Kad kartu su mokėjimo prašymais agentūrai reikės pateikti tik dokumentus, susijusius su įmone „K.“, t.y. atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas-faktūras, jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, buvo aišku nuo pat pradžių, nes teikiant mokėjimo prašymus, reikėjo pateikti dokumentus, susijusius su pagrindine įmone, kuri laimėjo konkursą darbams atlikti, nurodydamas ir tai, kad generaliniam rangovui nebuvo draudžiama vieniems ar kitiems darbams samdyti subrangovus (22 t. b.l. 86-88).
Papildomos, 2009-12-02 apklausos metu E. G. parodė, jog tiek kiek jis prisimena, R. A. aiškindavo, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ pinigus reikia laikinai paskolinti UAB „L.“. E. G. žodžiais UAB „L.“ „skolą“ bendrovei UAB „S. (duomenys pakeisti)“ perėmė UAB “L.” V. (22 t. b.l. 89-90).
Teisminio nagrinėjimo metu E. G. parodė, kad mokėjimo prašymai agentūrai galėjo būti teikiami, kai buvo atlikti darbai, išrašytos sąskaitos-faktūros, kurios turėjo būti apmokėtos, ir pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Pritrūkus lėšų projekto įgyvendinimui ir bankui atsisakius suteikti paskolą, buvo ieškoma finansavimo resursų. E. G. teigimu, 832 549,16 Lt suma (pagal kaltinimą inkriminuota kaip neteisėtai gauta finansinė pagalba) atsispindėjo kaip paskolos, iš buhalterinės pusės tai buvo realus balansas (27 t. b.l. 191-193).
Aukščiau išdėstyti nuteistojo E. G. parodymai kaip tik ir patvirtina, jog UAB “L.” V. atsiskaitymams su generaliniu projekto rangovu – R. M. įmone „K.“ naudojo pinigines lėšas, kurios, ir jo paties vertinimu, buvo paskolinės bei pagal nustatytą tvarką tinkamos deklaruoti mokėjimo prašymuose.
Todėl, 2009-07-31 papildomos apklausos metu E. G. nurodytos aplinkybės, jog R. A. galimai turėjo ir kitų paslėptų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ įsteigimo tikslų, kad piniginiai pervedimai iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ į UAB „L.“ ir iš UAB „L.“ į UAB “L.” V. sąskaitas būdavo pervedami be jokio pagrindo, prieštarauja ne tik jo paties aukščiau išdėstytiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems duomenims. Tokie, prielaidomis pagrįsti E. G. parodymai negali būti pripažinti kaip R. A. kaltę neginčijamai pagrindžiantys įrodymai, juolab, kad E. G. negalėjo konkretizuoti kokie tai galimai paslėpti UAB „S. (duomenys pakeisti)“ steigimo tikslai, kas padėjo R. A. sugalvoti byloje aptariamą atsiskaitymo schemą, kadangi tos aplinkybės jam nėra žinomos. Taipogi pripažino ir tai, jog jo akivaizdoje R. A. apie tokį pinigų judėjimą „ratu“ nieko neaiškino.
Aplinkybė, jog be valstybės suteiktos finansinės pagalbos UAB “L.” V. galimai nebūtų pajėgūs įgyvendinti projekto, taipogi neįrodo nuteistojo R. A. ir UAB “L.” V., kurios naudai jis veikė, tiesioginės tyčios atlikti veiksmus, kurie, pagal kaltinimą, sudarė sąlygas į mokėjimo prašymus įrašyti neteisingus duomenis apie UAB “L.” V. vykdant projektą patirtas išlaidas. Aukščiau minėtuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja valstybės finansinės pagalbos teikimo tvarką, nustatyta, jog iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių fondų finansuojama pagalba teikia pagalbos gavėjui ekonominę naudą, kuri be šios pagalbos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma (Tvarkos 3 punktas, Gairių 5 punktas). Remiantis Tvarkos 5 punkto nuostatomis tam, kad pagalba būtų suteikta, pareiškėjas turi pagrįsti pagalbos būtinumą, t.y. pagalba turi būti būtina sąlyga projektui sėkmingai vykdyti ir be jos projektas negalėtų būti vykdomas, galėtų būti vykdomas mažesne apimtimi, būtų vykdomas daug ilgiau arba būtų kur kas blogesnės kokybės. Pagalba neteikiama veikloms, kuriomis pareiškėjas užsiimtų rinkos sąlygomis be pagalbos.
Taipogi reikia pažymėti, jog sprendžiant, ar specialisto išvadoje nustatyti tam tikri pažeidimai buhalterinės apskaitos srityje, padaryti vykdant projektą „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“, vertintini baudžiamosios atsakomybės ribose, būtina atsižvelgti į tai, kad ne kiekvienas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo ir registravimo pažeidimas sukelia realią grėsmę BK XXXI skyriuje išdėstytų normų saugomam gėriui – ekonomikai ir verslo tvarkai. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir kitų teisės šakų normų veiksmingumą, atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos dokumentų (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2010-01-15 Kultūros paveldo objekto tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo aktas Nr. RG-13), statybos darbai dviejuose pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra baigti, tvarkomieji paveldosaugos darbai vykdyti pagal projektą – „R.“ viešbučio (duomenys neskelbtini) plėtra, rekonstruojant pastatus (duomenys neskelbtini) ir viešbučio sveikatingumo kompleksas, atlikti, atitinka šių darbų paveldosaugos projektų, paveldo tvarkybos reglamentų ir šiems darbams atlikti išduotose leidimuose nustatytus reikalavimus (23 t. b.l. 122-151, 153-154). Kita vertus, tiek Pagalbos teikimo sutartyje, tiek finansinės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytos galimybės nustatytus neatitikimus taisyti, taip pat įtvirtintos sankcijos, taikytinos tais atvejais, kai Projekto vykdytojas nevykdo savo įsipareigojimų ar pažeidžia finansinės pagalbos gavimą reguliuojančių teisės normų reikalavimus.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog R. A., E. G. bei juridinio asmens – UAB “L.” V. veikoje, rengiant 2008-05-30 mokėjimo prašymą Nr. 08/1435, 2008-08-28 mokėjimo prašymą Nr. 08/1613 ir 2008-10-20 mokėjimo prašymą Nr. 08/1599, nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviosios pusės būtinojo požymio – tiesioginės tyčios, o tai reiškia, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Todėl nuteistieji R. A. ir juridinis asmuo – UAB “L.” V., kaip ir prašoma jų apeliaciniuose skunduose, iš kaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šios, aukščiau nustatytos aplinkybės, turi esminės įtakos ir svarstant apeliantų kaltės klausimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina tai, kad vienas iš būtinųjų BK 207 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo sudėties požymių yra apgaulė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistųjų R. A., E. G., R. R. ir UAB “L.” V. veikoje apgaulė, įgyjant kreditinį įsipareigojimą, pasireiškė tuo, jog LPVA buvo pateikti netikri dokumentai, t.y. 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymai. Tačiau teisėjų kolegijai padarius išvadą, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, susijęs su netikrų 2008-05-30, 2008-08-28, 2008-10-20 mokėjimo prašymų pagaminimu, nebuvo padarytas, konstatuotina, kad ir kaltinimas, numatytas BK 207 straipsnio 1 dalyje, nesant visų būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, yra nepagrįstas. Todėl nuteistieji R. R. bei juridinis asmuo – UAB “L.” V., ko ir prašoma jų apeliaciniuose skunduose, turi būti išteisinti, nepadarius veikos, turinčios BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.
Šiuo pagrindu panaikinus skundžiamo nuosprendžio dalį, kiti nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentai dėl jo veikos kvalifikavimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, nesvarstytini.
Be to, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistųjų R. A. ir juridinio asmens – UAB “L.” V. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, t.y. netikrų dokumentų – mokėjimo prašymų pagaminimo epizode, o nuteistųjų R. R. ir UAB “L.” V. atžvilgiu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, t.y. kreditinio sukčiavimo epizode, švelninamas – pastaruosius išteisinant nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių, tuo pačiu pagrindu nuosprendis švelninamas ir kitų, nuosprendžio šiuose epizoduose neapskundusių nuteistųjų atžvilgiu, o būtent: nuteistąjį R. A. išteisinant iš kaltinimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, o nuteistąjį E. G. išteisinant iš kaltinimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 207 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 320 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį
BK 208 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui, kuris dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams.
Veika nagrinėjamo nusikaltimo sudėtyje gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: a) patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, b) užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus. Tai reiškia, kad bet kurios iš šių veikų padarymas (esant visiems sudėties požymiams) sudaro pakankamą pagrindą kaltininką nubausti pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nei vienai iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, R. A., R. R. ir E. G. nuteisti pagal BK 208 straipsnio 1 dalį už tai, kad esant sunkiai UAB „S. (duomenys pakeisti)“ ekonominei padėčiai ir nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdami galimybės patenkinti visų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ kreditorių reikalavimų, patenkino ir užtikrino kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams.
Taigi, sprendžiant iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, nuteistųjų R. A., R. R. ir E. G. kaltė pagal BK 208 straipsnio 1 dalį pasireiškė dvejomis atskiromis nusikalstamomis veikomis – kreditorių reikalavimų patenkinimu ir kreditorių reikalavimų užtikrinimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintų reikalavimų, apkaltinamajame nuosprendyje privalėjo išdėstyti įrodyta pripažintos kiekvienos alternatyvios nusikalstamos veikos aplinkybes bei visus tai patvirtinančius esminius įrodymus. Tačiau tai padaryta nebuvo.
Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nenustatė kreditorių reikalavimų užtikrinimą patvirtinančių aplinkybių, t.y. neaišku, kada, kokiais veiksmais (kokiu civiliniu teisiniu sandoriu) ir kurių kreditorių reikalavimai buvo užtikrinti, nors šios aplinkybės, sprendžiant asmens kaltės dėl nusikalstamo veikimo užtikrinant kreditorių reikalavimus, yra esminės. Taigi įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė šios veikos padarymo fakto bei apkaltinamajame nuosprendyje jo nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorių reikalavimų užtikrinimo faktas R. A., R. R. ir E. G. inkriminuotas nepagrįstai.
Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde, BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis taip pat reikalauja aiškiai nustatyti, kokiais aktyviais veiksmais kaltininkas, esant kreditorių daugetui bei negalėdamas patenkinti visų reikalavimų, įvykdo savo prievoles, taip pat konkrečiai nurodyti kreditorius, kurių naudai tokie veiksmai buvo atlikti. Tuo tarpu iš skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstyto kaltinimo nėra aišku, kokių konkrečiai civilinių teisinių sandorių pagrindu, kurių konkrečiai kreditorių naudai ir kokius reikalavimus patenkino nuteistieji R. A. ir R. R.
Išanalizavus baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis, matyti, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu veikusių R. A., R. R. ir E. G. veiksmų pasėkoje laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-10-17 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ piniginės lėšos buvo pervestos UAB „L.“. 2008-10-30 susitarimo dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-063D/08-034B tarp UAB “L.” V., UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)“ pagrindu dalį UAB „L.“ skolos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ perėmė UAB “L.” V.. 2008-10-31 susitarimo dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-034A tarp UAB "L.", UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)“ likusi „L.“ skolos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ dalis perėjo UAB „L.“. 2008-11-18 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 08-036 tarp UAB "L." ir UAB "S. (duomenys pakeisti)“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo pagrindu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ įsigijo iš UAB „L.“ nekilnojamojo turto iš UAB "L.". Nei vienu šių pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytą kaltinimą, inkriminuotų finansinių veiksmų atlikimo bei civilinių teisinių sandorių sudarymo metu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ neturėjo skolininko statuso UAB „L.“, UAB “L.” V., UAB „L.“ atžvilgiu, todėl, akivaizdu, kad ir negalėjo patenkinti vieno jų, kaip kreditoriaus, reikalavimo. Todėl darytina išvada, kad šie tarp UAB „S. (duomenys pakeisti)“ ir kitų juridinių asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kaip pagrįstai pažymima nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde, neatitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės būtinojo požymio – veikos, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas patenkina tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus.
Kaip jau aukščiau minėta, 2008-10-30 susitarimo dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-063D/08-034B pasėkoje, UAB “L.” V. įgijo prievolę atsiskaityti su UAB „S. (duomenys pakeisti)“. Tai reiškia, kad iki buvo sudarytas UAB “L.” V. 1 095 000 Lt vertės akcijų įsigijimo sandoris, skolininko statusą turėjo ne UAB „S. (duomenys pakeisti)“, o UAB “L.” V. Nustatyta aplinkybė leidžia konstatuoti, kad 2009-01-21 paprastųjų vardinių 1 095 000 Lt vertės akcijų pasirašymo sutartis Nr. 09-002/09-001 bei 2009-01-21 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09-003/09-002, kuria buvo įgyvendinta viena iš akcijų pasirašymo sutarties sąlygų, taip pat negali būti vertinamos, kaip civilinis teisinis sandoris, užtikrinantis vieno ar keleto iš kreditorių reikalavimus, sudarytas likusių kreditorių nenaudai, suteikiant galimybę išskirtiniam kreditoriui užimti aukštesnę vietą kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilėje. UAB „S. (duomenys pakeisti)“ ir UAB “L.” V., įgyvendinus paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo sandorio sąlygas, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ patenkino savo, kaip kreditoriaus, turtinį reikalavimą į UAB “L.” V. Vien tai, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ piniginis reikalavimas į UAB “L.” V. buvo padengtas ne piniginėmis lėšomis, o UAB “L.” V. akcijomis, nagrinėjamu atveju negali užtraukti apeliantams baudžiamosios atsakomybės pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.
Kita vertus, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl rangos darbų atlikimo ir prekių tiekimo, įgyvendinant projektą „Viešbučio „R.“ plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ tarp UAB „S. (duomenys pakeisti)“ bei UAB „O. “, UAB „A. “, R. B. firma „R. “, UAB „V. “, UAB „N.S. “ bei UAB „O2G.“ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, ir savo iš civilinių sutartinių santykių su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ kylančias reikalavimo teises dėl skolos atlyginimo, minėtos bendrovės sprendžia civilinio proceso tvarka: UAB „N.S. “ ir UAB „V. “ skolą iš UAB „S. (duomenys pakeisti)“ prisiteisė atitinkamai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-5440-110/2009 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2733-232/2009, UAB „O2G“ inicijavo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ atžvilgiu bankroto bylą, kurioje kreditorių UAB „O. “, UAB „A. “, R. B. firma „R. “, UAB „V. “, UAB „N.S. “ bei UAB „O2G.“ finansiniai reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2008-413/2013). Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad BUAB „S. (duomenys pakeisti)“ administratoriaus ieškinys dėl 1 095 000 Lt dydžio žalos (kilusios dėl nenaudingo bendrovei „S. (duomenys pakeisti)“ sandorio įsigyjant akcijas sudarymo) bankrutuojančiai UAB „S. (duomenys pakeisti)“ atlyginimo, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimu patenkintas, nors sprendimas ir neįsiteisėjęs (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1309-262/2013).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo fakto bei apkaltinamajame nuosprendyje jo nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistųjų R. A., R. R. ir E. G. veiksmais, kurių pasėkoje laikotarpiu nuo 2008-05-29 iki 2008-10-17 UAB „S. (duomenys pakeisti)“ piniginės lėšos buvo pervestos UAB „L.“ bei sudaryti civiliniai teisiniai sandoriai – 2008-10-30 susitarimas dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-063D/08-034B, 2008-10-31 susitarimas dėl tarpusavio užskaitos Nr. 08-034A, 2008-11-18 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 08-036, 2009-01-21 paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartis Nr. 09-002/09-001 bei 2009-01-21 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutartis Nr. 09-003/09-002, buvo patenkintas vieno ar kelių kreditorių reikalavimas. Kadangi nuteistųjų veiksmai neatitinka BK 208 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymių visumos, apeliantai R. A. ir R. R. iš kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalies išteisintini, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Be to, įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nuteistųjų R. A. ir R. R. atžvilgiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį dėl skolininko nesąžiningumo švelninamas, pastaruosius išteisinant nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, tuo pačiu pagrindu nuosprendis švelninamas ir nuosprendžio šioje dalyje neapskundusio nuteistojo E. G. atžvilgiu, išteisinant jį iš kaltinimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 320 straipsnio 5 dalis).
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001, pagamino ir panaudojimo)
R. A., R. R. ir E. G. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad pagamino netikrą dokumentą – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštą Nr. 09-001 (toliau ir – raštas), ir jį panaudojo – pateikė Vilniaus miesto 19-ajam notaro biurui.
Nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001 pasirašymas negali užtraukti jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepagrįsti ir atmestini.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001, kaip žinomai melagingo dokumento, pagaminimas grindžiamas tuo, kad jame buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, todėl prieš priimant sprendimą investuoti lėšas, pranešti apie tai kreditoriams nereikia.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) (Žin., 2003, Nr. 123-5574; redakcija, įsigaliojusi nuo 2008-11-25) 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valdyba, prieš priimdama sprendimą investuoti lėšas ar kitą turtą į kitą juridinį asmenį, turi apie tai pranešti kreditoriams, su kuriais bendrovė yra neatsiskaičiusi per nustatytą terminą, jeigu bendra įsiskolinimo suma šiems kreditoriams yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo.
Specialisto išvada nustatyta, kad 2009-01-16 UAB "S. (duomenys pakeisti)“ kreditoriams UAB „A. “, UAB „A.A.B.“, UAB „M.“, UAB „MR. (duomenys pakeisti)“, UAB „N.S. “, UAB „O2G“, UAB „O. “, R.B. PĮ „R. “, UAB „R.L.“, UAB „T.IPS“, UAB „V. “, UAB „V.K.“ buvo skolinga už atliktus darbus ir parduotas prekes iš viso 1 218 401,84 Lt, iš kurių 887 817,08 Lt susidarė dėl to, kad UAB "S. (duomenys pakeisti)“ neatsiskaitė su kreditoriais per nustatytą terminą, kas 88,78 kartų viršijo UAB "S. (duomenys pakeisti)“ įstatinį kapitalą, kuris sudarė 10000 Lt.
Akivaizdu, kad rašto sudarymo (2009-01-19), jo pateikimo antstoliui (2009-09-21) bei paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties Nr. 09-002/09-001 sudarymo (2009-01-21) metu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ turėjo pradelstų kreditorinių įsiskolinimų, viršijančių įstatymo numatytą dydį, todėl apie ketinimą investuoti bendrovės lėšas turėjo būti pranešta bendrovės kreditoriams, su kuriais neatsiskaityta. Neįvykdžius šio įstatymo nustatyto reikalavimo, notarui apie tai turėjo būti pranešta.
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810; redakcija, įsigaliojusi nuo 2007-06-21) 40 straipsnio 1 dalies pagrindu notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Todėl UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu veikiantys asmenys, prašydami patvirtinti sandorį, privalėjo pateikti notarui objektyvius duomenis, kurie yra reikšmingi, priimant sprendimą dėl prašomo atlikti notarinio veiksmo. To reikalauja bendra pareiga elgtis sąžiningai, protingai, teisingai ir kitos sutartinius bei prievolinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai).
Tuo tarpu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašte Nr. 09-001 buvo įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą. Teismų praktikoje toks bendrovės vardu veikiančio asmens elgesys, kuomet jis neatlieka Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje numatytos pareigos informuoti įmonės kreditorius dėl daromų investicijų, pripažįstamas neteisėtu ir, esant visoms įstatymų numatytoms sąlygoms, sudaro pagrindą panaikinti sandorį, kuriuo buvo įgyvendintas ketinimas investuoti bendrovės lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 2-198/2007, 2A-1134/2012). Todėl nuteistojo R. R. apeliacinio skundo teiginys, kad minėtu teisiniu reguliavimu yra nustatytas formalus reikalavimas, kurio neįvykdymas neužtraukia jokios atsakomybės, nepagrįstas.
Reikia pažymėti ir tai, kad priešingai nei nurodoma R. R. apeliaciniame skunde, liudytoju apklaustas notaras M. K. nėra parodęs, kad nepranešimas kreditoriams apie ketinimą investuoti lėšas ar kitą turtą neužkerta kelio patvirtinti sandorį. Analizuojant baudžiamosios bylos dokumentuose užfiksuotus pastarojo parodymus matyti, jog pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nuostatas, kurios numato pareigą informuoti kreditorius, tiks raštas buvo būtinas. Be jo įstatinio kapitalo padidinimo dokumentai nėra tvirtinami. Todėl bendrovės (kaip kad ir nagrinėjamu atveju) klausiama, ar ji savo pareigą įvykdė, ar neturi kreditorių. Notaras, prieš tvirtindamas dokumentus, neturi pareigos tikrinti bendrovių įsipareigojimų. Preziumuojant, jog klientai laikosi sąžiningumo principo, notarui pakanka rašto. Todėl, jeigu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ rašte būtų nurodyta, kad bendrovė turi kreditorių, ir būtų pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog pranešimai kreditoriams išsiųsti, sandorį, pasak notaro, būtų tvirtinęs. Kreditorių prieštaravimai ar nesutikimas tam įtakos neturi (5 t. b.l. 72; 27 t. b.l. 167). Todėl vien tai, kad notarui priimant sprendimą dėl notarinio veiksmo atlikimo, kreditorių, kuriems tinkamai pranešta apie ketinimą sudaryti sandorį, nuomonė esminės reikšmės neturi, nepaneigia Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos informuoti įmonės kreditorius dėl daromų investicijų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001 reikšmę ir pagrįstai jį pripažino nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalyku, nustatęs, kad rašte buvo nurodyta žinomai melaginga informacija, neva, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ neturi kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaičiusi per nustatytą terminą.
Nuteistojo R. A. apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu nuosprendžiu jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl netikro dokumento – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001, pagamino ir panaudojimo), kadangi neužėmė jokių pareigų UAB „S. (duomenys pakeisti)“, atmetamas. Tai, kad R. A. santykiai su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ nebuvo juridiškai įforminti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatytos aplinkybės, jog pastarasis faktiškai dalyvavo valdant bendrovę, esmingai įtakojo su įmonės veikla susijusius spendimus.
Analizuojant R. R. parodymus matyti, kad nors jis (kartu su E. G. ir A. A.) yra UAB „S. (duomenys pakeisti)“ steigėjas ir akcininkas, realiai sprendimą steigti šią įmonę priėmė R. A.. R. R. teigimu, jis buvo paskirtas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi ir šias pareigas vykdė, iš esmės organizuodamas statybos darbus UAB “L.” V. priklausančiuose pastatuose, tačiau visos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ su kitomis įmonėmis sudaromos sutartys, prieš jas pasirašant, būdavo derinamos su R. A.. E. G., kuris buvo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininku ir valdybos pirmininku, taip pat parodė, kad nors R. A. UAB „S. (duomenys pakeisti)“ nedirbo ir nebuvo šios įmonės akcininku, tačiau realiai valdė įmonę: aktyviai dalyvavo jos veikloje, visi sprendimai buvo priimami su R. A. žinia bei pritarimu, su juo buvo derinamos UAB „S. (duomenys pakeisti)“ su kitomis įmonėmis sudaromos sutartys, jis dalyvaudavo įmonės valdybos posėdžiuose, taip pat pasitarimuose, kurių metu buvo sprendžiami klausimai, susiję su jau pradėtų vykdyti darbų tęstinumo užtikrinimo priemonėmis, spręsdavo etatų klausimus, duodavo nurodymus dėl piniginių lėšų judėjimo iš/į UAB „S. (duomenys pakeisti)“ sąskaitos. Be to, ir pati UAB „S. (duomenys pakeisti)“ atsiradimo bei jos steigimo idėja buvo R. A.. Liudytoja apklausta D. B., dirbusi UAB „S. (duomenys pakeisti)“ buhaltere, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad nors darbo sutartį su ja pasirašė R. R., dėl darbo įmonėje su ja kalbėjo R. A., pastarasis, ir tai ji buvo girdėjusi iš R. R., duodavo nurodymus dėl UAB „S. (duomenys pakeisti)“ priklausančių lėšų pervedimų. Liudytojos L. V. teigimu, nors ji dirbo UAB „L. K. T.“ ir joks įsakymas dėl jos priėmimo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ nebuvo priimtas, žodiniu generalinio direktoriaus R. A. nurodymu vykdė jai pavestus darbus UAB „S. (duomenys pakeisti)“, t.y. padėdavo R. R. Aplinkybę, kad R. A. iš esmės nulemdavo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ veiklai vykdyti reikalingų sprendimų priėmimą, vienu ar kitu aspektu patvirtina ir liudytojų S. L., G. R., J. R., V. S., R. K. parodymai.
Nustatytos aplinkybės rodo, kad nors juridine prasme R. A. nebuvo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ dalyvis, tačiau faktiškai vadovavo bendrovei, gerai žinojo apie pastarosios finansines galimybes, turimus kreditorius bei įsipareigojimus jiems. Todėl R. A., kaip faktinis UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovas, yra atsakingas už, bendrininkaujant su kitais nuteistaisiais, neteisėtų veiksmų UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu atlikimą.
Analizuojant byloje surinktus duomenis, matyti, kad, kaip jau aukščiau konstatuota, R. A., kaip faktinis UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vadovas, aktyviai dalyvavo bendrovės veikloje, visi sprendimai buvo priimami su jo žinia bei pritarimu, jo duodamus nurodymus vykdė UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktoriumi paskirtas R. R., kuris buvo ir bendrovės akcininkas bei valdybos narys, taip pat UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininkas ir valdybos pirmininkas E. G., UAB “L.” V. dirbęs finansų direktoriumi. Iš byloje surinktų dokumentų bei parodymų, pirmosios instancijos teismo ištirtų teisiamajame posėdyje, ir visų pirma R. R. parodymų matyti, kad jis derėjosi su R. A., bandydamas pastarąjį įtikinti sudaryti susitarimus, kurių pagrindu UAB „S. (duomenys pakeisti)“ skolos būtų perleistos UAB “L.” V., tačiau šis sutiko tik dėl naujos UAB “L.” V. akcijų emisijos ir akcijų perleidimo UAB „S. (duomenys pakeisti)“. Sprendimas dėl tokio sandorio sudarymo buvo priimtas UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdyboje. Iš 2009-01-16 vykusio UAB „S. (duomenys pakeisti)“ valdybos posėdžio protokolo Nr. 09/01 matyti, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ direktorius R. R. buvo įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutartį tarp UAB „S. (duomenys pakeisti)“ ir UAB “L.” V. bei kitus susijusius dokumentus. Tarp dokumentų, kuriuos Vilniaus miesto 19-as notarų biuro notaras M. K. pagal pareikalavimą pateikė ikiteisminio tyrimo institucijai, vienintelis po minėto valdybos posėdžio iki akcijų įsigijimo sandorio sudarymo UAB „S. (duomenys pakeisti)“ vardu parengtas ir bendrovės direktoriaus R. R. pasirašytas bei įmonės antspaudu patvirtintas dokumentas yra UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštas Nr. 09-001. R. R. teigimu, šio rašto atsiradimą inicijavo ne jis, o R. A., jis dokumentą tik pasirašė. E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dokumentus, susijusius su UAB “L.” V. įstatinio kapitalo padidinimu, ruošė jis. Rašto dėl kreditorių informavimo, prieš tvirtinant dokumentus, pareikalavo notaras. Nei vienam kreditoriui apie ketinimą sudaryti sandorį nebuvo tinkamai pranešta. E. G. teigimu, rašto surašymą R. A. suderino su R. R., tuo tarpu ar šį raštą kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto 19 notarų biurui pateikė jis, ar R. A., tiksliai neatsimena. Liudytoju apklaustas notaras M. K. parodė, kad UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštą Nr. 09-001 jo biurui pateikė UAB “L.” V. atstovaujantis asmuo E. G., kuris pateikdavo visus dokumentus, reikalingus tvarkant UAB “L.” V. įstatinio kapitalo didinimo formalumus.
Tokių nuteistųjų bei liudytojo parodymų, taip pat bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų, kurie vienu ar kitu aspektu patvirtina, patikslina ir papildo vieni kitus, visetas, įvertinus juos paprastųjų vardinių akcijų pasirašymo sutarties Nr. 09-002/09-001 bei 2009-01-21 priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sutarties Nr. 09-003/09-002 sudarymo aplinkybių kontekste (dėl kokių priežasčių, kokiu tikslu sutartys buvo sudarytos, kokie asmenys vedė derybas, rengė dokumentaciją), pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido padaryti išvadą, jog R. A., R. R. ir E. G., veikdami vieninga tyčia, paruošė UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštą Nr. 09-001, jame įtvirtindami tikrovės neatitinkančią informaciją, ir jį pateikė Vilniaus miesto 19-ajam notaro biurui, ko pasėkoje su UAB “L.” V. įstatinio kapitalo didinimu susiję sandoriai notaro buvo patvirtinti.
Nuteistojo R. R. apeliacinio skundo argumentas, jog raštą jis pasirašė nesąmoningai, kartu su kitais dokumentais, įvertinus pastarojo parodymų nenuoseklumą, atmestinas. Kaip matyti iš šio nuteistojo parodymų analizės, ikiteisminio tyrimo metu R. R. neneigė, jog R. A. galėjo prašyti jo parašyti šį raštą, ir tai jis padarė. Šią savo poziciją pastarasis pakeitė teisme, iškeldamas versiją, jog aptariamą dokumentą jis pasirašė tuomet, kai R. A. jį pateikė kartu su dokumentais, susijusiais su UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcijų perleidimu A. A.. Tokie nuteistojo R. R. parodymai vertinami kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
Nuteistojo E. G. apeliacinio skundo argumentai, kuriais pastarasis siekia išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl netikro UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001 pagaminimo ir jo panaudojimo, įvertinus apelianto duotų parodymų nenuoseklumą, taipogi atmestini.
Iš nuteistojo E. G. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, analizės matyti, kad visus dokumentus, susijusius su UAB “L.” V. įstatinio kapitalo padidinimu, ruošė jis. Jis gi visus dokumentus, išskyrus UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštą Nr. 09-001, dėl kurio negalėjo prisiminti, pateikė ir notarų biurui. Tačiau sprendžiant iš liudytojo M. K. parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 raštą Nr. 09-001 jo biurui pateikė visgi E. G., kuris teikė ir visus kitus, sandorių tvirtinimui reikalingus dokumentus. Šią aplinkybę minėtas liudytojas patvirtino ir teisme. Tuo tarpu E. G., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vėliau juos pakeitė, tvirtindamas, kad apie tokio dokumento egzistavimą jis nežinojo, ir prieštaraudamas pats sau, pripažino, kad apie tai, jog toks dokumentas reikalingas, jis buvo informavęs R. A., o šis pasakė, kad reikalą sutvarkys. Iš aukščiau išdėstyto daroma išvada, kad E. G., kaip UAB “L.” V. įgaliotam asmeniui, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ akcininkui bei valdybos pirmininkui, esminės aplinkybės dėl netikro UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001 surašymo buvo žinomos.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų R. A., R. R. ir E. G. kaltės, jų veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį yra teisingas. Įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Tuo tarpu tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje jų atžvilgiu priimtas nepagrįstai.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnio pagrindu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Patenkinti civilinį ieškinį galima tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „S. (duomenys pakeisti)“ kreditoriai UAB „O. “, UAB „A.“, R. B. firma „R. “, UAB „V. “, UAB „N.S. “ ir UAB „O2G.“ prašė priteisti jų pareikštus civilinius ieškinius, kurie, nagrinėjamu atveju, kildinami iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu juridinis asmuo – UAB “L.” V. pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 208 straipsnio 1 dalį nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas, kas reiškia, kad bendrovė „L.“ V., šiuo konkrečiu atveju, negalėjo būti atsakinga ir dėl civiliniams ieškovams atsiradusios žalos. Dėl pasakyto, aukščiau minėtų bendrovių pareikšti civiliniai ieškiniai UAB “L.” V. atžvilgiu, turėjo būti atmesti (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Gi nuteistieji R. A., R. R. ir E. G., iš kaltinimo pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos kolegijos sprendimu, taipogi išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šiuo pagrindu nuteistuosius išteisinus, civilinių ieškovų UAB „O. “, UAB „A.“, R. B. firma „R. “, UAB „V. “, UAB „N.S. “ ir UAB „O2G.“ pareikšti nagrinėjamoje byloje ieškiniai, pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, paliekami nenagrinėtais.
Be to, kadangi skundžiamu teismo nuosprendžiu R. A., R. R., E. G. ir juridinio asmens UAB “L.” V. turtui buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ši procesinė prievartos priemonė, išnykus jos taikymo pagrindui, naikintina (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį kreditinio sukčiavimo, netikrų dokumentų – mokėjimo prašymų pagaminimo bei skolininko nesąžiningumo epizoduose ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:
R. A., E. G. iš kaltinimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų – mokėjimo prašymų pagaminimo), juridinį asmenį – UAB “L.” V. iš kaltinimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
R. A., E. G., R. R. iš kaltinimo, numatyto BK 207 straipsnio 1 dalyje, juridinį asmenį –UAB “L.” V. iš kaltinimo, numatyto BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 207 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
R. A., E. G., R. R. iš kaltinimo, numatyto BK 208 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A., E. G., R. R. paskirtos bausmės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikrų dokumentų – mokėjimo prašymų pagaminimo), 207 straipsnio 1 dalyje, 208 straipsnio 1 dalyje, o juridiniam asmeniui – UAB “L.” V. - už nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 207 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu R. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl netikro dokumento – UAB „S. (duomenys pakeisti)“ 2009-01-19 rašto Nr. 09-001, pagaminimo ir panaudojimo) ir BK 223 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), padarymą dalinio sudėjimo būdu subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę R. R. paskirti 45 MGL (5 850 Lt) dydžio baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2000-09-26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 ir 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija).
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 4 d. nuosprendį civilinių ieškinių dalyje: UAB „O. “, UAB „A.“, R. B. firma „R. “, UAB „V. “, UAB „N.S. “ ir UAB „O2G.“ civilinius ieškinius juridinio asmens – UAB “L.” V. atžvilgiu atmesti, R. A., E. G. ir R. R. atžvilgiu palikti nenagrinėtus.
Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikytą R. A., E. G., R. R. ir juridiniam asmeniui – UAB “L.” V. nuosavybės teise priklausančiam turtui:
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: negyvenamosios patalpos daliai - 1/4 patalpos, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 39,32 kv.m. ploto; žemės sklypo daliai - 3085/93000 sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0930 ha ploto; buto su požemine mašinų stovėjimo aikštele daliai - 1/2 buto, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 144,55 kv.m. ploto;
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 0,1870 ha ploto; pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 49,75 kv.m. ploto; pastatui – tvartui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 45,88
kv.m. ploto; butui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 81,60 kv.m. ploto;
E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 2,67 ha ploto; pastatui – gyvenamajam namui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 53,96 kv.m. ploto; pastatui – tvartui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 62 kv.m. ploto; butui, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 55,54 kv.m. ploto;
UAB “L.” V., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui: gyvenamajam namui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 121,43 kv.m. ploto; laboratorijai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 479,76 kv.m. ploto; sanatorijai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), 300,23 kv.m. ploto; boilerinei - katilinei, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), 153,95 kv.m. ploto.
Kitą nuosprendžio dalį, apeliacinių skundų ribose, palikti nepakeistą.