- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-144-282/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Civilinis ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.5.; 1.1.11.2.; 1.1.11.7.; 1.1.11.11.; 1.2.14.5.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.
2022 m. gegužės 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Tenkintas nukentėjusiojo R. K. civilinis ieškinys ir solidariai iš P. M. ir A. V. nukentėjusiojo R. K. naudai priteista 300 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš P. M. ir A. V. po 50 Eur proceso išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K..
P. M. neturint pakankamai turto ar uždarbio, iš jo įstatyminės atstovės M. J. nukentėjusiojo R. K. naudai priteista 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 Eur proceso išlaidų, nustatant, kad M. J. prievolė atlyginti žalą pasibaigia, P. M. sulaukus pilnametystės, taip pat, kai P. M. iki pilnametystės įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Taip pat šiuo nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. M. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, veikdamas kartu su A. V., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, tai yra P. M. žinant, kad A. V. siekia apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, tyrimo metu nenustatytu laiku perdavus jam savo naudojamos „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) rekvizitus, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, 2020 m. lapkričio 19 d., laikotarpiu nuo 15 val. 38 min. 55 s. iki 15 val. 39 min. 11 s., A. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kolonijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio įrenginiu – telefonu „iPhone“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), bei interneto prieigomis IP (duomenys neskelbtini) ir IP (duomenys neskelbtini), internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) patalpino ir aktyvavo melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), jame pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie už 300 Eur skubiai parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone Xs“, nors tokio įrenginio neturėjo ir jo neketino parduoti, vėliau, nukentėjusiajam R. K. susidomėjus parduodamu mobiliojo ryšio telefonu ir susisiekus skelbime nurodytu kontaktiniu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl telefono pirkimo ir pristatymo sąlygų, A. V. nurodė R. K. 300 Eur pervesti į P. M. priklausančią „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai P. M. pasakęs duomenis dėl jo sąskaitos panaudojimo, ir nukentėjusiajam R. K. 2020 m. lapkričio 19 d., 17 val. 05 min. 26 s., pervedus 300 Eur, A. V. nurodė P. M. tuos apgaule išviliotus 50 Eur pasilikti sau, o 250 Eur išgryninti, kuriuos P. M. išgrynino 2020 m. lapkričio 20 d., 11 val. 14 min., banko „(duomenys neskelbtini)“ AS Lietuvos skyriaus bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam R. K. priklausantį turtą – 300 Eur, taip jam padarydami 300 Eur dydžio turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, P. M. paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pakeitus ją pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį į 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir P. M. paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokymąsi arba darbą per visą elgesio apribojimo laikotarpį, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotam per visą elgesio apribojimo laikotarpį, uždraudžiant be šios priemonės (elgesio apribojimo) vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Teigia, kad nuosprendis P. M. atžvilgiu keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 63 straipsnio 9 dalį, nes teismas, paskyręs P. M. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir šios paskirtos bausmės, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, nesubendrino su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu P. M. paskirta bausme. Nurodo, kad P. M. šioje byloje nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo įvykdytas 2020 m. lapkričio 19 d., todėl šis nusikaltimas buvo padarytas iki Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio priėmimo ir, remiantis anksčiau aptarta teismų praktika, bausmė paskirta minėtu 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, turėjo būti subendrinta su bausme, paskirta nauju nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Taip pat nurodo, kad P. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už du apysunkius tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 181 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokymąsi arba darbą per visą elgesio apribojimo laikotarpį, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotam per visą elgesio apribojimo laikotarpį, uždraudžiant be šios priemonės (elgesio apribojimo) vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. P. M. 2022 m. sausio 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.
2.2. Prokuroras skunde teigia, kad, nors ankstesniu nuosprendžiu P. M. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis pasibaigė, tačiau, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė turėjo būti subendrinta su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Tokia bausmių bendrinimo tvarka numatyta BK 63 straipsnyje, kuriame jokių išimčių, dėl kurių bausmės galėtų būti nebendrinamos, nėra numatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-1-677/2015). Taip pat tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne vienoje nutartyje pažymėjęs, jog nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes (ar bausmę) bendrindamas su bausmėmis, paskirtomis ankstesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia butų buvusi priimant vieną nuosprendį (2K-519/2013 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, nebendrindamas nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendžio dalis dėl P. M. nuteisimo turi būti pakeista, subendrinant 2022 m. vasario 23 d. ir 2020 m. gruodžio 14 d. teismo nuosprendžiais P. M. paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant.
3. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
5. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
6. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai P. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam P. M. bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai, pažeisdamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nesubendrino 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu P. M. paskirtos bausmės su 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė P. M. už naują padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas P. M. bausmių subendrinimo instituto netaikė ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nepasisakė, kodėl nuteistajam netaiko bausmių subendrinimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvuodamas, kodėl P. M. paskirtos bausmės nebendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nesilaikė BPK 305 straipsnio nuostatų.
8. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, kai būtina subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrintos bausmės. Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-6-303/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2A-1-677/2015, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022).
9. Byloje nustatyta, kad skundžiamu nuosprendžiu P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už 2020 m. lapkričio 19 d. padarytą nusikalstamą veiką, kurią nuteistasis padarė iki paskelbiant Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, kuriuo P. M. buvo nuteistas už 2020 m. liepos 27 d. – 2020 m. rugpjūčio 6 d. bei 2020 m. rugpjūčio 17 d. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyse, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 1 metams atidedant bausmės vykdymą. Iš pažymos apie ankstesnius P. M. teistumus matyti, kad, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, P. M. 2021 m. sausio 8 d. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, o 2022 m. sausio 5 d. iš šio registro išbrauktas (t. 8, b. l. 1–3). Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu P. M. buvo pasibaigęs Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas.
10. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad byloje buvo visos sąlygos P. M. dviem nuosprendžiais (2020 m. gruodžio 14 d. ir skundžiamu nuosprendžiais) paskirtas bausmes bendrinti taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas. Nors skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu P. M. buvo pasibaigęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas, tačiau, kaip jau minėta, BK 63 straipsnyje nenumatytos išimtys, dėl kurių bausmės galėtų būti nebendrinamos. Dėl to pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatų ir nesubendrindamas P. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.
11. P. M. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu ir skundžiamu 2022 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės 6 mėnesių laisvės atėmimo iš dalies pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – 3 mėnesiai laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms). Paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidedamas minimaliam 1 metų terminui, paskiriant prokuroro siūlomą auklėjamojo poveikio priemonę. Kadangi pagal ankstesnį nuosprendį nuteistasis P. M. realiai jam skirtos laisvės atėmimo bausmės neatliko, o per nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vykdė jam skirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, kuri nors ir padeda įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį, tačiau nėra bausmė, nuteistojo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis į naujai paskirtos subendrintos bausmės laiką neįskaitomas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad P. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su bausme, kurios vykdymo atidėjimo terminas yra pasibaigęs, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. M. probacijos sąlygų nepažeidė, nuteistojo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas skiriamas trumpesniam nei prokurorės siūlomam terminui.
12. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog P. M. laikytinas recidyvistu BK 21 straipsnio 2 dalies prasme ir šią aplinkybę pripažino P. M. atsakomybę sunkinančia. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos matyti, kad P. M. nusikalstamas veikas, už kurių padarymą teistas tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek ir Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnametis. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistasis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas neteistas. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į BK 27 straipsnio 1 dalies reglamentavimą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra nusikaltimų recidyvo ir nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad P. M. laikytinas recidyvistu, kad naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei nepagrįstai P. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti P. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir teismo konstatuotą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką P. M. padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, P. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį paskirtą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, pakeitus ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį į 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir P. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 7 val. ryto, per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis arba dirbti ir tęsti mokymąsi arba darbą per visą elgesio apribojimo laikotarpį, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti registruotam per visą elgesio apribojimo laikotarpį, uždraudžiant be šios priemonės (elgesio apribojimo) vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.