Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams S. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims Reibinių žemės ūkio bendrovei, Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM Joniškio skyriui, Joniškio rajono notarų biuro notarei G. B., A. J. dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. P., R. K., I. K., tretiesiems asmenims Reibinių žemės ūkio bendrovei, Nacionalinei žemės tarnybos prie ŽŪM Joniškio skyriui, Joniškio rajono notarų biuro notarei G. B., A. J. dėl nuomininko teisių ir pareigų perkėlimo ir nuostolių atlyginimo. Atsakovai R. K. ir I. K. prašė teismo paskirti ieškovei 14 dienų terminą visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą bei taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti ieškovę įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 70 000,00 Eur sumą būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nurodė, kad ieškovė reikalauja perkelti jai pirkėjos teises pagal Ginčo žemės sklypų pardavimo sutartį, tačiau perkėlus pirkėjos teises, jai tektų vykdyti ir pirkėjos pareigas, t. y. nedelsiant sumokėti (grąžinti) atsakovams R. ir I. K. jų už žemę sumokėtus 70 000 Eur. Sprendžiant apie ieškovės turtinę padėtį, 70 000 Eur suma yra didelė ieškovei, todėl yra pagrindo manyti, jog ji neturi realių finansinių galimybių nupirkti žemės sklypus ir negalėtų įvykdyti teismo sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskyrė ieškovei R. J. 14 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, tenkino atsakovų R. K. ir I. K. atstovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo ir įpareigojo ieškovę R. J. iki 2017 m. sausio 18 d. įnešti į Joniškio rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) 70 000,00 Eur sumą. Nurodė, kad ieškinio suma šioje byloje yra didelė tiek atsakovams, tiek ieškovei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, jos nekilnojamas turtas įkeistas, įregistruota hipoteka. Kadangi ieškovė yra pareiškusi reikalavimą perkelti jai pirkėjos teises pagal ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovams R. ir I. K. pagrįstai kyla abejonės, kad teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas užtruktų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. J. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei R. J. taikymo - įpareigojimo ieškovę R. J. iki 2017 m. sausio 18 d. įnešti į Joniškio rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis - teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) 70 000.00 Eur sumą, ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovų R. K. ir I. K. atstovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovai R. K. ir I. K. nėra pareiškę jokio materialinio reikalavimo ieškovei R. J., teisme nėra priimtas jų priešieškinis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydamas, jog nesiėmus šių priemonių sprendimo įvykdymas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas užtrukti, pažeidė CPK 144 str. 1 d. normas.

Atsakovai R. K. ir I. K. naudojasi žemės sklypais nuo 2016 m. rugsėjo pradžios, reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę sandorio sumą, tai yra 70 000.00 Eur „įšaldyti“ kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, galimai ne vienerius ir ne dvejus metus, yra neproporcingas įstatymo saugomų interesų pusiausvyros prasme.

Atsakovai R. K. ir I. K. pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės R. J. atskirąjį skundą atmesti, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju neabejotinai svarbi yra ir ieškovės, kuri jai palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ketina sumokėti atsakovams R. K. ir I. K. 70 000 Eur, turtinė padėtis: tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovės reikalaujamas teismo sprendimas, t. y. jeigu būtų patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl pirkėjos teisių perkėlimo, R. J. įgytų pareigą nedelsiant, iš karto po teismo sprendimo išsiteisėjimo, sumokėti atsakovams R. K. ir I. K. pirkimo kainą – 70 000 Eur.

Teisę reikalauti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju turi ne tik ginčo sprendimą teisme inicijavęs ir savarankiškus reikalavimus byloje pareiškęs ieškovas, bet ir pagal pareikštą ieškinį privalantis atsakyti atsakovas.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius pateiktu atsiliepimu prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Taikant restituciją ieškovė atsakovams turėtų sumokėti 70 000 Eur kainą už žemės sklypus, kas sudaro pagrindą laikyti ieškovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą.

Byloje nėra pateikiami duomenys apie ieškovės ar jos ir trečiojo asmens A. J. ūkininko ūkio realią finansinę padėtį, turimas pinigines lėšas bankų sąskaitose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Joniškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojo ieškovę R. J. iki 2017 m. sausio 18 d. įnešti į Joniškio rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis – teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti) 70 000,00 Eur sumą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, o būtent – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi, proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o šalis, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia.

Nagrinėjamos bylos atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė atsakovai. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovai negali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra pareiškę jokio materialinio reikalavimo ieškovei R. J.. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, priklausomai nuo būsimo teismo sprendimo turinio tokios priemonės kai kuriais atvejais gali būti taikomos ne tik atsakovui, bet ir ieškovui, kuriam nepareikšta savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad restitucijos taikymo natūra ypatumai atlygintino turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju lemia ne tik atsakovo, bet ir ieškovo turtinių prievolių atsiradimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2010). Nors atsakovai R. K. ir I. K. ieškinio (priešieškinio) forma nėra pareiškę materialinio reikalavimo ieškovei, taikant restituciją (perkėlus ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį) ieškovė šiems atsakovams turėtų turtinių prievolių, kadangi turėtų sumokėti 70 000 Eur kainą už žemės sklypus, kas sudaro pagrindą laikyti ieškovės atžvilgiu laikinąją apsaugos priemonę užtikrinti tokio teismo sprendimo įvykdymą.

Byloje nustatyta, kad ieškinio suma yra didelė tiek atsakovams, tiek ieškovei. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų, jos nekilnojamas turtas įkeistas, įregistruota hipoteka. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ieškinio tenkinimo atveju ji galėtų atsakovams sumokėti 70 000 Eur, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas užtruktų. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos.

Dėl išdėstyto Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.