Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro G. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje,

D. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Palangoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) barmene, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V., 2019 m. spalio 9 d., apie 11.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniesiems tyrėjams M. M. ir E. K. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40000-19 atliekant kratą pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartį, D. V. pateikus susipažinti D. K. pasirašytą Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašą, D. V. suplėšė nutarties nuorašo antrąjį lapą, kuriame buvo pasirašiusi D. K.. Po to, kratos metu, D. V. pagriebė kratos metu rastą juodą krepšį ir išbėgo iš buto į lauką, kur buvo sulaikyta pareigūnų. Tokiais veiksmais ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40000-19 D. V. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ?atlikti kratą.

Kaltinamoji D. V. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą. Parodė, kad 2019 m. spalio 9 d. paskambino pareigūnas, kuris paaiškino, kad namuose, (duomenys neskelbtini), atlieka kratą ir nori įeiti į rūsį. Grįžusi namo, bute rado du pareigūnus, kurie paaiškino, kad daro kratą. Paprašė pareigūno parodyti, kur pasirašė mama. Jam parodžius kažkokį dokumentą, kurio neskaitė, bet pamačiusi, kad jame yra pasirašyta mamos, suplėšė tą dokumento lapą. Suplėšė, nes buvo susinervinusi ir supykusi ant mamos, sustresavo, net nepagalvojo, kad elgiasi netinkamai. Vėliau pagriebė prie vieno iš pareigūnų buvusią juodą rankinę ir pasileido bėgti iš buto. Prieš tai, kai ją paėmė pareigūnai, rankinė buvo sūnaus kambaryje, todėl pamačiusi, kad ji pareigūnų paimama, vis dar būdama stresinėje būsenoje, pasigriebė tašę ir išbėgo iš buto. Taip pasielgė, nes nenorėjo, kad pareigūnai išsineštų sūnaus rankinę. Pripažįsta, kad kratos metu elgėsi netinkamai, nes, sužinojusi apie kratą namuose, susinervino, sustresavo ir tokia būsena lėmė tokių veiksmų atlikimą (b. l. 47-48, 53-52, 61).

2019 m. spalio 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 11.40 val. kartu su vyresniuoju tyrėju E. K. buvo atvykta adresu (duomenys neskelbtini), atlikti procesinius veiksmus bauydžiamojoje byloje Nr. 01-1-40000-19. Pareigūnams apžiūrėjus vieną kambarį rado juodos spalvos krepšį, iš jo išimti daiktai. Toliau tęsiant kratą buvo pareikalauta atrakinti butui priklausantį rūsį, tačiau bute buvusi pilietė paaiškino, kad rakto neturi, o juos turi jos dukra D. V.. Po kelių minučių į butą atėjo D. V., kuri trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūmnams atlikti veiksmus baudžiamojoje byloje (b. l. 1-4, 12).

Liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. spalio 9 d., apie 11.40 val., kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju E. K. atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Atvyko atlikti procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40000-19. Į butą įsileido D. K., kuri paaiškino, kad šiuo metu bute yra viena. Esant bute tik D. K., jai pateikė susipažinti su Kauno apylinkės teismo nutartimi, kurią ji pasirašė. Apžiūrint vieną kambarį, rastas juodos spalvos krepšys su galimai narkotinėmis medžiagomis. Tęsiant kratą, buvo pareikalauta atrakinti butui priklausantį rūsį, tačiau ji paaiškino, kad neturi raktų, o juos turi dukra D. V.. Telefonu susisiekus su D. V., susitarė, kad ši tuoj grįš namo. Po kelių minučių į butą atėjo D. V., kuri buvo pasibaisėjusi dėl kratos, pradėjo šaukti ir sakė, kad negalima daryti kratos, nes jos mama sunkiai serga, ji negali pasirašinėti dokumentų. D. V. su E. K. nuėjo patikrinti rūsį, o jis (M. M.) su D. K. liko pildyti kratos protokolą. Vėliau atbėgo D. V., kuri pareikalavo parodyti kur pasirašė mama, pradėjo šaukti ant mamos. Parodžius D. K. pasirašytą nutartį, D. V. paėmė dokumentą ir suplėšė nutarties antrąjį lapą, kuriame buvo D. K. parašas. Po akimirkos ji paėmė nuo grindų juodos spalvos krepšį, kuris prieš tai buvo rastas bute su galimai narkotinėmis medžiagomis ir išbėgo iš buto. Moteris bėgo laiptine žemyn į lauką. Lauke prie laiptinės pasivijo D. V. ir su kolega E. K. ją sulaikė. Sulaikymo metu ji įnirtingai muistėsi, neatidavė krepšio, todėl jį kolega E. K. išplėšė iš rankų, jai buvo uždėti antrankiai (b. l. 15-17).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. V. pateikė popierines skiautes (b. l. 66-67).

2019 m. lapkričio 21 d. daiktų apžiūros protokolu bei fotolentele apžiūrėtas D. V. pateiktas dokumentas - nutarties antrojo lapo skiautės, iš kurių matyti, jog lapas suplėšytas į daugybę gabaliukų. Iš skiaučių sudėliojus dokumento atitikmenį, matyti, kad tai dokumento antrasis lapas (snumeruota Nr. 2), suformuotas IBPS sistemoje teisėjos L. T., apačioje dokumento mėlynu rašikliu pasirašyta K. pavarde. Kadangi rastos ne visos lapo skiautės, todėl kitų įrašo dalių pasirašytų mėlynu rašikliu nustatyti nėra galimybės (b. l. 19-21, 22-24).

Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40000-19 leista atlikti kratą (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29). Kratos protokole užfiksuota, kad krata buvo daroma 2019 m. spalio 9 d. nuo 11.40 val. iki 12.15 val., kratą atliko vyresnieji tyrėjai M. M., E. K. (b. l. 31-35).

Motyvuojamoji dalis

BK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-630/2007). Nepaisant gana plataus trukdymo veikos suvokimo, trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatinėjamas ir pripažįstamas automatiškai. Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys antstoliui vykdyti teismo sprendimą, ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: vykdomo teismo sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami teismo sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie teismo sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma antstoliui, intensyvumą, taip pat paties antstolio veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo antstoliui vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir norėtų taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios D. V. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai. Veika pagal BK 231 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamoji D. V., būdama tinkamai informuota apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40000-19 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų M. M. ir E. K. atliekamą kratą pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo nutartį, bei pateikus jai susipažinti D. K. (D. V. mamos) pasirašytą Kauno apylinkės teismo nutarties nuorašą, D. V. suplėšė nutarties nuorašo antrąjį lapą, kuriame buvo pasirašiusi D. K., taip pat pagriebė kratos metu rastą juodą krepšį (su ghalimai narkotinėmis medžiagomis) ir išbėgo iš buto į lauką, kur buvo sulaikyta pareigūnų, tokiu būdu trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas.

Kaltinamosios D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 231 straipsnio 1 d., kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdama neteista. Aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta, taigi kaltinamoji suvokė savo elgesio pasekmes. Kaltinamoji turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Vis tik svarbu ir tai, kad ji pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas rodo, kad ji suprato savo elgesio neleistinumą ir savo poelgį tinkamai įvertino. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, bei tai, kad kaltinamoji sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūlomos skirti bausmės rūšimi, darytina išvada, kad bausmės tikslai jos atžvilgiu bus pasiekti paskyrus švelniausią BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, yra visos sąlygos jai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas D. V. laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme 2019 m. spalio 9 d. nuo 13.35 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 17.14 val., (vieną dieną), jį prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis) (b. l. 71-74).

D. V. 2019 m. spalio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76-77) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, per šį laiką neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti - 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, per šį laiką neatlygintinai dirbti po 16 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo nuo 2019 m. spalio 9 d. nuo 13.35 val. iki 2019 m. spalio 9 d. 17.14 val. (vieną dieną), jį prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, ir šia dalimi sumažinti viešųjų darbų atlikimo laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, D. V. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.