Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovės advokatės Liubovės Šiušienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus pirmo poskyrio vyr. specialistas F. B. 2012 m. liepos 25 d. E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, 2012 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti padavėjai S. U., su kuria nesudaryta darbo sutartis, apie šios darbuotojos įdarbinimą nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Tokiais savo veiksmais E. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 99 straipsnio 2 dalies, 3 dalies bei 98 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje. Be to, pateiktame EKA kasos operacijų žurnale ant suklijuotų dienos „Z“ ataskaitų nuo 2012 m. gegužės 23 d. nebuvo atsakingo asmens parašų, tokiu būdu buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 18 punkto reikalavimų ir padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163⁵ straipsnio 1 dalyje. Pažeidimai nustatyti 2012-07-03 12 val. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai atlikus kontrolinį pirkimą ir kitus kontrolės veiksmus.

Dėl nelegalaus darbo nustatymo

Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatuodamas, kad buvo nustatytas nelegalus darbas, rėmėsi tuo, kad E. S. neneigė, jog patikrinimo metu S. U. buvo darbo vietoje ir nurodė, jog darbo sutartis su darbuotoja nebuvo sudaryta, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos įdarbinimą nebuvo pranešta, taip pat tuo, kad darbuotoja S. U. tariamai nurodė, jog buvo pateikusi prašymą priimti ją į darbą, tačiau pradėjo dirbti nepasirašiusi darbo sutarties. Apeliantės teigimu, tokios apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos. Visų pirma, pats apylinkės teismas nutarimo aprašomojoje dalyje cituodamas E. S. paaiškinimus nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad darbuotoja S. U. 2012-07-02 parašė prašymą priimti ją į darbą, o darbo sutartis su šia darbuotoja buvo pasirašyta 2012-07-03. Kadangi buhalterė dirba įmonėje tik pusę etato ir į darbą 2012-07-03 atvyko tik nuo 13 val., tik tuomet atsirado galimybė apie įdarbinimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Į darbą atvykusi buhalterė apie darbuotojos priėmimą į darbą iš karto pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas buvo atliktas dar 12 val. Be to, kaip liudytoja apklausta S. U. nurodė, kad 2012-07-02 ji parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, tą pačią dieną pasirašė darbo sutartį bei darbo sutarčių žurnale. Taigi Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis E. S. ir S. U. paaiškinimais, padarė nepagrįstą išvadą apie nelegalaus darbo buvimą.

Apeliantės skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) 2003-02-11 nutartyje (administracinė byla Nr. 259-03) išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės, kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje.

Pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį atsakomybėn traukiamam asmeniui gresia bausmė keleriopai viršijanti minimalią kriminalinę bausmę, todėl administracinio teisės pažeidimo proceso metu šiems asmenims turi būti užtikrinamos tokios pat teisės kaip ir kaltinamiesiems baudžiamosiose bylose.

Baudžiamajame procese galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o visos kilusios abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltinamojo naudai. Be to, kaltinamojo kaltė turi būti įrodoma neabejotinai, todėl kilus pagrįstų abejonių dėl kaltinamojo kaltės, asmuo turi būti išteisinamas, o administracinio teisės pažeidimo byloje – neturi būti baudžiamas.

E. S. atstovė advokatė L. Šiušienė apeliaciniame skunde pažymi, kad LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT 2004-05-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1650/2004, 2005-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-397/2005; 2010-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-858/2010, 2010-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-l 809/2010). Kaip minėta, remiantis pačios E. S. paaiškinimais, darbo sutartis su darbuotoja S. U. buvo sudaryta 2012-07-03. Nors teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus gali vertinti kaip bandymą išvengti atsakomybės, tačiau tokias pačias aplinkybes nurodė ir kaip liudytoja apklausta S. U.. Be to, byloje esantis įrodymas – pranešimas apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią rodo, kad apie S. U. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta 2012-07-03.

Kadangi darbo sutartis su darbuotoja S. U. pasirašyta buvo, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos įdarbinimą nepranešta iki patikrinimo dėl objektyvių priežasčių (buhalterės nebuvimo darbe), nagrinėjama situacija, apeliantės teigimu, negali būti laikoma nelegaliu darbu.

Be to, E. S. atstovės apeliaciniame skunde nurodoma, kad visiškai neįtikėtina, jog E. S. iš tiesų būtų siekusi jos vadovaujamoje įmonėje turėti nelegaliai (nesudarius darbo sutarties ir/ar nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą) dirbantį darbuotoją, nes įmonėje „EGP projektai“ dirba iš viso 11 darbuotojų, kurių darbo santykiai įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tai pripažino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, be to, darbuotoja S. U. įdarbinta tokioms funkcijoms, dėl kurių ji betarpiškai ir nuolatos bendrauja su klientais, todėl bet kuriuo metu gali būti patikrinta, ar šios darbuotojos darbas yra įformintas. Apelinatės nuomone, neįtikėtina, kad esant tokioms sąlygoms E. S. būtų rizikavusi būti nubausta ypač didele įstatyme numatyta bauda.

Esant šioms aplinkybėms turi būti konstatuota, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nebuvo nustatytas, todėl E. S. pagal šį ATPK straipsnį neturėtų būti baudžiama.

Dėl paskirtos nuobaudos

E. S. atstovės advokatės L. Šiušienės apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors nesutinkama su teismo nutarimo dalimi dėl E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad šis pažeidimas padarytas, prašo įvertinti E. S. už šį pažeidimą paskirtą nuobaudą, kuri, apeliantės teigimu, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga.

Skiriant nuobaudą visų pirma yra atsižvelgiama į atsakomybėn patraukto asmens tyčią. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Šioje byloje, kaip minėta, susidarė tokia situacija, kad darbuotoja prašymą priimti į darbą užpildė 2012-07-02, be to, su šia darbuotoja buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau kadangi įmonės buhalterė į darbą atvyko iki Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo, todėl atlikto patikrinimo metu apie įdarbinimą dar nebuvo pranešta. Apeliantės nuomone, nepranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbinimą turi būti vertinamas kaip nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės arba administracinėn atsakomybėn patraukto asmens klaida. Apeliantės skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ši situacija niekam nesukėlė jokių neigiamų padarinių ar žalos – darbuotoja S. U. buvo įdarbinta ir pradėjo dirbti pranešimo apie įdarbinimą dieną, t. y. 2012-07-03. Taigi, jei pažeidimas ir buvo padarytas, jis yra neatsargaus pobūdžio, tai rodo mažesnį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingumą ir neabejotinai turėtų lemti švelnesnės nuobaudos paskyrimą.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

LVAT, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ABTĮ) 13 straipsnis, 20 straipsnio 3 dalis, nutartis administracinėje byloje Nr. N-527/2007, nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006).

Atsižvelgtina ir į ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės atsakomybės tikslus, t. y. nubausti ir auklėti asmenis, padariusius pažeidimus, kad pažeidimus padarę asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Apeliantės nuomone, net jeigu ir būtų laikoma, kad E. S. padarė jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, šis pažeidimas buvo padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms arba dėl žmogiško faktoriaus – klaidos, nesiekiant niekam sukelti (ir nesukėlus) jokių žalingų pasekmių (pvz. išvengimas mokesčių ir privalomųjų įmokų mokėjimo, darbuotojų apdraudimas socialiniu draudimu ir pan.), kadangi byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog su darbuotoja S. U. iš tiesų buvo ketinama sukurti teisėtus darbo santykius ir šie santykiai buvo sukurti nuo 2012-07-03, nors patikrinimo metu apie įdarbinimą dar nebuvo pranešta Valstybinio socialinio fondo valdybai. Apeliantės nuomone, asmens nubaudimas 3 000 Lt bauda už tokiomis aplinkybėmis atliktus veiksmus aiškiai prieštarautų ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas griežtą atsakomybę už nelegalų darbą parodo kovos su šiuo neigiamu reiškiniu svarbą, tačiau nurodytos aplinkybės, patvirtinančios E. S. tyčios nebuvimą, taip pat kitos anksčiau nurodytos aplinkybės, apeliantės nuomone, leidžia teigti, jog E. S. paskirta nuobauda, remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, turėtų būti neskiriama arba turėtų būti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad atsižvelgia į reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes, tačiau, apeliantės teigimu, akivaizdu, kad pažeidimo aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos, todėl paskirta E. S. buvo paskirta nepagrįstai didelė nuobauda.

Remiantis nurodytais motyvais, apeliantės nuomone, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimo dalį dėl E. S. nubaudimo pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, o jei ši nutarimo dalis nutarimo būtų palikta nepakeista, yra pagrindas sumažinti E. S. paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovė advokatė L. Šiušienė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria E. S. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, prašoma šią nutarimo dalį dėl nelegalaus darbo nutraukti arba už šio pažeidimo padarymą E. S. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba iš viso neskiri administracinės nuobaudos.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino E. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiko tokio pobūdžio bylose, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, patvirtino asmenį kaltinančius įrodymus, todėl pagrįstai E. S. pripažino kalta ir nubaudė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir už šio pažeidimo padarymą paskyrė teisingą nuobaudą, ją tinkamai individualizavo.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). ATPK41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau Nuostatai) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad E. S. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir tinkamai taikė administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas.

Byloje esantys duomenys – 2012-07-03 faktų fiksavimo pažyma Nr. K1-522 – patvirtina, kad 2012 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams F. B. ir K. R. atlikus kontrolinį pirkimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „Pilies uostas“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad su S. U., kuri juos aptarnavo, nebuvo sudaryta darbo sutartis, tik buvo pateiktas prašymas priimti ją į darbą antraeilėm pareigom nuo 2012 m. liepos 3 d. Iš pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią nustatyta, kad apie S. U. priėmimą į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta 2012-07-03 (b. l. 49). E. S. 2012 m. liepos 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2012 m. liepos 3 d. jos vadovaujamoje įmonėje dirbo S. U., su kuria nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis (b. l. 11). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu E. S. neneigė, jog patikrinimo metu S. U. buvo darbo vietoje, nurodė, jog darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos įdarbinimą pranešta nebuvo. S. U. patvirtino, kad buvo pateikusi prašymą priimti ją į darbą, tačiau pradėjo dirbti nepasirašiusi darbo sutarties. Kaip minėta, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad darbo sutartis su S. U. nebuvo sudaryta, apie tai VSDFV buvo pranešta tik atlikus kontrolinį patikrinimą. Apeliantės skundo argumentai, jog pranešimas apie S. U. įdarbinimą VSDFV buvo išsiųstas tą pačią dieną, kai pastaroji pradėjo dirbti ir su ja buvo pasirašyta darbo sutartis, tačiau tai buvo padaryta po pietų, nes bendrovės buhalterė dirba puse etato ir į darbą atėjo po pietų, vertintini kaip E. S. pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip minėta, pati E. S. savo 2012 m. liepos 12 d. paaiškinime patvirtino, kad 2012 m. liepos 3 d. jos vadovaujamoje įmonėje dirbo S. U., su kuria rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios S. U. parodymai dėl jos įdarbinimo aplinkybių nėra nuoseklūs, nes iš pradžių ji savo 2012 m. liepos 3 d. rašytame paaiškinime nurodė, jog dokumentus įdarbinimui ji atnešė 2012 m. liepos 3 d. (b. l. 50), tuo tarpu teisme jau tvirtino, kad šiuos dokumentus ji atnešė ir darbo sutartį pasirašė 2012 m. liepos 2 d. Kaip minėta, ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas arba pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Nuostatų 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie S. U. darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „Pilies uostas“, jei vadovautis į bylą pateikta minėto asmens darbo sutartimi, turėjo būti teikiamas 2012 m. liepos 3 d. Remiantis VSDFV Klaipėdos skyriaus pateikta informacija, elektroninis pranešimas apie šio asmens darbo pradžią įmonėje VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktas 2012 m. liepos 3 d. 14.09 val. (b. l. 48), t. y. jau po VDI inspektorių atlikto patikrinimo. Tai savo ruožtu lėmė pagrindą administracinei atsakomybei pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį kilti. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavėluotas pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą turi būti kvalifikuojamas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje N575-3158/2011). Taigi, priešingai apeliantės tvirtinimui, byloje ištirtų ir skundžiamame nutarime išsamiai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. U. 2012 m. liepos 3 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame restorane „Pilies uostas“ neteisėtai ir nelegaliai, nes su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, kaip to reikalauja DK 99 straipsnis, o pagal DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks darbas laikytinas nelegaliu.

Apeliaciniame skunde prašoma E. S. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir iš viso neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti žymiai mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Toks apeliantės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Apygardos teismo vertinimu, E. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 3 000 Lt bauda – individualizuota tinkamai ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad dėl šio pažeidimo padarymo nėra E. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, į tai, kad bendrovėje patikrinimo metu iš viso dirbo 11 asmenų, iš jų tik su vienu darbuotoju – S. U. – nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ji buvo pateikusi prašymą sudaryti su ja darbo sutartį. Taip pat teismas atsižvelgė į E. S. pateiktus duomenis apie jos finansinę bei šeiminę padėtį. Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad E. S. paskirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pobūdį, apygardos teismas pažymi, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų iš pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu ypatingų išimtinių aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-685/2009, Nr. N63-681/2010 ir kt.). Tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribos pakankamai plačios – numatyta, kad pažeidėjui turi būti skiriama bauda už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt, todėl ATPK 30¹ straipsnio taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje E. S. galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba visai neskiriama administracinė nuobauda, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų šioje byloje nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. S. paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kurią švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir E. S. atstovės advokatės Liubovės Šiušienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.