- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-103-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15584-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB „Tranzito terminalas“
- Ieškovas
- Lietuvos muitininkų tarpininkų asociacijos
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Tranzito verslas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos muitininkų tarpininkų asociacijos ieškinį atsakovui UAB „Tranzito terminalas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Tranzito verslas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 60 000 Lt skolos, 13 670 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2003 m. gruodžio 13 d. dviem mokėjimo pavedimais Nr. 19 ir Nr. 18 pervedė atsakovui iš viso 60 000 Lt, vadovaudamasis 2003 m. gruodžio 8 d. vykusiame asociacijos prezidiumo posėdyje pasiektu susitarimu, kuris buvo įformintas posėdžio protokolu Nr. 30. Pinigai buvo skirti atsakovo vykdomo projekto Baltarusijoje finansavimui ketverių metų laikotarpiui, t.y. iki 2007 m. gruodžio 13 d. Suėjus terminui, atsakovas skolos negrąžino, į ieškovo raginimus, geranoriškus bandymus tartis, nereagavo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Tranzito terminalas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad 60 000 Lt jam buvo pervesti tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2003 m. rugsėjo 29 d. sudarytos paskolos sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovas yra visiškai atsiskaitęs.
Trečiasis asmuo VšĮ „Tranzito verslas“ paaiškino, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, kuria įsipareigojo atsakovui suteikti 150 000 Lt paskolą. Šią sumą trečiasis asmuo sumokėjo bankiniu pervedimu bei grynais pinigais į atsakovo kasą. Jokie tretieji asmenys pagal sutartį nebuvo įgalioti pervedinėti lėšas atsakovui vykdant trečiojo asmens prievoles pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 60 000 Lt skolos, 414,25 Lt palūkanų ir 4 682,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas laikė, kad mokėjimo nurodymai patvirtina ieškovo pinigų pagal sutartį perdavimo atsakovui faktą, o tuo pačiu ir paskolos teisinių santykių tarp šalių susiklostymą. Anot teismo, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nenustatyta, kad ieškovas dalyvavo suteikiant atsakovui paskolą pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį ir jos priedą.
2003 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutarties tekstas bei atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad sudarant sutartį nebuvo tartasi dėl pinigų grąžinimo tvarkos, o sutartis nedraudė jos vykdymui pasitelkti trečiųjų asmenų. Net ir laikant, kad ieškovas būtų pervedęs pinigus pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, tai nesudarytų pagrindo grąžinti 60 000 Lt paskolos sumą kitam asmeniui, nesant atskiro susitarimo. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kiek atsakovas yra gavęs lėšų iš trečiojo asmens ir kiek jam yra grąžinęs, nes padarytoje apskaitoje įtrauktos ir suteiktos paslaugos, apmokėjimas už jas, trečiojo asmens skolos. 2011 m. spalio 21 d. pažyma tik patvirtina, kad atsakovas suteiktą ieškovo paskolą įskaitė į trečiojo asmens skolą. Toks prievolės įvykdymas, anot teismo, negali būti pripažintas tinkamu.
Kadangi ieškovui pareikalavus grąžinti paskolą atsakovas savo prievolės neįvykdė, atsakovui neįrodžius, jog šalys susitarė, kad ieškovo suteikta paskola turi būti grąžinta trečiajam asmeniui, teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas.
Teismas pabrėžė, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo susitarė nei dėl paskolos grąžinimo termino, nei dėl palūkanų dydžio, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad piniginė prievolė turėjo būti įvykdyta per keturis metus nuo pinigų pervedimo momento. Teismas pabrėžė, jog ieškovas tinkamai neinformavo atsakovo apie jo pareigą paskolą grąžinti nuo 2008 m. gegužės 31 d. Palūkanas už pavėluotą paskolos grąžinimą teismas paskaičiavo nuo 2011 m. liepos 22 d., kai viešai buvo paskelbtas ieškovo pranešimas apie reikalavimą grąžinti paskolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Tranzito terminalas“ prašo panaikinti Vilniaus mieto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovo teigimu teismas nesiaiškino aplinkybių, kad ieškovo pinigų pervedimas atsakovui už trečiąjį asmenį galėjo kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių santykių, bet ir iš kitokių santykių (pvz., atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad piniginių lėšų pervedimai tarp susijusių įmonių (bylos šalių) pagal kreditoriaus žodinį prašymą buvo normali verslo praktika. Teismas taip pat netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2003 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartį 15 000 Lt 2003 m. spalio 8 d. pervedė ir ieškovo vadovo žmona, nurodydama tą pačią mokėjimo pavedimo paskirtį – „pagal sutartį“. Teismas taip pat netinkamai ištyrė į bylą atsakovo pateiktą 2011 m. spalio 21 d. pažymą, kuri patvirtina, jog tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo susiklostę ir paslaugų teikimo santykiai.
2. Teismas visiškai neanalizavo ginčo mokėjimo nurodymo turinio, apsiribodamas vien tik skolos pripažinimo faktu. Teismas nesiaiškino pagal kokią sutartį buvo atliktas mokėjimas. Taip pat teismas netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo valios gauti pinigus iš ieškovo ir juos jam grąžinti. Paskolos sutarties tarp atsakovo ir trečiojo asmens egzistavimas, jos suteikimo ir vykdymo aplinkybės bei kitos reikšmingos aplinkybės (bylos šalys susiję asmenys; trečiasis asmuo ir atsakovas buvo susiję ir paslaugų teikimo santykiais; ieškovo suteikta paskola atsakovo buhalterinėje apskaitoje atvaizduota kaip trečiojo asmens suteikta paskola; paskolas trečiajam asmeniui yra grąžinta) įgalina konstatuoti, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties su atsakovu sudarymo fakto.
3. Vieno juridinio asmens teikiama paskola kitam juridiniam asmeniui turi būti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais ūkinę operaciją pagrindžiančiais dokumentais. Į bylą nepateiktas joks pinigų sumokėjo atsakovui, kaip ūkinės operacijos atlikimo, dokumentas, įrodantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi byloje esančių įrodymų visuma įgalina manyti esant daugiau tikėtiną, kad tarp šalių galėjo susiklostyti ne paskolos, o kitokio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu atsakovui kilo skolinė prievolė trečiajam asmeniui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos muitinės tarpininkų asociacija prašo skundą atmesti; pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovo ieškovui 13 670 Lt palūkanų; priteisti iš atsakovo ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais atsikirtimais:
1. Teismas tinkamai ir visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą bei teisingai šalių tarpusavio santykius kvalifikavo kaip paskolinius. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktas, kad ieškovas pavedimais atsiskaitė už kažkokias prekes ar paslaugas prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir paties atsakovo paaiškinimams, duotiems pirmosios instancijos teisme. Netgi laikant, jog ieškovas pervedė pinigus pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, tai nesudarytų pagrindo grąžinti paskolos sumą kitam asmeniui, nebent sutartimi taip būtų aiškiai aptarta.
2. Jokie byloje esantys įrodymai nepaneigia, kad ieškovo atsakovui pervesta 60 000 Lt suma yra susijusi su trečiojo asmens prievole suteikti paskolą pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. sudarytą paskolos sutartį. Jokie asmenys, įskaitant ieškovą, paskoliniuose santykiuose tarp atsakovo ir trečiojo asmens nedalyvavo.
3. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti patenkintas visiškai. Teismas prašomas palūkanas sumažindamas iki 414,25 Lt paneigė palūkanų instituto prasmę.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007).
Šioje byloje nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovas dviem mokėjimo pavedimais Nr. 19 ir Nr. 18 pervedė atsakovui 60 000 Lt (b. l. 7, 9), vadovaudamasis 2003 m. gruodžio 8 d. Lietuvos muitinės tarpininkų asociacijos prezidiumo posėdyje pasiektu susitarimu, kuris buvo įformintas posėdžio protokolu Nr. 30 (b. l. 9-13, 126, 127). Be to, 2003 m. rugsėjo 29 d. tarp trečiojo asmens VšĮ „Tranzito verslas“ ir atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ buvo sudaryta neatlygintina paskolos sutartis 150 000 Lt sumai (b. l. 68), o 2003 m. spalio 2 d. – priedu prie minėtos sutarties buvo susitarta dėl dar 150 000 Lt beprocentės paskolos suteikimo atsakovui (b. l. 69).
Ginčo dėl 2003 m. rugsėjo 29 d. sutarties ir jos priedo įvykdymo tarp atsakovo ir trečiojo asmens nėra. Taigi neginčijamai nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo 2003 metais gavo 60 000 Lt, o ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo dėl prievolės pagal paskolos sutartį tinkamo įvykdymo. Atsakovas teigia, kad savo prievolę pagal paskolos sutartį jis įvykdė, o tenkindamas ieškinį teismas nesiaiškino aplinkybių, kad ieškovo pinigų pervedimas atsakovui už trečiąjį asmenį galėjo kilti ne tik iš paskolos sutartinių teisinių santykių, bet ir iš kitokių santykių (pvz., atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes); teismas taip pat netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens 2003 m. rugsėjo 29 d. paskolos sutartį 15 000 Lt 2003 m. spalio 8 d. pervedė ir ieškovo vadovo žmona, nurodydama tą pačią mokėjimo pavedimo paskirtį – „pagal sutartį“; teismas taip pat netinkamai ištyrė į bylą atsakovo pateiktą 2011 m. spalio 21 d. pažymą, kuri patvirtina, jog tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo susiklostę ir paslaugų teikimo santykiai; be to, vieno juridinio asmens teikiama paskola kitam juridiniam asmeniui turėjo būti fiksuojama bei apskaitoma atitinkamais ūkinę operaciją pagrindžiančiais dokumentais; į bylą nepateiktas joks pinigų sumokėjo atsakovui, kaip ūkinės operacijos atlikimo, dokumentas, įrodantis paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui; taigi byloje esančių įrodymų visuma įgalina manyti esant daugiau tikėtiną, kad tarp šalių galėjo susiklostyti ne paskolos, o kitokio pobūdžio santykiai, kurių pagrindu atsakovui kilo skolinė prievolė trečiajam asmeniui. Tačiau kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 60 000 Lt atsakovas gavo kaip paskolą. Šią aplinkybę atsakovas iš esmės pripažino atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu (b. l. 62-65, 139-145), teigdamas, jog 60 000 Lt ieškovas pervedė už trečiąjį asmenį pagal paskolos sutartį su šiuo asmeniu, kas atitinka paskolos sutarties ir priedo 3 p., o gauta paskola buvo grąžinta trečiajam asmeniui.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo susiklostę ir paslaugų teikimo santykiai, todėl galimai ieškovas pervedė 60 000 Lt atsakovui atsiskaitydamas už trečiąjį asmenį. Tačiau ši aplinkybė nebuvo nurodyta atsiliepime į ieškinį, todėl tikėti atsakovu nėra pagrindo, be to, apeliantas faktiškai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog trečiajam asmeniui jis suteikė paslaugas, kurios liko neapmokėtos, o ieškovas turėjo prievolę 60 000 Lt sumokėti atsakovui už trečiąjį asmenį, ar tai padarė savo iniciatyva ir dabar turi reikalavimo teisę į UAB „Tranzito verslas“, o ne atsakovą (CPK 178 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad iš atsakovo pateiktos 2011 m. spalio 21 d. pažymos negalima nustatyti, kiek jis yra gavęs lėšų iš trečiojo asmens ir jam grąžinęs, nes padarytoje apskaitoje įtrauktos ir suteiktos paslaugos, apmokėjimas už jas, trečiojo asmens skolos (b. l. 70, 71). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši pažyma faktiškai tik patvirtina, jog atsakovas suteiktą ieškovo paskolą įskaitė į trečiojo asmens skolos grąžinimą. Taigi apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai ištyrė ir vertino pažymą, nes ją vertinti kitaip pagrindo nėra.
Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei ieškovas būtų pervedęs pinigus pagal atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, tai nesudarytų pagrindo grąžinti paskolos sumą kitam asmeniui, nebent sutartimi taip būtų aiškiai aptarta. Tačiau tokio susitarimo egzistavimo fakto atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas vienašališkai pinigus pervesdamas trečiajam asmeniui prisiėmė riziką už savo veiksmus, nes byloje nėra įrodymų, jog atsakovo valia dėl tokio prievolės įvykdymo būtų buvusi aiškiai išreikšta bei apibūdinta bei ieškovo akceptuota (CK 6.167 straipsnis, 6.173 straipsnio 2 dalis). Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 60 000Lt sumą ieškovui paskolai grąžinti, o taip pat įstatymu numatytas palūkanas.
Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad jo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo turėjo būti patenkintas visiškai, nes jų sumažinimas iki 414,25 Lt paneigia palūkanų instituto prasmę. Tačiau kolegija pažymi, kad ieškovo apeliacinis skundas dėl didesnės palūkanų sumos priteisimo nėra priimtas, todėl dėl atsiliepime nurodytų argumentų nepasisakoma, nes byla apeliacinėje teismo instancijoje nagrinėjama tik atsakovo paduoto skundo ribose.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino, taikė įstatymą, teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1089 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tačiau byloje yra pateikta tik šiai sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra, nepridedant jų apmokėjimą patvirtinančių banko dokumentų, todėl prašymas netenkinamas (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.