- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-74-449/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- Č. N., J. S.
- Nukentėjusysis
- Z. M., J. M., I. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo
Č. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, J. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalį subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 10 (dešimt) mėnesių, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 1 033,90 Eur turtinės ir 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. M..
Iš nuteistojo J. S. priteista 855 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M..
Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. M..
Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. solidariai priteista 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. M..
Iš nuteistųjų Č. N. ir J. S. taip pat nuspręsta išieškoti po 182 Eur nukentėjusiosioms teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu Č. N. ir J. S. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad nužudė R. M., o J. S. dar ir pagrobė svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis.
1.1. Č. N. ir J. S. 2017 m. rugpjūčio 20 d., laikotarpiu nuo 10.40 val. iki 20.15 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, name adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui, kartu veikdami bendrininkų grupe, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu Č. N. tyčia rankomis suduodamas du, o J. S. tyčia rankomis ir kojomis suduodamas septynis smūgius į galvą, padarė R. M. galvos sužalojimus: dešinės akies – smilkinio srities sumušimą, pasireiškusį odos plyšimu akies vokų išorinio kampo srityje apie 0,3 cm ilgio, kraujosruvą akies apatiniame voke, pereinančią į skruosto sritį 6x3,5 cm kaktos sritį, į smilkinį apie 6x6 cm bei į minkštuosius audinius 12x12 cm plote; poodinę kraujosruvą dešinio žando vidinėje dalyje apie 5x3 cm; dešinės ausies srities sumušimą, pasireiškusį kaušelio kraujosruva, bei kraujosruvą už dešinės ausies, pereinančią į kaklą 13x7 cm plote; nosies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva, odos nubrozdinimais 4x1,5 cm plote; poodinę kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančią į smilkinį, apie 6x6 cm į kairės akies vokus bei į minkštuosius audinius 10x10 cm plote; poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelio išorės vidurinėje dalyje, 2x1,2 cm; burnos srities sumušimą, pasireiškusį susiliejančiomis kraujosruvomis lūpose abipus ir žaizdomis iki 0,7 cm ilgio; odos nubrozdinimą pasmakrės vidurio linijoje apie 1,2x0,7 cm, taip pat dėl panaudoto smurto padarė kraujosruvą pakaušio minkštuose audiniuose 8x8 cm, kuri padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Dėl šių smūgių įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio ir tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, kas buvo jo mirties priežastimi. Taip pat J. S. sudavė rankomis ir kojomis rankomis ne mažiau kaip penkiolika smūgių į kitas nukentėjusiojo R. M. kūno sritis, tuo padarė jam šiuos sužalojimus: poodinę kraujosruvą kaklo priekiniame viduriniame paviršiuje 7x4 cm; krūtinkaulio lūžį tarp II ir II šonkaulių su kraujosruva minkštuosiuose audiniuose; poodines kraujosruvas krūtinės kairės pusės-vidurinėje dalyje, susiliejančias, apie 17x9 cm plote; poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje, šonkaulių lanko projekcijoje 3,5x1,5 cm; poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, apie 5 cm nuo vidurio linijos IV šonkaulio projekcijoje, apie 3,5x3,5 cm; poodinę kraujosruvą pilvo kairėje apie 1 cm skersmens; tris poodines kraujosruvas kairio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse apie 6x6 cm plote; poodinę kraujosruvą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje 6x3 cm; poodinę kraujosruvą kairės alkūnės srityje 6x6 cm; dvi poodines kraujosruvas kairio dilbio vidinio paviršiaus apatinėje dalyje apie 3 cm viena nuo kitos, viršutinė apie 1 cm skersmens, apatinė – skersa, apie 2,5x1,2 cm; poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus IV delnakaulio tolimesnės dalies projekcijoje, skersa, apie 1x0,6 cm; poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakalinio paviršiaus III piršto artimesnėje dalyje apie 2 cm skersmens; poodinę kraujosruvą dešinio peties viršutinėje – užpakalinėje dalyje, apie 5x5 cm; tris poodines kraujosruvas dešinio peties viršutinėje bei priekinėje dalyse, apie 7x7 cm plote; poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies vidinio paviršiaus vidurinėje dalyje, skersa, apie 2x 1,5 cm. Taip dėl krūtinkaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kitų kūno sričių – kaklo, krūtinės, pilvo galūnių – kraujosruvų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; dėl galvos sužalojimų R. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl minėtų bendrų Č. N. ir J. S. veiksmų R. M. dėl patirtų galvos sužalojimų 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį – anksti ryte mirė, t. y. Č. N. ir J. S. nužudė R. M..
1.2. Be to, J. S. pagrobė svetimą bendros 1 130 Eur vertės turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 10.48 val. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. 10 val., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tiksliai nenustatytu laiku, būdamas name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su Č. N. konflikto dėl asmeninių nesutarimų su R. M. metu tyčia sumušę jį, suduodami smūgius į galvą, o J. S. dar ir į kaklą, krūtinę, liemenį, kojas, ko pasekoje R. M. dėl patirtų sužalojimų mirė, J. S. pavogė nukentėjusiajam R. M. priklausantį turtą: nešiojamą kompiuterį „T“, 500 Eur vertės, laikrodį „R“, su balto metalo apyranke, bendros 50 Eur vertės, balto metalo spalvos metalinį masažuoklį, 20 Eur vertės, elektrinį plastmasinį juodos spalvos laikrodį „W“, 10 Eur vertės, juodos spalvos telefono pakrovėją, 2 Eur vertės, raudonos spalvos plastmasinį aparatą krauti įrankių akumuliatoriams, 20 Eur vertės, automobilyje naudojamą juodos spalvos pakrovėją, 5 Eur vertės, juodos spalvos plastmasines ausines „N“, 3 Eur vertės, juodos spalvos ausines su plastmasiniu juodos spalvos pakrovėju – dėklu „P“, bendros 15 Eur vertės, balto metalo spalvos įrankį plaukelių šalinimui „T“, 20 Eur vertės, rausvos – baltos spalvos polietileninį krepšį, 5 Eur vertės, į kurį buvo sudėti virtuviniai stalo įrankiai: balto metalo spalvos šaukštai, šakutės, peiliai, šaukšteliai, medinis stovas peiliams sudėti su 5-6 juodomis kriaunomis peiliais, 20 Eur bendros vertės, juodos spalvos keptuvė su juodos spalvos rankena, nepridegančiu dugnu, 20 Eur vertės, rinkinys, kurį sudarė 7 vnt. balto metalo puodų su juodos spalvos rankenomis, bendros 100 Eur vertės, balto metalo spalvos troškintuvas su juodos spalvos viena ilga rankena ir kita – trumpa, 100 eurų vertės, balto metalo su juodos spalvos dangteliu kavamalė „C. C.“, 20 Eur vertės, aliuminis puodelis su stikliniu dangteliu „G. H.“, 5 Eur vertės, prailgintuvas, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos su juodos spalvos apvadais arbatinukas „S“, 20 Eur vertės, įvairūs balto metalo samčiai, bendros 60 Eur vertės, metaliniai balto metalo spalvos įrankiai dujinei, 10 Eur vertės, balto metalo spalvos cukrinė, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos aliuminis nedidelis puodas su dangteliu, 5 Eur vertės, balto metalo spalvos trintuvas, 30 Eur vertės, apie 20 vnt. nerūdijančio plieno, balto metalo spalvos, apie 60 cm ilgio iešmai produktų kepimui, bendros 80 Eur vertės.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Nuteistasis Č. N. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti.
2.1. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl teismas neteisingai pripažino jį kaltu padarius nužudymą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, nesivadovavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalies reikalavimais.
2.2. Nuteistojo nuomone, teismo išvada, kad jis ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, tyčia nužudė R. M., nepagrįsta objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis, Č. N., siekė tyčia atimti R. M. gyvybę. Nuteistasis nurodo, kad jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai buvo geri.
2.3. Pasak Č. N., byloje nenustatytas nukentėjusiojo R. M. gyvybės atėmimo mechanizmas. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku kada ir kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai. Nuosprendyje nurodytas nusikaltimo laikas, tačiau nėra jokių duomenų, kas vyko nukentėjusiojo name ilgiau kaip 9 valandas.
2.4. Teismo ekspertizės akto Nr. EKM 23/2019(01) išvadose nurodyta, kad R. M. kūne rasti 24 sužalojimo pėdsakai. Nuteistasis nesuvokia, kokiu būdu teismas nustatė, jog iš devynių smūgių nukentėjusiajam 2 smūgius sudavė jis, o 7 smūgius sudavė J. S.. Teismas nesiaiškino, kas padarė kitus 14 sužalojimų, dėl kurių kaltinimai niekam nėra pareikšti.
2.5. Č. N. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, jog po įvykio kitą dieną vartojo alkoholį su savo broliu J. N. ir J. S., kuris pripažino, jog jam (Č. N.) ir G. S. išėjus iš R. M. namo jis mušė nukentėjusįjį. Teismas tokių jo ir jo brolio parodymų nuosprendyje neaptarė.
2.6. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje liudytoja G. S. davė teisingus parodymus, tačiau vėliau ji pradėjo klaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Liudytoja teigė, kad jo, Č. N., motina V. N. darė poveikį jai tam, jog lengvintų jo teisinę padėtį. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu V. N. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta. Tokį sprendimą apskundė prokuratūra, tačiau Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi šį skundą atmetė. Nuteistojo nuomone, liudytoja G. S., bendraudama su prokurorais, norėjo pabloginti jo padėtį, o J. S. – pagerinti. Pasak apelianto, baudžiamoji byla, kurioje buvo kaltinama ir po to išteisinta jo motina V. N., turėtų būti prijungta prie šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos.
2.7. Nuteistasis Č. N. nurodo, kad teismas pažeidė jo teisę į gynybą. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jį gynė advokatas, kuris po baigiamųjų kalbų susirgo, o atnaujinus procesą jis sudarė sutartį su kitu advokatu. Pirmojo posėdžio metu pastarasis gynėjas paprašė atnaujinti ne visą įrodymų tyrimą, o tik papildomai iškviesti ir apklausti liudytoją G. S.. Šį prašymą gynėjas argumentavo tuo, kad liudytojos parodymuose yra esminių prieštaravimų, todėl turi jai klausimų. Nuteistojo nuomone, atmesdamas šį prašymą teismas grubiai pažeidė jo teisę į gynybą. Iki šiol liko neaiškios svarbios bylos aplinkybės ir nėra išsiaiškinta, kas liudytojai darė poveikį, kad ji sakytų netiesą, klaidintų teismą ir nepagrįstai būtų nuteista V. N..
3. Nuteistasis J. S. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį, o civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos netenkinti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manys, kad jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pagrįstai yra nuteistas, prašo švelninti jam paskirtą bausmę.
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė tikrojo R. M. nužudymo motyvo. Nuteistajam liko neaišku, kokio pobūdžio nesutarimai kilo nukentėjusiojo namuose, tarp kokių asmenų buvo šie nesutarimai. Teismas pasisakė tik dėl jo, J. S., nesutarimo su nukentėjusiuoju ir vadovosi tik liudytojos G. S. parodymais.
3.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo jokio motyvo žudyti ar mušti nukentėjusįjį R. M.. Jis nesutinka su teismo išvada, kad egzistavo jų asmeniniai nesutarimai. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į liudytojos G. S. prieštaringus parodymus, tačiau visiškai neatsižvelgė į Č. N. ir jo brolio prieštaringus ir nenuoseklius parodymus. Nuteistasis J. S. nurodo, kad begeriant nužudytojo namuose tarp R. M. ir Č. N. kilo konfliktas dėl nukentėjusiojo rodomo dėmesio liudytojai G. S. ir šis konfliktas peraugo į nukentėjusiojo sumušimą. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu išaiškėjo, kad G. S. pas nužudytąjį lankėsi ir be Č. N., nes jos pėdsakai buvo rasti kitame kambaryje. Kai konfliktas peraugo į muštynes, jam kilo mintis pasinaudoti situacija ir apvogti nukentėjusiojo namus, pavogtus daiktus parduoti ir už tai gauti pinigų. Pamatęs, kad po pirmo Č. N. smūgio R. M. neatsikėlė, jis pradėjo realizuoti savo sumanymą. Po to nukentėjusysis toliau buvo mušamas Č. N., todėl niekas jam netrukdė vogti nukentėjusiojo daiktus. Nukentėjusysis neatsikėlė nuo grindų. Nors ekspertizės akte Nr. EKM 23/2019(01) nurodyta, kad R. M. dar kurį laiką galėjo būti sąmoningas, kalbėti, judėti, tačiau, nuteistojo J. S. nuomone, nukentėjusysis liko gulėti toje pačioje vietoje, kur nukrito ant grindų, nes toje vietoje jis rastas negyvas.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nužudytasis buvo rastas be kelnių, o tai, pasak J. S., parodo, jog jį norėjo pažeminti. Kad nukentėjusįjį norėjo pažeminti, parodo ir ta aplinkybė, jog jo kelnės rastos šlapios, kai tuo tarpu nužudytojo pūslėje aptiktas didelis kiekis šlapimo, todėl šios kelnės tikriausiai šlapios buvo ne nuo R. M., o nuo kito asmens šlapimo.
3.4. Nuteistasis J. S. nurodo, kad teismas pripažino jį kaltu dėl nužudymo vadovaudamasis kito nuteistojo Č. N. ir liudytojos G. S. parodymais ir aplinkybe, jog jo plaštakoje buvo įdrėskimai, atsiradę po smūgio nukentėjusiajam, taip pat jis pripažintas kaltu ir dėl to, kad pasinaudojęs savo teise parodymus davė ne iš karto po sulaikymo.
3.4.1. Nuteistajam nėra aišku, dėl ko jam sukėlus konfliktą Č. N. smūgiavo ne jam, kaip kaltininkui, o nuketėjusiajam. Iš nuosprendžio galima spręsti, kad jis, J. S., spardė nukentėjusįjį, o iš liudytojos G. S. parodymų matosi, kad nukentėjusiajam jis smūgius sudavė alkūne. Todėl teismas nepagrįstai jo kaltės įrodymu laiko aplinkybę, kad po smūgio jo plaštakoje atsirado įdrėskimai. Tai, kad jis negalėjo nurodyti šių įdrėskimų atsiradimo aplinkybių, nuteistojo nuomone, neįrodo jo kaltės. Įvykio dieną jis buvo išgėręs, todėl įdrėskimų galėjo ir nepajusti. Be to, specialisto išvadoje Nr. G2458/2017(2) nekonstatuotas sąlytis įdrėskimų ir atliktų smurtinių veiksmų. Todėl teismo išvada, kad įdrėskimai atsirado nuo smūgių sudavimo, prieštarauja specialisto išvadai. Jo nuomone, šie įdrėskimai galėjo atsirasti vagiant nukentėjusiojo daiktus. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad jo, J. S., kraujo pėdsakas rastas ne ant nužudytojo ar šalia jo, o, kaip nurodyta specialisto Nr. 140-(5708)-IS1-7948 išvadoje, ant šaldytuvo durelių.
3.4.2. J. S. nėra aišku, kokiu būdu teismas apskaičiavo kiekvieno nuteistojo suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių. Apskaičiuoti smūgių skaičių negalima nei vadovaujantis G. S., nei Č. N. parodymais. Nuteistojo nuomone, teismas, vadovaudamasis liudytojos G. S. parodymais, iš visų smūgių tiesiog atėmė du smūgius, kuriuos sudavė kitas nuteistasis, ir tokiu būdu gavo jo suduotų smūgių skaičių. Net ir Č. N. priskiriant dviejų smūgių sudavimą, o likusius jam, tačiau nuo Č. N. suduotų smūgių turėjo atsirasti bent trys galvos sužalojimai, t.y. nuo pirmo smūgio sudavimo, R. M. pargriuvus ir nuo antro smūgio sudavimo.
3.5. Nuteistasis J. S. atkreipia dėmesį į tai, kad apie nukentėjusiojo R. M. sumušimo aplinkybes ir intensyvumą jis parodė dar iki ekspertizės išvadų. O šios jo nurodytos aplinkybės sutampa su pateikta ekspertizės išvada.
3.6. Skunde nurodoma, kad priešingai, nei liudytojos G. S. ir kito nuteistojo, jo, J. S., parodymai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatose buvo nuoseklūs ir juose nėra prieštaravimų. Nuteistojo nuomone, liudytojos G. S. ir nuteistojo Č. N. parodymai yra nepatikimi.
3.7. Visose apklausose G. S. parodė, kad tarp jo, J. S., ir R. M. konfliktas prasidėjo dėl seno radijo, kurį jis norėjo pavogti, ar dėl džipo. Nuteistasis nurodo, kad tokio antikvarinio brangaus radijo nukentėjusiojo namuose nebuvo. Tokio daikto nėra ir tarp pavogtų daiktų. Nors logiška, kad jeigu būtų matęs brangiai kainuojantį daiktą, tai tokį daiktą pirmiausia ir būtų vogęs. Tokios liudytojos versijos nepatvirtino ir Č. N..
3. 7.1 Liudytoja G. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad jis, J. S., su R. M. buvo vienas kitam įsikabinę, tačiau smūgių suduota nebuvo, kitoje 2018 m. sausio 16 d. apklausoje ji parodė, jog jie nebuvo susikibę. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja nurodė, kad jie tik truputį pasistumdė, o teisme ji jau tvirtino, kad apsistumdymas buvo. Dėl antrojo pradėto konflikto etapo G. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad atsistojo R. M., o tada atsistojo ir jis, J. S., bei galimai dešinės rankos kumščiu, ranka buvo subintuota, sudavė galimai du smūgius nukentėjusiajam į veidą, tiksliai nežino kur. Pasak nuteistojo, tokiu atveju nukentėjusysis turėjo nukristi po jo smūgių, tačiau tai prieštarauja Č. N. parodymams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis niekada nesakė, jog jo ranka buvo subintuota. Tokiu atveju po mušimo nebūtų likę jokių pėdsakų, o tai prieštarautų aplinkybei, kad po smūgio jo plaštakoje atsirado įdrėskimai.
3.7.2. Pasak nuteistojo J. S., liudytoja G. S., duodama parodymus, kad nukentėjusysis sudavė smūgius jam, nenurodo tų smūgių lokalizacijos, nes to nebuvo, ji sako netiesą. Be to, tokius jos parodymus paneigia ir jo, J. S., kūno apžiūra. Ant jo kūno nerasti jokie kiti sužalojimai, o tik jau minėti įdrėskimai.
3.7.3. Pagal šios liudytojos parodymus nuteistasis Č. N. įsikišo tik po visų atliktų veiksmų ir sudavė 1-2 kartus nukentėjusiajam, o po to jis, J. S., koja dar vieną kartą sudavė nukentėjusiajam. Nuteistojo nuomone, liudytoja teigia, kad neva jis yra stipresnis už Č. N. ir nužudytąjį, tačiau tokius jos parodymus paneigia jo kūno sudėjimas.
3.7.4. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. S. parodė jau visai kitokias aplinkybes, susijusias su smūgiais, jų eiliškumu, skaičiumi ir lokalizacija, nei pirmoje apklausoje. Panašias aplinkybes liudytoja nurodė ir akistatos su juo, J. S., metu.
3.7.5. Teisme G. S. dėl antro konflikto etapo parodė, kad kažkuris pastūmė R. M. ir šis nukrito ant grindų. Tada, atrodo, pirmas Č. N. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, o jis, J. S., alkūne sudavė ne į galvą, bet į krūtinę. Kai nukentėjusysis gulėjo Č. N. dar sudavė kumščiu smūgį į veidą. Teisme liudytoja parodė, kad jis, J. S., nukentėjusiajam nespyrė, to ji neatsimena, tačiau primygtinai jai primenant, kad anksčiau tokias aplinkybes ji nurodė, ji su aplinkybe dėl spyrio sutiko. Pasak J. S., ji sutiko tam, kad jos daugiau neklausinėtų.
3.7.6. Nors liudytoja G. S. aiškino, kad R. M. buvo apsirengęs šortus, tačiau jo motina nukentėjusioji Ž. M. išmetė nukentėjusiojo šlapias kelnes, o ne šortus.
3.7.7. Nuteistojo nuomone, šios liudytojos parodymai prieštaringi ne tik tarpusavyje, bet ir prieštarauja kitiems duomenims bei Č. N. parodymams. Tokiems parodymams įtakos turėjo ir jos neblaivumas įvykio metu. Ji neprisimena tikrųjų įvykio aplinkybių. Tyrimo pradžioje liudytoja bandė apginti savo draugą Č. N., o vėliau, žinodama apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ji bandė atkartoti jau duotus parodymus.
3.8. Skunde dėstomi argumentai ir dėl Č. N. parodymų nepatikimumo. Nuteistasis Č. N. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad nežino priežasties, dėl kurios jis, J. S., susiginčijo su R. M.. Nuteistasis nurodo, kad visi jie buvo mažoje patalpoje, visi sėdėjo prie stalo, o, pasak G. S., Č. N. dar ir buvo apraminęs pirmąjį konfliktą, todėl nėra jokios galimybės, kad Č. N. būtų nepastabėjęs konflikto.
3.8.1. Nuteistojo Č. N. ir liudytojos parodymai skiriasi ir dėl nurodomo laiko, kai jie išėjo iš įvykio vietos ir grįžo į namus. Č. N. parodė, kad iš įvykio vietos išėjo apie 18 val., o liudytoja vienoje apklausoje aiškino, jog jie į namus grįžo apie 11 val., o kitoje – apie 12 val.
3.8.2. Be to, jų (Č. N. ir G. S.) parodymai yra prieštaringi ir dėl jo, J. S., aprangos įvykio dieną. Nuteistasis Č. N. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apklausoje parodė, kad J. S. buvo apsirengęs tamsius šortus ir tamsiai mėlynus marškinėlius bei avėjo mėlynus sportbačius, tačiau parodymų patikrinimo vietoje Č. N. jau nurodė, jog jis vilkėjo treningus ir avėjo sportbačius. Tuo tarpu liudytoja G. S. parodė, kad jis buvo apsirengęs pilkos spalvos kostiumą, o apie avalynę ji nieko neparodė. Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja nurodė, kad jis buvo apsirengęs treningais ir apsiavęs sportbačius. Ji nenurodė avalynės spalvos, o tvirtino, kad jis, J. S., turi tik oranžinės ir dar kažkokios spalvos sportbačius. O teisme G. S. parodė, kad įvykio dieną jis avėjo oranžinės spalvos sportbačius.
3.8.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dalyvaujant gynėjui 2017 m. lapkričio 24 d. apklausoje Č. N. pradėjo keisti savo parodymus bandydamas sušvelninti atliktus veiksmus. Č. N. parodė, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė ne tiesiogiai į veidą, o pro rankas. Be to, aiškino, kad matė tik vieną jo, J. S., suduotą smūgį.
3.8.4. Pasak nuteistojo, vertinant Č. N. parodymus būtina juos įvertinti kartu su kitais įrodymais. Specialisto išvadoje Nr. G2448/2017(02) nustatyti Č. N. sužalojimai sutampa su įvykio laikotarpiu, todėl akivaizdu, kad nuteistasis dalyvavo smurtiniuose veiksmuose.
3.8.5. Skunde pažymima, kad specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2017 dėstomi Č. N. paaiškinimai, iš kurių, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad smūgius koja sudavė ne jis, J. S., jam buvo priskirti kitų asmenų atlikti veiksmai. Tuo tarpu šioje specialisto išvadoje užfiksuoti ir jo, J. S., parodymai, kurie nesikeitė ir vėliau.
3.8.6. Skunde pažymima ir tai, kad teisme pasikeitus kolegijos sudėčiai ir vėl apklausiant Č. N. jis ir vėl davė prieštaringus parodymus.
3.9. Nuteistojo Č. N. brolis, kuris buvo iškviestas gynybos, teisme parodė apie tokias aplinkybes, kurių anksčiau nebuvo nurodęs. Nuteistojo J. S. nuomone, šis liudytojas buvo paprašytas duoti palankius broliui parodymus.
3.10. Skunde J. S. nurodo ir tai, kad jis visiškai pripažįsta savo kaltę pagrobus svetimą R. M. turtą ir už šį nusikaltimą paskirtos bausmės neprašo švelninti. Tik pažymi, kad nei viename teismo aprašytame vaizdo įraše nėra užfiksuota R. M. gatvė, o užfiksuotos kitos gatvės, kuriose matomas einantis jis su daiktais, išneštais iš nukentėjusiojo namų, kol pastarasis buvo mušamas Č. N.. Šie daiktai buvo paslėpti toliau nuo įvykio vietos, o po to pernešami siekiant juos realizuoti.
Teismo posėdyje nuteistasis Č. N. ir jo gynėjas prašo patenkinti nuteistojo Č. N. apeliacinį skundą. Nuteistasis J. S. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą. Prokuroras prašo abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliaciniai skundai atmetami.
5. Abu nuteistieji pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, o J. S. dar ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Iš apeliacinių skundų turinio ir prašymų matosi, kad abu nuteistieji nesutinka su jų nuteisimu už R. M. nužudymą, o dėl vagystės J. S. nenurodo jokių prašymų ir iš esmės neginčija nustatytų aplinkybių ir savo kaltės pagrobiant svetimą turtą. Todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrino šią bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
6. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, taip pat išnagrinėjo bei įvertino ir didžiąją dalį aplinkybių, dėstomų apeliaciniuose skunduose, teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai pripažino Č. N. ir J. S. kaltais nužudžius R. M.. Kvalifikuojant pripažintą įrodyta jų nusikalstamą veiką, teismas baudžiamąjį įstatymą irgi pritaikė tinkamai. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti pagrindu naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį.
7. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas. Būtinas bendrininkavimo (BK 25 straipsnis) požymis yra kaltininkų tarpusavio susitarimas, kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Pagal galiojančią teismų praktiką esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kad Č. N. ir J. S., veikdami bendrininkų grupe, nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašytomis aplinkybėmis nužudė R. M., patvirtina liudytojų G. S. ir V. N. bei J. N. parodymai, G. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, ekspertizės aktas Nr. EKM 23/2019(01) ir šį aktą pateikusio eksperto paaiškinimai, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados Nr. G2448/2017(02), Nr. G2458/2017(02) ir Nr. 140-(5708)-IS1-7948, kratos ir apžiūros protokolai, iš dalies ir pačių nuteistųjų parodymai. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti.
9. Nuteistasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. M., teigė, kad tik Č. N. rankomis ir kojomis smūgiavo nukentėjusiajam. O tuo metu jis iš nukentėjusiojo namų vogė daiktus. J. S. aiškino, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kito nuteistojo kilo dėl R. M. rodomo dėmesio ir siūlymo kartu gyventi Č. N. draugei G. S.. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis, irgi neigdamas savo kaltę dėl nužudymo, pasinaudojo savo teise ir atsisakė duoti parodymus. Tuo tarpu kitas nuteistasis Č. N. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu davė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Č. N. negalėjo nurodyti konflikto tarp J. S. ir R. M. priežasties, aiškino, kad priežasties nežino arba jos neatsimena, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jau nurodė, kad jie konfliktavo dėl radijo, automobilio bei žemių. Visų apklausų metu Č. N. parodė, kad tiek jis, tiek ir J. S. sudavė smūgius R. M.. Nors Č. N. jo parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., 50-54 b.l.) ir akistatos metu su kitu nuteistuoju (5 t., 2-6 b.l.) nurodė, kad smūgį nukentėjusiajam į veidą sudavė pro jo rankas, nors ir galima sutikti su J. S. skundo argumentu, kad tokiu būdu Č. N. siekė sušvelninti savo veiksmus, tačiau kitų apklausų, tiek pirmos ikiteisminio tyrimo apklausos metu (4 t., 44-46 b.l.), tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, jis parodė tiesiog sudavęs vieną smūgį R. M. į veidą, po kurio nukentėjusysis nukrito ant grindų. Visų apklausų metu Č. N. parodė apie tai, kad po jo suduoto smūgio R. M. ir jam nugriuvus prie jo pribėgo J. S. ir spyrė gulinčiam nukentėjusiajam. Ikiteisminio tyrimo metu Č. N. nurodė, kad J. S. R. M. spyrė į pilvo sritį, teisiamojo posėdžio metu jis aiškino, jog nuteistasis spyrė į nukentėjusiojo krūtinės, pilvo sritį, o pasikeitus teisėjui kito teisiamojo posėdžio metu jis parodė, jog J. S. gulinčiam R. M. spyrė vieną kartą į veidą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pasikeitus teisėjui Č. N. ir vėl davė prieštaringus parodymus, tačiau pats Č. N. paaiškino, jog šioje apklausoje nurodo teisybę, ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo visko pasakoti. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme Č. N. parodė, kad jis su G. S. iš įvykio vietos išėjo pirmi, o po kurio laiko pas juos atėjęs J. S. pasakojo, jog sugrįžęs pas nukentėjusįjį šiam sudavė dar du kartus į galvą. Kaip teisingai nurodo J. S. apeliaciniame skunde, specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2017 užfiksuota, kad Č. N. aiškino, jog kilus konfliktui tarp J. S. ir R. M. jis norėjo juos išskirti ir kumščiu sudavė nukentėjusiajam, o šiam nukritus vieną – du kartus spyrė iš kojos (4 t., 27 b.l.). Teisingai J. S. skunde nurodo ir tai, kad kitoje specialisto išvadoje Nr. 93TPK-985/2017 užfiksuota, jog jis (J. S.) teigia, kad nukentėjusiojo nemušė (4 t., 165 b.l.). Teisėjų kolegijos nuomone, šie atliekant specialisto išvadą nuteistųjų aiškinimai nepatvirtina Č. N. parodymų nepatikimumo ir nesuteikia pagrindo nuteistųjų parodymų vertinti kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atsižvelgiant į nuteistųjų parodymus, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadai, kad jie abu siekė, ir šiuo metu siekia, išvengti arba sušvelninti savo atsakomybę dėl R. M. nužudymo. Teismas pažymėjo, kad J. S. procese nebuvo nuoširdus, po jo sulaikymo 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsisakė duoti parodymus ir juos davė tik 2017 m. spalio 18 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių nuo sulaikymo, kuomet iš susirašinėjimo laiškų (3 t., 80-96 b.l.) jam jau buvo žinoma kito kaltinamojo Č. N. gynybos taktika. Iš nuteistųjų parodymų akivaizdu, kad kiekvienas iš jų stengėsi arba nuslėpti savo atliktus veiksmus perkeliant visą kaltę ant kitam nuteistajam, arba savo atliktus veiksmus kiek sušvelninti. Jie abu skirtingai aiškino konflikto priežastį ir eigą, skirtingai aiškino ir smurtinių veiksmų panaudojimą prieš R. M., todėl, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu įvertinti kartu su nuteistaisiais ir nukentėjusiuoju alkoholį vartojusios liudytojos G. S. parodymus.
11. Liudytoja G. S. visų apklausų metu (ikiteisminio nagrinėjimo metu ir teisiamojo posėdžio metu) parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo J. S. reikalavimo R. M. atiduoti radijo imtuvą, po to dar ir automobilį bei namą. Liudytoja parodė ir tai, kad Č. N. pirmąjį smūgį sudavė R. M., nes pastarasis po susistumdymo su J. S. priekaištavo dėl kartu atsivesto taip įžūliai besielgiančio draugo. Būtent apie tokią konflikto priežastį parodė ir Č. N.. Tuo tarpu kito nuteistojo J. S. nurodomos priežasties, kad konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiojo rodomo dėmesio G. S., nepatvirtino nei liudytoja, nei kitas nuteistasis, nei jokie kiti duomenys. Apeliaciniame skunde bandydamas sudaryti įspūdį, jog tik Č. N. galėjo turėti motyvą nužudyti ir pažeminti R. M., J. S. nurodo, kad G. S. pas R. M. lankėsi ir anksčiau, nes rasti jos pėdsakai kitame kambaryje, nurodo ir tai, jog nužudytasis rastas be kelnių, o šios jo kelnės buvo rastos šlapios, nors nukentėjusiojo pūslėje aptiktas didelis kiekis šlapimo, tačiau tokia versija ir prie jos priderintos atskiros aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tik prielaida. Apeliaciniame skunde J. S. nurodo dar ir tai, kad joks radijo imtuvas nebuvo surastas tarp daiktų, kuriuos jis pavogė iš nukentėjusiojo namų. Iš ikiteisminio tyrimo metu G. S. parodymų matosi, kad J. S. pasakojo, jog radijo, dėl kurio konfliktavo, jis nepaėmė. Kita vertus, nors ir ne senovinis ir ne itin vertingas, bet iš kratos ir apžiūros protokolų matosi, jog nuteistojo J. S. gyvenamoje vietoje buvo rastas ir paimtas stalinis laikrodis – žadintuvas „W“ (2 t., 142-144, 145, 147-150, 151-157 b.l.), o daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentėjusioji Z. M. atpažino laikrodį „W“ kaip daiktą, priklausiusį jos sūnui R. M. (1 t., 77-79 b.l.).
12. Be šių aplinkybių teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. S. parodė ir tai, kad tarp J. S. ir R. M. konfliktas įvyko per du kartus. Pirmą kartą jie tik susistumdė, jokių smūgių suduota nebuvo. Po kurio laiko J. S. ir vėl pradėjo tas pačias kalbas, konfliktą, be to, sakant dar ir tai, jog „atnešk kastuvą ir draugai tave į bagažinę įkiš“. Tada nukentėjusysis Č. N. pasakė „koks tavo draugas, mane užkasti nori“. J. S. stūmė R. M., kuris atsisėdo ant grindų. Č. N. sakė baigti, nes ne to jie susirinko. Tada begeriant vėl pradėjo J. S. kalbėti apie tuos pačius „užrašymus“. R. M. užpyko, kad Č. N. draugas taip kalba. Tada visi trys atsistojo. J. S. ir Č. N. priėjo prie nukentėjusiojo ir kažkuris, atrodo Č. N., jį pastūmė. Nukentėjusysis nukrito ant žemės. Č. N. pirmą smūgį ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą, o tada J. S. pradėjo mušti nukentėjusįjį. Kai R. M. nukrito ir bandė keltis, J. S., sakydamas, kad reikia mokėti mušti, reikia duoti iš alkūnės, sudavė nukentėjusiajam iš alkūnės. J. S. iš alkūnės nukentėjusiajam sudavė į įvairias vietas, į krūtinės sritį, pilvą, bet į galvą nesudavė. Jis sudavė apie 10 kartų. Kai R. M. gulėjo, tai Č. N. taip pat sudavė smūgį į veidą. Ar J. S. spyrė nukentėjusiajam, ji neatsimena. Iš tikrųjų G. S. paaiškino, kad priminus ji atsimena, jog J. S. spyrė nukentėjusiajam. Priešingai nei J. S. nurodo skunde, iš teisiamojo posėdžio garso įrašo nesigirdi, kad ši aplinkybė liudytojai buvo primygtinai primenama. Liudytoja pati paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu, o būtent pirmos apklausos metu ji geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu tam tikrų aplinkybių neprisiminimas, teisėjų kolegijos nuomone, paaiškinamas ne tik įvykio dieną išgerto alkoholio įtakota būsena, bet ir laiko tarpu, nes nuo įvykio iki apklausos teisme buvo praėję gan ilgas laiko tarpas – virš metų laiko. Dar liudytoja paaiškino, kad smurtinius veiksmus stebėti jai trukdė patys nuteistieji ir nukentėjusysis, nes jie stovėjo priekyje, be to, matyti trukdė ir aukštos kėdės.
12.1. Pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. parodė, kad po pirmo karto, kai J. S. reikalavo atiduoti radijo imtuvą, automobilį ir perrašyti namą, nuteistasis ir nukentėjusysis buvo tik susikibę, tačiau Č. N. juos išskyrė. Tada smūgiai suduoti nebuvo. Jie atsisėdo, tačiau praėjus kažkiek laiko J. S. vėl apie tą patį pradėjo kalbėti. Vėl nukentėjusysis susierzino ir atsistojo, o tada atsistojo ir J. S., kuris galimai dešinės rankos kumščiu, t. y. ta ranka, kuri buvo subintuota, sudavė galimai 2 smūgius R. M. į veidą, kur tiksliai nematė, nes ir nukentėjusysis sudavė J. S.. Smūgiavo vienas paskui kitą ir sunku buvo suprasti kas kam smūgiuoja, kiek smūgių suduota ir į kurias vietas. Po šių J. S. suduotų smūgių R. M. nukrito ant grindų, tiksliau, jis buvo praradęs pusiausvyrą ir atsisėdo ant užpakalio, tačiau iš karto atsistojo. Tuo metu visu ūgiu jis nebuvo nukritęs, galvos netrenkė į grindis. Tada atsistojusiam nukentėjusiajam J. S. kelis kartus sudavė į veidą alkūne. Tada ir nukentėjusysis sudavė smūgius J. S.. Sėdėdamas Č. N. sakė, kad gaus abu, jeigu neišsiskirs. Taip jis davė suprasti, kad jam nepatinka, jog jie mušasi. Po šių žodžių atsistojęs ir pats Č. N. kumščiu sudavė 1 arba 2 smūgius R. M. į galvą, galimai į veidą. Po smūgio ar smūgių nukentėjusysis nukrito ant žemės ir gulėjo susiėmęs už galvos. Kiek ji atsimeta, bent vieną kartą galimai dešine koja J. S. spyrė nukentėjusiajam į galvą (1 t., 148-152 b.l.).
12.2. Priešingai nei nurodoma nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde, parodymų patikrinimo vietoje metu ir akistatos metu su J. S. liudytoja nenurodė iš esmės skirtingų, nei pirmos ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu, aplinkybių, susijusių su smūgių sudavimo R. M.. Tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 154-160 b.l.), tiek ir akistatos (1 t., 166-170 b.l.) metu su J. S. liudytoja parodė, kad Č. N. sudavė smūgį R. M. į veidą, po šio smūgio nukentėjusysis nukrito. Gulinčiam nukentėjusiajam J. S. sudavė alkūne daugiau nei du smūgius, galbūt į veidą. Tada nukentėjusiajam dar kartą sudavė ir Č. N.. Iš viso R. M. Č. N. sudavė du smūgius, o J. S. smūgiavo intensyviai, sudavė daugiau nei du smūgius. Be to, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu G. S., kaip ir Č. N., parodė, kad iš nukentėjusiojo namų jie išėjo pirmi į namus, o po kurio laiko pas juos atėjęs J. S. pasakojo, jog R. M. sudavė dar du kartus ir šis užmigo.
12.3. Išdėstyti liudytojos parodymai paneigia nuteistojo Č. N. apeliacinio skundo argumentus, kad G. S. tik ikiteisminio tyrimo pradžioje davė teisingus parodymus, o po to pradėjo klaidinti pareigūnus. Paneigia ir tai, kad liudytoja siekė pabloginti Č. N. padėtį, o J. S. – pagerinti, taip pat ir atvirkščiai. Nors paskutinės ikiteisminio tyrimo apklausos metu (1 t., 173-174 b.l.) ji atsisakė duoti parodymus, pasiliko prie savo jau duotų parodymų, paaiškino, kad jai nuolat skambina V. N. ir prašo pakeisti parodymus, jog Č. N. nukentėjusiojo nemušė, tačiau iš jau išdėstytų parodymų matosi, kad viso proceso metu G. S. parodė apie du smūgius suduotus Č. N. nukentėjusiajam. Pati G. S. paaiškino, kad nors V. N. ir prašė keisti parodymus, tačiau to ji nevertino kaip spaudimo. Jeigu apie tai nebūtų pasakiusi tyrėjai, jokio pareiškimo policijoje ir nebūtų buvę. Prie apeliacinio skundo Č. N. pridėjo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, apeliacinio skundo ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties kopijas (7 t., 116-123 b.l.), iš kurių matosi, kad nuteistojo motina liudytoja V. N. buvo kaltinama tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki gruodžio 18 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, siekė paveikti liudytoją, prašė, kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, sakytų, jog Č. N. nemušė R. M. arba sudavė tik vieną kartą. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį V. N. išteisino, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, šį sprendimą paliko galioti. Atsižvelgiant ir į pačios liudytojos parodymus, ir į jos požiūrį į V. N. prašymus, taip pat ir į teismo sprendimus, priimtus nuteistojo motinos atžvilgiu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, jog G. S., įtakota V. N., keitė parodymus. Nuteistasis Č. N. nepagrįstai nurodo ir tai, kad baudžiamoji byla V. N. atžvilgiu turėtų būtų prijungta prie šios baudžiamosios bylos, nes pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
12.4. Atsižvelgiant į liudytojos G. S. parodymus, duotus viso proceso metu, teisėjų kolegijos nuomone, ji davė pakankamai nuoseklius parodymus apie esmines įvykio aplinkybes. Natūralu, kad praėjus daugiau nei metai laiko ji tam tikrų aplinkybių galėjo ir neprisiminti, be to, įvertinant dar ir tai, kad įvykio metu ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Liudytojos G. S. parodymus patvirtina ir papildo nuteistojo Č. N. parodymai ir kiti įrodymai, apie kuriuos dar bus pasisakyta, todėl teismas pagrįstai patikėjo ir vadovavosi šios liudytojos parodymais spręsdamas apie konflikto kilimo priežastį ir eigą. Be to, kaip teisingai teismas nurodė, nors 10 mėnesių iki įvykio liudytoja buvo Č. N. draugė ir santykius nutraukė po jo sulaikymo, tačiau nedelsiant po įvykio savo pirminiuose parodymuose G. S. buvusio draugo veiksmų nenuslėpė, buvo nuoširdi, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatos su J. S. metu, vėliau teisme, atsispyrė kaltinamojo Č. N. motinos V. N. įtakai keisti savo parodymus melagingai paaiškinant, jog Č. N. smūgių nesudavė.
12.5. Atmetami nuteistojo Č. N. apeliacinio skundo argumentai, kad papildomai neapklausdamas liudytojos G. S. pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. buvo apklausta, taip pat ji savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei davė parodymus akistatos metu su J. S.. Ši liudytoja buvo apklausta ir teisminio nagrinėjimo metu. Šios apklausos metu dalyvavo Č. N. gynėjas, kuris irgi uždavė klausimus šiai liudytojai (6 t., 39-43 b.l.). Po šios apklausos pirmosios instancijos teisme pasikeitė teisėjas (6 t., 120 b.l.). Pasikeitus teisėjui bylos nagrinėjimas buvo pradedamas iš naujo, buvo apklaustas Č. N., o J. S. atsisakė duoti parodymus, taip pat, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi, buvo perskaityti jau teisme apklaustų liudytojų, tame tarpe ir G. S., parodymai, specialisto paaiškinimai ir gautos ekspertizės akto išvados, be to, proceso dalyviams nurodžius, kad su byla yra susipažinę, buvo išvardinti kiti bylos duomenys (7 t., 36-48 b.l.). Šio teismo posėdžio metu dalyvavo ir naujas Č. N. gynėjas, kuris prašė pakartotinai kviesti ir apklausti liudytoją G. S., nurodė, kad yra susipažinęs su apklausos protokolais, bet klausimų jai turi. Protokoline nutartimi (7 t., 48 b.l.) teismas atmetė šį prašymą ir nurodė, kad liudytoja buvo apklausta kelis kartus, šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ji buvo apklausta ir teisme, jos parodymai buvo perskaityti, todėl vien tai, kad keitėsi Č. N. gynėjas nėra pagrindo konstatuoti, jog liudytojos apklausos reikia teisingumo interesams pasiekti. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuteistasis Č. N. ir jo gynėjas vėl pareiškė prašymą papildomai apklausti G. S.. Šis prašymas taip pat buvo atmestas kaip perteklinis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atmesdama šį prašymą, nurodė, kad jos parodymuose esminių prieštaravimų neįžvelgė, be to, jos parodymai yra visiškai įtikinantys. Iš teisminio nagrinėjimo apklausos protokolo matosi, kad jai buvo priminti ankstesni jos parodymai. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. S. buvo apklausta kelis kartus, ji parodymus davė ir teisminio nagrinėjimo metu, atsižvelgiant dar ir į tai, kad teisme ji jau tam tikrų aplinkybių neatsiminė dėl praėjusio laiko tarpo, nėra pagrindo manyti, jog dar kartą apklausus teisme ši liudytoja nurodytų kažkokias esmines aplinkybes. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo. Be to, G. S. parodymai jau buvo aptarti ir padaryta išvada, jog apie esmines įvykio aplinkybes, apie nuteistųjų smurtinius veiksmus prieš R. M. G. S. parodė gan nuosekliai, tarp jos parodymų esminių prieštaravimų nėra. Pažymėtina, kad ne tik G. S., bet ir Č. N. parodė, jog ir nukentėjusysis panaudojo fizinę jėgą prieš J. S., todėl skunde J. S. nepagrįstai teigia, kad apie tai liudytoja meluoja. Nors ir galima sutikti su J. S. argumentu, kad liudytojos nurodytos aplinkybės, jog įvykio dieną šio nuteistojo ranka, o tiksliau pirštas buvo subintuotas, nepatvirtina kiti įrodymai, tačiau ši aplinkybė ir nėra esminė. Kaip ir kitos nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pagal kūno sudėjimą jis nėra stipresnis už Č. N. ir R. M., taip pat tai, jog liudytoja tiksliai neatsiminė kuo vilkėjo R. M., irgi nepaneigia liudytojos nurodytų esminių aplinkybių. Nuteistųjų Č. N. ir J. S. kaltė nužudžius R. M. grindžiama ne tik šios liudytojos, bet ir kitų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad net ir tokios aplinkybės, kad Č. N. ir G. S. parodymai skiriasi dėl J. S. aprangos įvykio dieną, taip pat ir jų nurodomo laiko, kai jie grįžo iš nukentėjusiojo namų, teisėjų kolegijos nuomone, nėra esminės, kurios suteiktų pagrindą suabejoti jų parodymų patikimumu.
13. Po smurtinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį R. M. nuteistasis Č. N. savo motinai liudytojai V. N. pasisakė, kad užmušė žmogų, o G. S. patikslino, jog Č. N. ir J. S. susimušė su R. M., kuriam Č. N. sudavė vieną smūgį. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. parodė ir tai, kad po kurio laiko atėjęs J. S. sakė, jog nukentėjusiojo galva „keturkampė“, juokėsi, jog „taip sudaužė nukentėjusįjį“ (1 t., 179-180 b.l.). Abiejuose apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl Č. N. brolio liudytojo J. N. parodymų. Kaip teisingai nurodo J. S., šis liudytojas buvo apklaustas Č. N. gynėjo iniciatyva (7 t., 47-48 b.l.), tačiau jo nurodytas aplinkybes, kad iš nuteistųjų pokalbio suprato, jog J. S. susimušė su R. M., patvirtina ne tik jau išdėstyti įrodymai, bet ir kiti objektyvūs duomenys.
14. Įvykio vietos apžiūros metu (1 t., 15-21, 22-53, 54-57, 58-71 b.l.) buvo paimti rankų pėdsakai ir nuoplovos. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-1164 patvirtina, kad R. M. namuose lankėsi nuteistieji, palikti jų pirštų pėdsakai (3 t., 130-140 b.l.). Kita specialisto išvada Nr. 140-(5708)-IS1-7948 patvirtina, kad ant šaldytuvo durelių rankenos rastas kraujas yra J. S. (3 t., 157-167 b.l.). Kaip teisingai nurodoma J. S. apeliaciniame skunde, specialisto išvada Nr. G2448/2017(02) (3 t., 123 b.l.), kurioje Č. N. nustatytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, žaizda dešinės rankos pirmame piršte, patvirtina nuteistojo dalyvavimą smurtiniuose veiksmuose prieš R. M.. Kitoje specialisto išvadoje nustatyti J. S. sužalojimai patvirtina ir jo dalyvavimą atliekant smurtinius veiksmus. Specialisto išvadoje Nr. G2458/2017(02) nurodyta, kad du odos įdrėskimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje J. S. padaryti kietu bukabriauniu daiktu ar paviršiumi, dviejų trauminių kontaktų pasėkoje. Šioje išvadoje neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu (3 t., 127 b.l.). Taigi vertinant šiuos objektyvius duomenis kartu su Č. N. ir G. S. parodymais, o pirmosios instancijos teismas įvertino dar ir aplinkybę, kad J. S. yra dešiniarankis, teisėjų kolegija pritaria pagrįstai išvadai, kad J. S. jam nustatytus du odos įdrėskimus dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje patyrė dėl smūgių sudavimo nukentėjusiajam ir tuo pačiu paneigia jo parodymus, jog nukentėjusiajam nesudavė smūgių. Teismas pažymėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuoti jokie aštrūs baldų kampai, medinių jų paviršių atplaišos, nuo jų paviršių nepaimti kraujo pėdsakai, taigi J. S. įdrėskimai ant dešinės rankos negalėjo kilti nuo nusibrozdinimo į baldus ar kitus aštrius paviršius R. M. namuose. Todėl atmetama nuteistojo skunde keliama versija, kad susižalojo vogdamas nukentėjusiojo daiktus, nes jo kraujas rastas tik ant šaldytuvo durelių. Vienintelė kraujo radimo vieta tik patvirtina, kad J. S. susižalojo ne grobdamas daiktus, o atlikdamas smurtinius veiksmus.
15. Jau aptartus įrodymus, nukentėjusiajam R. M. padarytų sužalojimų mechanizmą ir jų skaičių patvirtina ir ekspertizės aktas Nr. EKM 23/2019(01) bei eksperto J. Rybalko paaiškinimai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje buvo pateikta ir specialisto išvada Nr. M861/2017(02) (3 t., 112-116 b.l.) bei apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas G. A. C., tačiau nuosprendyje teismas išdėstė išsamius motyvus, dėl ko vadovavosi būtent ekspertizės akto išvadomis. Tokį savo sprendimą teismas grindė tuo, kad ekspertizę atliko du aukščiausią kvalifikacinę kategoriją ir ekspertinio darbo stažą turintys teismo medicinos ekspertai, ekspertizės akte buvo vertinami visi byloje esantys duomenys, tame tarpe ir jau teisme apklaustų kaltinamųjų, liudytojų parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimai. Apeliaciniuose skunduose šis teismo sprendimas nėra ginčijamas, todėl plačiau apie tai teisėjų kolegija nepasisako. Taigi ekspertizės akto išvadose Nr. EKM 23/2019(01) nurodyta, kad R. M. mirties priežastis – kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. R. M. galvoje nustatytos kraujosruvos bei odos nubrozdinimai (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 1-10). Kraujosruva pakaušio srityje (sužalojimas tiriamojoje dalyje pažymėtas Nr. 1) galėjo būti padaryta R. M. nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką paviršių. Kitus galvos sužalojimus (sužalojimai tiriamojoje dalyje pažymėti Nr. 2-10) nukentėjusysis galėjo patirti nuo suduodamų devynių smūgių kietu buku riboto paviršiaus daiktu, pvz. kumščiu ar koja. Tarp bet kurio iš nurodytų galvos sužalojimų (Nr. 1-10) ir mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, t. y. bet kuris iš trauminių poveikių į galvą galėjo būti lemiamas, tačiau jį išskirti nėra galimybės. Sprendžiant iš lavoninių reiškinių, užfiksuotų 2017 m. rugpjūčio 21 d. 12 val., atsižvelgiant į bylos medžiagos duomenis bei subdurinių hematomų vystymosi dėsningumus, labiausiai tikėtina, jog R. M. mirtis galėjo įvykti 2017 m. rugpjūčio 21 d. naktį – anksti ryte. Požymių, rodančių, kad R. M. mirtis įvyko iš karto po paskutinio poveikio į nukentėjusiojo galvą arba netrukus po jo, nėra. Po R. M. mirtį sukėlusio/sukėlusių sužalojimų galvoje padarymo nukentėjusysis galėjo būti sąmoningas, kalbėti, judėti. R. M. konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu ir kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelius yra trauminės kilmės ir galėjo įvykti tiek nuo vieno trauminio poveikio, tiek nuo skirtingų trauminių poveikių į galvos sritį. Krūtinkaulio lūžis tarp II ir III šonkaulių atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, kiti išoriniai sužalojimai, lokalizuoti kakle, krūtinėje, pilve ir galūnėse tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš medicininių duomenų nustatyti visų sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės (7 t., 24-30 b.l.). Ekspertas J. Rybalko teisme paaiškino, kad ekspertizės akto Nr. EKM 23/2019 (01) konstatuojamojoje dalyje įsivėlė techninė klaida, nes vietoje 2 punkte nurodytų R. M. galvoje nustatytų 10 sužalojimų turi būti 9 sužalojimai. Būtent apie 9 galvos sužalojimus buvo aprašyta akto tiriamojoje dalyje. Kitą ekspertizės akto dalį ekspertas tvirtina. Į kitas kūno vietas, išskyrus galvą, R. M. buvo padaryti 15 trauminių poveikių. Ekspertas paaiškino, kad R. M. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju kraujo smegenų dangalu, o šį sužalojimą galėjo sukelti bet kuris poveikis iš 9 trauminių poveikių į galvą, tame tarpe ir pakaušio sumušimas. Jo mirtis įvyko ne nuo šių sužalojimų visumos, o nuo vieno trauminio poveikio.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-167-693/2019 išaiškinta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Tačiau, sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-410/2011, 2K-94/2014, 2K-200-696/2017, 2K-267-942/2017).
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad veikdami bendrininkų grupe Č. N. ir J. S. sudavė smūgius R. M. į galvą, o J. S. ir į kitas kūno vietas. R. M. mirtis įvyko nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Jau išdėstyti įrodymai patvirtina ir konflikto priežastį ir eigą, patvirtina ir R. M. sužalojimų mechanizmą, ir kiekvieno nuteistojo suduotų smūgių skaičių nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas. Nors išankstinio susitarimo nužudyti R. M. nebuvo, tačiau susitarimas smurtauti prieš nukentėjusįjį nuteistiesiems kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, o būtent suderintu smurtiniu elgesiu. Konfliktas įvyko tarp nukentėjusiojo ir J. S., kuris reikalavo atiduoti, padovanoti radijo imtuvą, automobilį ir pan. Tam prieštaraujant tarp jų įvyko susistumdymas. Be to, nors, kaip skunde nurodo Č. N., jų santykiai buvo geri, tačiau R. M. priekaištavo ir Č. N., jog į jo namus atsivedė draugą, kuris elgiasi įžūliai. Šis konfliktas peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Jo metu Č. N. rankomis sudavė du, o J. S. rankomis ir kojomis sudavė septynis smūgius R. M. į galvą, taip pat J. S. sudavė dar ir ne mažiau kaip 15 smūgių į kitas jo kūno vietas. Tiek Č. N. sudavus pirmą smūgį R. M. į veidą, nuo kurio nukentėjusysis parkrito ant grindų, tiek J. S. suduodant tiek rankomis, tiek kojomis nugriuvusiam nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, o Č. N. suduodant dar vieną smūgį į nukentėjusiojo galvą, matant vienas kito smurtinius, abu nuteistieji suvokė, kad šiais bendrais veiksmais ne tik gali sutrikdyti R. M. sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę, bei pritarė tokiems vienas kito veiksmams. Tarp Č. N. ir J. S. smurtinių veiksmų ir padarinių – R. M. mirties – yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir abu veikė tyčia. Kaip minėta, R. M. mirė nuo kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio galvos smegenų pusrutulio, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Tarp bet kurio iš galvos sužalojimų ir mirtį sukėlusio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Bet kuris iš trauminių poveikių į galvą galėjo būti lemiamas, tačiau jį išskirti nėra galimybės. Nors ir nėra galimybės nustatyti konkrečiai kuris nuteistasis sudavė nukentėjusiojo mirtį lėmusį smūgį, tačiau veikdami tyčia, siekdami tų pačių padarinių jie abu sudavė smūgius į galvą, todėl abu yra kalti dėl R. M. mirties. Teismas padarė teisingą išvadą ir dėl to, kad abu nuteistieji suvokė, jog bendrai su kitu asmeniu dalyvauja darant nusikalstamą veiką, suprato, jog savo veika kėsinasi į R. M. gyvybę, numatė, kad gyvybę gali atimti, ir nors nenorėjo atimti jam gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikaltimą padarė veikdami netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Č. N. ir J. S. teisingai ir pagrįstai pripažinti kaltais nužudžius R. M.. Jų kaip bendravykdytojų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
18. Kaip minėta, J. S. nuteistas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis jokių prašymų dėl šios nusikalstamos veikos nenurodo. Priešingai, jis nurodo, kad kaltę pagrobus svetimą (R. M.) turtą jis pripažįsta visiškai, neprašo už šį nusikaltimą švelninti jam paskirtos bausmės. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistiesiems atlikus smurtinius veiksmus prieš R. M. J. S. iš nukentėjusiojo namų pagrobė jo daiktus. J. S. parodė, kad daiktus pavogė iš R. M. namų, o jo parodymų patikrinimo vietoje metu (4 t., 190-193 b.l.) nurodė maršrutą ir vietą, kur šiuos daiktus jis paslėpė. Šį jo judėjimą užfiksavo ir vaizdo kameros (2 t., 40-45 b.l.). Šios aplinkybės iš esmės neginčijamos ir apeliaciniame skunde, nuteistasis tik nurodo apie tai, kad nė viename vaizdo įraše nėra užfiksuota gatvė, kurioje gyveno R. M., o užfiksuotos kitos gatvės, kuriose matomas jis einantis su pavogtais daiktais. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia J. S. kaltės pagrobus svetimą turtą, be to, kaip nustatyta byloje, apeliaciniame skunde ir pats J. S. dar kartą paaiškino, kad šie daiktai buvo paslėpti toliau nuo įvykio vietos, o tai yra nuo R. M. namų, ir po to buvo pernešami siekiant juos realizuoti. Pažymėtina, kad vaizdo kameros užfiksavo tas gatves, kurias apima jų techninės galimybės. Nepaisant to, pats nuteistasis nurodo, kad užfiksuotose gatvėse matomas jis, nešantis pavogtus daiktus. Atsižvelgiant į nuteistojo J. S. apeliacinio skundo turinį, teisėjų kolegija plačiau apie nuteistojo padarytą šią nusikalstamą veiką nepasisako.
19. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.
19.1. Nuteistųjų Č. N. ir J. S. atsakomybę už R. M. nužudymą lengvinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, o nustatė po dvi jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, jog šią veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). J. S. atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
19.2. Skirdamas nuteistiesiems bausmes teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad Č. N. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), o J. S. padarė ir labai sunkių, ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms priskiriamas nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 ir 6 dalys). Nužudymą nuteistieji padarė veikdami netiesiogine, o padarydamas vagystę J. S. veikė tiesiogine tyčia. Nužudę R. M. nuteistieji padarė ypatingą žalą nužudytojo artimiesiems ir visuomenei, jie sukėlė neatstatomas, skaudžias pasekmes. Teismas įvertino kiekvieno nuteistojo vaidmenį nužudant R. M.. Įvertino, kad Č. N. vaidmuo buvo mažiau aktyvus, o J. S. veikė aktyviau ir labiau pavojingai. Įvertintos ir nuteistųjų asmenybės. Č. N. oficialaus darbo neturėjo, jis niekur nedirbo, 2017 m. liepos 25 d. darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta (4 t., 15, 16, 17-18 b.l.). Psichiatrijos klinikoje ir Priklausomybės ligų centre Č. N. nustatytas ribinis intelektas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (4 t., 22, 23-24, 25 b.l.), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-984/2017 nurodyta, kad jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (4 t., 27 b.l.). Č. N. baustas administracine tvarka (4 t., 9-15 b.l.), o 2014 m. kovo 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismas priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (4 t., 7-8 b.l.). Teismas įvertino, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu Č. N. buvo pripažintas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, todėl, vadovaujantis BK 97 straipsniu, jis laikomas neteistu. Pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą jis sumokėjo dar 2014 m. birželio 4 d. Teismas įvertino ir J. S. asmenybę. Jis nedirbo, bet registruotas Užimtumo tarnyboje (4 t., 160, 167 b.l.). J. S. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (4 t., 162 b.l.), tačiau pagal specialisto išvadą Nr. 93TPK-985/2017 netikslinga jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (4 t., 165 b.l.). Kauno tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje J. S. elgesys vertinamas teigiamai. Jis lengvai adaptavosi, sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, konfliktinių situacijų neiškėlė, stengiasi laikytis nustatytų taisyklių, elgiasi ramiai ir drausmingai, būdamas izoliatoriuje jis baigė 9 klases, lankosi skaitykloje, laisvalaikio užimtumo centre (7 t., 58 b.l.). Teismas įvertino ir tai, kad J. S. baustas administracine tvarka (4 t., 156-159 b.l.) ir kelis kartus teistas (4 t., 118-124 b.l.). Nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, padarymo metu J. S. turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (4 t., 144-152 b.l.). Be to, teismas pažymėjo, kad šias nusikalstamas veikas jis padarė praėjus vos 7 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš pataisos namų (4 t., 153-154 b.l.).
19.3. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo septynerių iki penkiolikos metų, o BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas jau aptartas reikšmingas aplinkybes, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį Č. N. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimą 10 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Č. N. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra. Švelninti paskirtą bausmę nuteistasis paduotame apeliaciniame skunde ir neprašo. Tuo tarpu J. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, tik nežymiai didesnę už šio BK straipsnio sankcijos vidurkį, t. y. laisvės atėmimą 12 metų, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį jam paskirta bausmė yra mažesnė už šio BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo vidurkį. Šias bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo būdu ir jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų. Be to, teismas šią subendrintą bausmę subendrino dalinio sudėjimo būdu su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir jam paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 metų ir 10 mėnesių. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jam paskirtą bausmę sušvelninti, jeigu jis pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bus išteisintas, tačiau jokių argumentų šio prašymo tenkinimui nenurodo. Jau buvo pasisakyta, kad J. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas už R. M. nužudymą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas jau įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jokių naujų ar neįvertintų aplinkybių nenurodo ir pats nuteistasis. Todėl, atsižvelgus į J. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir jo asmenybę, teisėjų kolegijos nuomone, ir už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė nėra per aiškiai griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir civilinių ieškinių klausimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde J. S. prašo civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais, jeigu teismas pripažins, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad J. S. pagrįstai ir teisingai nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
20.1. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., BPK 109-115 str.). Pagal 109 str. baudžiamajame procese reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnis) taikomas visiško jos atlyginimo principas. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
20.2. Iš bylos matosi, kad nukentėjusioji Z. M. pareiškė civilinį ieškinį 1 033,90 turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, prie ieškinio pridėjo kvitus, pagrindžiančius turtinės žalos dydį (1 t., 100-101, 102-104 b.l.). Nukentėjusioji J. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 855 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (5 t., 174-175 b.l.), o nukentėjusioji I. M. pareiškė patikslintą ieškinį 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (5 t., 176-177 b.l.).
20.3. Nukentėjusiųjų Z. M. ir J. M. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo teismas tenkino visiškai. Šis teismo sprendimas nėra ginčijamas, todėl apie jį plačiau teisėjų kolegija ir nepasisako. Tuo tarpu civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies ir iš nuteistųjų solidariai Z. M. priteisė 17 000 Eur, I. M.– 12 000 Eur, o J. M. – 10 000 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.
20.4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). J. S. ir Č. N. nužudė R. M., kuris buvo Z. M. sūnus, o J. Ir I. M. tėvas. Nėra abejonių, kad dėl R. M. nužudymo jo motina ir dukros patyrė ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, todėl nėra jokių abejonių ir dėl to, kad joms buvo padaryta neturtinė žala. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino nukentėjusiųjų santykius su R. M.. Visos nukentėjusiosios gyveno atskirai nuo R. M., bet Z. M. ir I. M. gyveno tame pačiame mieste. Pas jas dažnai apsilankydavo R. M., atnešdavo maisto produktų, kartu pavakarieniaudavo, taip pat ir šios nukentėjusiosios dažnai lankydavosi nužudytojo bute, jį tvarkydavo. Nepavykus susisiekti su sūnumi Z. M. nuvyko pas sūnų ir rado jį negyvą. Pati Z. M. paaiškino, kad su sūnumi bendravo artimai, kartu dirbdavo ūkio darbus. Jos sveikata, emocinė būklė prasta, verkia kiekvieną dieną. I. M. taip pat paaiškino, kad emocinė būklė prasta, dažnai galvoja apie įvykį, dėl to net greitosios medicinos pagalbą reikėjo kviesti. Kita nužudytojo dukra J. M. gyveno kitame mieste, ji yra sukūrusi savo šeimą ir intensyviau su tėvu bendravo iki tėvų skyrybų, o paskutinį kartą su juo kalbėjosi likus 2 savaitėms iki jo mirties. Teismas įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį, kad jie neturi jokio turto, iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatytas kiekvienai nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas (Z. M. – 17 000 Eur, I. M.– 12 000 Eur, J. M. – 10 000 Eur), teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalies reikalavimus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat ir galiojančią teismų praktiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie neturtinės žalos atlyginimai priteisti solidariai iš abiejų nuteistųjų, todėl abu nuteistieji ir turės atlyginti šias priteistas sumas nukentėjusiosioms.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistųjų Č. N. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.