Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės - A. R. ir jo gynėjui advokatui S. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės – A. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos N. R., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta (BPK 303 str. 4 d.).

Remiantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirtos A. R. baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams; 2) transporto priemonės automobilio „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 11.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje nustatyta 2,70 ‰ alkoholio.Asmuo, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – A. R. skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendį ir prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pakeisti skundžiamą nuosprendį.Skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nurodo, jog po nuosprendžio paskelbimo, paskirtoji laiduotoja jo sutuoktinė N. R. jam pareiškė, jog persigalvojo ir laiduotoja nebus. Rašytinį pareiškimą dėl laidavimo atsiėmimo N. R. pateikė ir nuosprendį priėmusiam teismui.

Todėl pagrįstai mano, jog kad yra kilę Baudžiamojo proceso įstatyme nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis skundžiamas nuosprendis turėtų būti pakeistas, nes neteisingai jam paskirta bausmė (BPK 328 str. 1 d. 2 p.) bei nuosprendyje išdėstytos teismo išvados nebeatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. R. savo apeliaciniame skunde vadovaujantis BPK 326 str. 1 d . 3 p., 326 str. 2 d. 2 . p., prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį, tačiau savo prašymo turinio nedetalizavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas paaiškino, jog jis savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, ir paskirti jam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą. Taip pat prašo panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės automobilio „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą ir automobilį gražinti jam.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, nes pagrįstai A. R. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. R. atsakomybėn be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukė, bei pagrįstai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės automobilio „TOYOTA RAV 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus.A. R. savo apeliaciniame skunde prašo pabloginti jo padėtį ir vietoje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažinus jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskirti jam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, tai yra apeliaciniu skundu siekia pabloginti savo teisinę padėtį. Tuo tarpu, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalimi, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju prokuroras apeliacine tvarka nuosprendžio neskundė, pats atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniu skundu pabloginti savo paties padėties negali, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.Baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

8. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,70 promilių etilo alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl įvertinus tai, jog A. R. nustatytas sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, jis nuo 1998 m. yra Všį (duomenys neskelbtini) Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis turi būti konfiskuotas, nes paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga veikai, dėl kurios padarymo jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kaltininko asmenybei, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.