Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. U.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui R. T., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui R. T. nepavykus įteikti siunčiamų procesinių dokumentų (b. l. 56), 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo nutartimi buvo paskelbta jo paieška (b. l. 59-60), kuri 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi nutraukta (b. l. 70-71), kadangi ieškovės procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 66). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (b. l. 53-54) nurodė, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, taip pat į tai, kad 2007 m. vasario 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo įsakymu priteista išlaikymo suma prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai praktikai, palaiko ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo iki 200,00 Eur ir sutinka, kad iš atsakovo R. T. jo nepilnametės dukters V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui būtų priteista po 200,00 Eur iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą paskiriant uzufrukto teise naudotis mergaitės motiną V. K..

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje pateiktą išvadą palaikė. Papildomai paaiškino, kad šeima jiems žinoma dėl socialinių įgūdžių stokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. ir V. K. yra V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 8). Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. L2-366-273/2007 iš atsakovo R. T. priteisė nepilnametės V. T., gimusios duomenys neskelbtini), išlaikymui po 43,44 Eur (150,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. vasario 1 d. iki ji sulauks pilnametystės, paskiriant V. K. tvarkyti vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise (b. l. 6). V. T. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7 klasėje, lanko neformaliojo ugdymo užsiėmimus, jai nėra skirtas nemokamas maitinimas (b. l. 9). Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos šeimos sudėties pažyma patvirtina, kad ieškovės V. K. šeimoje yra dukra V. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovė su dukra savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Ieškovė V. K. apdraudusi nepilnametę V. T., draudimo kaina sudaro 27,00 Eur (b. l. 20), ieškovė taip pat moka komunalinius mokesčius (b. l. 22-23).

Teismas sprendžia, kad šiuo metu vaiko poreikiai akivaizdžiai yra pasikeitę (padidėję), šalių dukrai priteistas išlaikymas yra nepakankamas jos poreikiams tenkinti, kadangi, tuo metu, kaip buvo priteistas išlaikymas po 43,44 Eur (150,00 Lt), mergaitei buvo šiek tiek daugiau nei dveji metai. Šiuo metu mergaitė yra paaugusi, ji lanko 7 klasę, dėl ko šiuo metu jos poreikiai yra akivaizdžiai padidėję. Kaip nurodė pati ieškovė, ji dukrai per dieną skiria po 2,00 Eur dienpinigių, maistui išleidžia po 100,00 Eur, drabužiams – 30,00-50,00 Eur, mokymo priemonėms 20,00-30,00 Eur, 10,00 Eur laisvalaikiui. Mergaitė mokykloje lanko tik nemokamus būrelius, kadangi mokamas pinigų skirti negali. Per mėnesį ieškovės pajamos iš viso sudaro apie 525,00 Eur. Be to, ieškovė apdraudusi dukrą nuo nelaimingų atsitikimų, kas taip pat dar labiau padidina jos išlaidas, perka mokymosi priemones,

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų mergaitės poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, maistui, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaikų poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas sprendžia, kad vaikui mokamo išlaikymo padidinimo būtinumas yra pagrįstas. Taip pat akivaizdu, kad nuo išlaikymo V. T. priteisimo praėjus daugiau nei dešimčiai metų, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje priteisto nepilnamečiui vaikui iš atsakovo išlaikymas po 43,44 Eur kas mėnesį, jo būtiniausiems poreikiams patenkinti akivaizdžiai nepakankama pinigų suma, todėl vien dėl šios aplinkybės yra pagrindas spręsti išlaikymo padidinimo klausimą. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008), todėl manytina, kad 400,00 Eur per mėnesį skiriama suma keturiolikos metų amžiaus vaikui yra pakankama užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis asmeninės nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11-12). Ieškovė V. K. turi savo vardu registruotą vieną transporto priemonę (b. l. 13). Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 450,00 Eur, iki įsidarbinant gavo apie 350,00 Eur nedarbo draudimo išmoką (b. l. 17-18) bei 43,44 Eur vaiko išlaikymo išmoką, kas mėnesį gauna po 30,02 Eur išmoką vaikui (b. l. 14). 2017 metais ieškovė dirbo, tačiau jos gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 170,00 Eur per mėnesį (b. l. 15-16), minėtu laikotarpiu ieškovė gavo ir ligos išmoką. Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutarta V. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 18 d. mokėti po 43,44 Eur (150,00 Lt) dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį, kol atsiras pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą (b. l. 21). Antstolės D. M. pažyma apie išlaikymo įsiskolinimą patvirtina, jog 2018 m. balandžio 1 d. duomenimis atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 1 849,92 Eur (b. l. 19). Tuo tarpu atsakovas R. T. niekur nedirba (b. l. 25), turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 27-28, 29-30, 31-34, 35-41), turtas areštuotas (b. l. 43, 44-49), transporto priemonių atsakovas neįgijęs (b. l. 42). Kaip teismo posėdyje pripažino pats atsakovas, jis dirba neoficialiai Norvegijoje, statybų sektoriuje. Oficialiai neįsidarbina, nes jo kreditoriniai įsipareigojimai siekia apie 7 000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad viešais duomenimis (http://www.litnor.no/minimalaus-valandinio-tarifo-pakeitimai-norvegijoje-nuo-2017-06-01/) Norvegijoje vidutinio darbo užmokesčio statybų sektoriuje minimalus valandinis tarifas yra nuo 177,80 NOK, kas atitinka 18,44 Eur. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įvertinus bylos duomenis, negalima teigti, jog atsakovo turtinė padėtis iš tikrųjų yra sunki, o priteistas padidintas išlaikymas jo nepilnamečiam vaikui iki 200,00 Eur, pažeistų proporcingumo principą.

Tai, kad atsakovas šiuo metu dirba užsienyje, nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaiku našta, kadangi su ja kartu gyvena nepilnametė šalių dukra. Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo šiuo metu priteistas išlaikymo dydis yra nepakankamas užtikrinti būtiniausių nepilnamečio vaikų poreikių patenkinimą, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 200,00 Eur.

Nepilnametės V. T. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų (b. l. 24). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog advokato užmokestis teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei V. K. sudaro 260,00 Eur (b. l. 97), todėl minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Visiškai tenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 56,00 Eur ((200,00 Eur – 43,44 Eur) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 8,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistino iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. teismo įsakymu V. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą po 43,44 Eur (150,00 Lt) nuo 2007 m. vasario 1 d. iki ji sulauks pilnametystės, ir iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2018 m. liepos 9 d.) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto tvarka valdyti dukros motinai V. K..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 260,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) bei 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.