Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2;

1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2023 m. gruodžio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 38 val., automagistralėje Vilnius-Panevėžys, Širvintų r., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,18 promilių neblaivumą.

2. Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino ir nurodė, kad buvo susitaręs su draugais Vilniuje pašvęsti, tačiau apie tai pamiršo, todėl 2023 m. rugpjūčio 5 d., parėjęs iš darbo, išgėrė 0,5 l alaus. Alų vartojo apie 19 val., jis buvo 4,6 laipsnių stiprumo. Tą dieną nebuvo nuotaikos, nes darbe buvo nesklandumų dėl nepadarytų darbų. Begurkšnojant alų, jam (kaltinamajam) paskambino draugai ir paklausė, ar jis atvyks. Sutiko, nes jautėsi neblogai, buvo išgėręs butelį alaus. Po alkoholio pavartojimo jau buvo praėjęs nemažas laiko tarpas ir jis nesijautė blogai, todėl sutiko važiuoti pas draugus į Vilnių. Draugų butas yra Vilniaus pakraštyje, link klinikų Paprašė draugų atsiųsti adresą. Kai gavo adresą, tuo metu važiavo. Buvo blogos oro sąlygos, lijo lietus, todėl sustojo kelkraštyje prieš Maišiagalą, norėjo susivesti adresą į navigaciją, nes važiuojant jam to nepavyko padaryti. Buvo susinervinęs. Paskambino draugei R. B., pasakė, kad negali susivesti adreso į navigaciją ir kad randasi netoli Maišiagalos. Laukė draugų, kad jie atvažiuotų jo palydėti iki Vilniaus. Belaukdamas jų, vartojo alkoholį. Planavo persėsti į draugų automobilį, o jo automobilį turėjo vairuoti kitas žmogus. Automobilyje gėrė degtinę, išgėrė gal pusę butelio. Alkoholį prieš tai nusipirko parduotuvėje, jį planavo suvartoti su draugais. Kol atvyko draugai, prie jo automobilio privažiavo pareigūnai, kurie patikrino neblaivumą. Jie buvo gavę pranešimą, kad automobilis po kelią važiuoja nestabiliai, bet tuo metu buvo blogos oro sąlygos, dar jis bandė į navigaciją susivesti adresą, tai gal automobilis nestabiliai važiavo. Pareigūnai ir jo draugai gal vienu metu privažiavo. R. B. draugo vardo nepamena. Draugai klausė, kas įvyko. Pareigūnai jam atidavė vairuotojo pažymėjimą ir paleido. Draugas sėdo už jo automobilio vairo ir jie nuvyko į butą, kur darėsi kokteilius, toliau bandė atsipalaiduoti. Pirmadienį sulaukė pareigūnų skambučio su kvietimu atvykti. Tada suprato, kad bus negerai ir pasiūlė draugui prisiimti atsakomybę – pasakyti, kad jis vairavo iki Maišiagalos. Jis sutiko, bet vėliau apsigalvojo. Atvykus pas pareigūnus, jie paprašė pasakyti, kur yra jo automobilis ir pasiūlė geriau prisipažinti. Išsigando ir prisipažino, bet iš tiesų viskas buvo ne taip, kaip pasakė apklausos metu. Tada jis kreipėsi į advokatą. Kai jį Širvintose apklausinėjo pareigūnai, buvo praėję kelios dienos. Komisariate pareigūnai viską išaiškino. Buvo streso būsenoje, todėl negalėjo mąstyti gerai, bijojo, kad praras vairuotojo pažymėjimą ir, būdamas komisariate, neprašė advokato.

3. Teisiamajame posėdyje pacitavus 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolą ir nurodžius, kad jame yra R. B. parašas (t. 1, b. l. 85-86), kaltinamasis paaiškino, kad gerai neįvertino situacijos, todėl neprašė advokato policijos komisariate. Iš pradžių jo paklausė, kur jo automobilis, paprašė duoti raktelius, vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad bus geriau, jei prisipažins, kad vairavo neblaivus. Sakė, kad tokiu atveju gaus mažesnę baudą. Iš pradžių jį apklausinėjo vietas pareigūnas, po to – kitas. Pareigūnai su juo bendravo neutraliai. Per apklausą pareigūnams nesakė, kad jaučia stresą, bet jie klausė, kodėl jis dreba, minėjo, kad jei būtų nekaltas – nedrebėtų. Tas draugas, kurio prašė prisiimti kaltę, yra jo bendradarbis. Po pareigūnų skambučio, bijodamas, kad nemokės pareigūnams išaiškinti, kad yra nekaltas, paprašė bendradarbio prisiimti kaltę už jį. Jam papasakojo, kad kol laukė draugų, pavartojo alkoholio. Iš pradžių draugas sutiko, bet vėliau jis apsigalvojo. Tas draugas yra V. Ž.. Jis vėliau pasakė, kad pagalvojo, jog nenori turėti problemų su teisėsauga ir neprisiims kaltės už jį.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad dėl jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir kaltu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prisipažįsta pilnai. Ukmergės mieste jis gyvena jau apie dešimt metų. Dirba Ukmergės rajone pas (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugpjūčio 5 d., vakare, jis vienas buvo namuose ir buvo vartojęs alkoholio. Gėrė alų. Apie 22 val. susirašė su savo drauge R. B., kuri gyvena Vilniuje, ir pasisiūlė pas ją atvažiuoti. Apsvaigęs nesijautė. Į Vilnių važiavo savo nuosavu automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Kai važiavo, tai jau buvo tamsu, stipriai lijo. Jo draugė yra pakeitusi gyvenamąją vietą, todėl tikslaus jos adreso nežino. Praktiškai prieš išvažiuodamas, savo draugei rašė žinutę, kad ji atsiųstų naujos gyvenamosios vietos adresą. Adresą ji atsiuntė žinute. Kai jis jau važiavo automagistrale Vilnius-Panevėžys, dar neprivažiavus Maišiagalos, galimai Širvintų r. ribose, jis į automobilio navigaciją norėjo susivesti draugės adresą, todėl sustojo kelkraštyje. Jis į automobilio navigaciją vis bandė vesti adresą, bet navigacija dėl blogo oro strigo. Tada jis paskambino savo draugei ir paprašė, kad ji atvažiuotų prie jo. Ji sutiko. Kai paklausė, kur jis randasi, tai pasakė, kad mato „August“ ir stovi kelkraštyje su avariniais. Taip jis kelkraštyje ir stovėjo, niekur nevažiavo. Automobilyje jokių alkoholinių gėrimų neturėjo. Iš automobilio net nebuvo išlipęs, visuomet sėdėjo už vairo. Praėjus maždaug 20 minučių, prie jo automobilio iš galo privažiavo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Priėjęs pareigūnas pirma paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, o kiek vėliau pasiūlė pasitikrinti girtumą. Jis sutiko ir pūtė į alkotesterį. Jis liko laukti automobilyje, o pareigūnas išėjo. Kurį laiką pasėdėjęs, jis pats nuėjo prie pareigūnų automobilio ir klausė, ką jam daryti toliau. Pareigūnas jam liepė eiti į savo automobilį, sėstis į keleivio vietą ir laukti. Jis taip ir padarė. Po kurio laiko jam vėl atnešė alkotesterį ir jis pūtė antrą kartą. Abu kartus įpūtė daugiau kaip dvi promiles. Ką jis konkrečiai aiškino policijos pareigūnams, neprisimena, tik pamena, kad pareigūnas jį moralizavo sakydamas „pats tai nieko, gerai jog nieko neužmušei“. Panašiu metu prie jų atvažiavo ir jo draugė su kažkokiu savo pažįstamu. Pareigūnai tam draugui leido pasiimti jo automobilį, o jis išvažiavo su savo drauge. Dėl to, kad vairavo neblaivus, jis labai gailisi. Atvažiuodamas į policiją tikėjosi kažkaip išvengti atsakomybės ir buvo prašęs bendradarbio V. Ž. pasakyti, kad jo automobilį vairavo jis. Jis lyg ir buvo sutikęs, bet abu persigalvojo ir jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio (t. b. l. 87-90).

5. Teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo pacituoti pranešimas įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 103-106) bei paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolas (t. 1, b. l. 107), po ko kaltinamasis nurodė, kad pareigūnai jam pasakė „prisipažink, gausi mažesnę baudą, automobilio neatims“, todėl, nesuprasdamas visko, prisipažino. Vėliau apsiramino ir susisiekė su advokatu, kuris viską paaiškino. Pareigūnams nesakė, kad alkoholį vartojo sustojęs, nes niekas to neklausė. Į advokatą nusprendė kreiptis po „prokuroro nuosprendžio“. Įvykio metu, kai susisiekė su R. B., ji iš karto pasakė, kad atvažiuos. Buvo susinervinęs, nes nesisekė darbe, be to, žinojo, kad ji atvažiuos su savo pažįstamu, dar prieš tai klausė, ar jie nevartoję alkoholio ir kai ji atsakė neigiamai, nutarė išgerti. Gėrė degtinę, berods „Bajorų“. Gėrė iš butelio, išgėrė gal pusę butelio. Butelį buvo padėjęs už galinės automobilio sėdynės, pareigūnai to butelio nematė. Pareigūnai automobilio apžiūros nedarė, tik paprašė atidaryti bagažinę. Kol atvažiavo pareigūnai, praėjo gal 20 min. Pavartojo alkoholio, pasidėjo butelį gale, rūkę cigaretę ir tuo metu privažiavo pareigūnai. Pareigūnams nesakė, kad vartojo alkoholį. Jo vairavimą sunkino tai, kad važiuodamas bandė susivesti adresą į navigaciją, todėl sustojo kelkraštyje. Kelias buvo provėžuotas nuo sunkvežimių, lijo, todėl ir nutarė sustoti kelkraštyje, kad susivestų adresą į navigaciją.

6. Peržiūrėjus į bylą pateiktus policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus, kaltinamasis nurodė, kad gal iš išgąsčio pasakė, jog sugedusi mašina. Vienu momentu jai kažkas buvo, bet pastovėjo ir viskas buvo gerai. Yra tekę važiuoti tuo keliu autostrada iki Vilniaus. Kur buvo sustojęs, tai toje vietoje kelias kažkiek žinomas. Vaizdo įraše kalbėjo telefonu su R. B.. Aiškino, kur jis randasi, pasakė, kur maždaug yra. Prieš tai mėgino pranešti, ji klausė tiksliai, kokia vieta, sakė patikslinti vietą, dėl to pareigūnų ir klausė, kokia vieta. Jo laukimo vieta nepasikeitė nuo pirmo skambučio iki sekančio.

7. Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sekmadienio vakare važiavo iš Joniškio į Vilnių ir Širvintų rajone automobilis Volvo, kuris važiavo prieš juos, rikiavosi į antrą juostą, kur antroje juostoje buvo kitas automobilis, kuriam jis užkirto kelią. Automobilis Volvo išvažiavo ant skiriamos juostos ir grįžo atgal į važiuojamąją dalį. Važiavo iš vienos juostos į kitą kreivodamas. Jie važiavo jam iš paskos, tada jis pradėjo didinti greitį ir atitolo nuo jų. Jie paskambino trumpuoju numeriu 112 ir galiausiai, kai prisivijo, jis sustojo ant tilto, kur yra upė Musė. Jiems kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Buvo tamsu, apie 23 val. Buvo sunku įžiūrėti numerį. Kur tiksliai prisivijo vairuotoją, nepasakys. Atsimena, kad jis sustojo ant tilto per upę. Jie nematė, iš kur jis išsuko į kelią. Paskui automobilį Volvo važiavo apie 5 minutes. Tą vakarą labai lijo, tačiau kai pastebėjo Volvo, dar nebuvo užėjęs smarkus lietus. Paskui, kai jis sustojo, pradėjo lyti labai smarkus lietus. Policijai paskambino E. K.. Ten, kur automobilis sustojo, yra tiltas per upę. Vairuotojo nematė, nes buvo labai tamsu. Jie važiavo automobiliui Volvo iš paskos, juos lenkė kitas automobilis ir Volvo automobilis tolygiai pradėjo važiuoti iš pirmos juostos į antrą ir jie pamatė, kad bus avarija – tas iš paskos važiavęs automobilis atsitrenks į Volvo, bet jis staigiai sureagavo, stabdė ir Volvo automobilio tiesiog neliko antroje juostoje – jis užvažiavo ant skiriamosios juostos į kairę pusę. Pradžioje galvojo, kad vairuotojas tiesiog užmigo, bet kai jis grįžo atgal į pirmą juostą, jis nevažiavo tolygiai – blaškėsi po kelią, užvažiuodavo dešinėje pusėje ant kelkraščio, tiek į kairę pusę, užvažiuodavo į antrą juostą. Kiek jiems pavyko matyti, ne visi keturi, o du kairės pusės ratai užvažiavo ant kairės pusės kelkraščio žolės apie metrą. Atstumas iki automobilio buvo apie 30-40 metrų. Atitvarų toje atkarpoje nebuvo.

8. Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo vėlus vakaras, kažkur po 23 val. Važiavo už Ukmergės link Vilniaus. Priartėjo prie minėto automobilio. Pamatė, kad automobilis važiuoja tai į vieną pusę, tai į kitą pusę. Jis važiavo antra juosta. Antra juosta važiavo ir kita mašina. Jie matė, kad Volvo palengva pradėjo artėti prie antra juosta važiuojančios mašinos ir metėsi į žolę, kur yra skiriamoji juosta. Užvažiavo ant žolės. Automobilis antroje juostoje pristabdė ir minėta mašina grįžo į pirmą juostą, tada tas kitas automobilis greitai aplenkė Volvo ir nuvažiavo į priekį. Jie važiavo iš galo, bet kai ji grįžo į pirmą juostą, ji dar kreivuliavo. Tada prasidėjo smarkus lietus, jie skambino policijai, Volvo pradėjo mestis į šalikelę, kirsdama ištisinę juostą ir, „apžergusi“ ją, važiavo. Jie ją aplenkė ir tuo metu pamatė, kad automobilis sustojo kelkraštyje. Automobilį pamatė pusiaukelėje tarp Ukmergės ir Vilniaus. Kai automobilį pastebėjo, dar nelijo, dar buvo sausa. Kai jis atliko staigų manevrą – liūties nebuvo. Kai paskambino policijai, įvažiavo į staigią liūtį, dėl to buvo sunku įžiūrėti numerį. Automobilį vairavo M. K.. Pagalbos centrui skambino ji, bet per garsiakalbį kalbėjo abu. Kur automobilis sustojo, lyg tai buvo miškas, galbūt ir tilto atitvaras.

9. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo policijos pareigūno Regimanto Sorakos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 41 min., iš budėtojo buvo gautas iškvietimas, kad A2 kelyje link Maišiagalos, nuo 34/102 kilometro važiuoja automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, pokalbio metu sustojo kelkraštyje ties Musės upe. Atvažiavus nurodytu adresu A2 kelyje, važiuojant link Vilniaus, šalikelėje ties Musės upe stovėjo automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo R. B.. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Patikrinus alkotesteriu blaivumą, pirmu pūtimu nustatytas 2,60 promilių girtumas, antru – 2,18 promilių girtumas. Asmuo automobilyje buvo vienas. Paklausus, ką jis čia daro, atsakė, kad važiavo kartu su draugais, kurie išėjo ir jį paliko, dabar sėdi ir laukia jų. Paklausus, ar jis vairavo automobilį, atsakė, kad ne. Automobilio viduje buvo labai daug tuščių skardinių nuo alaus ir alkoholinių gėrimų. Susisiekus su pranešėju, jis pasakė, kad pravažiuodamas pastebėjo, jog automobilis Volvo nesaugiai manevravo per kelią, buvo išvažiavęs į šalikelę, mėtėsi per kelią, bet kas sėdėjo už vairo – nematė. Automobilis perduotas naudotojui (t. 1, b. l. 32-35).

10. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. Soraka teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šiuos parodymus tvirtina. Jie rado automobilį kelkraštyje ir, priėjus prie vairuotojo, jis sėdėjo prie vairo, buvo užkurtas variklis ir asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Tačiau vairavimo fakto nebuvo. Daugiau vairuotojas nieko nesakė. Automobilio apžiūra nebuvo atlikta. Automobilis buvo perduotas naudotojui. Įvykio vietoje buvo apie 30 min. Atvyko du asmenys – kaltinamojo R. B. draugė ir draugas. Negirdėjo, ką kaltinamasis su jais šnekėjo. Stipriai lijo, todėl, gavę pranešimą, užtruko 20-30 min. kol atvyko į įvykio vietą. Atvykę į įvykio vietą, iš karto įveda atvykimo į įvykio vietą duomenis. Įvykio metu pamatė šalikelėje automobilį Volvo ir vairuotojo vietoje sėdintį pilietį. Automobilis buvo užvestas. Vairuotojas nurodė, kad su draugais vartojo alkoholį, teigė, kad vairavo ne jis, o draugai, kur jie nuėjo – nežino. Nepamena, ar darė įvykio vietos apžiūrą. Vairuotojo draugai atvyko po 15-20 min. Susisiekė su vyresniuoju pareigūnu ir gavo nurodymą nepaimti automobilio.

11. Liudytoja policijos pareigūnė Beata Aidukonytė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gavo pranešimą, jog nurodytu adresu, kelyje Ukmergė-Vilnius, sustojo automobilis, kurio vairuotojas – neblaivus. Atvykę pamatė šalikelėje stovintį automobilį, tačiau vairuotojas sėdėjo prie vairo, įsijungęs avarinį. Jis paaiškino, kad jį toje vietoje paliko draugai ir jis laukia, kol kažkas atvažiuos jį pasiimti. Buvo patikrintas R. B. blaivumas, jis buvo neblaivus, bet sakė, kad jis nevairavo automobilio. Jo automobilį pastebėjo važiuodami nuo Ukmergės link Vilniaus, arčiau Maišiagalos. Jo blaivumą tikrino, kadangi buvo gautas pranešimas, jog pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis. Atidarius automobilio langą, sklido alkoholio kvapas. Neatsimena, ką vairuotojas sakė dėl alkoholio vartojimo. Kodėl jis sėdi vairuotojo vietoje, nesakė. Susisiekus su pranešėju, jis negalėjo nurodyti, kiek žmonių buvo automobilyje ir kas vairavo. Kolega atliko automobilio apžiūrą, darė nuotraukas. Ji nepastebėjo talpų nuo alkoholio. Iš pradžių R. B. buvo vienas, paskui atvažiavo jo draugai – vyras ir moteris. Ką jie tarpusavyje kalbėjo, negirdėjo. Draugai atvyko 10-15 min. bėgyje. R. B., atrodo, nepaminėjo, kada vartojo alkoholį. Jie (pareigūnai) į įvykio vietą atvyko per pusvalandį nuo gauto pranešimo. Informaciją apie atvykimo laiką įvedė atvykę į įvykio vietą – tokiu atveju jie paspaudžia mygtuką. Kad mygtuką paspaustų vėliau – taip nebūna. Jie važiavo ir pamatė iš toli įjungtą avarinį, tada pamatė sėdintį už vairo R. B., kuris kalbėjo telefonu su kažkuo. Jie susisiekė su pranešėju, kuris paaiškino, kad negali patvirtinti vairavimo fakto.

12. Liudytojas policijos pareigūnas Remigijus Rozmanas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šis ikiteisminis tyrimas buvo savotiškas, kadangi kai sulaikomas neblaivus vairuotojas, ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto. Šiuo atveju gavo medžiagą, dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai sulaikomas neblaivus vairuotojas, jie, tyrėjai, apklausas pradeda iš karto. Šiuo atveju medžiaga buvo perduota tyrėjui, kuris yra veiklos grupės darbuotojas. Kaltinamasis atvyko į policijos komisariatą kitą dieną, jis buvo kviečiamas šaukimu. Pareigūnas buvo atėjęs pas juos (tyrėjus) pasiklausti, ką daryti, nes jie apklausinėjo liudytoją, kuris turėjo prisiimti atsakomybę už vairavimą. Paskui tas liudytojas pasakė, kad jis meluoja. Jie (tyrėjai) patarė atlikti papildomą apklausą apie tas aplinkybes. Po tos papildomos apklausos medžiagoje buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atiteko jam (liudytojui). Kadangi jis žinojo, jog R. B. yra kito rajono gyventojas, jie susitarė, kad atliks apklausą tą pačią dieną po pietų, 13 val. Kaltinamasis sutiko ir jie susitiko po pietų. Apklausa vyko apklausų kambaryje. Apklausą atliko jis (liudytojas). Buvo atlikti visi privalomi procesiniai veiksmai, išaiškintos įtariamojo teisės, kalbėta dėl gynėjo, asmuo supažindintas su pranešimu apie įtarimą, įteikta pranešimo apie įtarimą kopiją. Kaltinamasis iš pat pradžių buvo iškviestas apklausai pas S. B.. Nežino, kokiame statuse jis buvo kviečiamas. Valandos tiksliai nepasakys, bet apklausa pas S. B. vyko iki pietų, nes S. B. atėjo pas juos (tyrėjus) pasiklausti, ką daryti. Su R. B. jis (R. Rozmanas) kalbėjo apie 11 val. ir siūlė atvykti į apklausą po pietų. Buvo informavęs R. B., kad su juo atliks apklausą kaip su įtariamuoju. Kvietė jį po pietų, nes jam (liudytojui) reikėjo pasiruošti – susikurti pranešimą apie įtarimą. Paprastai žmogus klausia, kas jam gresia už vairavimą neblaiviam, jie pasako sankciją, kuri numatyta kodekse, ir dažniausiai bylos perduodamos į teismą baudžiamajam įsakymui priimti. Su R. B. apie tai buvo kalbėta. Prieš pietus su R. B. nebuvo kalbos apie tai, ar jis pripažįsta kaltu padaręs nusikalstamą veiką, ar ne. Žinojo, kad jis kaip ir neigia tokį dalyką. Ėjo pareikšti žmogui įtarimą. Pareigūnas jam (liudytojui) sakė, kad kaltinamasis kaltės nepripažįsta. Kaltinamajam paaiškina, kad bus atlikta apklausa, viskas išaiškinta. Prieš tai jokių pokalbių nebuvo ir žmogus pasakė, kad kaltę pripažįsta, sutinka, buvo kalba apie merginos adresą. Tikrino visas aplinkybes. Aiškino R. B. teisė turėti gynėją. Jis buvo supažindintas su įtarimu ir jam paaiškinta apie baudžiamojo proceso baigtį, tai nebuvo prieš apklausą. Teisės išaiškintos apklausos metu ir atsakant į klausimus žmogus domėjosi. Pati apklausos pradžia buvo laisvu pasakojimu. Jis pasakojo, kad važiavo pas merginą, pasakojo apie navigaciją, kaip bandė suvesti į ją duomenis. Jam užduodavo patikslinančius klausimus. Apklausos metu kaltinamasis padarė ekrano nuotrauką, paprašė jo šią nuotrauką atsiųsti į el. paštą. Po apklausos savo kabinete pamatė ją el. pašte. Pagal laiką buvo matyti, kad nuotrauka padaryta apklausos metu. Buvo atlikti procesiniai veiksmai, susiję su apklausa, ir baigiamieji veiksmai, susiję su baudžiamuoju įsakymu. Žmogus domėjosi dėl laidavimo. Buvo kalba apie tai, kad galimas laidavimas. Apklausos metu buvo garantuotas, kad R. B. davė nuoširdžius parodymus. Jam buvo paaiškinta, koks laiduotojas galėtų būti. Buvo garantuotas, kad kaltinamasis naudosis laidavimo galimybe. Dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sprendimą priima prokuroras. Laidavimui yra reikalingas didesnis laikas. Tuo metu, kai vyko pokalbis apie laidavimą, R. B. neturėjo konkretaus asmens, kas bus laiduotoju. Jie (pareigūnai) tokius tyrimus užbaigia kaip galima greičiau, nes nustatytas terminas tokiems tyrimams yra 14 d. R. B. tuo metu buvo išreiškęs, kad tikrai norės laiduotojo. Jam buvo paaiškinta, kad į teismo posėdį jis turės ateiti su laiduotoju, kartu su paruoštais popieriais. R. B. sutiko su prokuroro siūloma bausme. 2023 m. rugpjūčio 9 d. į policijos komisariatą kaltinamasis buvo kviečiamas vienas, bet jie atvyko dviese. Prieš tai buvo apklausiamas žmogus, jis davė parodymus, kad vairavo, bet užduodant kontrolinius klausimus, jis prisipažino, kad pamelavo, kad jo prašė prisipažinti. Papildomos apklausos metu paaiškėjo, kad pirmos apklausos metu jis davė melagingus parodymus, dėl to buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Jam kaltinamasis R. B. sakė, kad alkoholinių gėrimų su savimi neturėjo. Prieš pareiškiant įtarimus, buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Alkoholio tara buvo, bet alkoholio nebuvo.

13. Liudytojas V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis darbe jo paprašė nuvažiuoti į Širvintas padėti neprarasti teisių. Jis (kaltinamasis) buvo neadekvatus ir galvojo, kad taip bus geriau. Jis nieko nepasakojo apie įvykio aplinkybes. Su jo pasiūlymu sutiko. Apie atlyginimą už tai nebuvo kalbos. Į Širvintas vyko R. B. automobiliu. Jis (kaltinamasis) vairavo. Nuėjo pas pareigūnus, kurie jam (liudytojui) pasakė, kad jei jis meluos, į tai bus atsižvelgta prieš jį. Buvo viena jo apklausa. Jos metu sakė, kad vairavo automobilį, bet pareigūnas pasakė, kad bus problemų, jei meluos, ir tada jis (liudytojas) pakeitė parodymus. Kaltinamasis jam jokių aplinkybių nepasakojo. Apie įvykį jis (liudytojas) nieko nežinojo. Jo telefono numerio galas 593. Su R. B. įvykio dieną telefonu nebendravo. (Duomenys neskelbtini)– ne jo telefono numeris. Išėjęs iš policijos, R. B. nesakė, kad pakeitė parodymus. Kaltinamasis šios paslaugos paprašė iš vakaro, paskambino, klausė, ar galės padėti. Jis klausė, ar jis (liudytojas) „apsiims“ pasakyti, kad vairavo automobilį. Apklausos metu viską pasakojo savais žodžiais, kaltinamasis nieko nesakė, ką reikės sakyti apklausos metu. Jis (liudytojas) sakė, kad vairavo Volvo automobilį, kad važiavo paimti kaltinamojo mašinos.

14. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (papildomos apklausos metu), kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. buvo apklausiamas liudytoju medžiagoje dėl vairavimo fakto aplinkybių patvirtinimo. Jis paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. jam paskambino pažįstamas R. B. ir paprašė paliudyti vieną faktą, kad jis 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 00 min., jo paprašytas vairavo jam priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir prašė prisiimti šį įvykį. Dėl ko jis to prašė, neklausė. Jis sutiko ir abu sugalvojo, kad vienodai sakys duodant parodymus policijos pareigūnams apie važiavimo faktą, kad jis vairavo automobilį ir vežė jį į Vilnių. Apie šį atvejį jo draugė tikrai nežinojo, ji iš paskos savo automobiliu nevyko ir jo tikrai namo neparvežė. Čia sugalvotas važiavimo faktas. Dėl savo parodymų gailisi, norėjo padėti. Įvykio aplinkybių, kaip R. B. su savo automobiliu atsirado kelyje Vilnius-Panevėžys, nežino (t. 1, b. l. 64-67).

15. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. Ž. nurodė, kad aplinkybes sugalvojo. Kai buvo įspėtas už melagingus parodymus, viską pasakė kitaip. Teismas turėtų vadovautis parodymais, kuriuos davė dabar. R. B. apie tos dienos aplinkybes nieko nepasakojo, tik prašė „prisiimti kaltę“. Visas aplinkybes jis (liudytojas) sugalvojo pats, būdamas namuose. Su kaltinamuoju įvykio aplinkybių neaptarinėjo. Jį apklausė vieną kartą. Po apklausos pasakė kaltinamajam, kad pakeitė parodymus.

16. Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka buvo pagarsinti V. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (pirmosios apklausos metu), kad R. B. yra jo pažįstamas, su kuriuo bendrauja nedažnai, tačiau kartais paskambina, kai ko reikia, tai jam padeda. Paskutinį kartą su juo bendravo 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 00 min., kai jis paskambino į telefono aparatą per „Messenger“ programėlę į jam priklausantį numerį (duomenys neskelbtini) ir paprašė, ar jis gali su jo mašina jį pavežti į Vilnių. Atvykęs prie jo namų, su juo susitiko. Jis jam davė savo automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius ir jie išvyko. Jam atvykus prie jo, taip pat buvo ir jo draugė L. D., kuri važiavo jiems iš paskos savo automobiliu. Jam bevažiuojant automagistrale Vilnius-Panevėžys, neprivažiavus Maišiagalos kaimo, jo draugas R. B. miegojo. Jam prabudus, jo paklausė, kur jį reikia tiksliai vežti, tačiau jis, būdamas gerokai išgėręs, pradėjo jam vadovauti, reikšti pretenzijas, kodėl jis pamažu važiuoja ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Nenorėdamas, kad konfliktas peraugtų į kokias muštynes, jis automagistralėje sustabdė jo vairuojamą automobilį ir neprivažiavus Maišiagalos kaimo jis išlipo iš automobilio. Jam išlipus iš automobilio, pamatė, kad ir draugės automobilis jau stovi šalimais, tai jis įsėdo į jos automobilį ir išvyko link Maišiagalos kaimo. Ten, prie degalinės, apsisuko ir grįžo į namus. Kas toliau nutiko su draugu R. B., nežino, tik vėliau jis pasakė, kad reiks važiuoti į policiją, duoti parodymus, kaip vyko kelionė link Vilniaus (t. 1, b. l. b. l. 58-61).

17. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas V. Ž. nurodė, kad dabar sako tiesą. R. B. minėjo, kad važiavo į Vilnių. Taip jis (liudytojas) ir pasakė policijai – kad važiavo link Vilniaus. Apie tai, kad sustojo netoli Maišiagalos, jie su R. B. kalbėjo. Jie kalbėjo, kur jis (kaltinamasis) sustojo. Antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu sakės, kad sutiko su kaltinamojo prašymu, kad jis (liudytojas) vairavo ir jie važiavo į Vilnių – tai galvojo abu su kaltinamuoju.

18. Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos paprašė atvažiuoti, pervaryti automobilį. Ji su draugu atvažiavo ir parvarė automobilį iki namų. Su R. B. bendrauja labai įvairioms programėlėms ir telefonu. R. B. planavo atvykti pas ją į svečius, jis tą dieną patvirtino, kad atvažiuos, tačiau jis nežinojo jos adreso. Jam buvo išsiųstas adresas. Jam nepavyko susivesti adreso dėl prasto ryšio. Jis pasakė, kad yra sustojęs ir klausė, ar ji gali privažiuoti. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Čia apsigyveno nuo gegužės 1 d., bet kaltinamasis tai sužinojo mėnuo ar du prieš įvykį. Jis buvo lankęsis pas ją iki to laiko, bet jį visą laiką atsiveždavo ji. (duomenys neskelbtini) yra jos telefono numeris. Tuo metu, kai R. B. paskambino, ji buvo su draugu namuose. Jie laukė atvykstant R. B.. Jie su kaltinamuoju bendravo, kad jis jau važiuoja ir jam nepavyksta susivesti adreso į navigaciją. Taip pat jis sakė, kad sustojo, yra susinervinęs. Jam sakė, kad atvažiuos jo pasitikti. Kai jam skambino, jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų. Kai atvažiavo, pareigūnai jau buvo įvykio vietoje. Jie nenorėjo šnekėti, kodėl R. B. yra sustabdytas. Su R. B. bendravo dieną – tada jis dar nežinojo, ar atvažiuos, o link vakaro pasakė, kad atvažiuos. Kai jie važiavo link kaltinamojo, labai lijo. Pokalbio apie tai, kur R. B. paliks automobilį, nebuvo. Jis žinojo, kad ji atvažiuos su draugu. Atvažiavimas prie jo galėjo užtrukti 10-20 min. Bevažiuojant, kaltinamasis R. B. patikslino, kur važiuoti. Kartu su R. B. yra važiavusi. Yra buvę, kad jam iškilo sunkumų važiuojant per lietų.

19. Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo su drauge R. B.. Tada paskambino R. B. ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti. R. B. bendravo su R. B.. Dėl ko paprašė pavairuoti automobilį – nežino. Jie važiavo keliu Vilnius – Panevėžys. Kaltinamasis pasakė, kad yra netoli „August“ įmonės. Matė, kad kelkraštyje stovi automobilis, o jo gale – policijos automobilis. Buvo pasakyta, kad automobilis yra Volvo. Jie pamatė ir nusprendė, kad tai R. B.. Kai privažiavo, R. B. sėdėjo keleivio vietoje. Prieš sustabdymą, buvo prieš porą mėnesių susitikę, vežė R. B. į Ukmergę. Įvykio vakarą vairavo R. B. automobilį iki Vilniaus. Vyko pas R. B.. Bute nebuvo – pastovėjo lauke, parūkė ir jis nuvažiavo namo. Ką tą vakarą jie planavo veikti – negali pasakyti. Kai vyko iki R. B., nežinojo, kad jis sustabdytas pareigūnų.

20. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo darbdavys. Jo (liudytojo) tel. numeris yra (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai atsimena, tai tokiu laiku kaltinamasis galėjo jam skambinti ir klausti, ar dirbs. Tuo momentu, kai jis skambino, tai tikrai jis (kaltinamasis) buvo blaivus. Jis paklausė, ar dirbs sekančią dieną. Pasakė, kad nedirbs, nes tą vakarą labai lijo lietus. Problemų dėl kaltinamojo alkoholio vartojimo nebuvo, darbe jis tikrai nevartoja. Tą vakarą kaltinamasis skambino vieną ar du kartus. Vieną kartą skambino apie 21 val. Po to pokalbis negalėjo būti. O jei skambino vėliau, gal norėjo pasiguosti, bet jis nekėlė ragelio. Ragelis gal buvo pakeltas, nes jis nenusitildo, jis (liudytojas) tokiu laiku miegojo. Apie SMS žinutę negali pasakyti. Pas jį telefone žinutes rodo tik nuo rugsėjo 10 d. Kaltinamasis kaip darbuotojas yra atsakingas ir tvarkingas, jokių problemų darbe nebuvo. Kaltinamasis dirba pas jį apie 10 metų. Naktimis darbuotojai jam (liudytojui) neskambina. Tai vienintelis kartas, kai kaltinamasis jam skambino tokiu laiku, t. y. nakties metu. Būna, kad iš vakaro darbuotojai žino, ką darys rytoj, tačiau, jei blogos oro sąlygos, tai darbo pobūdis pasikeičia. Jei stipriai lyja, tai žino, kad anksti ryte nereikia rinktis.

21. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos direktoriaus pavaduotojo ekspertizėms, teismo medicinos eksperto R. Laurinavičiaus 2023 m. spalio 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 184 cm ūgio ir 87 kg svorio vyriškos lyties (redukcijos faktorius – 0,72) asmeniui suvartojus 250 ml 40 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam pilnai rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta maksimali 1,28 % alkoholio koncentracija; suvaitojus 250 ml 32 procentų stiprumo alkoholinio gėrimo ir jam pilnai rezorbavusis, kraujyje galėtų būti pasiekta maksimali 1,02 % alkoholio koncentracija, todėl nei 2,60, nei 2,18 % neblaivumas negalėtų būti nustatytas. Alkoholio rezorbcija gali trukti nuo kelių minučių (pvz., išgėrus stipraus alkoholinio gėrimo esant tuščiam skrandžiui) iki daugiau nei dviejų valandų (pvz., greitai išgėrus alkoholio esant pilnam skrandžiui). Alkoholio įsisiurbimo į kraują ir paplitimo audiniuose periodas vadinamas rezorbcijos faze. Ji trunka nuo 1-1,5 val., o kai skrandis pilnas – 2-3 val. Jei alkoholis geriamas esant tuščiam skrandžiui, daugiausia jo kraujyje būna po 30-40 min., jei dar ir su rezorbciją skatinančiais skysčiais (šampanu, gazuotu vandeniu) – jau po 15 min. Įpratusiems svaigintis alkoholiniai gėrimai rezorbuojasi greičiau nei neįpratusiems. Vartojant alkoholį esant tuščiam sklandžiui, maksimali jo koncentracija kraujyje gali būti po 40-80 min., kartais po 30 min., labai retais atvejais po 15 min. Jeigu prieš vartojant alkoholį skrandis būna pripildytas maistu, maksimali alkoholio koncentracija kraujyje būna po 90-180 min., retai mažiau nei po 90 min. ir iš esmės priklauso nuo skrandžio pripildymo, maisto pobūdžio ir pripratimo prie alkoholio (t. 2, b. l. 75).

22. Specialistas R. Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atliko paskaičiavimą, jog 184 cm ir 87 kg svorio vyr. lyties asmeniui suvartojus 250 mg alkoholio, kraujyje gali būti pasiekta 1,28 promilių koncentracija, o suvartojus 32 procentų stiprumo alkoholio, kraujyje gali būti pasiekta 1,2 promilių koncentracija, todėl 2,60 ir 2,18 promilės negalėjo būti nustatytas suvartojus tokį kiekį alkoholio. Toliau rašte yra literatūros duomenys apie alkoholio koncentraciją kraujyje. Neįmanoma nustatyti, kokiu metu asmuo vartojo alkoholį. Alkoholio rezorbcija gali priklausyti nuo daugybės įvairių faktorių, anatominių, fiziologinių savybių, nuo skrandžio prisipildymo maistu ir maisto turinio. Tai gal būti ik 3 valandų, iš esmės gali būti tiek laiko, iki kiek maistas pasišalina iš skrandžio. Vien iš rastų promilių neįmanoma to nustatyti. Vadinamoji girtumo simptomatika, geriant iki nugriuvimo, tai turint omeny staigiai suvartojant, yra stipresnė, nei alkoholis geriamas ilgiau. Staigiai suvartojus pusė butelio stipraus alkoholinio gėrimo, apsvaigimo simptomatika turi būti labai ryški, asmuo turi būti stipriai neblaivus. Iš esmės paskaičiavimas maksimalios koncentracijos, tai yra preziumuojant, kad asmuo staigiai suvartoja tą kiekį. Pateikė išvadą, kokia alkoholio koncentracija galima suvartojus tam tikrą alkoholio kiekį. Ekspertas Paulius Petreikis kalba apie kitą aspektą. Nekorektiška būtų sakyti, kad duomenys pateikti nekorektiški, vertėtų vartoti kitas sąvokas. Tačiau būtų įdomu sužinoti, paklausti kaltinamojo, kad asmuo pradėjo vartoti gėrimą 22 val. 56 min., tai būtų įdomu sužinoti, kada baigė vartoti. Viena iš versijų alkotesterio parodymų, ką yra skaitęs instrukcijoje, tai, jog tikrintojai turi laikytis mažiausia 15 min. pertraukos, kad vėl patikrinti per burną, kadangi nepasišalinęs alkoholis burnoje, ant gomurio, liežuvio, gali iškraipyti rezultatą. Pirmasis patikrinimas gali būti netikslus, o antrasis turėtų būti tikslesnis. Yra literatūros duomenys, kad alkoholis skaidomas nuo 0,1 iki 0,25 per valandą greičiu. Esant alkoholizmui, gali būti skaidomas iki 0,35 per valandą. Jei asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, tai manytina, kad laikantis 15 minučių pertraukos buvo patikrinta. Neįmanoma paaiškinti tokio alkoholio kritimo. Med. tarnyboje nenaudojami alkotesteriai, todėl pasisakyti dėl jų patikimumo negalima. Alkotesteriai pagaminti taip, kad iškvepiamame ore koncentracija turi būti artima matuojant alkoholio koncentraciją kraujyje. Teoriškai alkoholio koncentracija nustatoma alkotesteriu, turi būti tokia pati, kaip ir kraujyje. Didžiąja dauguma, kiek teko stebėti atvejų, iš esmės labai panašūs parodymai būna teismo toksikologijos laboratorijoje ir alkotesterio. Kitokių atvejų būna labai retai.

23. Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto dr. Pauliaus Petreikio išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1) alkoholio eliminacijos duomenys yra skirtingi, dažniausiai vartojama tikėtina reikšmė, kuri yra 0,15 promilės/valandą, o patyrusiems alkoholikams ji gali būti iki 0,35 promilės/valandą. 2) pateikti alkotesterio rodmenys yra nekorektiški, nes jei asmuo per 16 min. išblaivėjo (eliminacija) 0,42 promilės, tai per valandą būtų 1,575 promilės/valandą, o tai prieštarauja visuotinai priimtoms medicininėms žinioms ir tokiais duomenimis negalėtume remtis sprendžiant dėl asmens girtumo. 3) alkoholio koncentracija asmens iškvepiamame ore neatitinka alkoholio koncentracijos asmens kraujyje, vidutiniškai yra apie 1: 2 100, nors šis dydis labai svyruoja (yra aprašytos 1 :<1 000 ir 1 :>3 000 vertės) arba alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai. Alkotesterio pagalba asmeniui nustačius 2,6 procentų alkoholio koncentraciją, ne tokia pat alkoholio koncentracija būtų nustatoma ir atliekant blaivumo patikrinimą iš kraujo (t. 2, b. l. 88-90).

24. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 22 val. 41 min., gautas pranešimas, kad A2 kelyje, link Maišiagalos, nuo 34/102 km, važiuoja automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavojingai manevruoja, pokalbio metu automobilis sustojo kelkraštyje ties Musės upe, pranešėjas jo jau nebemato, pranešėjo skambučio laikas – 22 val. 38 min. Policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas – 22 val. 59 min. (t. 1, b. l. 11-12).

25. Iš asmens blaivumo nustatymo testo duomenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 23 val. 20 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. AREN-0213 R. B. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, 23 val. 36 min., R. B. nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1937243 išduotas 2023 m. gegužės 18 d., jo galioji data – iki 2023 m. lapkričio 15 d. (b. l. 27-29).

26. Iš 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Akte pažymėta, kad asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 val. R. B. pasirašytinai patvirtino, jog su tikrinimo rezultatais sutinka (b. l. 30).

27. Iš R. B. 2023 m. rugpjūčio 9 d. paaiškinimo matyti, kad šiame dokumente jis nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val., jis susisiekė su draugu V. Ž. per programėlę „Messenger“, paprašė pavežti automobiliu Volvo X70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutikus, turėjo nuvežti į Vilnių. Važiavo dviese. Jam bevažiuojant, jis kelyje link Vilniaus autostradoje užmigo, kiek pamena, jį žadino, klausė, kur jį reikia vežti. Tarp jų įvyko konfliktas, ko pasekoje jis sustabdė automobilį ir paliko jį (kaltinamąjį) sėdėti automobilyje. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jam pasiūlė pasitikrinti girtumą <...>. Jam priklausančio automobilio tikrai nevairavo, vairavo V. Ž.. Vėliau, susisiekus su draugais, jie atvyko link jo, pareigūnai perdavė automobilį su R. B. atvykusiam jaunuolio, kurio vardo, pavardės nežino (t. 1, b. l. 68).

28. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra R. B. (t. 1, b. l. 41).

29. Iš dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad išanalizavus UAB „Bitė Lietuva“ abonento tel. Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta, kad abonentas 2023 m. rugpjūčio 5 d., 21 val. 19 min. 15 s., yra Vaitkūnų k., Pabaisko sen., esančio bokšto veikimo zonoje, 21 val. 53 min. 52 s. yra Antakalnio g., 60, Ukmergės m., Ukmergės miesto sen., esančio bokšto veikimo zonoje. Abu prisijungimai yra duomenų perdavimo (duomenų sesijos). 21 val. 54 min. 03 s. yra Antakalnio g., 60, Ukmergės m., Ukmergės miesto sen., esančio bokšto veikimo zonoje ir skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), sesijos trukmė 35 s. <...> 00 val. 09 min. 33 s. yra Jono Kairiūkščio g., Vilniaus m., esančio bokšto veikimo zonoje. Prisijungimas prie bokšto yra duomenų perdavimo (duomenų sesijos). 00 val. 10 min. 08 s. yra Mokslininkų g. 12, Vilniaus m., esančio bokšto veikimo zonoje ir skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini), sesijos trukmė 3 s. 00 val. 19 min. 15 s. yra Jono Kairiūkščio g., Vilniaus m., esančio bokšto veikimo zonoje. Prijungimas prie bokšto yra duomenų perdavimo (duomenų sesijos). 00 val. 49 min. 16 s. bokšto nerodo. SMS žinutė abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46-49).

30. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

31. Nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. B. kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas.

32. Visų pirma pažymėtina, jog nors kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu akcentavo specialisto dr. Pauliaus Petreikio išvadą, kad baudžiamosiose bylose asmens kaltė, jam veiką padarius esant neblaiviam, yra įrodinėjama remiantis iš kraujo atlikto blaivumo tikrinimo duomenimis, tačiau nagrinėjamai bylai aktualioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje nėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus, yra leistini baudžiamajame procese, juo labiau kad ir specialistas R. Laurinavičius teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog teismo toksikologijos laboratorijos išvados, kurios daromos paėmus kraujo mėginį, ir alkotesterio parodymai būna iš esmės panašūs.

33. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje liudytojų R. S. ir B. Aidukonytės parodymai, asmens blaivumo nustatymo testų duomenys bei 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, R. B. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taip pat R. B. buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas alkotesteriu ir gauti tokie rezultatai: 2023 m. rugpjūčio 5 d., 23 val. 20 min., nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, 23 val. 36 min., nustatytas 2,18 promilių neblaivumas. Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas kaltinamojo neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. lapkričio 15 d.

34. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad alkotesterio rodmenys buvo klaidingi ar keliantys pagrįstas abejones, taip pat kad atlikę patikrą pareigūnai nesivadovavo Taisyklėmis. Iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, kad R. B. iš pradžių pareigūnams nurodė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, tačiau neužilgo patikslino, kad „yra vartojęs“ (iš 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad asmuo nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 1 val.). Alkotesteriu atlikus pirmą tikrinimą ir nustačius, kad R. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą, be to, viršijanti baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą, po 16 min. buvo atliktas pakartotinis tikrinimas, taip pat parodęs minėtą, baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą viršijantį rezultatą. Tokia nustatyta atlikto neblaivumo alkotesteriu patikrinimo eiga atitiko Taisyklių 4, 6 punktų reikalavimus.

35. Šiame kontekste, atsakant į gynėjos baigiamųjų kalbų metu išdėstytus argumentus, kad kaltinamojo blaivumas buvo tikrintas pažeidžiant Taisyklių 9 punkto nuostatas, nes kaltinamasis R. B. nebuvo siųstas į sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti jo neblaivumo, pastebėtina, jog asmuo su tikrinimo alkotesteriu rezultatais sutiko, t. y. 2023 m. rugpjūčio 5 d. neblaivumo nustatymo akte pasirašė ir nurodė, kad su tikrinimo rezultatais sutinka. Taip pat iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų matyti, jog jis nereiškė abejonių tikrinimo rezultatais – tokių abejonių jis nekėlė viso baudžiamojo proceso metu. Taigi, policijos pareigūnams nekilo pareiga siųsti asmenį į sveikatos priežiūros įstaigą patikrinti neblaivumo.

36. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir teigė, jog alkoholį (degtinę) gėrė ne prieš sėsdamas už automobilio vairo, o sustojęs kelkraštyje prieš Maišiagalą, laukdamas atvykstančių draugų, kuriems ketino perduoti vairuoti savo automobilį, tačiau teismas tokius parodymus vertina kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi šie parodymai prieštarauja tiek paties R. B. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje surinktų įrodymų visumai.

37. Atkreiptinas dėmesys, jog viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis kėlė ne vieną versiją dėl nagrinėjamo įvykio. 2023 m. rugpjūčio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose R. B. nurodė, jog įvykio metu į Vilnių jį vežė V. Ž., su kuriuo kilo konfliktas, dėl ko V. Ž. sustabdė automobilį ir paliko kaltinamąjį. Iš teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų R. Sorakos ir B. Aidukonytės parodymų matyti, kad tokią versiją kaltinamasis nurodė ir šiems pareigūnams atvykus į įvykio vietą. Pažymėtina, kad tokią versiją kaltinamasis vėliau pats paneigė. Jos nepatvirtina ir liudytojo V. Ž. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei antrosios apklausos metu ikiteisminiame tyrime, iš kurių matyti, kad kaltinamasis R. B. paprašė jo nuvykti į policijos komisariatą ir „prisiimti kaltę“, t. y. pasakyti, kad įvykio metu jis (liudytojas V. Ž.) vairavo automobilį. Teisiamojo posėdžio metu, pagarsinus liudytojo parodymus, duotus antrosios apklausos metu ikiteisminiame tyrime, V. Ž. patvirtino, jog su kaltinamuoju aptarė, kokias aplinkybes nurodys apklausos metu, tačiau vėliau jis (liudytojas) persigalvojo ir apklausos metu pripažino, jog įvykio metu kaltinamojo automobilio jis nevairavo. Tai, kas aptarta, leidžia neabejotinai atmesti kaltinamojo R. B. versiją, išdėstytą jo 2023 m. rugpjūčio 9 d. rašytiniuose paaiškinimuose bei į įvykio vietą policijos pareigūnams R. Sorakai ir B. Aidukonytei.

38. Tuo tarpu apklausos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. nurodė, kad supranta jam pareikšto įtarimo esmę ir kaltu dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prisipažįsta visiškai. Jis paaiškino, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d., vakare, buvo vartojęs alkoholio (alaus), kuomet draugė R. B. pasiūlė atvažiuoti pas ją į Vilnių. R. B. nurodė, kad sėdo prie automobilio vairo ir automagistrale Panevėžys-Vilnius vyko į Vilnių, kai, dar neprivažiavus Maišiagalos, sustojo kelkraštyje, nes norėjo į navigaciją susivesti draugės adresą, kurį ji jam atsiuntė SMS žinute, tačiau to padaryti jam nesisekė, todėl paprašė R. B., kad ji atvažiuotų jo pasiimti. Apklausos pabaigoje kaltinamasis dar kartą patvirtino, jog pilnai prisipažįsta savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, bei nurodė, kad dėl to labai gailisi. Teismas būtent šiuos R. B. parodymus laiko teisingais, kadangi jie atitinka byloje surinktų įrodymų visumą bei yra duoti laisva valia, o vertinti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. B. save apkalbėjo, nėra pagrindo, netgi atvirkščiai – atsižvelgiant į V. Ž. ir R. Rozmano parodymų turinį, galima daryti pagrįstą išvadą, jog sužinojęs, kad V. Ž. pakeitė parodymus ir policijos pareigūnams papasakojo apie judviejų susitarimą, R. B. apklausos metu nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes.

39. Nors teisiamojo posėdžio metu R. B. nurodė, kad minėtos apklausos metu buvo išsigandęs, streso būsenoje, gerai neįvertino situacijos ir neprašė advokato, todėl pirmiau aptarti parodymai nėra teisingi, tačiau tokią versiją paneigia liudytojo policijos pareigūno R. Rozmano parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, kad jis su R. B. kalbėjo apie 11 val. ir siūlė atvykti į apklausą po pietų, informavo R. B., kad su juo atliks apklausą kaip su įtariamuoju. R. Rozmanas patvirtino, kad prieš apklausą buvo atlikti visi privalomi procesiniai veiksmai – kaltinamajam išaiškintos jo teisės, kalbėta dėl gynėjo, R. B. įteikta pranešimo apie įtarimą kopija ir paaiškinta įtarimo esmė. R. Rozmanas taip pat patvirtino, jog R. B. pripažino savo kaltę, sutiko su pranešimu apie įtarimą, domėjosi apie laidavimo instituto taikymo galimybę, pati apklausa prasidėjo laisvu jo pasakojimu, taip pat užduodavo R. B. patikslinančius klausimus, apklausos metu buvo garantuotas, kad kaltinamasis davė nuoširdžius parodymus. Aptarti liudytojo R. Rozmano parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, paneigia R. B. teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją. Atkreiptinas dėmesys, jog 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole yra R. B. parašas, šiame protokole nėra jokių kaltinamojo nurodytų pastabų, kad jam nėra aiški teisė turėti gynėją, kas dar kartą paneigia kaltinamojo poziciją, išdėstytą teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis ir pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, kurie buvo surašyti kitą dieną, nei vyko apklausa, t. y. 2023 m. rugpjūčio 14 d., savo parašu patvirtino, kad su šiais dokumentais susipažino bei vėlgi neišreiškė jokių pastabų, be to, nuo jo apklausos buvo praėjusios kelios dienos, per kuras asmuo turėjo galimybę kreiptis tiek į advokatą, tiek į pareigūnus dėl papildomų parodymų davimo. Taigi, pagrindo nesivadovauti pirmiau aptartais kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra, juo labiau kad ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pareigūnai su juo bendravo neutraliai bei viską išaiškino.

40. Pažymėtina, jog šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus bei išvadą, kad kaltinamasis įvykio metu vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma.

41. Iš byloje esančio Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jame užfiksuota, jog R. B. nurodė vartojęs alkoholį prieš vieną valandą. Iš jo telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad valandą prieš tikrinimą jo telefonas veikė Ukmergės r., kas atitinka kaltinamojo pirminius parodymus, kad alkoholį gėrė namuose, prieš važiuodamas į Vilnių pas R. B..

42. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., 22 val. 41 min., gautas pranešimas, kad A2 kelyje, link Maišiagalos, važiuoja automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja, pokalbio metu automobilis sustojo kelkraštyje ties Musės upe; skambučio laikas – 22 val. 38 min., policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą laikas – 22 val. 59 min. Teisiamojo posėdžio metu apklausti M. K. ir E. K. patvirtino, kad jie, važiuodami automagistrale Panevėžys-Vilnius, matė pavojingai manevruojantį bei kelyje besiblaškantį Volvo markės automobilį bei apie tai informavo Bendrąjį pagalbos centrą. Kaip matyti iš liudytojų B. Aidukonytės ir R. Sorakos parodymų, tai, kad kaltinamasis R. B. nesaugiai manevravo kelyje, buvo išvažiavęs į šalikelę, mėtėsi per kelią, M. K. nurodė ir policijos pareigūnams, kurie su juo susisiekė atvykę prie kaltinamojo R. B. automobilio. Aptarti liudytojų parodymai, kurių patikimumu teismas neturi jokio pagrindo abejoti, gretinant juos su duomenimis apie R. B. nustatytą girtumą, neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis vairavo automobilį automagistralėje būdamas neblaivus ir būtent dėl šios priežasties jis itin pavojingai manevravo kelyje bei kėlė pavojingas situacijas.

43. Ir nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad pavojingai manevravo ne dėl buvusio girtumo, o dėl to, kad tuo metu smarkiai lijo, tačiau tokią versiją visiškai paneigia pirmiau paminėtų liudytojų parodymai, jog smarkus lietus prasidėjo tik tuo metu, kai automobilis Volvo sustojo kelkraštyje. Kartu pažymėtina, jog nors R. B. kėlė versijas, jog pavojingai manevravo kelyje, nes jam nesisekė susivesti duomenų į navigaciją, tačiau teismas ir tokią versija atmetą kaip aiškiai išgalvotą, kadangi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškiai nurodė, kad draugės R. B. adresą į navigaciją bandė įsivesti tik sustojęs kelkraštyje.

44. Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad alkoholį (maždaug pusę butelio degtinės „Bajorų“) pradėjo vartoti tik sustojęs kelkraštyje, kuomet laukė atvykstančių draugų, tačiau tokią versiją teismas laiko apskritai nelogiška, kadangi nėra paaiškinama, kodėl kaltinamasis R. B. sustojo būtent prieš Maišiagalą, o ne įvažiavęs į Vilnių, iš kur jo draugams būtų patogiau jį pasiimti. Pats kaltinamasis nurodė, kad kelias į Vilnių jam yra pažįstamas, ką patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai, kad yra vežusi kaltinamąjį į Vilnių pas save į namus, todėl akivaizdu, kad R. B. nebuvo kliūčių įvažiuoti į Vilnių ar sustoti arčiau Vilniaus, o ne automagistralėje, kur automobiliams apskritai yra draudžiama stovėti (išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles), ant tilto per upę. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kurie patvirtintų tokią versiją. Ir nors teisiamojo posėdžio apklausti liudytojai R. B. ir R. A. nurodė, jog kaltinamasis prašė atvažiuoti ir jo automobiliu nuvažiuoti į Vilnių, tačiau tokie parodymai nei patvirtina, nei paneigia faktą, kad R. B. alkoholį (ne)vartojo po šio skambučio, kadangi kaltinamasis telefoninių pokalbių metu liudytojams šios aplinkybės nenurodė. Vertindamas R. B. parodymus, jog gėrė alkoholį, nes tą dieną jam nesisekė darbe, teismas juos gretina ir su M. V. parodymais, kurie leidžia atmesti kaltinamojo parodymus, kadangi liudytojas nepatvirtino, kad tą dieną kaltinamajam buvo problemų darbe.

45. Pažymėtina, kad kaltinamojo versiją, jog sustojęs jis vartojo alkoholį, t. y. degtinę, paneigia ir specialisto R. Laurinavičiaus rašte nurodyti duomenys bei jo paaiškinimai teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog 184 cm ir 87 kg svorio vyr. lyties asmeniui (šiuos duomenis apie save pateikė pats R. B.) suvartojus 250 mg alkoholio (degtinės), jo kraujyje negalėjo būti nustatyta atitinkamai 2,60 ir 2,18 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nors, kaip teisingai pažymėjo gynėja, darant tokias išvadas, neatsižvelgta į tai, jog kaltinamasis prieš tai buvo išgėręs skardinę alaus bei tai, kad jis galėjo suvartoti pusę 0,7 l talpos degtinės “Bajorų” butelio t. y. 350 ml, tačiau teismas, atsižvelgdamas į R. Laurinavičiaus paaiškinimų visumą, vertina, kad, net ir esant tokioms aplinkybėms, nurodytas girtumas kaltinamajam negalėjo būti nustatytas.

46. Byloje apklaustas specialistas R. Laurinavičius nurodė, kad eliminacijos fazėje suaugusio žmogaus organizme per valandą pašalinama 0,1-0,35 promilės etilo alkoholio, ką patvirtina ir specialisto dr. P. P. išvada. Abu specialistai taip pat nurodė, kad alkoholio šalinimo greičiui daro įtaką asmens vartotas maistas, taip pat gėrimai. I teismų praktikos matyti, kad tam įtaką daro ir fizinis aktyvumas (judant jis greitesnis), stresas (nuo jo pakyla spaudimas ir veikiant adrenalinui alkoholio šalinimas greitėja) ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-307-843/2022). Teismas, įvertinęs specialistų pateiktus duomenis ir sugretinęs juos su byloje surinktų įrodymų visuma, daro išvada, kad nagrinėjamu atveju R. B. suvartoto alkoholio eliminavimo greičiui (23 val. 20 min. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, 23 val. 36 min. – 2,18 promilių neblaivumas) įtakos turėjo individualios jo savybės bei tam tikri aplinkos faktoriai, tačiau tokie alkotesterio rodmenys nepatvirtina to, kad R. B. alkoholį vartojo sustojęs automagistralėje, kadangi, kaip matyti iš specialisto R. Laurinavičiaus rašto ir paaiškinimų, alkoholio rezorbcija trunka nuo 1 iki 1,5 val., o kai skrandis pilnas – 2-3 val., geriant tuščiu skrandžiu – 30-40 min. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. K. apie pavojingai manevruojantį automobilį, kuris sustojo kelkraštyje, pranešė 22 val. 38 min. (pokalbis baigtas 22 val. 41 min.), o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 22 val. 59 min., todėl šiuo atveju, R. B. išgėrus jo nurodomą kiekį degtinės, 2,18 ir 2,60 promilių neblaivumas taip greitai (per greičiau, nei 21 min.) negalėjo būti nustatytas. Tai patvirtina ir R. Laurinavičiaus paaiškinimai, kad asmeniui staiga išgėrus didelį kiekį alkoholio, girtumo simptomatika būna daug stipresnė. Šiuo atveju, kaip matyti iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų, kaltinamojo elgesys nebuvo aiškiai neadekvatus, kas leistų spręsti apie stiprų jo apsvaigimą staigiai suvartojus didelį alkoholio kiekį. Visa tai leidžia neginčijamai atmesti pirmiau nurodytą kaltinamojo versiją.

47. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis R. B. 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 22 val. 38 val., automagistralėje Vilnius-Panevėžys, Širvintų r., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,18 promilių neblaivumą, tokiu būdu realizuodamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

48. Teismas pažymi, kad kaltinime buvo nurodyta, kad R. B. nusikaltimą veiką padarė vairuodamas automobilį Volvo CX, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad automobilio modelis yra V70, todėl ši aplinkybė kaltinime tikslinama, laikant, kad tai nekeičia kaltinimo esmės.

49. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje numatytais bausmės skyrimo pagrindais.

50. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis) kelių transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius), praeityje jis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Skiriant bausmę, atsižvelgtina ir į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, jo įvykdyto nusikaltimo aplinkybes – tai, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo judriame valstybinės reikšmės kelyje bei kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui.

51. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės paskirtis (nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą) nagrinėjamu atveju bus pasiekta skiriant kalinėjamajam švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

52. BPK 352 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Toks terminas numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

53. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau teismas, atsižvelgdamas į skiriamos baudos dydį, įvertinęs kaltinamojo gaunamas pajamas (850 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių) ir siekdamas sudaryti realią galimybę kaltinamajam įvykdyti jam paskirtą bausmę, neproporcingai nepažeidžiant jo padėties, nustato, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per vienerių metų laikotarpį.

54. Įvertinus tai, kad nusikaltimą kaltinamasis įvykdė vairuodamas kelių transporto priemonę, tokiu būdu neabejotinai keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, o ypatingai – daryti atitinkamą prevencinį poveikį kaltinamajam R. B., kad jis ateityje nebedarytų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas nustatomas atsižvelgiant į nusikaltimo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, taip pat R. B. asmenybę, kuri charakterizuojama iš esmės teigiamai (asmuo nebaustas administracine tvarka už KET ar kitokio pobūdžio pažeidimus, dirba) (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo dienos.

55. Vykdant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – kaltinamajam asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažįstamas nusikaltimo priemone. Siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės tikslus, atimti galimybę kaltinamajam dar kartą panaudoti minėtą automobilį nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, minėtas automobilis yra konfiskuojamas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 3 dalis).

56. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios panaikinamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

57. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui – automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi, paliekamas galioti iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

58. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. Ž. pirmojoje apklausoje, vykusioje ikiteisminio tyrimo metu, nurodė išgalvotas aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. Rozmanas patvirtino, kad dėl šio fakto V. Ž. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl teismas atskira nutartimi nepraneša prokurorui apie asmens galimai įvykdytą nusikalstamą veiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, R. B. uždrausti naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – R. B. priklausantį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“, kompaktinius diskus su „Body“ kamerų vaizdo įrašais ir mobiliojo ryšio išklotinėmis – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu skirtą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. spalio 31 d. nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. B. turtui – automobiliui Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Išaiškinti R. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 6801). Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) privaloma nurodyti baudžiamosios bylos Nr. 1-1186-1198/2023, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų raštinei (Deltuvos g. 17A, Ukmergė). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.