Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. (toliau – T. J.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 154 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus neatlygintinai išdirbti 50 valandų per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per visą laisvės apribojimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, patikslinant, kad T. J. gyvenamoji vieta yra Žemaičių g. 10-3, Akademija, Kėdainių raj. Pradėjus vykdyti nuosprendį, nuspręsta kardomąją priemonę panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. J. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. spalio 5 d., apie 17 val. 15 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)” parašydamas ir išsiųsdamas laišką AB „(duomenys neskelbtini)” elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, kurio turinys: „R. S. <...> vogė iš jūsų produkciją metų metais. Mažiausiai kokius 4 metus, kol visai apsauga neužspaudė. Nešė sviestus, sūrius, tepamus sūrelius, net ir bifido bakterijas”, „Tai privogus tempdavo viską į kaimą, ten kur buvo registruota, ir visus maitindavo jūsų produkcija. Išvažiavau į užsienį, gryžau vagia toliau pilnais krepšiais. <...> o ji tuo metu vogė iš darbovietės viską”, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2020 m. spalio 7 d., apie 11 val. 33 min., būdamas toje pačioje vietoje, iš to paties, jam priklausančio elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)” parašydamas ir išsiųsdamas laišką AB „(duomenys neskelbtini)” elektroninio pašto adresu „(duomenys neskelbtini)”, kurio turinys: „Aš tik norėčiau patikslinti kad tos vagystės vyko nuo 2002 kaip mes draugavome vogė juodai, po pilną PC plastikinį krepšį, ar du partempdavo namo, ryte jau vešdavo savo šeimai į kaimą. Kiek žinau dalį parduodavo. Tai matyt ir vogė nuo pat darbo pradžios kaip įsidarbino”, tokiu būdu tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. S. jos darbdaviui AB „(duomenys neskelbtini)”, galinčią ją paniekinti ar pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

5. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama nuteistojo apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad apylinkės teismas baudžiamąją bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai nuteistojo T. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

8. Nors apeliaciniame skunde keliamas galimas pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas, tačiau teisėjų kolegija su šiais nuteistojo motyvais nesutinka. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nei vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamoje byloje jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius nešališkumo požymius, teisėjų kolegija neįžvelgia, o ir pats T. J. jų nenurodo. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius nešališkumo aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių teisėjo šališkumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, kas šiuo atveju ir daroma apeliaciniame skunde, nelaikytina teismo šališkumu. BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Remiantis nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, T. J. teisė reikšti nušalinimus nebuvo suvaržyta, tačiau bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme šia teise jis nepasinaudojo. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina ir tai, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuotina, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistojo norų, negali būti laikomas šališkumu.

9. Nesant pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu, vertinant nuteistojo apeliacinio skundo motyvus visų pirma pažymėtina, kad pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-693/2017; 2K-38-1073/2018).

10. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad T. J. šios nutarties 1 punkte nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis elektroniniu paštu savo buvusios sugyventinės R. S. darbovietei AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, pagal kurią R. S. metų metus vogė iš šios įmonės, o dalį pavogtos produkcijos parduodavo. Tokios pačios pozicijos T. J. laikėsi tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme. Analogišką versiją jis pateikė ir savo apeliaciniame skunde, konstatuodamas, kad pati R. S. pripažino iš AB „(duomenys neskelbtini)“ vogusi maišus, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, nepateikdamas iš esmės jokių motyvų, pagrindžiančių, jog jo AB „(duomenys neskelbtini)“ paskleista informacija yra melas. Ir vis tik, įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus, byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus, sutikti su tokiais nuteistojo motyvais ir jų pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra pagrindo. Juo labiau, kad T. J. teiginių dėl eilę metų neva vykdytų vagysčių iš AB „(duomenys neskelbtini)“ jokie objektyvūs nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys nepatvirtina.

11. Kaip nustatyta nukentėjusiosios R. S. parodymais, su T. J. ji susipažino 2003 metais. Jie gyveno kartu. Nuo 1997 metų ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Visą laiką kol bendravo su T. J., ji dirbo toje pačioje įmonėje. Jos darbo vietoje yra AB „(duomenys neskelbtini)“ produktų parduotuvė, kurioje po darbo ji dažnai apsipirkdavo, todėl namo parsinešdavo nemažai šios įmonės produkcijos. Galimybės vogti AB „(duomenys neskelbtini)“ produktus, nebuvo, nes visą laiką buvo apsauga, kuri tikrindavo įmonėje dirbančius asmenis. Be to, ji buvo atsakinga, nenorėjo prarasti darbo, buvo neblogas atlyginimas. Nesutarimai su T. J. prasidėjo apie 2012 metus. 2017 metais ji kreipėsi dėl jo iškraustymo iš jai priklausančio buto. Po T. J. laiškų ji parašė paaiškinimą, darbe buvo stebima, žiūrėjo, kaip ji elgiasi darbo vietoje, kaip eina pro apsaugą, būdavo apžiūrima. Ji dirba operatore prie sudėtingų įrengimų, kur gamina jogurtus. Sviesto įmonės padalinyje, kuriame ji dirba, negamina nuo 2002 m., sūriai, tepami sūreliai yra varškės ceche, ji ten neina, prie bifido bakterijų taip pat neprieina. 2021 m. gegužės 21 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ yra gavusi garbės raštą. Po tų laiškų yra gavusi premiją už sąžiningą darbą.

12. Abejonių šių nukentėjusiosios parodymų patikimumu teisėjų kolegijai nekyla. Analogiškas aplinkybes R. S. nurodė tiek AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame paaiškinime, tiek ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Jos parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priešingai nei T. J., ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl sutikti su nuteistojo teiginiais, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ji melavo, kai jokių objektyvių šį faktą patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jų apeliantas nepateikė ir teisėjų kolegijai, nėra pagrindo.

13. Nesutinkant su T. J. apeliaciniame skunde pateiktu nukentėjusiosios R. S. parodymų vertinimu, svarbu paminėti ir tai, kad jos parodymus iš esmės patvirtino liudytoja AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo personalo vadybininkė D. I.. Jos teigimu, po T. J. laiškų AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atliktas tyrimas, tačiau jokie nusiskundimai dėl R. S. elgesio darbe nebuvo nustatyti. Maišai, kuriuose pristatomos gamyboje naudojamos pakuotės (būtent šiuos maišus T. J. įvardina kaip R. S. neva vykdytų vagysčių įrodymą), yra laikomi šiukšlėmis, ir darbuotojams leidžiama juos išsinešti, tačiau net ir tokie menkaverčiai daiktai darbuotojų išsinešami vadovų leidimu. Ji bendravo su apsauga, peržiūrėjo R. S. asmens bylą, kalbėjo su jos tiesioginiu vadovu, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių netinkamą darbuotojos elgesį, nesurinko. Esant šiems duomenims, akivaizdu, jog net ir atlikus vidinį įmonės patikrinimą dėl T. J. pateiktos informacijos apie R. S., jokie įrodymai dėl galimai neteisėtų jos veiksmų AB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nustatyti nebuvo, todėl šiuo atveju vadovautis vien tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais T. J. samprotavimas ir tvirtinti, jog R. S. vagystės faktas vis tik buvo patvirtintas, dėl ko, savo laiškuose jis sakė tiesą ir tai negali būti pripažinta šmeižtu BK 154 straipsnio 1 dalies prasme, nėra pagrindo.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir T. J. teiginiai, jog pati R. S. pripažino iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ėmusi šiai įmonei priklausančius maišus. Kaip nustatyta 2021 m. kovo 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)” pranešime, į centrinės AB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos elektroninį paštą 2020 m. spalio 5 d. ir 2020 m. spalio 7 d. iš T. J. buvo gauti du laiškai su pridėtomis fotonuotraukomis. Pateiktose nuotraukose yra užfiksuoti tušti maišai, kuriuose būna supakuoti iš tiekėjų gaunami jogurto fasavimui naudojami indeliai. Tie maišai po ištuštinimo būna išmetami į buitines atliekas, jie neturi jokios tolimesnės vertės (nei materialinės, nei praktinės). Pagal ženklinimo datą matoma, jog ta pakuotė buvo naudojama 2017 metais (1 t., b. l. 115). Be to, remiantis AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) filialo personalo vadybininkės D. I. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų visuma, aptariamų ir T. J. minimų maišų paėmimas iš įmonės darbuotojams nėra draudžiamas. Iš aptarto seka, kad priešingai nei tai suvokia T. J., R. S. veiksmai – AB „(duomenys neskelbtini)“ maišų paėmimas, yra teisėti ir AB „(duomenys neskelbtini)“ vidinių taisyklių nepažeidžia.

15. Nesutinkant su nuteistojo apeliacinio skundo motyvu, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ siųstuose laiškuose jis sakė tiesą, būtina įvertinti ir tai, kad, remiantis R. S. charakteristika, AB „(duomenys neskelbtini)” filiale „(duomenys neskelbtini)” ji dirba nuo 1997 m. sausio 21 d. Per šį darbo įmonėje laikotarpį jos pareigos keletą kartų keitėsi nuo mažiau atsakingų pozicijų iki šiuo metu užimamų, aukštos kompetencijos ir didelės atsakomybės reikalaujančių, pieno priėmimo ir paruošimo gamybai skyriaus pieno pasterizavimo ir atšaldymo aparatininkės pareigų. R. S. užsirekomendavo, kaip darbšti, pareiginga ir atsakinga darbuotoja. Ji tinkamai ir laiku atlieka jai pavestus darbus, laikosi įmonėje nustatytos darbo tvarkos bei kitų jos pareigoms keliamų reikalavimų. Kolektyvas apie ją atsiliepia kaip apie nekonfliktišką ir draugišką bendradarbę (1 t., b. l. 112). Be to, kaip nustatyta 2021 m. kovo 26 d. AB „(duomenys neskelbtini)” pranešimu, per 24 metų R. S. darbo AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį jokių nusižengimų fiksuota nebuvo, darbuotojos byloje jokių apie tai bylojančių įrašų nėra, jai niekada nebuvo skirta drausminė nuobauda ar nustatytas darbo pareigų pažeidimas (1 t., b. l. 115).

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina abejonių nekelianti išvada, kad T. J. paskleista informacija apie neva neteisėtus R. S. veiksmus – ilgalaikes svetimo, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto vagystes, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Ji yra konkreti, ją galima patikrinti, ji išreikšta kategoriškai, kas betarpiškai patvirtina, jog tokia informacija turi konstatuojamąjį pobūdį ir negali būti vertinama kaip nuomonė. Abejonių tuo, kad T. J. tretiesiems asmenims paskleista informacija apie R. S. yra žeminanti, galinti pakirsti jos reputaciją ar sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą ja, teisėjų kolegijai taip pat nekyla. Konstatuojant šią išvadą paminėtina, kad R. S. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirba jau ilgą laiką, jos pareigos ne kartą keitėsi, šiuo metu ji užima aukštos kompetencijos ir didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas. Po T. J. parašytų laiškų AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios atžvilgiu pradėjo tyrimą, ji buvo stebima ir dėl T. J. parašytų laiškų turėjo pateikti paaiškinimą. Manyti, jog tokia situacija nesukėlė nukentėjusiajai jokių neigiamų pasekmių, nekėlė pavojaus jos reputacijai, nėra pagrindo.

17. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą įvertintina ir tai, kad, bylos duomenimis, tarp R. S. ir T. J. yra susiklostę itin konfliktiniai santykiai. T. J. iš R. S. reikalavo grąžinti jam neva egzistuojančią skolą, dėl to, jis nuolat trikdė R. S. ramybę SMS pranešimais, nurodydamas, kad jam neįdomu, ką darbdavys padarys, žinodamas, jog ji yra vagis, kad ji apvogė ir fabriką, ir jį, reikalavo sumokėti 10 tūkstančių, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai R. S. išvadindamas nepagarbiais epitetais. Šių SMS pranešimų turinys, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo parašyti iš esmės tokiu pačiu laiku kaip ir elektroniniai laiškai AB „(duomenys neskelbtini)“, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, priešingai nei nurodo T. J., laiškus AB „(duomenys neskelbtini)“ jis rašė siekdamas įbauginti ir atkeršyti nukentėjusiajai dėl jų asmeninių nesutarimų, susijusių su jo iškeldinimu iš R. S. buto.

18. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Iš to seka, kad T. J. apeliacinio skundo motyvai, jog apylinkės teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad T. J. veiksmuose yra visi būtini BK 154 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pripažindamas T. J. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. J. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. J. atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.