Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo P. S. reikalavimo pripažinti, jog Statiniai buvo įgyti ne bendroje su kitais asmenimis, o asmenine velionės V. S. nuosavybe (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

4.1. ieškovas P. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis;

4.2. santuokos sudarymo įrašo duomenimis A. S. ir V. S. susituokė (duomenys neskelbtini), Žiežmarių civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Susilaukė vaikų: N. O. L. (S.), gimusios (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini);

4.3. gyventojų registro 2021 m. sausio 5 d. pažymos Nr. Gr.3A-9 duomenimis V. S. gimė (duomenys neskelbtini); šeiminė padėtis – ištekėjusi; santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinis - A. S., gimęs (duomenys neskelbtini); vaikai J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), P. S., gimęs (duomenys neskelbtini), V. P., gimusi (duomenys neskelbtini);

4.4. Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenimis, Kalvių Romos katalikų bažnyčios archyviniame fonde, gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas M. S. sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini) R. kaime;

4.5. Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. vasario 22 d. pažymos Nr. P2-467, duomenimis A. S. 1952 m. balandžio 14 d. buvo suimtas ir patalpintas į LTSR MGB vidaus kalėjimą Vilniuje. 1952 m. liepos 30 d. buvo nuteistas 15 m. laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje, 1952 m. rugpjūčio 14 d. etapuotas į Sibirą, 1952 m. spalio 24 d. atvežtas į Siblagą. LTSR Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 1960 m. gegužės 31 d. nutartimi paskirta bausmė buvo sumažinta iki 5 metų laisvės atėmimo, atlikus bausmę nutarta A. S. paleisti iš įkalinimo įstaigos. Nutarties kopija vykdymui buvo išsiųsta į Siblagą, Marijinsko m. Archyvinėje byloje yra A. S. 1960 m. birželio 29 d. raštelis su parašu, kad jis su nutartimi susipažino;

4.6. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje duomenimis, ambasada neturi informacijos apie A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) ar jo mirtį Rusijos Federacijoje; toks asmuo taip pat nesikreipė į ambasadą dėl konsulinių paslaugų gavimo (Lietuvos Respublikos paso ar asmens tapatybės kortelės išdavimo/keitimo, asmens grįžimo pažymėjimo, konsulinės pažymos išdavimo, notarinio veiksmo atlikimo ir t.t.);

4.7. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 13881­1070/2023, paskelbė A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirusiu, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), mirties vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 21 d.;

4.8. Testamentų registro 2024 m. birželio 18 d. duomenimis testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus (A. S.) sudarytų testamentų / palikėjo palikimo priėmimo faktų;

4.9. iš Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktų archyvinių dokumentų apie Z. I. ir V. S. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini) rajone, duomenimis, Trakų rajono Kariotiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde P. (B.) kaimo 1961-1970 m. ūkinėse knygose apie Z. I. ūkį nurodyta, kad Z. I. yra šeimos galva, žmona – V. (V.) S., nurodyti vaikų duomenys, kad šeima gyvena name, turi žemės, augina gyvulius;

4.10. mirties liudijimo duomenimis Z. I. mirė (duomenys neskelbtini).

4.11. Nekilnojamojo turto registro (toliau - NTR) 2024 m. liepos 3 d. duomenimis, 2004 m. sausio 26 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-12750 pagrindu, V. S. vardu buvo registruotas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris velionei V. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise, kurį 2023 m. sausio 6 d. pagal Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė ieškovas P. S.. Taip pat NTR išrašo duomenimis velionės V. S. vardu viešame registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – statiniai: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko rūsys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2009 m. balandžio 29 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 08 pagrindu;

4.12. VĮ Registrų centro testamentų registro išrašo 2023 m. kovo 9 d. duomenimis, testamentų registre testatoriaus (V. S.) palikimą priėmė P. S.;

Dėl ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumo

5. Ieškovas teismui nurodė, kad siekdamas priimti palikimą po V. S., mirusios (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Trakų rajono 1-ąjį notarų biurą, kur buvo užvesta paveldėjimo byla ir ieškovui 2023 m. sausio 6 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) į dalį palikėjai V. S. priklausiusio turto. Paaiškėjo, jog Statiniai, įregistruoti velionės V. S. vardu, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti V. S. ir A. S. esant santuokoje, todėl laikytina, kad aptartas nekilnojamasis turtas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Visgi, ieškovas ieškinyje nurodo, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. sausio 26 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.7-79-12750 pagrindu, kuriame ir stovi ginčo Statiniai, priklausė V. S. asmeninės nuosavybės teise, nes V. S. jau nuo 1952 m. nebegyveno kartu su sutuoktiniu A. S. ir nevedė bendro ūkio, nes sutuoktinis išėjo iš namų, slapstėsi miškuose ir į namus nebegrįžo. Tik vėliau tapo žinoma, jog A. S. 1952 m. balandžio 14 d. buvo suimtas ir patalpintas į LTSR MGB vidaus kalėjimą Vilniuje, o 1952 m. liepos 30 d. buvo nuteistas 15 m. laisvės atėmimu ir 1952 m. rugpjūčio 14 d. etapuotas į Sibirą. Bylos duomenys patvirtina, kad V. S. apie 1955 – 1956 m. išvažiavo iš šeimos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o vėliau apsigyveno (duomenys neskelbtini) (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)). Gyveno faktinėje santuokoje su Z. I., vedė bendrą ūkį, turėjo žemės, augino gyvulius. Susilaukė keturių vaikų: J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), V. P., gimusios (duomenys neskelbtini) ir V. S., gimusio (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno (duomenys neskelbtini), kur turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais statiniais. Po Z. I. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), V. S. liko gyventi ūkyje su sūnumi P. S..

6. Nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Nustatyta faktinė aplinkybė reiškia, jog Statiniai įgyti tuomet, kai šalys jau buvo sudariusios santuoką, todėl būtina analizuoti santuokos metu įgyto turto nuosavybės teisės rūšį (asmeninė ar bendroji dalinė / jungtinė). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio (CK 3.87–3.100 straipsniai) normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo, ar 2000 m. CK įsigaliojus. Tai reiškia, jog sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) ir jo (turto) (ne) dalijimo klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK atitinkamomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015).

7. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam (sutuoktiniui) priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė; įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Atkreiptinas dėmesys, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: i) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; ii) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, nutarties 15 punktas).

8. Nustatyta, jog ieškovo motina V. S. aukščiau minėtus Statinius nors ir įgijo dar būdama santuokoje su A. S., t. y. nekilnojamasis turtas – statiniai buvo įgyti 2009 m. balandžio 29 d., tačiau V. S. jau negyvenant ir nevedant bendro ūkio su sutuoktiniu A. S., o gyvenant faktinėje santuokoje su Z. I., su kuriuo vedė bendrą ūkį, turėjo žemės, augino gyvulius, susilaukė keturių vaikų. Aplinkybę, jog V. S. nebegyveno santuokinio gyvenimo ir nevedė bendro ūkio su A. S. patvirtina Lietuvos ypatingojo archyvo 2023 m. vasario 22 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog A. S. jau 1952 m. balandžio 14 d. buvo suimtas ir patalpintas į LTSR MGB vidaus kalėjimą Vilniuje, o 1952 m. liepos 30 d. buvo nuteistas 15 m. laisvės atėmimu ir 1952 m. rugpjūčio 14 d. etapuotas į Sibirą, vėliau sumažinus bausmę A. S. paleistas iš įkalinimo įstaigos (archyvinėje byloje yra A. S. 1960 m. birželio 29 d. raštelis su parašu, kad jis su nutartimi susipažino), tačiau į Lietuvą negrįžo, o Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT- 13881­1070/2023, paskelbė A. S., gimusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), mirusiu. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įgytas nekilnojamasis turtas (Statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)), buvo įgyti tuomet, kai sutuoktiniai santuokinio gyvenimo nebegyveno ir bendro ūkio nevedė.

9. Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog ieškovas įrodė (CPK 185 straipsnio 1 dalis), kad Statiniai buvo įgyti ieškovo motinos V. S. asmeninės nuosavybės teise, todėl nepaisant to, kad nuosavybės teisės į Statinius buvo įregistruotos (įformintos) V. S. vardu esant santuokoje su A. S., Statiniai teisiškai laikytini asmenine velionės V. S. nuosavybe. Priešingų duomenų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą – pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - lauko rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotus V. S. vardu, 2009 m. balandžio 29 d. Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. 08 pagrindu, įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.