Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo G. A. gynėjams advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui ir advokato padėjėjai Jolantai Gruzdienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 epiz.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2014 m. kovo 31 d. apie 19 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sugriebė kartu gyvenančiai sutuoktinės motinai M. S. už rankos ir pastarąją pastūmė, to rezultate griūdama M. S. galva trenkėsi į sofos-lovos kraštą, taip nukentėjusiajai M. S. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, G. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 17 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia vieną kartą ranka smogė sūnui V. A. į veido sritį bei, pastarajam ginantis ir tarpusavyje susistumdžius, nugriuvo abu ant grindų ir jis tyčia kelis kartus alkūne smogė V. A. į veido sritį, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S.

Kaltinamasis G. A. kaltės dėl M. S. sukelto fizinio skausmo nepripažino ir parodė, kad uošvę M. S. žiemos laikotarpiui parsiveždavo į savo namus iš Latvijos, nes savo gyvenamojoje vietoje M. S. žiemą gyventi vienai būtų buvę per sunku. M. S. linkusi vartoti alkoholį, todėl jis beveik kiekvieną savaitę pastarajai parveždavo 0,7 l degtinės, kad ši būtų rami, nes kai tik butelis baigdavosi, kildavo nesutarimai, prašydavosi vežama namo į Latviją. Uošvė pati negalėjo disponuoti savo pajamomis, nes jo žmona neleisdavo motinai gerti. Prieš metus uošvė buvo gana stipri, vis ateidavo ir klausdavo „kada veši namo“. Jis atsakydavo „kai pradės dygti žolė“. 2014 m. kovo 31 d. jis ilsėjosi savo kambary, kai uošvė atėjusi eilinį kartą paklausė kada ją veš namo. Jis supyko, kad uošvė prašosi vežama namo. Jis iš už nugaros paėmė M. S. už rankų ir, nuvedęs į šios kambarį, pasodino ant lovos. Uošvė vaidino, kad jai pasidarė bloga. Jo žmonai nepatiko, kad jis pastarosios mamą iš savo kambario nuvedė į uošvės kambarį. Iki to įvykio su žmona santykiai buvo nuostabūs. Kodėl ši iškvietė policiją ir prieš jį davė parodymus, nežino. Jo sūnus V. A. nematė kaip jis stūmė uošvę, nes viskas truko kelias sekundes. Su žmona ieškojo senelių namų, kuriuose galėtų apgyvendinti uošvę, nes ši buvo visiems įkyrėjusi, vis prašydavo vežti ją namo, o kiti namiškiai M. S. pasiųsdavo pas jį. Jam buvo pikta, kad uošvė neįvertina gerų gyvenimo sąlygų jo namuose ir prašosi į savo namus, kur gyveno antisanitarinėmis sąlygomis. Uošvė silpna ant kojų, eidama „nukrenta“. Žmona pasakojo, kad prieš tą įvykį uošvė taip pat buvo pargriuvusi ir užsigavusi pakaušį. Po įvykio jis atsiprašinėjo M. S., kad pasikarščiavo, nes nenorėjo, kad kviestų policiją, galvojo, jog bus aprašyta laikraštyje ir jam bus negarbė.

Nukentėjusioji M. S. posėdžio metu parodė, kad buvo atvažiavusi į svečius pas dukterį V. A., pas kurią turi savo kambarį. Pabuvusi, norėjo važiuoti namo į Latviją, todėl paprašė dukros vyro G. A. parvežti ją į namus. Pastarasis supykęs ėmė šaukti, iš nugaros paėmė ją už pečių ir stipriai stūmė koridoriumi iki jos kambario, po to, sakydamas, kad neveš, pastūmė ant sofos ir išėjo. Ji griūdama užsigavo sprandą, skaudėjo. Kodėl dukros vyras buvo supykęs, nežino. Kaip ją kaltinamasis stūmė, matė jos dukra V. A., taip pat namuose buvo ir V. A.. Vaikšto su lazdele, todėl pati „nekrenta“, alkoholio nevartoja, jai dabar 84 metai. Sveikata po įvykio nei pablogėjo, nei pagerėjo, tačiau jai skaudėjo, todėl nori, kad žentas sumokėtų jai 2000 eurų. Tai buvo pirmas kartas, kai žentas sukėlė jai fizinį skausmą.

Liudytojas V. A. parodė, kad 2014 m. kovo 31 d., būdamas antrame namo aukšte, išgirdo triukšmą. Suprato, kad šaukia tėvas. Nusileidęs į apačią pamatė, kad močiutė tėvų kambario tarpdury prašo parvežti ją namo. Jie močiutę buvo žiemai parsivežę pas save, nes pastarosios namuose šalta. Tėvas matyt buvo pavargęs, todėl supyko ir išsiliejo ant močiutės. Tėvas kiekvieną dieną vartoja antidepresantus „Xanax“, greit supyksta. Tąkart G. A. šaukė ant močiutės, pačiupęs pastarąją už rankos, stūmė į kambarį. Mama buvo šalia, sakė tėvui „Baik, nesidraskyk“. Močiutei vėl norint išeiti iš kambario, tėvas patraukė pastarąją už rankos, o paskui iš inercijos stūmė ant lovos.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2014 m. kovo 31 d. vakare su vyru G. A. žiūrint televizorių, atėjusi jos mama M. S. paprašė jos sutuoktinio parvežti į namus. Per žiemą mama gyvena pas juos, o pavasarį važiuoja į namus. G. A. šoko iš lovos, iškeikė jos mamą ir, paėmęs už pečių, nutempė iki pastarosios kambario durų. M. S. sunkiai vaikšto. G. A. suėmus už pečių, mama suriko. Ji bandė raminti sutuoktinį. Jiems besiginčijant, iš antro aukšto atbėgo sūnus V. A. ir paklausė „Kam tampai seną žmogų?“. Tada įpykęs G. A. paėmė M. S. už rankos ir iš visų jėgų „tvojo“ pastarąją į sofą-lovą. Mama trenkėsi į sofos atlošą ir 1-2 minutėms buvo praradusi sąmonę. G. A. sakė, kad M. S. apsimetinėja. Mamai atsigavus, ji paskambino į policiją. Prieš atvykstant policijai vyras bandė atsiprašyti M. S.. Vyras vartojo „Xanax“, sakė, kad nervai nebelaiko.

Liudytoja R. V. parodė, kad yra Andrikaičių kaimynė. Matė M. S. ten gyvenant, pastaroji vaikščiojo kieme, lesino vištas. Kad pas kaimynus būtų kokie nesutarimai, negirdėjo.

Liudytojas Giedrius Petraitis parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Joniškio RPK. Pamena, kad vyko į Jauniūnų kaimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusioji buvo moteris. Kaltininką pristatė į policijos komisariatą, nes buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Kaltininką nustatė pagal liudytojų parodymus. Liudytojai buvo šeimos nariai, kas tokie – nepamena. Pildė specialią tarnybinio pranešimo formą, jei pažymėjo sužalojimus, tai jie ir buvo.

2014-03-31 M. S. pareiškime policijai nurodyta, kad apie 19 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žentas G. A., pagriebęs už rankos, ėmė ją purtyti, o po to iš visų jėgų pastūmė. Griūdama ji į lovos atlošą susitrenkė galvą (1 t., 7 b. l.).

2014-03-31 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytas kambarys, kuriame pastumta į lovą nukentėjusioji M. S. patyrė fizinį skausmą (1 t., 8-12 b. l.).

2014-03-31 Šiaulių AVPK Joniškio RPK VPS PB vyriausiojo patrulio Giedriaus Petraičio 2014-03-31 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-03-31 19 val. 55 min. G. A. pastūmė ten pat gyvenančią M. S., kuri, krisdama ant kambaryje buvusios lovos, į atlošą susitrenkė galvą. Pareigūnams atvykus, M. S. verkė, pasakė, kad jai yra sukeltas fizinis skausmas, pakaušio srityje matėsi gumbas (1 t., 13-15 b. l.).

2014-11-27 nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti nukentėjusiosios M. S. parodymai kur ir kaip G. A. jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., 20-23 b. l.).

Liudytojo V. A. 2014-04-07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti liudytojo parodymai, kad 2014-03-31 apie 19 val. 30 min., būdamas savo tėvų gyvenamojo namo antrame aukšte, išgirdo iš pirmo aukšto sklindantį triukšmą, matė kaip tėvas, traukdamas močiutę už rankos, sviedė pastarąją į lovą, kur ši griūdama visu kūnu trenkėsi į lovos atlošą (1 t., 73-74 b. l.).

Liudytojos V. A. 2014-04-07 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuoti liudytojos parodymai, kad 2014-03-31 apie 19 val. atėjus M. S. ir paprašius vyro parvežti į namus Latvijoje, vyras susinervino, paėmė mamą iš nugaros už pečių ir jėga vedė pastarąją į šios kambarį. Jai su sūnumi V. raminant G. A., pastarasis apsižodžiavęs griebė M. S. už dešinės rankos ir nusviedė į sofą-lovą, kur ši trenkėsi galva į sofos-lovos atlošą. Po to, mama kelias minutes gulėjo nejudėdama, atvykus policijos pareigūnams, skundėsi galvos skausmu, verkė (1 t., 78-79 b. l.).

2014-11-27 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti V. A. parodymai kur ir kaip kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (1 t., 85-90 b. l.).

2014-05-21 daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė tuščią vaistų pakuotę „Xanax XR“ 1mg (1 t., 102 b. l.).

2014-06-03 daiktų apžiūros protokole aprašyta tuščia vaistų pakuotė „Xanax“, 1 mg, ir vaistų vartojimo informacinis lapelis (1 t., 103-111 b. l.).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014-11-05 rašte Nr. (1.39)2R8-132 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad vaistinio preparato Xanax XR 1 mg pailginto atpalaidavimo tabletės veiklioji medžiaga alprazolamas yra įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ (1 t., 114 b. l.).

VĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-06-02 rašte Nr. S-214 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad G. A. 2008-07-16 vieną kartą buvo skirti vaistai „Xanax“ po 1 mg 2 kartus dienoje (2 t., 22 b. l.).

Nors kaltinamasis G. A. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau teismo įsitikinimu, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S.. Tarp ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu duotų kaltinamojo G. A., nukentėjusiosios M. S., liudytojų V. A. bei V. A. parodymų yra neatitikimų, tačiau jie teismo nuomone yra nereikšmingi kaltinamojo kaltės nustatymui ir jo veikos kvalifikavimui. Kaltinamasis pats pripažino, kad jis supyko, kai M. S. paprašė vežti ją namo į Latviją, nukentėjusiąją iš miegamojo nuvedė į M. S. kambarį, tačiau neigė pastarąją stūmęs. Kaltinamasis posėdžio metu nurodė, kad po įvykio atsiprašinėjo M. S., jog pasikarščiavo. Tuo kaltinamasis, teismo nuomone, netiesiogiai pripažino, kad jo elgesys M. S. atžvilgiu nebuvo tinkamas. Jei kaltinamasis kaip teigia, būtų gražiai nuvedęs ir pasodinęs ant lovos M. S., nebūtų kilusi konfliktinė situacija ir jam nebūtų buvę priežasties atsiprašinėti nukentėjusiosios. Darytina išvada, kad įvykio metu kaltinamasis buvo supykęs, susijaudinęs, todėl galėjo neįvertinti savo fizinės jėgos, pavartotos M. S., kuri yra garbaus amžiaus, atžvilgiu intensyvumo. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojai patvirtino, kad G. A. stipriai pastūmė M. S., kuri stūmimo rezultate griuvo ant sofos-lovos, susimušdama galvos sritį. Kaltinamasis nurodė, kad iki šio įvykio jo santykiai su sutuoktine ir sūnumi buvo geri, todėl teismui nėra pagrindo netikėti liudytojų V. A. ir V. A. teismui duotais parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S., kurie iš esmės neprieštarauja ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Įvertinęs proceso dalyvių parodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, supykęs ant nukentėjusios, vedė pastarąją iš vieno kambario į kitą. Nors proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nurodyti M. S. parvedimo į kambarį būdai skiriasi, tačiau pats vedimo būdas nukentėjusiajai fizinio skausmo nesukėlė, jį sukėlė nukentėjusiosios pastūmimas, nuo kurio M. S. griuvo ant sofos ir susimušė galvos sritį. Liudytoju apklausto policijos pareigūno G. Petraičio 2014-03-31 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad nukentėjusioji verkė, sakė, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, pakaušio srityje matėsi gumbas. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji kaltinamojo buvo pastumta, juto fizinį skausmą. Dėl garbaus amžiaus, sveikatos būklės, patirto streso ir praėjusio ilgo laiko tarpo po įvykio nukentėjusioji teismo posėdžio metu tikėtina galėjo tiksliai nebeatsiminti kurią tiksliai vietą – galvą ar sprandą – jai skaudėjo, tačiau tai nepaneigia pačio fizinio skausmo sukėlimo fakto. Aplinkybė, kad nukentėjusioji M. S. nesikreipė į medikus ar specialistus dėl jai sukelto fizinio skausmo, neturi reikšmės dėl G. A. pripažinimo kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes smurtavimo faktas įrodytas kitais anksčiau minėtais įrodymais. Fizinio skausmo suvokimas yra subjektyvus ir nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, todėl šį faktą gali nustatyti ir teismas, remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, kas nagrinėjamu atveju ir yra padaryta. Kaltinamojo teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji dažnai griūdavo, todėl galėjo galvą susižaloti pati, nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Ši kaltinamojo versija atsirado tik teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas ją vertina kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

BK 140 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė galima tik esant tyčinei kaltės formai. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis teigia, kad nenorėjo sukelti nukentėjusiajai fizinio skausmo, tačiau žinodamas, kad M. S. yra garbingo amžiaus, sunkiai vaikštanti, ją pastūmė į lovą. Kaltinamasis privalėjo suvokti, kad šis veiksmas M. S., kuri yra garbaus amžiaus, sunkiai vaikštantis bei pusiausvyrą išlaikantis asmuo, konkrečioje situacijoje sukels neigiamus padarinius, ir nors kaltinamasis šių padarinių nenorėjo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad jų būtų išvengta. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Smurtas M. S. atžvilgiu pavartotas nukentėjusiajai artimoje aplinkoje – smurtavo dukters sutuoktinis. Smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei įstatymo leidėjo priskirtas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, saugumas šeimoje yra reikšminga vertybė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo padaryta veika negali būti pripažinta mažareikšme.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A.

Kaltinamasis G. A. kaltės dėl jam inkriminuojamo fizinio skausmo sukėlimo sūnui V. A. nepripažino ir parodė, kad 2014 m. birželio 12 d. buvo dukros gimtadienis. Kitą vakarą, grįžęs į namus iš darbo, su žmona virtuvėje išgėrė brendžio ir pasakė savo nuomonę apie vaikų auklėjimą. Tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis konfliktas, pastaroji ėmė rinkti rūbus, sakė, kad su juo nebegyvens. V. A. paskambino draugei R. D. ir sūnui V. Jis paskambino savo gynėjui, kuris patarė viską įrašinėti į diktofoną. Atvažiavus R. D., į namo viršų su pastarąja užlipo jo žmona, sūnus A. su drauge D. ir R. dukra. Atvažiavęs sūnus V. taip pat užlipo į viršų. Po maždaug po 5 minučių visi nulipo į apačią. V. A., įėjęs į miegamąjį, pradėjo jam grasinti. Jis buvo ramus, laikė diktofoną, sakė sūnui V. kalbėti aiškiau, sakė „muškit, jei norit“. Tuomet visi išėjo jo manymu pasitarti, nes neišprovokavo jo smurtui. Sugrįžęs sūnus V. ir jo žmona puolė jį, norėdami atimti diktofoną. Jis sėdėjo ant lovos. Įvyko grumtynės. R. D. šaukė „Ką jūs darot, nemuškit“. Jis abiem rankom laikė diktofoną ir šaukė „Muškit mane, kad matytųsi“. Besimuistydamas galėjo nugręsti sūnui veidą, nes ir jam buvo padarytos „mėlynės“ bei nugrandymai. Žmona ir sūnus V. jį pargriovė, siekdami atimti diktofoną, laužė jam rankas. Ištrūkęs išėjo į lauką ir paskambino į policiją. Tuo metu diktofono nebuvo išjungęs. Sūnus V. šūkavo, kad jį pjauna, žudo, trukdė jam kalbėti. Netrukus atvažiavo jo gynėjas, o po to, ir policijos ekipažas. Jis policininkams paaiškino, kad buvo užpultas, davė paklausyti garso įrašą. Pareigūnai iškvietė tyrėją Mikšą, kuris atvažiavęs liepė jį išvežti į komisariatą. Pareigūnai užfiksavo jam grumtynių metu padarytus sužalojimus. Nevyko pas ekspertus, nes ant veido po laikino sulaikymo buvo likęs tik mažas šašas. Jis tyčia V. A. nemušė, tik gynėsi. Diktofoną kišo sūnui, kad geriau girdėtųsi kaip sūnus jį kolioja.

Nukentėjusysis V. A. parodė, kad 2014-06-13 po 16 val. jam paskambinusi mama pasakė apie namuose vykstantį incidentą, verkė, prašė pagalbos. Kai grįžo į namus, tėvų kambaryje mama apsiverkusi krovėsi daiktus, o tėvas sėdėjo ir žiūrėjo televizorių, šalia turėjo diktofoną. Paklausus tėvo, kodėl šis taip elgiasi, kilo žodinis konfliktas. Tėvas atsistojo nuo lovos su diktofonu rankoje ir užsimojo. Jis kėlė rankas ir plaštakom nustūmė tėvą nuo savęs. Grumtynių metu tėvas turėjo diktofoną rankoje, įrašinėjo ir tuo pačiu diktofonu norėjo jam suduoti. Jis atrėmė smūgį ranka, todėl juto fizinį skausmą rankoje, bandė atimti diktofoną, kad tėvas jo nesužalotų. Diktofoną tėvas buvo prikišęs prie jo veido. Žodinis konfliktas vyko toliau. Tėvas dar kartą jį užpuolė, abudu apsikabino ir nuvirto ant žemės. Pargriuvus alkūne ar ranka jam kliuvo į veidą, į krūtinę. Viskas vyko labai greitai, nematė kuo ir kiek kartų jam sudavė. Kuriuo tiksliai metu skambino iš savo telefono pagalbos telefonu 112, nurodyti nebegali. Buvo labai susijaudinęs, todėl telefoną iš jo paėmė brolio draugė D. V., kuri viską padiktavo pareigūnams, o jis grįžo pas tėvus. Policijos pareigūnai atvyko maždaug po 10 minučių. Jis nurodė aplinkybes, parašė pareiškimą. Jam buvo padaryti nubrozdinimai, kraujosruvos, odos paraudimas. Ant tėvo aiškių sužalojimų nematė. Pareigūnai tėvą sulaikė ir išsivežė. Konfliktai su tėvu tęsiasi po įvykio su močiute, nes tėvas kerštauja, kad jie tada iškvietė policiją. Jis dirba tėvo įmonėje, po konflikto jaučia diskomfortą, todėl civilinį ieškinį 2000 eurų sumai palaiko. Į civilinį ieškinį įeina tai, kad nebuvo darbe, teko važinėti pas tyrėjus, patyrė stresą ir nepatogumus.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2014 m. birželio 13 d. apie 17 val. grįžęs vyras užsipuolė sūnų A. dėl mokslams išleistų pinigų, po to, dukterį – dėl gimtadieniui išleistų pinigų ir nemandagaus elgesio, taip pat ėmė šaukti ant jos. Ji verkdama paskambino R. D., ruošėsi išeiti iš namų. Paskambino sūnui V., kad grįžtų. Kai šis atvažiavo, kaltinamasis sėdėjo ant lovos, laikydamas rankoje diktofoną. Sūnus V. ją užstojo. Tada G. A. pašoko, sūnui kišo į veidą diktofoną, nubrozdino veidą. Matė vieną smūgį, vyras pataikė kumščiu sūnui į veido sritį. Sūnus ranka numušė kaltinamojo ranką. G. A. puolė sūnui V. į atlapus ir, pargriuvę pradėjo ristis. Vyras šaukė „Muškite, muškite“. Po grumtynių sūnui ant veido ir rankos matėsi sužalojimai. Vyro ji neapžiūrinėjo. Vėliau sūnus pakartojo tėvo žodžius „Muškite, muškite“. R. D. liepus baigti muštynes, jie išsiskyrė. G. A. grasino pasakyti policijai, kad jį primušė. Sūnus V. ašarodamas skambino policijai. Kol sulaukė policijos, į namus atvažiavo kaltinamojo gynėjas. Iki konflikto jie policijai neskambino. 2014 m. birželio 13 d. pareiškime nenurodė, kad vyras sumušė sūnų, nes buvo patyrusi stresą.

Liudytojas A. A. parodė, kad 2014-06-13 apie pietus su drauge grįžtant iš Šiaulių į namus, jam paskambino kaltinamasis ir apšaukė dėl už mokslus sumokėtų pinigų, priekaištavo, kodėl neina į vadybininkus, varė iš namų. Parvažiavus namo, grįžo kaltinamasis ir pradėjo ginčytis su mama. Jis su drauge buvo namo viršuje. Šiek tiek vėliau grįžo brolis V. A.. Kada atėjo R. D., nežino. Brolis nebuvo į viršų užlipęs, aiškinosi su tėvu santykius apačioje. Nusileidus žemyn, tėvas šaukė ant mamos, stūmė pastarąją prie sienos, o brolis V. mamą gynė. Tėvas buvo prikišęs diktofoną broliui prie veido. Brolis patraukė tėvo ranką su diktofonu nuo veido ir tada tėvas trenkė broliui kumščiu, abu susikibo ir ėmė ristis ant grindų. Jis su drauge D. V. išėjo kviesti policijos. Jo draugė policijai skambino kelis kartus. Pirmą sykį iki muštynių, o antrą sykį po muštynių. Tėvas jau kelias savaites įrašinėjo viską, kas vyksta namuose. Po grumtynių matė, kad broliui patamsėjusi veido sritis. Jis į nuolat vykstančius konfliktus stengiasi nebesikišti.

Liudytoja D. V. parodė, kad dieną prieš įvykį buvo G. A. dukros E. gimtadienyje. Kitą dieną grįžtant iš kolegijos, kaltinamasis paskambino jos draugui A. A., šaukė ant pastarojo dėl mokslų. Grįžę namo, buvo antrame aukšte, kai grįžo kaltinamasis. Būdami viršuje girdėjo riksmus, kad apačioje pykstasi V. A. su G. A.. Ji paskambino savo advokatui, kuris patarė kviesti policiją dėl psichologinio smurto šeimoje. Viršuje labai verkė išsigandusi E. Ji paskambino policijai, kai pradėjo rėkauti kaltinamasis. Iš pradžių V. A. skambino iš savo telefono, o paskui ji iš savo. Paskui buvo muštynės. Matė kaip kaltinamasis kišo V. A. į veidą diktofoną, kad šis pasakytų ką nors. V. A. nustūmė diktofoną, tada pastarajam buvo suduota į paakį. Paskui jie parkrito ant žemės ir V. A. buvo suduota į šoną alkūne. Ji su A. A. išėjo į lauką pasitikti policijos, atvažiavo A. Gruzdys. Kaltinamasis skambino kažkam, buvo išėjęs prie laukinių durų. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2014-06-13 paskambinus V. A., atsiliepė jos dukra, kuri pasakė, jog A. verkia ir prašo atvažiuoti. Nuvažiavus, G. A. ir V. A. buvo miegamajame, o A. A. ir D. V. – viršuje. Tarp V. A. ir G. A. vyko konfliktas. Ji pasiūlė V. A. eiti į viršų. Joms būnant viršuje, grįžo V. A.. Jos nulipo į apačią. G. A. sėdėjo miegamajame ant lovos. V. A. įėjus į kambarį ir paklausus kas vyksta, G. A. išsitraukė diktofoną. Kaltinamajam pakėlus diktofoną, V. A. norėjo jį paimti ir abu susigrūmė, nuvirto ant žemės. G. A. diktofonu kliudė sūnaus V. veidą, kišdamas jį, kad įrašytų. V. A. čiupo kaltinamajam už rankos, sulaikė, kad nesuduotų. G. A. šaukė „Muškit mane, muškit“. Ji ramino abu vyriškius. Kad specialiai būtų suduoti smūgiai, ji nematė. Po konflikto V. A. ant kaklo ar veido buvo raudonas nubrozdinimas, pas kaltinamąjį sužalojimų nepastebėjo. Girdėjo kaip D. V., būdama antrame aukšte, dėl kivirčo skambino policijai dar prieš konfliktą. Antrą kartą D. V. skambino policijai jau po incidento. G. A. taip pat skambino policijai.

Liudytojas Algimantas Rudnickas parodė, kad kaip policijos pareigūnas važiavo dėl konflikto šeimoje pernai vasarą. Juos su kolega G. Stankumi prie vartelių pasitiko du jaunuoliai ir mergina, kurie sakė, kad buvo konfliktas su tėvu. Kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjo dėl diktofono, kurį sūnus ir žmona norėjo iš jo atimti. Sulaukę operatyvinės grupės, tyrėjo M. Mikšo nurodymu kaltininką pristatė į policijos komisariatą. Kaltinamasis kaltės nepripažino. Garso įrašų neklausė. Nepamena, ar ant kaltininko ir nukentėjusiojo buvo sužalojimai.

Liudytojas Giedrius Stankus parodė, kad pamena iškvietimą, kai nuvykus su kolega A. Rudnicku, prie kiemo pasitiko du vyrai ir mergina, sakė, kad su tėvu vyksta konfliktas. Kambaryje buvo moteris. Suprato, kad konfliktavo žmona su vyru, o vaikai buvo žmonos pusėje. Iškviestas tyrėjas pasakė, kad kaltinamąjį reikia pristatyti į komisariatą. Kai nuvyko, konfliktas jau buvo pasibaigęs. Operatyvinę grupę kvietė, nes kaltinamasis sakė, kad jį sumušė sūnus, o kita pusė sakė, kad tėvas sumušė sūnų. Sužalojimų nei ant vieno, nei ant kito nematė.

Liudytojas Darius Burba parodė, kad tyrė abu įvykius. Kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, kiti sakė, kad buvo smurtas. Į pagalbos centrą skambino abi pusės. Klausė telefonu kaltinamojo, ar šis važiuos nusistatyti sužalojimų pas specialistą. Šis sakė nevyks.

Šiaulių AVPK Joniškio RPK VPS PB vyriausiojo patrulio Algimanto Rudnicko 2014-06-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), V. A., A. A. ir D. V. paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas tarp tėvo G. A., mamos V. A. ir sūnaus V. A., konflikto metu įvyko grumtynės, kurių metu tėvas ranka sudavė V. A. į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, pastarajam ant kaktos kairėje pusėje matėsi kraujosruva. V. A. pareigūnams nurodė, kad smurto nebuvo, o G. A. paaiškino, kad žmona ir sūnus bandė iš jo atimti diktofoną, todėl įvyko grumtynės, jam padaryti sužalojimai (1 t., 40 b. l.).

2014-06-13 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose 2014 m. birželio 13 d. kaltinamasis G. A. konfliktavo su sūnumi V. A. (1 t., 41-47 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2014-07-23 ir 2015-02-17 raštuose „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kas, kokiu laiku, iš kokio telefono numerio skambino dėl smurto artimoje aplinkoje fakto adresu (duomenys neskelbtini)(1 t., 51 b. l.; 2 t., 154 b. l.).

2014-07-23 apžiūros protokole aprašytas G. A. CD-R diske pateiktas grumtynių metu vykusio pokalbio ir pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja garso įrašo turinys (1 t., 52-54 b. l.).

2014-07-23 apžiūros protokole aprašytas Bendrojo pagalbos centro CD-R diske pateiktas D. V. ir G. A. pranešimo apie įvykį garso įrašo turinys (1 t., 55-57 b. l.).

2014-06-13 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo V. A. galvos – kaktos bei dešiniame paakyje, matomos kraujosruvos (1 t., 58-60 b. l.).

2014-11-27 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti V. A. parodymai, sugretinant juos su įvykio vieta (1 t., 85-90 b. l.).

Teismo posėdyje ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad G. A. savo sūnaus V. A. atžvilgiu įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nurodoma, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais ir tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Byloje surinktus įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad G. A. inkriminuojami neteisėti veiksmai, t. y. kad kaltinamasis, asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka smogė sūnui V. A. į veido sritį, bei pastarajam ginantis ir tarpusavyje susistumdžius, nugriuvo abu ant grindų ir jis tyčia kelis kartus alkūne smogė V. A. į veido sritį, tikslus smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, taip nukentėjusiajam V. A. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai yra nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis davė prieštaringus parodymus apie įvykį. Apklaustas iš karto po įvykio V. A. teigė, kad tėvas prikišo diktofoną jam prie veido, o jis, bijodamas, kad tėvas nesužalotų jam veido, tiesė dešinę ranką, norėdamas nustumti diktofoną į šalį. Tada tėvas užsimojo, jis priartėjo prie tėvo ir jie susistumdė, nugriuvo ant grindų. Grumiantis ant grindų, tėvas alkūne sudavė keletą smūgių jam į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Vėliau nukentėjusysis ėmė teigti, kad tėvas jam ranka, kuria laikė diktofoną, sudavė jam smūgį į veidą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. A. nurodė, kad tėvas tik prilietė diktofonu veidą, o smūgį jis atrėmė ranka, kurią nuo smūgio skaudėjo. V. A., apklausta iš karto po įvykio, taip pat nenurodė jokių smūgių sudavimo. Teisme apklausta liudytoja R. D., kuri vienintelė nesusijusi su A. šeima giminystės ar svainystės ryšiais, nurodė, kad nematė, jog G. A. ar V. A. būtų sudavę vienas kitam smūgius, o tik grūmėsi tarpusavyje, nes G. A. kišo diktofoną artyn prie V. A. veido, kad įrašyti pokalbį, o V. A. bandė atimti iš tėvo diktofoną.

Kaip jau minėta, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui galima tik esant tyčinei kaltės formai. Teismas, išanalizavęs nukentėjusiojo, liudytojų bei kaltinamojo parodymus, negali tiksliai atkurti įvykio aplinkybių, nustatyti ar iš tikrųjų smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti tyčia ir kaltinamasis dėl to kaltas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis G. A. nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam V. A.. Jis nurodė, kad žmona su sūnumi V. A. norėjo atimti iš jo diktofoną, todėl įvyko grumtinės. Jis laikė diktofoną abiem rankomis, muistėsi, todėl besimuistydamas galėjo suduoti sūnui į veidą. Iš Į Policijos areštinę uždaromo asmens apžiūros kortelės matyti, kad G. A. uždarymo į policijos areštinę momentu ant pastarojo matomi nubrozdinimas ir žaizda (Areštuoto asmens byla, II dalis, 1 l.).

Teismas konstatuoja nesant surinkta patikimų, neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis G. A. tyčia vieną kartą kumščiu smogė sūnui V. A. į veido sritį. Kraujosruvos ant nukentėjusiojo veido po įvykio tikėtina atsirado kaltinamajam ir nukentėjusiajam besigrumiant ant grindų dėl diktofono. Kaltinamasis galėjo sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, tačiau surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina G. A. veikoje tyčios, t. y. tos aplinkybės, jog kaltinamasis kelis kartus suduodamas alkūnėmis nukentėjusiajam , suvokė veikos pavojingumą, numatė, kad gali sukelti fizinį skausmą ir šių padarinių norėjo. Nukentėjusysis pats nurodė, kad siekė atimti iš kaltinamojo diktofoną, o kaltinamasis siekė išlaikyti diktofoną savo rankose.

Liudytojų V. A. parodymais teismas šiuo atveju nesiremia, nes kaip jau minėta, jie nebuvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytoja nurodė, kad paaiškėjo kaltinamojo neištikimybės faktas, todėl tikėtina, kad liudytoja gali duoti teismui neobjektyvius parodymus, veikiama vidinių išgyvenimų ir nuoskaudų bei jau kurį laiką šeimoje besitęsiančių konfliktinių santykių. Liudytojas A. A. ir pastarojo draugė D. V., palaikydami V. A. ir V. A. poziciją, tikėtina taip pat negali išlikti objektyvūs, todėl teismas kritiškai vertina jų duotus parodymus. Be to, liudytojai teisiamojo posėdžio metu skirtingai pasakojo konflikto eigą, maišėsi dėl įvykių sekos, laiko, dažnai prieštaravo savo pačių ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams.

Iš kaltinamojo pateiktų garso įrašų, kurie buvo perklausyti teisiamojo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad šeimyninio konflikto metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis vienas kitą provokavo atlikti neteisėtus veiksmus, nepagrįstai vienas kitą kaltino, šaukdami, kad yra mušami, žudomi ir pan.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Visų aplinkybių įvertinimas ir atsisakymas tų, kurios nėra visiškai aiškios ir tikslios, lemia kaltinimo pagrįstumą. Yra visi įstatymo numatyti nusikaltimo sudėties požymiai ar ne – abejonių neturi būti. Neįrodžius, kad G. A. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., G. A. dėl jam inkriminuoto kaltinimo sukėlus fizinį skausmą sūnui V. A. išteisintinas.

Išteisinus G. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam V. A., pastarojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekami nenagrinėti, paliekant ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

G. A. padaryta nusikalstama veika, sukėlusi M. S. fizinį skausmą, teismo nuomone teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas G. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis neteistas (2 t., 4-5 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t., 6-12 b. l.), dirba (2 t., 13 b. l.). Teismo nuomone BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. kovo 31 d. 20 val. 20 min. iki 2014 m. balandžio 1 d. 17 val. 15 min. (2 t., 48-49 b. l.), ir nuo 2014-06-13 19 val. 00 min. iki 2014-06-15 14 val. 00 min. (viso 3 sulaikymo dienos).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimai neišvykti (2 t., 67-70 b. l.) ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi paskirti G. A. įpareigojimai nesiartinti prie uošvienės M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) nebendrauti, neieškoti su ja ryšių paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji M. S. pareiškė civilinį ieškinį teisme dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti (2 t., 122-125 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

M. S. patyrė fizinį skausmą, nepatogumą, įtampą dėl kaltinamojo G. A. neteisėtų veiksmų. Nors nukentėjusioji dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės teismo posėdyje negalėjo tinkamai paaiškinti, kuo grindžia reiškiamą civilinį ieškinį, tačiau patvirtino, kad nuo žento pastūmimo atsitrenkus į lovos atlošą, jai skaudėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, nukentėjusiosios patirtą stresą, nepatogumus, į teisingumo ir protingumo kriterijus, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, teismo nuomone, nukentėjusiajai atlygintinas protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų šalių interesų pusiausvyrą, neturtinės žalos dydis yra 300,00 Eur.

Iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 300,00 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str.).

Iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusios M. S. patirtos 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2 t., 121 b. l.) (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 4 CD su garso įrašais paliktini saugoti byloje, tuščia vaistų dėžutė „Xanax XR“, saugoma Šiaulių AVPK Joniškio RPK daiktų saugykloje, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo M. S.) ir nubausti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

G. A. dėl fizinio skausmo sukėlimo V. A. išteisinti, jo veiksmuose nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 66 straipsniu, į G. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. kovo 31 d. 20 val. 20 min. iki 2014 m. balandžio 1 d. 17 val. 15 min. ir nuo 2014 m. birželio 13 d. 19 val. 00 min. iki 2014 m. birželio 15 d. 14 val. 00 min. (3 (tris) sulaikymo dienas).

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios M. S. naudai iš G. A. 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 300,00 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo dienos 2015 m. vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš G. A. nukentėjusiosios M. S. naudai 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bei įpareigojimą nesiartinti prie M. S., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 4 CD su garso įrašais, palikti saugoti byloje, tuščią vaistų dėžutę „Xanax XR“, saugomą Šiaulių AVPK Joniškio RPK daiktų saugykloje, sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.