- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2-1116/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-1512-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alsimora“ likvidatorės R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta likvidatorei panaikinti paskirtą baudą, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-644-343/2013 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alsimora“ bankroto administratoriaus D. J. pareiškimą dėl likvidatorei R. V. baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Alsimora” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė D. J. (toliau – administratorius) ir ne vėliau kaip per 10 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigojo UAB „Alsimora“ vadovę/likvidatorę perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Įmonės likvidatorė 2012 m. kovo 1 d. perdavė tik dalį įmonės veiklos (iki 2005 m. spalio 26 d.) dokumentų, o likusią dalį perdavė tik 2012 m. spalio 5 d. Administratoriaus teigimu, dėl šios priežasties nebuvo galimybės vykdyti bankroto procedūrų. Į administratoriaus paklausimus, ar administratoriui buvo perduoti visi dokumentai, bendrovės likvidatorė neatsakė, todėl administratorius kreipėsi į teismą prašydamas paskirti jai baudą.
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi administratoriaus prašymą tenkino ir BUAB „Alsimora“ likvidatorei R. V. skyrė 1 000 Lt baudą (14-15 b. l.). Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 8 d. nutartis dėl UAB „Alsimora” bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi, terminas teismo įpareigojimams įvykdyti yra pasibaigęs. Administratorius neturi duomenų ar BUAB „Alsimora” likvidatorė perdavė administratoriui visus dokumentus, todėl pripažino pagrįstais administratoriaus argumentus, jog pastarasis negali vykdyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnyje nustatytų funkcijų. Teismas sprendė, kad už teismo įpareigojimų netinkamą vykdymą atsakinga BUAB „Alsimora“ likvidatorė. Jos veiksmus vertintino kaip ĮBĮ ir CPK 18, 279 straipsniuose įtvirtinto teismo procesinio sprendimo privalomumo principo pažeidimą, nepagarbą teismui ir administratoriui, trukdymą bankroto proceso eigai ir grėsmę kreditorių turtiniams interesams.
Šalies argumentai
UAB „Alsimora“ likvidatorė R. V. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti jai paskirtą 1 000 Lt baudą (128-132 b. l.). Prašyme nurodė, kad gavusi Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį dėl bankroto bylos UAB „Alsimora“ iškėlimo, nepažeisdama terminų perdavė administratoriui UAB „Alsimora“ turtą ir dokumentus. 2012 m. gegužės 14 d. ir 2012 m. birželio 13 d. raštais administratorius pareikalavo, kad ji pateiktų likusius bendrovės dokumentus, turtą ir lėšas, nes jis, remdamasis pateiktais dokumentais sudarė 2005 m. įmonės balansą ir nustatė, kad ne visi dokumentai jam yra perduoti. Tuo tarpu likvidatorė prašė administratoriaus jai pateikti 2005 m. balansą, tačiau administratorius kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Likvidatorė peržiūrėjusi namuose sandėliuojamus įvairius dokumentus surado likusius bendrovės dokumentus, kurie administratoriui nebuvo perduoti dėl neapsižiūrėjimo. Dalies dokumentų neperdavimas negalėjo trukdyti bankroto procesui, nes pats administratorius netinkamai vykdo savo pareigas. Likvidatorės nuomone, administratorius tikslingai siekia jai pakenkti, nes ieškovo administratorius yra susijęs su UAB „Alsimora“ administratoriumi.
Atsiliepimas
Administratorius atsiliepime nurodė, kad likvidatorė papildomų dokumentų ėmėsi ieškoti tik tuomet, kai administratorius, sudaręs įmonės balansą ir nustatęs, kad įmonė turi turto kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, todėl prašė paskirtos baudos nepanaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi UAB „Alsimora“ likvidatorės R. V. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas konstatavo, kad pati likvidatorė pripažino administratoriui laiku neperdavusi visų įmonės dokumentų. Įstatymų leidėjas nenumatė, kad už tokį pažeidimą gali būti skiriama bauda tik tuo atveju, jeigu jis padarytas tyčia. Todėl sprendė, kad bauda buvo paskirta pagrįstai. Teismas taip pat pažymėjo, likvidatorė sąmoningai nevykdė jai nustatytos pareigos sudaryti įmonės balansą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Įvertinęs šias aplinkybes laikė, kad likvidatorei bauda paskirta pagrįstai, jos dydis atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Kadangi likvidatorei bauda paskirta už įmonės dokumentų neperdavimą, teismas nevertino administratoriaus argumentų dėl apribotų galimybių vykdyti bankroto procedūrą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
UAB „Alsimora“ likvidatorė R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi UAB „Alsimora“ likvidatorei R. V. paskirtą 1 000 Lt baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai taikė materialines ir procesinės teisės normas. Siekiant vadovui taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytą sankciją, turi būti įrodyti ne tik neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), priežastinis ryšys ir neigiami padariniai, tačiau ir asmens, kuriam siekiama taikyti nuobaudą, kaltė. Pirmosios instancijos teismas nevertino likvidatorės kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.
2. UAB „Alsimora“ buvo likviduojama nuo 2005 m. spalio 26 d. Nuo 2007 m. nebuvo atliekama jokių likvidavimo esminių veiksmų ir tai lėmė, kad faktinės aplinkybės pasimiršo, o dalis dokumentų neperduoti dėl neapsižiūrėjimo. Surasti bendrovės dokumentai nedelsiant buvo perduoti administratoriui, todėl negalima laikyti likvidatorės neveikimo sąmoningu. Tokias aplinkybes taip pat lėmė pokyčiai asmeniniame gyvenime – prieš metus gimęs sūnus, taip pat antrojo kūdikio laukimasis. Nesant likvidatorės kaltės, teismui nebuvo pagrindo takyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos sankcijos, todėl skundžiama nutartis naikintina, kaip neteisėta.
Atsiliepimas
Administratorius atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė UAB „Alsimora“ likvidatore buvo paskirta 2005 m. spalio 26 d. Pagal galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 74 straipsnį, likvidatorė privalėjo sudaryti likvidavimo balansą, tačiau jo nesudarė. ABĮ 74 straipsnio 3 dalis numatė, kad įmonės likvidavimui trunkant ilgiau nei metus, po kiekvienų finansinių metų pabaigos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius, likvidatorė privalėjo sudaryti metinę finansinę atskaitomybę ir likvidavimo ataskaitą, pateikti ją tvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui ir sudaryti galimybę su ja susipažinti kreditoriams. Kasmetinis tokių likvidavimo ataskaitų ir metinių finansinių atskaitomybių ruošimas garantuotų pareiškėjai savalaikį likvidavimo procedūrų fiksavimą, būtų tiksliai žinoma kiek turto ir skolų turi bendrovė. Tarp pareiškėjos perduotų administratoriui dokumentų, tokių dokumentų nėra, todėl administratoriaus nuomone, pareiškėja nevykdė likvidatorės pareigų. Įmonei iškėlus bankroto bylą, likvidatorė pagal įstatymą įgijo pareigą perduoti administratoriui turtą, ne kaip atskirų dokumentų rinkinį, o pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Šios pareigos likvidatorė taip pat neįvykdė, priešingu atveju būtų kilusi būtinybė surinkti visus pirminius bendrovės dokumentus ir tokiu atveju nebūtų pamiršta dalis dokumentų. Pažymi, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, likvidatorė administratoriui perdavė tik tuos dokumentus, kuriuos, anot jos, ji perėmė iš įmonės vadovo. Likvidatorė, perduodama administratoriui dokumentus nurodė, kad įmonė tapusi likviduojama jokių operacijų neatliko, o sudaryti įmonės bankroto iškėlimo dienai balansą, ji atsisakė. Administratoriui sudarius bendrovės balansą ir paaiškėjus, kad įmonė turi turto, likvidatorė pateikė bendrovės 2006 m. - 2007 m. dokumentus, taip pat sudarė 2007 m. balansą. Iš naujai pateiktų dokumentų nustatyta, kad likvidatorė disponavo įmonės turtu, pateikė turto nurašymo aktus ir turto pirkimo - pardavimo sutartis. Šios aplinkybės rodo, kad likvidatorė negalėjo pamiršti apie bendrovės turtą ir dokumentus.
2. Atsakomybė už savalaikį dokumentų neperdavimą, nesiejama su pasekmėmis. Tačiau pažymi, kad neperduota dalis įmonės dokumentų sutrukdė bankroto procesui, nes iki šiol nepavyksta nustatyti įmonės turto, patikrinti įmonės sudarytų sandorių ir užtikrinti visų kreditorių interesus. Be to, apeliantei skirta tik 1 000 Lt bauda, kai ĮBĮ numato galimybę skirti iki 10 000 Lt baudą. Administratoriaus nuomone, nėra pagrindo naikinti paskirtos baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto, numatančio, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 10 tūkstančių litų baudą, pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Ja siekiama įmonės buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius bei kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Baudų skyrimas neatleidžia įmonės buvusio vadovo nuo teismo įpareigojimų vykdymo, nes, nesant visų reikiamų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir administratoriui neturint įmonės turto, nėra galimybės išsiaiškinti nemokumo tikrųjų priežasčių, stringa bankroto procedūros, nukenčia sąžiningų kreditorių teisės. Tai reiškia, jog kai teismo taikyta procesinės prievartos priemonė yra neefektyvi ir nedavė rezultatų, teismas gali pakartotinai skirti baudą. Net ir tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės vadovas teismo nustatytu laiku nepateikė nurodytų dokumentų ir įmonės turto, tačiau juos pateikė kur kas vėliau (po baudos paskyrimo), tai neeliminuoja jo teisinės atsakomybės (nes teisės pažeidimas yra padarytas), tik gali sumažinti tokios atsakomybės pagrindu skiriamos baudos dydį. Jeigu teismo reikalaujamų dokumentų bei įmonės turto įmonės valdymo organai nepateikė dėl objektyvių priežasčių, teismas taikyti teisines sankcijas pagrindo neturi, o jeigu jas taikė, turėtų panaikinti.
Civilinio proceso bendrosios normos įpareigoja bylos dalyvius elgtis sąžiningai, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, argumentus dėl priešingos šalies pareikštos pozicijos (CPK 7 str.). Bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti ne tik nuosekliai, bet ir kuo operatyviau. Įstatymų leidėjas nustato sankcijų taikymo galimybę asmenims, kurie trukdo operatyviai vykdyti bankroto procedūras. Asmeniui galima skirti baudą tuo atveju, jeigu egzistuoja teisinių sankcijų taikymo sąlygos (neteisėtas veikimas ar neveikimas, priežastinis ryšys, kaltė, neigiami padariniai).
Byloje nustatyta, kad apeliantė nuo 2005 m. spalio 26 d. paskirta UAB „Alsimora“ likvidatore. Likvidatorius, tai fizinis asmuo, atliekantis visas likvidavimo procedūras, kol juridinis asmuo išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro. Nuo paskyrimo, likvidatorius perima visas juridinio asmens valdymo organų funkcijas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. nutartimi UAB „Alsimora” iškėlė bankroto bylą ir ne vėliau kaip per 10 d. nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigojo UAB „Alsimora“ vadovę/likvidatorę perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Įmonės likvidatorė 2012 m. kovo 1 d. perdavė tik dalį įmonės veiklos (iki 2005 m. spalio 26 d.) dokumentų (5 - 8 b. l.), o likusią dalį perdavė tik 2012 m. spalio 5 d. (9 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad metinės bendrovės atskaitomybė už 2005 m. ir vėlesnius metus, Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiama. Administratorius 2012 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į likvidatorę perduoti likusius įmonės dokumentus, turtą ir lėšas, nes iš perduotų įmonės dokumentų buvo nustatyta, kad įmonė turi turto ir lėšų (10 b. l.). Byloje nustatyta, kad administratorius 2012 m. birželio 21 d. likvidatorei pakartotinai teikė prašymą dėl bendrovės turto ir lėšų perdavimo ir apeliantė savo procesiniuose dokumentuose taip pat pripažįsta šias aplinkybes (11, 16-20 b. l.). Taip pat pripažįsta, kad ir po pakartotinio prašymo neperdavė bendrovės likusių dokumentų, nes buvo įsitikinusi, jog bendrovė jokio turto neturi, o visi dokumentai administratoriui jau perduoti, bei prašė administratoriaus pateikti jai įrodymus (2005 m. balansą) dėl tokių reikalavimų pagrįstumo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, administratorius 2012 m. rugpjūčio 27 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš likvidatorės 221 649 Lt nuostolius ir 5 proc. procesines palūkanas (vėliau ieškinio reikalavimą sumažino) (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-911-153/2013). Kaip teisingai nurodo administratorius, likvidatorė likusių dokumentų pradėjo ieškoti tik po minėtos civilinės bylos iškėlimo ir tik 2012 m. spalio 5 d. administratoriui perdavė 2004 m. - 2005 m. bendrovės balansus, 2005 m. – 2007 m. didžiąsias knygas, 2005 m. - 2007 m. banko sąskaitų išrašus, 2005 m. – 2008 m. ilgalaikio turto žiniaraščius ir šio laikotarpio sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščius, avansines apyskaitas, 9 turto nurašymo aktus, išmokų, PVM ir pajamų deklaracijas, pajamų, kasos pajamų/išlaidų orderius, PVM sąskaitas faktūras, 2006 m. balandžio 27 d. VMI pranešimą, 2006 m. kovo 6 d. antstolės patvarkymą (9 b. l.). Taigi, 2012 m. spalio 5 d. perduotų UAB „Alsimora“ dokumentų sąrašas patvirtina, kad iki 2012 m. spalio 5 d. administratoriui nebuvo perduoti patys svarbiausi bendrovės dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks likvidatorės elgesys yra aplaidus, o laiko tarpas nepateisinamai ilgas. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl vaiko auginimo ar nėštumo nėra susijusios su negalia ar liga, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomos objektyviomis priežastimis, kurios sąlygojo ilgiau nei pusę metų administratoriui bendrovės dokumentų nepateikimą, juolab, kaip pati likvidatorė teigia, kad vėliau perduoti įmonės dokumentai buvo laikomi namuose. Apeliantės argumentai dėl neva pamirštų bendrovės dokumentų taip pat vertintini kritiškai, nes kaip jau minėta, administratoriui nebuvo perduoti iš esmės visi bendrovės dokumentai, todėl toks likvidatorės elgesys vertintinas kaip sąmoningai aplaidus, nes administratorius ne kartą ragino likvidatorę perduoti jam dokumentus, tačiau pastaroji reikalavo administratoriui įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, taip pat kokio turto šis pasigenda. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, jog dokumentų neperdavimą lėmė neapsižiūrėjimas. Kaip teisingai pažymi administratorius, ĮBĮ 7 dalies 1 punkto nuostatos numato teismui teisę tokiu atveju skirti iki 10 000 Lt baudą. Nagrinėjamu atveju, teismas skyrė tik 1 000 Lt baudą. Taigi, paskirtos baudos dydis adekvatus nustatytam pažeidimui ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti, ar keisti skundžiamos nutarties.
Vadovaujantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.