- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- e2-451-217/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02219-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- E. G.
nedalyvaujant ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „PlusPlus Capital“ AS, veikiantis per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 1015,71 Eur skolą, 19 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017-09-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad „Swedbank“, AB, su atsakove E. G. sudarė sutartį Nr. 12-002677-EG, pagal kurią atsakovė įsipareigojo bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytą laikotarpį grąžinti kreditą mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas mokėtinas sumas, o laiku negrąžinus mokėtinų sumų atsakovė įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio palūkanas ir delspinigius. Atsakovė nevykdė sutartyje su „Swedbank“, AB, numatytų įsipareigojimų, todėl sutartis su atsakove buvo nutraukta. Reikalavimo perleidimo sutartimi „Swedbank“, AB, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovę „PlusPlus Baltic“ OU, o pastaroji bendrovė jas perleido ieškovui. Pažymėjo, kad dėl skolos padengimo siekė su atsakove susitarti taikiai, tačiau nepavyko, atsakovė nebendradarbiavo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą (b. l. 1-5).
Atsiliepimas
Atsakovė E. G. pateikdama atsiliepimą į ieškinį su juo sutiko iš dalies. Nurodė, jog prašomos priteisti sumos yra deklaratyvios, kadangi ieškovas nepagrindė savo ieškinio reikalavimų. Ieškovas neįspėjo atsakovės apie sutarties nutraukimą bei jos perleidimą tretiesiems asmenims ir nesikreipė į teismą taip išvengiant didelių palūkanų (b. l. 17-18).
Į byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį šalys neatvyko. Ieškovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, o atsakovei neatvykus į teismo posėdį, priimti sprendimą už akių. Atsakovė apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovės neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos, todėl atsižvelgiant į ieškovo prašymą priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. G. ir „Swedbank“, AB, 2012-01-25 sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 12-002667-EG, pagal kurią bankas suteikė atsakovei kreditą, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti laiku mokėdama mėnesines kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas. Atsakovė tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl „Swedbank“, AB, su atsakove sutartį vienašališkai nutraukė. 2016-10-27 reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius „Swedbank“, AB, perleido „PlusPlus Baltic“ OU, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, reikalavimo teises į atsakovės skolą, o 2016-11-01 reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorė „PlusPlus Baltic“ OU perleido reikalavimo teises į aukščiau minėtą įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS. Reikalavimo perleidimo dieną atsakovės skola sudarė 837,22 Eur (832,82 Eur skola ir 4,40 Eur palūkanos).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovė E. G. buvo informuota 2017-02-07 pranešimu.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartyje Nr. 12-002667-EG šalys susitarė dėl palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos. Sutartyje buvo numatyta 19 procentų metinė palūkanų norma. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi paimto kredito, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 95,44 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2017-02-06 (reikalavimo perleidimo diena) iki 2017-09-04, yra pagrįstas ir tenkintinas. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 19 procentų metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017-09-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 87,45 Eur dydžio delspinigius. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Sutartyje Nr. 12-002667-EG šalys numatė, kad atsakovei praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, ji privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto – 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 87,45 Eur dydžio delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 15,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 23 Eur žyminis mokestis (93 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,83 Eur priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalimi, 265 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti visiškai.
ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 303012217, buveinė Vilniuje, Mickevičiaus g. 6, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, „Swedbank“, AB, 1015,71 Eur (vieno tūkstančio penkiolikos eurų 71 ct) skolą, kurią sudaro 832,82 Eur (aštuoni šimtai trisdešimt du eurai 82 ct) negrąžinto kredito, 95,44 Eur (devyniasdešimt penki eurai 44 ct) palūkanų, 87,45 Eur (aštuoniasdešimt septyni eurai 45 ct) delspinigių, ir 19 (devyniolikos) proc. dydžio metines mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo negrąžintos (832,82 Eur) kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2017-09-04 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1015,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
valstybės naudai 6,83 Eur (šešis eurus 83) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškinti, jog valstybės naudai priteistos lėšos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.