Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „MG Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ pareiškimą skolininkui UAB „MG Logistics“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „LKW Tiekimas“ pateikė teismui pareiškimą dėl 4 028,82 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko UAB „MG Logistics“. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą 4 028,82 Eur dydžio sumai. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes reikalavimo suma yra didelė, o skolininkas vengia atsiskaityti su kreditoriumi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartimi kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkui UAB „MG Logistics“ priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštą 4 028,82 Eur sumai, uždraudžiant skolininkui disponuoti areštuojamu turtu; nesant ar esant nepakankamai skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė kitą laikinąją apsaugos priemonę – piniginių lėšų ir turtinių teisių, priklausančių skolininkui UAB „MG Logistics“ ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą 4 028,82 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau paliekant teisę daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, taip pat su darbo santykiais susijusius mokėjimus ir atsiskaitymus su kreditoriumi pagal šį reikalavimą.Atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriaus reikalavimas yra turtinio pobūdžio, tikėtinai pagrįstas pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, o pareiškimo suma – 4 028,82 Eur, kuri net ir juridiniam asmeniui laikytina pakankamai didele, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkas turi ir daugiau kreditorių, teismas darė išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas UAB „MG Logistics“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nustatė reikalavimo pagrįstumą.Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad reikalavimo suma skolininkui yra pakankamai didelė. Teismų praktikoje analogiškos ir didesnės reikalavimo sumos juridiniams asmenims panašiose civilinėse bylose nėra laikomos didelėmis. Iš 2014-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad skolininko pardavimo pajamos sudaro 128 171,63 Eur, bendrasis pelnas (nuostoliai) sudaro 110 970,81 Eur. 2014-12-31 balansas patvirtina, kad skolininko turto vertė sudaro 759 048,02 Eur, iš jų ilgalaikio turto vertė 426 093,61 Eur, nuosavo kapitalo vertė 115 213,45 Eur. Iš pateikiamos 2015-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad skolininko pardavimo pajamos sudaro 269 572,00 Eur, bendrasis pelnas (nuostoliai) sudaro 185 131,00 Eur. 2015-12-31 balansas patvirtina, kad skolininkės turto vertė sudaro 446 129,00 Eur, iš jų ilgalaikio turto vertė 302 498,00 Eur, nuosavo kapitalo vertė 57 061,00 Eur. Iš pateikiamos 2016-12-30 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad skolininko pardavimo pajamos sudaro 213 336,00 Eur, bendrasis pelnas (nuostoliai) sudaro 146 291,00 Eur. 2016-06-30 balansas patvirtina, kad skolininkės turto vertė sudaro 423 881,00 Eur, iš jų ilgalaikio turto vertė 246 647,00 Eur, nuosavo kapitalo vertė 111 062,00 Eur. Išrašas iš tinklapio www.rekvizitai.vz.lt patvirtina, kad skolininko įmonėje dirba 9 darbuotojai, skolininkui nuosavybės teise priklauso 26 automobiliai bei 1 automobilis yra išperkamas, įmonei nėra taikytų areštų ar apribojimų. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis skolininkui nuosavybės teise priklauso: 1) pastatas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. 8595-7002-8022, kurio vidutinė rinkos vertė yra 60 531 Eur; 2) žemės sklypas, unikalus Nr. 4167-0300-0061, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 114,00 Eur; bei 3) statiniai, registro Nr. 10/71309, kurių bendra vidutinės rinkos vertė yra 3 673,00 Eur. Atsižvelgiant į šiuos finansinius duomenis, teigti, kad kreditoriaus pareiškimo reikalavimo suma – 4 028,28 Eur skolininkui yra didelė, nėra jokio pagrindo.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skolininkas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis turi ir daugiau kreditorių. Skolininkas turėjo tik vieną civilinę bylą, kurioje jis dalyvavo kaip skolininkas (Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinė byla Nr. 2-1978-155/2016, sprendimas priimtas 2016-02-26). Be to, kreditorius nepateikė ir jokių įrodymų, jog skolininkas ėmėsi ar gali imtis veiksmų, kad perleistų ar kitaip suvaržytų turimą turtą. Kreditorius UAB „LKW Tiekimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti nepakeistą 2016 -07-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.Nurodo, jog teikdamas pareiškimą dėl skolos supaprastino proceso tvarka, kreditorius neprivalėjo pridėti įrodymų bei pagristi faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Skolininkas neįrodė, jog jo finansinė padėtis tokia gera, kad reikalavimo suma jam nelaikytina didelė. Išrašas iš Turto areštų registro, kuris patvirtina, kad skolininko turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai. Skolininko pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai nepagrindžia jo geros ir stabilios finansinės padėties ir nepaneigia fakto. Skolininkas pateikė 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei balansą, tačiau toks dokumentas nelaikytinas tinkamu, kadangi finansinės ataskaitos nėra registruotos viešajame registre. Paskutiniai skolininko finansinės atskaitomybės dokumentai teikti tik už 2014 m. 2014 m. įmonė baigė net su 212 746,00 Eur dydžio nuostolių, skolos tiekėjams siekė net 583 378,00 Eur ir iš esmės viršijo nuosavą kapitalą.Jei tikėti pateiktais 2015 m. finansiniais dokumentais, 2015 m. skolininkas baigė su nuostoliais 57 978,00 Eur, skolos tiekėjams sudarė 361 153,00 Eur. 2016 m. finansiniai dokumentai, vertintini taip pat kritiškai, kadangi jie nėra patvirtinti visuotinio akcininkų susirinkimo, ataskaitiniai metai dar nesibaigė. Be to, vėl gi skolos tiekėjams siekia 291 584,00 Eur sumą. Skolininkas nuosavybės teise valdo pastatą, Baltoji Vokė, Geležinkelio g. 5A, tačiau yra įregistruotas įsiskolinimas už šį turtą, apribotas disponavimas juo. Kito turto vertė yra pakankamai maža, atsižvelgiant į visus skolininko įsipareigojimus (siekia vos 5 787,00 Eur). Skolininkas UAB „MG Logistics“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl antstolių areštavusių turtą klaidos buvo areštuotas ne tai įmonei priklausantis turtas. Iš kreditoriaus pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad dėl nurodytų skolų Sodrai bei darbuotojui G. S. areštuojamas juridinio asmens UAB „MG Transport“ turtas, tačiau faktiškai areštuotas UAB „MG Logistics“ turtas. Susisiekus su antstoliais, minėti neteisėti areštai buvo panaikinti, tai patvirtina 2016-09-06 Turto arešto aktų registro išrašas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Kartu su atskiruoju skundu ir rašytiniais paaiškinimais skolininkas pateikė naujus įrodymus – 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso kopijas, 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso kopijas, išrašą iš tinklapio www.rekvizitai.vz.lt, VĮ „Registrų centro“ duomenis apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą, Turto arešto aktų registro išrašą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius pateikė naujus įrodymus – Turto arešto aktų registro išrašą, išrašą Juridinių asmenų registro, skolininko viešai registruotų 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentų kopijas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suformuluotas pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu pirmosios instancijos teisme buvo išspręstas jam nežinant, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą priimti tiek skolininko, tiek kreditoriaus apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Skolininko teigimu, kreditoriaus reikalavimas negalėjo būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skolininko argumentu nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, visų pirma, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra vertinamas tikėtinas reikalavimo pagrįstumas, antra, šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos, patenkinus kreditoriaus prašymą, pateiktą kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tuo tarpu teismo įsakymas yra išduodamas supaprastinto proceso tvarka, jokie įrodymai prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo nepridedami (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka jam keliamus reikalavimus (CPK 433 straipsnis). Taigi šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas reikalavimo pagrįstumas, todėl su tuo suujusius skolininko argumentus atmeta.Skolininkas taip pat nurodo, jog grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui nekyla. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas įrodė šį teiginį.Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nors savaime didelė reikalavimo suma nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, tačiau gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir asmens, kuriam pareikštas toks reikalavimas, nesąžiningų veiksmų tikimybę lyginant su asmeniu, kuriam pareikštas reikalavimas finansiškai nėra labai reikšmingas. Paminėta prezumpcija nėra absoliuti, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo dydį atsižvelgiant į asmenų, kurių atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, finansines galimybes. Taigi, apeliantai, paduodami atskirąjį skundą, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų (gerą) turtinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu, realią grėsmę teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui motyvavo tuo, kad pareiškimo suma, 4 028,82 Eur, skolininkui yra pakankamai didelė, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkas turi ir daugiau kreditorių. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog dėl to, ar reikalavimo suma yra didelė konkrečiam asmeniui turi būti sprendžiama, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, pati reikalavimo suma savaime negali nulemti, ji bus pripažinta didele ar ne. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog skolininko nuosavybės teise turimo turto bei finansinių duomenų kontekste nėra pagrindo reikalavimo sumą – 4 028,82 Eur – laikyti didele. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog skolininko kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas 2016-09-06 išrašas iš Turto arešto aktų registro paneigia kreditoriaus teiginius dėl to, kad skolininko turtas yra areštuotas kitų kreditorių naudai. Tuo tarpu vien tik aplinkybė, kad šiuo metu yra nagrinėjama dar viena byla civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje skolininkas yra atsakovas, nėra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja reali grėsmė teismo procesinio sprendimo vykdymui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininkas įrodė, kad grėsmė teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkėjimui ar negalimumui nekyla, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutartį panaikinti, o kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nors skolininkas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau neprašo šių išlaidų priteisti, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 336 ir 339 straipsniais,

nutaria:

Skolininko UAB „MG Logistics“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „LKW Tiekimas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko atžvilgiu UAB „MG Logistics“ atmesti.