- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- e2YT-5880-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01684-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastate – bendrabutyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys butai (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini) bendrijos raštą, kuriuo informuojama apie VĮ Registrų centre neįregistruotas nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus bei prašo šį turtą perimti.
2. Pareiškėja nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis minėti nekilnojamojo turto objektai yra (duomenys neskelbtini) m. statybos pastate - bendrabutyje (plane pažymėta 1N5p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame kiti butai buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Minėtas pastatas buvo baigtas statyti (duomenys neskelbtini) m. kaip valstybės nuosavybė ir iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pareiškėjas neturi konkrečių duomenų, kad pareiškime nurodytas turtas buvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl daro prielaidą, kad jis liko valstybės nuosavybe. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas <...>, gali būti valdomas centralizuotai - tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui. Pagal minėto įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas). Dėl šios priežasties teismo sprendimas, pripažinti tokį turtą valstybės nuosavybe, leis VĮ Turto bankui įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės apskaitoje nėra turto nurodyto pareiškime, tai yra pastate – bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butų, (duomenys neskelbtini), Šiaulių miesto savivaldybė nuosavybės teise nevaldo. Prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjai prašant, teismas išreikalavo duomenis iš VĮ „Registrų centras“, kuri nurodė, kad statinių registrų įrašų Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), inventorizavimo bylos nesuformuotos, todėl prašomų dokumentų kopijų paruošti nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų – butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), inventorizavimo, kadastrinių matavimų bylos nėra suformuotos. Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėti nekilnojamojo turto objektai yra (duomenys neskelbtini) metų statybos pastate – bendrabutyje. Šio (duomenys neskelbtini) bendrijos 2021-12-02 prašyme nurodyta, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini), yra bešeimininkiai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos rašte nurodyta, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra apskaitomi savivaldybės balanse.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
8. Pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, siekia įrodyti, kad butai, adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė, tačiau nėra jokių, tai patvirtinančių dokumentų.
9. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma — valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 str. 3 d. 1 p.) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008).
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti šį juridinį faktą. Duomenų apie tai, kad minėti butai buvo perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nėra, ką patvirtino ir pati Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimi nekilnojamieji turtai (butai) nebuvo parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jie vertintini kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad pastate – bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys butai - (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.