Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį (toliau – ieškinys) atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED (laivo valdytojas), ESL CHARTERING LIMITED (laivo savininkas), uždarajai akcinei bendrovei „Golfinas“ (laivo agentas) ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Industrijos garantas“ ieškinį atsakovams ESL HASS HOLDING LIMITED, ESL CHARTERING LIMITED, uždarajai akcinei bendrovei „Golfinas“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laivo kapitono neteisėtus veiksmus. Dėl laivo greičio ir jo įtakos avarijai apeliantė įrodinėjo, kad laivas, plaukdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, viršijo maksimalų leistiną 6 mazgų greitį, taip pat nepasirinko saugaus greičio, kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su laivų avarija, iš kurios kildinama žala. Eksperto išvadoje pateikti net trys skaičiavimai, pagal kuriuos nustatytas didesnis laivo greitis nei 6 mazgai. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino. Vertinant techninius laivo ir Klaipėdos uosto radiolokacinio įrenginio duomenis, Saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo išvadas, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2008-04-29 avarijos tyrimo aktą matyti, kad laivo greitis buvo nepastovus ir tam tikrais atvejais net viršijo maksimalų leistiną greitį. Maksimalus leistinas greitis uosto akvatorijoje nereiškia, kad jis yra saugus. Pirmosios instancijos teismas vertino eksperto išvadą, bet neatsižvelgė į kitus bylos duomenis. Neatsižvelgė į Saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, kad lyno paėmimo operacija iš plaukiančio laivo buvo atliekama laivams judant nesaugiu greičiu, taip pat kad laivo eiga lyno paėmimo metu nebuvo sumažinta iki minimalios, būtinos laivo valdymui užtikrinti (23 lapas). Nurodė, kad ekspertizės išvadoje pateikti prieštaringi duomenys apie laivo greitį, kiti byloje esantys įrodymai pateikia priešingas eksperto išvadai išvadas, kad laivo greitis buvo nesaugus. Tačiau pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai eksperto išvada ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl ekspertizių teisinės reikšmės. Byloje nėra duomenų, kad laivo judėjimas 6 mazgų greičiu buvo minimalus toje situacijoje galimas ir saugus greitis, kad laivas neturėjo galimybių tokio greičio mažinti. Eksperto išvadą, kad mažesniu greičiu laivui plaukti buvo pavojinga, paneigia Saugios laivybos administracijos 2008-09-26 tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad laivo greitis galėjo būti sumažintas net iki 4 mazgų (14 lapas), taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-361/2014 padaryta išvada, kad laivas prieš įvykį ir po jo turėjo identiškas manevravimo sąlygas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, koks turėjo būti ir galėjo būti minimalus laivo greitis, kad būtų užtikrintas saugus vilkimo lyno perdavimas. Nurodė, kad V. P. ekspertizės akte nurodyta, kad laivo greitis lėmė avariją, tačiau apklaustas apeliacinėje instancijoje baudžiamojoje byloje nurodė, kad susidūrimas įvyko ne dėl laivo greičio. Tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi eksperto apklausos parodymais, o ne ekspertizės akto išvadomis. Dėl vilkiko lyno padavimo ir priėmimo metodo parinkimo ir už šį procesą atsakingų asmenų apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su lyno padavimo ir priėmimo metodu, šio metodo pasirinkimu, ir netinkamai paskirstė kaltę tarp laivo ir vilkiko kapitonų / įgulos. Apeliantė nurodė, kad ekspertizės akte yra vartojama sąvoka „vilkimo lyno padavimo-priėmimo metodas“, šis procesas susideda iš dviejų etapų – visų pirma, lynas yra paduodamas iš laivo, o tada vilkikas jį priima. Šiame procese dalyvauja du subjektai – laivo įgula ir vilkiko įgula, atliekami veiksmai seka vienas paskui kitą – pirma lynas paduodamas, o tik po to jis priimamas. Laivo kapitonas pasirenka lyno padavimo būdą, o vilkiko kapitonas – perduodamą lyną priima. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tokias pat pareigas kaip vilkiko kapitonas turėjo ir laivo kapitonas, kuris buvo atsakingas už lyno perdavimą.Apeliantė nurodė, kad ekspertui buvo užduotas klausimas apie lyno padavimą ir už jį atsakingus asmenis, tačiau gautas atsakymas apie lyno priėmimą ir vilkiko įgulos atliktus veiksmus. Ekspertas neatsakė į klausimą, ar laivo įgula teisingai vykdė vilkimo lyno perdavimą, apeliantė kėlė šį klausimą nagrinėjamoje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas jo neanalizavo ir rėmėsi eksperto išvados ydingais atsakymais. Apeliantė nurodė ir tai, kad ekspertas V. P. nurodė, kad laivo kapitonas pasirenka būdą, kaip bus paduotas lynas. Pirmosios instancijos teismas šio eksperto parodymo nevertino, visą atsakomybę perkėlė vilkiko kapitonui. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas. Teismas pripažino, kad už sprendimą dėl velklynio padavimo ir priėmimo metodo yra atsakingi tiek velkamo laivo, tiek vilkiko kapitonai, tačiau vertino tik vilkiko kapitono veiksmus. Nurodė, kad teismas turėjo spręsti dėl mišrios kaltės taikymo ir atsakomybės paskirstymo.Apeliantė nurodė, kad laivo kapitonas, patariamas locmano, atliko ne visus vilkikų saugumą jų darbo metu turėjusius užtikrinti veiksmus, nors jis, kaip velkamo laivo kapitonas, vadovavo ir buvo atsakingas už vilkimo operaciją bei pasirengimą šiai operacijai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šių aplinkybių ir nepagrįstai nepripažino laivo kapitono ir (ar) įgulos atsakingais už avariją (bent iš dalies). Įvardyti pažeidimai yra pakankamas pagrindas konstatuoti laivo kapitono neteisėtus veiksmus (civilinės atsakomybės prasme) ir kaltę dėl vilkiko sugadinimo. Atsakomybę už vilkiko sugadinimą, remiantis Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 57 str. 2 d., turėtų prisiimti laivo valdytojas (arba laivo savininkas), nes egzistuoja visos atsakomybės sąlygos.Atsakovė UAB „Golfinas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad apeliaciniame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, įrodymai ar motyvai, dėl kurių apeliantė nesutinka su ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Golfinas“, atmetimu, nors apeliantė ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo ribos turi būti ribojamos apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. be pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl apeliantės reikalavimo atsakovei UAB „Golfinas“.Atsakovė nurodė, kad šioje civilinėje byloje naujų ekspertizių, paneigiančių baudžiamojoje byloje atliktas išvadas, paskirta nebuvo, iš esmės jokių naujų įrodymų ieškovė nepateikė, todėl pagrindo paneigti ankstesnius teismų sprendimus argumentais, įvertintais Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje, nėra.Atsakovė nurodė, kad po ekspertizių baudžiamojoje byloje konstatuota, kad laivas įvykio metu plaukė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje leidžiamu greičiu. Byloje nėra nustatytų ir patvirtintų duomenų, kad plaukiant mažesniu nei 6 mazgų greičiu, o vilkikui manevruojant tokiu pat būdu, nebūtų įvykęs laivų susidūrimas. Be to, ieškovės nurodomi duomenys apie laivo greitį niekaip nepaneigia eksperto išvados, kadangi ekspertas savo išvadose apibrėžė tiek konkretų laiką, tiek konkrečią laivo geografinę vietą tuo laiku, o ieškovės duomenys yra susiję tiek su skirtingu laiku, tiek su skirtinga Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ekvatorijos vieta.Atsakovė nurodė, kad, apelianto nuomone, pats lyno perdavimas iš laivo buvo ydingas, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir laivai susidūrė, tačiau tokios aplinkybės nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje nebuvo nustatytos. Atsakovė nurodė, kad jei vilkiko kapitonas žinojo apie riziką dėl tokio lyno priėmimo būdo ar žinojo, kad tai draudžia galiojantys teisės aktai, jis turėjo galimybę atsisakyti tokio lyno perdavimo būdo ir lygiai taip pat pasiūlyti savo būdą.Atsakovė nurodė, kad vien faktas, jog šioje operacijoje dalyvavo du laivai, nereiškia, kad savaime turi būti taikoma mišri atsakomybė, nes visais laivų susidūrimo atvejais susidūrime dalyvauja ne vienas laivas, tačiau Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas visų pirma formuluoja normą taip, kad pirmiausia atsako kalto dėl susidūrimo laivo valdytojas, kas savaime reiškia, kad vien paties susidūrimo fakto neužtenka mišrios kaltės formai konstatuoti, o turi būti išaiškinta pirmiausia tiesioginė priežastis, ją iššaukę veiksmai ir nustatyta kaltės forma.Atsakovės ESL HASS HOLDING LIMITED ir ESL CHARTERING LIMITED pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės nurodė, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje civilinėje byloje sutapo su įrodinėjimo dalyku byloje, nagrinėtoje baudžiamojo proceso tvarka, kurioje buvo išsamiai analizuojamos ir vertinamos tos pačios aplinkybės, susijusios su laivo greičiu ir vilkimo lyno padavimu. Nurodė ir tai, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-4-526/2012 ir priėmęs 2012-04-13 išteisinamąjį nuosprendį, tiek Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1A-34-361/2014 ir priėmęs 2014-02-03 nutartį, nenustatė, kad apeliantės nurodyti asmenys būtų pažeidę teisės aktuose įtvirtintus saugumo reikalavimus, tačiau nustatė, kad pažeidimus padarė ir už avariją atsakingas vilkiką valdęs ir nepagrįstai riziką prisiėmęs budintis kapitono padėjėjas (toliau – kapitonas).Atsakovės nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į eksperto išvadas ir skundžiamą sprendimą grindė galutiniais (apibendrintais) eksperto išvadų dėl laivo greičio rezultatais, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai šių duomenų nevertino.Atsakovės nurodė, kad nepagrįsta apeliantės prielaida, esą laivų avariją lėmė nesaugus laivo greitis. Šią prielaidą paneigia byloje esantys įrodymai. Nurodė ir tai, kad apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, jog vilkikui per arti priplaukus prie laivo, avarijos būtų išvengta, jeigu laivas būtų plaukęs mažesniu greičiu. Jokie skaičiavimai ar bandymai patvirtinti ar paneigti šią hipotezę nebuvo atlikti.Atsakovės nurodė, kad vilkiko kapitonas privalėjo įvertinti savo valdomo vilkiko technines galimybes ir pajėgumą, saugiai atlikti vilkimo operaciją, o to nepadarius ar pervertinus galimybes, neigiamos pasekmės tenka pačiam nukentėjusiajam asmeniui.Atsakovės nurodė, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-526/2012 priimtame 2012-04-13 išteisinamajame nuosprendyje, tiek Klaipėdos apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-361/2014 priimtoje 2014-02-03 nutartyje yra konstatuota, jog laivas esamomis sąlygomis buvo pasiruošęs saugiai vilkimo operacijai, locmanas laivo kapitonui davė būtinus patarimus ir rekomendacijas, o vilkiko kapitonas priėmė rizikingą sprendimą, kuris ir sąlygojo laivų susidūrimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovių atstovai dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė UAB „Golfinas“ pagrįstai nurodė, kad apeliaciniame skunde nenurodomos jokios aplinkybės, įrodymai ar motyvai, dėl kurių apeliantė nesutinka su ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei UAB „Golfinas“, atmetimu. Apeliantės prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti nėra pakankamas pagrindas analizuoti UAB „Golfinas“ veiksmus, teikiant laivo agentavimo paslaugas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė laivo kapitono neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė.Laivo kapitonas W. M., locmanas V. Š. baudžiamąja tvarka buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas neatsargia kaltės forma (LR BK 132 str. 3 d. ir 188 str. 2 d.) ir dėl jų padarymo šia kaltės forma jie buvo išteisinti. Patikslintas ieškinys, apeliacinis skundas grindžiamas tokiomis pat aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-52/2012 (toliau – baudžiamoji byla). Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje sutapo su įrodinėjimo dalyku baudžiamojoje byloje, kurioje buvo analizuojamos ir vertinamos tos pačios aplinkybės, susijusios su laivo greičiu ir vilkimo lyno padavimu. Nagrinėjamoje byloje naujų ekspertizių, galėjusių paneigti baudžiamojoje byloje atliktas išvadas, paskirta nebuvo, iš esmės naujų įrodymų apeliantė nepateikė, todėl pagrindo paneigti ankstesnius teismų sprendimus apeliantės argumentais, įvertintais Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje, nėra.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laivas įvykio metu plaukė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje leidžiamu greičiu. Duomenų, kokiu saugiu greičiu turėjo plaukti laivas, kad esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms nebūtų įvykęs jo susidūrimas su vilkiku, byloje nėra. Jokie skaičiavimai, bandymai patvirtinti ar paneigti šią prielaidą nebuvo atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išvadas grindė galutiniais (apibendrintais) eksperto išvadų dėl laivo greičio rezultatais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad laiko vilkimas buvo pradėtas. Laivo susidūrimas su vilkiku įvyko iki laivo vilkimo operacijos pradžios. Todėl laivo kapitonas negalėjo daryti įtakos vilkikui. Laivo kapitonui negali būti taikomi apeliantės nurodyti reikalavimai, kurie įprastai taikomi vykdant vilkimo operaciją.Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laivas esamomis sąlygomis buvo pasiruošęs saugiai vilkimo operacijai, locmanas laivo kapitonui davė būtinus patarimus ir rekomendacijas, o vilkiko kapitonas priėmė rizikingą sprendimą, kuris ir sąlygojo laivų susidūrimą. Aplinkybė, kad vilkiko kapitonui iš anksto buvo pranešta, kokiu greičiu plaukia laivas, pranešta apie velklynio padavimo metodą, patvirtina, jog laivo kapitonas elgėsi rūpestingai.Duomenų, kad lyno perdavimas iš laivo buvo ydingas, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir laivai susidūrė, byloje nėra. Tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ir baudžiamojoje byloje. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vilkikas paėmė lyną, užtvirtino jį vilkike. Su tokiu lyno padavimu vilkiko kapitonas sutiko ir ėmėsi jį įgyvendinti, žinodamas laivo greitį, matydamas jo dydį ir gabaritus, žinodamas vilkiko technines galimybes. Ne lyno perdavimo būdas ar jo pasiūlymas savaime lėmė laivų susidūrimą, o jo techninis realizavimas. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pažeidimus padarė ir už avariją atsakingas vilkiką valdęs ir nepagrįstai riziką prisiėmęs kapitonas.Duomenų, kad laivo kapitonas, locmanas ar įgula pažeidė teisės aktų, reguliuojančių specialiųjų saugaus elgesio laivybos srityje taisyklių reikalavimus ar bendrosios pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais vienas asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui, reikalavimus, nėra.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 149,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Golfinas“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 041,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą atmetus atsakovei UAB „Golfinas“ iš apeliantės priteistinas 1 041,30 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės ESL HASS HOLDING LIMITED ir ESL CHARTERING LIMITED lygiomis dalimis apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą atmetus atsakovėms iš ieškovės priteistina po 690 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 1041,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Golfinas“ naudai.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovėms ESL HASS HOLDING LIMITED ir ESL CHARTERING LIMITED po 690,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.