- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 2A-1465-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08271-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybei
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1465-125/2012
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė Proceso Nr. 2-06-3-08271-2011-3
2012 m. spalio 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pripažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nuo 1985 m. su dukra A. P. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). 1993 m. dukra su kita buto nuomininke kaimyne L. T. nunešė dokumentus butų privatizavimui į Namų valdybą. 2009-11-01 mirė jos duktė A. P., tačiau ieškovė nurodė, kad po dukters mirties nerado jokių buto dokumentų, todėl kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl informacijos apie buto privatizavimo eigą. Iš UAB „Paslaugos būstui“ buvo gautas atsakymas, jog įrašai apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizaciją nėra išsaugoti, iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buvo gautas atsakymas, jog jos šeima nepasinaudojo galimybe privatizuoti nuomojamas patalpas iki 1998-07-01 pagal galiojusį Butų privatizavimo įstatymą, o dabar tam nėra teisinio pagrindo. Ieškovė teigė, kad dėl Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Paslaugos būstui“ kaltės jai nebuvo galima realizuoti teisės privatizuoti butą. Nurodė, kad duktė įstatymo nustatytu terminu padavė prašymą privatizuoti butą, privatizavimo byla buvo užvesta, bet sužinojus apie jos sunkią ligą ir ieškovės amžių, dokumentai buvo sunaikinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-04-23 sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieškovė nuo 1985-04-09 iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Mirus buto nuomininkei A. P., 2010-01-07 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 626-2280, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek jos dukra A. P. pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo tinkami jiems išnuomoto buto privatizavimo subjektai, ginčo butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, tačiau teismas padarė išvadą, kad ieškovė ar jos dukra įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neatliko veiksmų, būtinų įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, sprendė, kad labiau tikėtina, jog pradžioje ieškovės dukra A. P. kreipėsi į butų valdybą dėl ginčo buto privatizavimo, tačiau sužinojusi, kad atsirado namo savininkas, jokių prašymų nepateikė, o vėliau, namo savininkui atsisakius namo, jokių dokumentų nebenunešė dėl sveikatos problemų. Atsižvelgęs į tokias aplinkybes ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė ar jos dukra būtų kreipusis dėl ginčo buto privatizavimo ir kad buto privatizavimo procedūra pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo pradėta, bet neužbaigta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės ar jos dukros valios (aplinkybė, kad ieškovės dukra turėjo sveikatos problemų ir pati negalėjo tvarkyti dokumentų, negali būti laikoma aplinkybe, nepriklausančia nuo asmens valios, kadangi buvo galima suteikti įgaliojimą kitam asmeniui tvarkyti privatizavimo reikalus ar imtis kitokių teisės aktuose nustatytų priemonių), teismas konstatavo, kad nei ieškovė, nei jos dukra teisės aktų nustatyta tvarka, forma ir terminais nesikreipė į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, nei ieškovė, nei jos dukra neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios (ketinimų) įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą panaikinti, priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad jos dukra nešė dokumentus dėl buto privatizavimo, tačiau buto nebuvo leista privatizuoti, nes buvo atsiradęs namo savininkas iš Švedijos. Apklaustos liudytojos patvirtino, kad A. P. buvo atsisakyta leisti privatizuoti ginčo butą dėl atsiradusio namo savininko. Namo savininkui atsisakius namo, A. P. nebesikreipė dėl privatizavimo dėl pablogėjusios sveikatos. Apeliantė nurodo, kad dukra sirgo ir nepasakė jai, jog buto neprivatizavo. Teigia, kad byloje yra duomenų, jog atsiradus savininkams į privatizuojamą butą, buto nebuvo leista privatizuoti, o duomenų, įrodančių kreipimąsi į butų valdybą dėl buto privatizavimo, neišliko, nes pasibaigė saugojimo terminas. Mano, kad visuma įrodymų pagrindžią faktinę aplinkybę, įrodančią subjektinės teisės privatizuoti butą realizavimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nei ieškovė, nei jos dukra neatliko veiksmų, būtinų privatizavimui atlikti, t. y. ieškovė su dukra nesudarė notariškai patvirtinto susitarimo, kuris pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. ir Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles buvo būtina buto privatizavimo sutarties sudarymo sąlyga. Nesant tokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo subjektų, nesusiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Asmenys, norėję privatizuoti gyvenamąsias patalpas, privalėjo atitikti visas Butų privatizavimo įstatymo įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas. Nesant nors vienos Butų privatizavimo įstatymo numatytos būtinosios privatizavimo sąlygos, nėra pagrindo subjektinės teisės privatizuoti butą atsiradimui. Atsakovė nurodo, jog teismas objektyviai, visapusiškai bei nuosekliai įvertino surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų visumą ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 1991 metais sprendžiant valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo klausimus, buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, kuris yra disponavimo valstybiniu turtu aktas ir kuriuo valstybė išsprendė valstybinio ir visuomeninio turto įsigijimo asmeninėn nuosavybėn tvarką. Šio įstatymo pagrindu buvo derinami ir ginami asmenų, gyvenusių valstybinėse gyvenamosiose patalpose, interesai ir teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Asmenys, turėję teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, tai galėjo padaryti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Įstatymo 1 straipsnyje buvo numatyta asmenims ne dėl savo kaltės nustatytu laiku nepadavusiems pareiškimų kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turėjo teisę leisti asmenims privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas (1993 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. I-118 „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo tvarkos taikymo“). Aiškinant ir taikant 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas, pirmiausia reikia atsižvelgti į gyvenamųjų patalpų privatizavimo tikslus ir į teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant gyvenamąsias patalpas, specifiką. Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarką, taip pat sąlygas, t. y. apibrėžė, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti ir pan. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakant į klausimą, ar ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, būtent: a) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 str.); b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2 str., 3 str.); c) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovės ir atsakovės, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1 str., 5 str., 10 str., 11 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė gyvena neprivatizuotame bute, kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavusi, gyvenamoji patalpa, kurią prašoma leisti privatizuoti, gali būti privatizavimo objektas, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neatliko veiksmų, būtinų įgyvendinti teisę privatizuoti butą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir atkreipia dėmesį, jog ieškovė nagrinėjamu atveju turėjo pateikti duomenis, jog įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog ginčo buto privatizavimo klausimus tvarkė jos dukra A. P. ir, anot ieškovės, jos dukra buvo kreipusis į tuometinę butų valdybą, tačiau buto nebuvo leista privatizuoti, nes buvo atsiradęs namo savininkas. Iš bylos duomenų matyti, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų buvo neleista privatizuoti, nes buvo pretendentas į nuosavybę (b. l. 72–75), tačiau byloje nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų ir argumentų, jog ieškovės dukra tikrai buvo pateikusi prašymą dėl buto privatizavimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pati ieškovė ar jos dukra vėliau, t. y. pretendentui į nuosavybę atsisakius namo, kreipėsi dėl teisės privatizuoti ginčo butą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojai buvo pateikę tokius prašymus, tačiau sąrašuose nėra užfiksuota, jog ieškovė ar jos dukra būtų pateikusi tokį prašymą. Pati ieškovė tiek savo paaiškinimuose teismui, tiek 2010-01-11 prašyme dėl privatizavimo (b. l. 21) pripažino, kad jos dukra jokių dokumentų dėl buto privatizavimo nebeteikė po to, kai namo savininkas atsisakė namo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neatliko veiksmų, būtinų įgyvendinti teisę privatizuoti butą ir todėl neteko teisės lengvatinėmis teisės privatizuoti ginčo butą (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.