Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini); teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2004-09-07 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 104 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 9 m. Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013-04-26 nutartimi lygtinai paleistas neatlikus 5 mėn. 1 d. laisvės atėmimo bausmės;

2) Palangos m. apylinkės teismo 2014-09-02 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį-8 MGL bauda;

3) Kauno apygardos teismo 2019-12-12 nusprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį- laisvės atėmimu 13 m.,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

I. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, prie savęs bei išsinuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtą – 74 835 Eur. grynųjų pinigų, žinodamas, kad šis turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, iki 2017-10-23, laikotarpio nuo 13.30 val. iki 14.15 val., kai šiuos pinigus kratų metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis I. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017 m. spalio 18-20 jis buvo Vokietijoje. Jam paskambino pažįstamas V., pakvietė susitikti. I. D. nuvyko į (duomenys neskelbtini). V. pasakė, kad jo draugui reikia parvežti pinigus į Lietuvą. Tuomet jie abu nuvažiavo pas A., kurį I. D. pažinojo iš matymo. A. pasakė, kad reikia parvežti 750 000€, už tai pažadėjo I. D. sumokėti 500 €. A. ofise, esančiame jo automobilių aikštelėje, jie perskaičiavo pinigus, surašė sutartį. Sutartis buvo vokiečių kalba. Joje buvo parašyta, kad I. D. parveš pinigus į Lietuvą ir perduos asmeniui. Prieš surašant dokumentą, I. D. padavė A. savo ID kortelę, pasakė savo adresą (duomenys neskelbtini).

I. D. nuomone, sutartis ir yra įsipareigojimo lapelis. Sutartyje buvo nurodyta, kad jis įpareigojamas parvežti pinigus į Lietuvą. Žodžiu su A. jie susitarė, kad šio draugas atvyks paimti tų pinigų. Jis neturi teisinio išsilavinimo. A. surašė sutartį ir jam paaiškino, kad jis turi pervežti pinigus ir perduoti juos. I. D. taip suprato, kad turi pervežti pinigus ir juos perduoti. Jis negalėjo skaityti sutarties, nes ji buvo surašyta vokiškai, p jis su V. ir A. bendravo rusiškai. V. ir A. gyvena (duomenys neskelbtini), ten jų verslas, todėl ir sutartis surašyta vokiškai

Sutarties kitas egzempliorius buvo pas A. Sutartyje buvo įrašyta I. D. pavardė, adresas, pinigų suma. Jei I. D. nebūtų perdavęs pinigų, tai A. būtų kreipęsis į policijos pareigūnus ir I. D. būtų iškelta baudžiamoji byla.

Pinigus I. D. turėjo perduoti A. draugui, kuris turėjo sumokėti pinigus už automobilius. Jis nežino, ar tai buvo parašyta sutartyje, Žodžiu sutarė su A., kad tuos pinigus jis perduos jo A. draugui. Ten buvo pasitikėjimas. I. D. norėjo su jais dirbti, todėl neketino pasisavinti pinigų.

Jam buvo paduota 75 000€ ir 500€. 500€ I. D. įsidėjo atskirai į piniginę. Šiuos pinigus jis vertina kaip savo pinigus, kaip atlyginimą.

Buvo sutarta, kad tas žmogus, kuris paims pinigus, parašys kitoje pusėje savo vardą, pavardę, pasirašys, kad gavo pinigus. Jei I. D. būtų sustabdę pareigūnai, jis jiems būtų parodęs pinigus, sutartį. Kiek jam žinoma, važiuojant per pasienį, jei sustabdo pareigūnai, tai pareigūnams turi pasakyti, jei veži pinigus. Tačiau, jei nestabdo pareigūnai, tai nereikia pačiam pranešti apie tai, kad veži pinigus. Kiek jis žino, reikia turėti automobilio dokumentus ir technikinį pasą.

Jis žinojo, kad buvo pirkti automobiliai „Mercedes BLC“ ir „BMW X3“. Tokia tų automobilių kaina yra adekvati. Toks Mercedes automobilis dabar kainuotų 40 000€. BMW X 3 tikslios kainos jis negali pasakyti. Jam sakė, kad tie automobiliai atgabenti iš Amerikos. Jis žino pardavimo schemą-automobilis Mercedes Amerikoje pigiau nuperkamas, Lietuvoje pigiau remontuojamas ir už gerą kainą parduodamas Vokietijoje.

Grįžo į Lietuvą I. D. spalio 20 dieną. Jam turėjo paskambinti A. draugas, su juo būtu susitarę, kur perduoti pinigus. Pinigus I. D. supakavo ir padėjo jo nuomojamam bute po vonia, nes ten buvo anga. Padėjo pinigus kaip į slėptuvę.

Sutartį jis buvo palikę automobilyje „Volvo V 40“, kuriuo jis grįžo iš Vokietijos. Tą automobilį jam V. buvo davęs parduoti. Buvo žodinis susitarimas dėl to automobilio pardavimo. Tačiau nebuvo dokumento, kad jis gali vairuoti tą automobilį. Analogiškais atvejais su policija niekada nebuvo problemų. Po to tuo automobiliu jo draugas M. išvyko į (duomenys neskelbtini), o patį I. D. suėmė policijos pareigūnai. Jis liko skolingas V., o A. jį kaltina dėl jo verslo žlugimo.

Dar prieš suėmimą, tik atvykęs į Lietuvą, I. D. pasakė V., kad nori pasiskolinti 1000€, nes reikėjo sumokėti plytelių meistrui. Jis prakirpo pakuotę ir paėmė 1000€. Buvo 4 pakuotės pinigų.

Kratos metu spalio 23 dieną pareigūnai po vonia rado 74 000€. Pinigai buvo visi supakuoti į vakuumą. Pinigų krūva buvo didelė. I. D. pinigus laikė po vonia, o supakavo, nes bijojo, kad gali sušlapti. Manė, kad taip saugiau laikyti. Kai pareigūnui rado pinigus, I. D. pasakė, kad tie pinigai- jo, nes jie buvo rasti jo bute.

I. D. nemano, kad pareigūnams, kurie daro kratą ir jį surakina antrankiais, jis turi aiškinti apie pinigus. Pasakė, kad duos parodymus vėliau, dalyvaujant advokatui.

Tačiau negali tiksliai atsiminti, ar jis tikrai pasakė, kad pinigai jo.

Sprendžiant klausimą dėl jo suėmimo teisme, teisėjas neklausė, iš kur yra tie pinigai. Norėdamas, kad būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, jis pasakė, kad pinigai pasiskolinti. Tuo metu toks buvo jo spontaniškas paaiškinimas, nesuvokiant atsakomybės. Jis sakė, kad kai bus advokatas, tai jis paaiškins, iš kur tie pinigai,. Kai atsirado advokatas, jis geranoriškai paaiškino, iš kur pinigai.

Su V. B. jo santykiai draugiški. Kadangi A. turi reikalų su automobiliais, I. D. norėjo, kad jie pirktų detales ar automobilius detalėms pirktų per I. D.. V. klausdavo, kiek kainuoja automobilio dažymas, detalės.

Žino, kad A. yra V. draugas. Jį yra matęs Kaune kartu su V.. I. D. ir su V., ir su A. bendraudavo rusiškai. Pats I. D. vokiečių kalbos nesupranta.

Ikiteisminio tyrimo metu I. D. matė tą sutartį-tai ta pati sutartis. Po to, kai jis buvo suimtas, jau turėjo savo advokatą, buvo su juo susitikęs. Neprisimena, ar izoliatoriuje, ar kalėjime. Buvo jiems sudarytos sąlygos aptarti bylos reikalus dviese.

Liudytoja L. P. parodė, kad kaltinamąjį I. D. pažįsta nuo mažens, nes su jo mama augo kaimynystėje. Jo vestuvėse ji buvo svočia.

Su kaltinamojo mama bendrauja ir dabar. Su kaltinamuoju dabar nebendrauja, nežino, kuo jis užsiėmė.

Jos draugė išvyko į Angliją ir paprašė, kad L. P. mokėtų mokesčius už jos butą. Jau 7 metai, kaip ji moka tuos mokesčius.

2017 metais I. D. su mama atvažiavo pas ją į svečius. I. pasakė, kad daro remontą savo bute. Tuomet L. P. pasakė, kad yra tuščias butas. I. sakė, kad reikia buto 3 mėnesiams. Po kelių savaičių I. nuvežė ją į tą butą. Jam tiko tas butas. Tuomet L. P. pranešė buto šeimininkei apie tai, kad kaltinamasis nori gyventi tame bute 3 mėnesius. Buto šeimininkė sutiko, sakė, kad tik tegul sumoka mokesčius už butą.

Kol I. D. gyveno tame bute, ji nebuvo į jį užėjusi, nes neturėjo antro buto rakto.

Liudytojas V. B. parodė, kad I. D. pažįsta, jie susipažino per bendrą draugą prieš 5-6 metus. A. E. taip pat pažįsta. Jį pažįsta labai seniai. Jų santykiai draugiški.

V. B. žinoma, kad A. perdavė D. pinigų sumą pervežimui į Lietuvą. Kiek atsimena, tai galėjo būti 2017-10-18. Dienos negali pasakyti, bet tai buvo ruduo, spalio mėnuo.

Žino, kad I. tuo metu buvo Vokietijoje. Jie turėjo išspręsti klausimą dėl mašinų dažymo. A. nusipirko dvi mašinas Lietuvoje ir jam reikėjo perduoti tuos pinigus, kad jie pasiektų Lietuvą. Tuomet V. B. paskambino I. ir paklausė, ar šis toli šiuo metu. Paklausė, ar gali atvažiuoti, nes nenori kalbėti telefonu. I. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir jie abu nuvyko į miestą, esantį 5 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Ten su A. susitiko aikštelėje- šis turi savo aikštelę, kur pardavinėja mašinas. Ten yra ofisas ir atvira aikštelė. Pokalbis tarp jų vyko ofise. A. I. perdavė 75 000 € ir 500€ už pinigų pervežimą kaip atlygį. Buvo surašytas susitarimas, kurį surašė A. Pinigai buvo perskaičiuoti perdavimo metu. I. paėmė pinigus ir išvažiavo.

A. nupirko dvi mašinas. Kai I. būtų atvykęs į vietą, jam būtų paskambinęs žmogus ir jam I. būtų perdavęs pinigus. Tai buvo užmokestis už mašinas.

Tačiau pinigai nebuvo perduoti, nes jam paskambino A. ir pasakė, kad žmogus negali prisiskambinti I. Tuomet V. B. pagalvojo, kad . apgavo, pradėjo jam skambinti, jo ieškoti. Po 10 dienų paskambino žmogus ir pasakė, kad I. sulaikė policija ir paėmė pinigus.

Iki to atvejo I. su A. buvo pažįstami, bet per V. B.. Jie tiesiog buvo pažįstami- labas, viso gero. Dažniausiai jie susitikdavo kartu su V. B.. Tai buvo gal du kartus Lietuvoje, kartą Vokietijoje. Jis negali pasakyti, kada Lietuvoje buvo tas susitikimas- prieš 3-4 metus. Tuo metu A. buvo su V. B., jie tiesiogiai nebendravo. Buvo susitikimai bare, restorane, pas draugą.

Pirmą kartą su I. V. B. susitiko vieną kartą po to, kai jis pervežė pinigus į Lietuvą. Tai buvo šiais metais. Kai jis išėjo iš kalėjimo, jie kalbėjo telefonu. Negali pasakyti, kada tai buvo.

Atsimena, kad I. D., kai atvyko į Lietuvą, pasakė, kad jis vietoje ir jie apie tai pasakė A.

I. nesakė, kad kilo kokių nors problemų. Jis paklausė, ar gali dviem dienoms iš tos sumos paimti 800-1000€. V. B. pasakė, kad A. to nesakys, bet, kad, perduodant pinigus būtų visa suma. I. nesakė, kad neateina žmogus paimti pinigų, kad kažkokios problemos kyla.

Pinigai buvo po 50€, daug po 500€, 100€ kupiūromis. Buvo įvairios kupiūros. Neatsakysi į klausimą, kuris žmogus turėjo paimti pinigus iš I., nes nežino to žmogaus, nežino, kodėl tas žmogus nepaėmė pinigų iš I.

Žino, kad bendras pažįstamas išpirko tuos automobilius. Buvo mašina, kuri kainavo 50 000-60 000€, pravažiavusi 1000km, su Mercedes garantija. BMW X3 buvo daužta. Mercedes BLC buvo greitai parduotas. Automobilis BMW X3 B. buvo pigiai parduotas, juo dar dabar važinėja, bet, ir dabar pardavus, nebūtų nuostolio.

V. B. davė pinigus. Yra daug žmonių, kurie užsiima amerikietiškomis mašinomis, tačiau jis negali nurodyti žmonių, kurie išpirko tuos automobilius Lietuvoje, jis su jais tiesiogiai nebendravo. Nenori nurodyti šių žmonių, nes jie nesusiję su šia byla.

Liudytojas A. E. parodė, kad pinigus jis perdavė tam kad nupirkti mašinas.

V. B. jam pažįstamas 12-13 metų. Su juo turėjo bendrą susidomėjimą automobiliais. Pats A. E. Vokietijoje, netoli Brėmeno miesto, prieš keletą metų užsiėmė automobilių verslu, turėjo automobilių pardavimo aikštelę ir užsiėmė smulkiu remontu.

Jam reikėjo iš Lietuvos paimti mašinas, kurios atvyko iš (duomenys neskelbtini). Pirko jas pagal užsakymą. I. pažinojo per V.- keletą kartų buvo susitikę su juo. A. E. reikėjo skubiai perduoti pinigus į Lietuvą, kad paimti mašinas, sumokėti muitą, komisinius. Jis pats skubiai iš Vokietijos išvykti negalėjo, todėl pasitarė su V. B.. Šis pasakė, kad turi pažįstamą, kuris vyksta į Lietuvą. Jis buvo netoli (duomenys neskelbtini), pasakė, kad gali perduoti pinigus. Vakare jie susitiko, kartu perskaičiavo pinigus. A. E. paėmė I. paso duomenis. Raštu įformino pinigų perdavimą, kad jis iš A. E. gavo pinigų automobilių pirkimui. A. E. perdavė 75 500€. 75000 buvo skirti automobilių pirkimui, o 500€- už pinigų pervežimą. Jei jis būtų pinigus pervedęs banku, tai būtų užtrukę savaitę, be to, (duomenys neskelbtini) ima procentus už pinigų pervedimą. Todėl A. E. buvo naudingiau taip perduoti pinigus.

Pinigų perdavimas įvyko A. E. autosalone. Juos perduodant dalyvavo I. ir V.. Jie sėdėjo A. E. ofise. I. pasirašė, kad paėmė pinigus. A. E. pinigus perskaičiavo prieš juos perduodant. Pinigai buvo 100€, 500€, 50€, gal ir 200€ kupiūromis. Daugiausiai pinigų buvo 500€ kupiūrų. Pats A. E. atspausdino dokumentą, kurį jie pasirašė kontoroje. I. D. per savaitę turėjo perduoti tuos pinigus žmogui, su kuriuo A. E. užsiiminėjo amerikietiškų automobilių verslu. I. turėjo tik perduoti pinigus.

I. po dviejų dienų buvo Lietuvoje. Per savaitę jam atvykus į Lietuvą, pas jį turėjo atvykti žmogus pinigų. Tačiau I. dingo. A. E. pagalvojo, kad jį apgavo. Jis pasitelkė pažįstamus, kad sužinotų, kur yra I. Pavyko išsiaiškinti, kad I. sulaikė. Nepasakė, dėl kokios priežasties.

Taip pat A. E. sužinojo, kad policija paėmė pinigus. Tie pinigai buvo skirti automobilių BMW X ir Mercedes GLC, atvežtų iš Amerikos, pirkimui. A. jau turėjo pirkėjus šiems automobiliams Vokietijoje, jau buvo gavęs užstatą-20 000€ ir 30 000€ avansą už automobilius iš pirkėjų. Iš savo kasos jis dar paėmė 25 000€.

A. E. turėjo žmogų- M., kuris užsiiminėjo automobilių dokumentais. Jis remontuodavo tuos automobilius, paruošdavo Europos sąjungai. M. turėjo paimti tuos pinigus iš I.. M. pranešė A. E., kad nespėja paimti pinigų. Jis tiksliai nepasakė, kada atvyks, sakė, kad paims pinigus per 5-7 dienas. Po to A. E. prasidėjo problemos. Teko rasti žmogų, kuris sumokėjo už šias mašinas. A. E. pradėjo skolintis, pardavinėti mašinas, kad grąžintų pinigus klientams. Jam teko net uždaryti savo verslą.

V. B. perpirko tas mašinas. Pirminiams užsakovams A. E. labai ilgai grąžinėjo pinigus. Teko parduoti automobilius, net sąskaitų negalėjo apmokėti. I. iki šiol jam negrąžino pinigų.

A. E. nurodė, kad jo gimta kalba- rusų. Vokietijos policininkai jį apklausinėjo vokiškai. Kai jis atvyko į Vokietiją, jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Mokykloje jau nesimokė. Vokiškai kalba su dideliu akcentu.

Mano, kad neliko dokumentų, iš kurių galima būtų matyti bendravimą su M. A. E. pasakė jam, kokių reikia automobilių ir šis rado tuos du automobilius – BMW ir Mercedes. Pirkėjai, kurie sumokėjo avansą, buvo pastovūs A. E. klientai, jie buvo įrašyti sutartyse, tačiau jis neturi teisės nurodyti, kas yra tie asmenys, nes Vokietijoje negalima platinti asmens duomenų. Dėl to buvo užjuodinti asmenų vardai sutartyse. Jis nežino, kas juos užjuodino. Jis pateikė šias sutartis policijos pareigūnams, tačiau negali prisiminti, ar tada buvo užjuodinti rekvizitai.

Jis Vokietijoje buvo apklaustas du kartus liudytoju. Gal prieš pora mėnesių buvo apklaustas paskutinį kartą. Tada jau buvo viskas užbraukyta. Jis negalėjo atsakyti, ar tada, kai atidavė sutartis, buvo užbraukti jose asmenų duomenys.

A. E. patirtino, kad I. D. davė 75 000€ tų dviejų automobilių pirkimui. Šiuos pinigus turėjo gauti M. A. E. sutartyje nurodė savo firmą, sumą. Žino, kad rašė vardą žmogaus, kuris paėmė pinigus ir iš ko paėmė pinigus. Perduodant pinigus žmogus turėjo pasirašyti, kad gauna pinigus. Buvo nurodyta, kad pinigai skirti automobilių pirkimui, kad jis turi perduoti pinigus. Sutartyje nebuvo nurodyta, kokiems automobiliams pirkti perduodami pinigai. Buvo parašyta, kad pinigai perduodami D. automobilių pirkimui. A. E. nežino, ar buvo nurodyta, kam turi būti perduoti pinigai.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinta dokumento, surašyto vokiečių kalba ir išversto į lietuvių kalbą, tekstas, kur nurodoma, kad „Automobilių prekybos įmonė A. E.“, atstovaujama A. E. (įgaliojimą suteikęs asmuo), įgalioja I. D., (duomenys neskelbtini), (įgaliotas asmuo), ir suteikia teisę disponuoti 2017-10-18, 16,45, jam perduotais 75 000,00 eurų, vykdant įsipareigojimus, susijusius su lengvųjų automobilių pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymu. Pinigai išmokami pagal pirkimo ir pardavimo sutartis. Įgaliotas asmuo pinigus išmoka ne vėliau kaip iki 2017-10-25. Įgaliotas asmuo gauna 500 eurų atlygį. Įgaliotas asmuo prisiima įgaliojimą ir įsipareigoja atlikti užsakyme nurodytus veiksmus pagal įgaliojimą suteikusio asmens atitinkamą pranešimą“ (4 t., b.l. 138-139).

Pagarsinus nurodytą dokumentą, liudytojas A. E. nurodė, kad jis sudarė sutartį, kad D. perduoda pinigus tam, kad nupirkti automobilius. Jį apklausinėjo Vokietijoje. Jis neatsimena, apie ką buvo apklausa. Jis atsakė į daug ką, kad neprisimena, kas buvo prieš 3 metus. Vokietijoje jį apklausiant vertėjas nedalyvavo.

Liudytojas A. K. nurodė, kad jam yra pareikštas įtarimas kitoje byloje dėl jo darbinės veiklos, todėl jis nenori duoti parodymų prieš save. Liudytojas pateikė teismui pranešimą apie įtarimą, kuris buvo pagarsintas teismo posėdžio metu.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kus jis parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Bendrovė užsiima automobilių komiso paslaugomis. Jų bendrovė yra sudariusi su trimis įmonėmis sutartis dėl bendradarbiavimo parduodant naudotus automobilius. Jie yra tarpininkai. Dažniausiai automobiliai būna parduodami defektuoti. Bendrovėje vyksta tik dokumentų įforminimo procedūra. Automobilių fiziškai nepardavinėja ir jų nemato. Kas ir iš kur atgabena automobilius, gali matyti tik per dokumentus. Automobilių pargabenimu bendrovė nesirūpina. Viena iš įmonių, su kuriomis (duomenys neskelbtini) yra pasirašiusi sutartį yra kompanija (duomenys neskelbtini). Jos atstovas yra R. Š.. Su R. Š. yra pažįstamas. Įforminant automobilių pardavimą dokumentus pateikia R. Š., bet kartais dokumentus atsineša ir pats klientas. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) tampa automobilių savininkais tik tuo metu, kol yra įforminamas automobilio pardavimas klientui. Apie firmą „(duomenys neskelbtini) veiklą nieko nežino. Automobilių „Mersedes Benz GLC- Klass", VIN Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos ir „BMW X3 XDRIVE 28I", VIN Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje nėra buvę. Bendrovė šių automobilių nepardavinėjo. Sąskaitų-faktūrų pateikti negali, nes jų neturi. I. D., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepažįsta. Apie firmą „A. E." nieko nėra girdėjęs. Su šia firma jų bendrovė jokių sutarčių nėra sudariusi. Kaip Vokietijoje esanti firma „A. E.“ gali būti susijusi su automobilių „Mersedes Benz GLC- Klass", VIN Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos ir „BMW X3 XDRIVE 28I" VIN Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, atgabenimu ir pardavimu Lietuvos Respublikoje, nieko nežino ir negali nieko apie tai pasakyti (2 t., b. l. 184-185).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas A. K. juos patvirtino, nurodė, kad jis nebendrauja su klientais tiesiogiai, todėl negalėtų pažinti asmens, vardu M.

Liudytojas R. P. parodė, kad ir 2017 metais, ir dabar jis dirba (duomenys neskelbtini). 2017 metais dirbo ir mechaniku, tiekėju, direktoriumi.

Atsimena, kad buvo atvažiavęs klientas, kuris paprašė patvarkyti automobilių plastikinius pažeidimus. Po vieną atvežė automobilius. Reikėjo sutvarkyti plastikinių detalių defektus. Tie automobiliai buvo suremontuoti, po to žmonės juos pasiėmė. Automobiliai buvo amerikietiški- spidometras rodė mylias. Jie nebuvo registruoti Lietuvoje. Tam, kad įpilti benziną, buvo užkabinti serviso numeriai, buvo užsakytas draudimas ir automobiliai važiavo iki kolonėlės. Jis neprisimena, kas atvežė, kas pasiėmė automobilius, neprisimena, ar atvežė mašinas tas pats žmogus, ar keli žmonės.

Galėjo būti, kad tas pats žmogus atvežė tas mašinas. Tik gali pasakyti, kad tas žmogus- ne lietuvis, gal (duomenys neskelbtini), nes jis atskiria šiuos žmones nuo tada, kai tarnavo armijoje, jis kalbėjo rusiškai.

Liudytojas R. Š. nurodė, kad yra įtariamasis kitame ikiteisminiame tyrime, kuriame eina kalba apie automobilių importą iš (duomenys neskelbtini). Todėl jis negali kalbėti apie tuos pačius reikalus šioje byloje. Jam yra pateiktas įtarimas toje byloje. Nurodė, kad nėra matęs kaltinamojo, bent neprisimena jo. Į kitus klausimus neatsakinės. Apie A. E. nieko nėra girdėjęs.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2016-08-08 nutarimu yra paskirtas įmonės R. V. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vykdančiuoju direktoriumi. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), tačiau veiklą vykdo Lietuvoje. 2016-10-01 įmonė yra sudariusi sutartį su kompanija (duomenys neskelbtini), kuri akcionuose perka naudotus automobilius. Automobilius perka (duomenys neskelbtini) ir siunčia į Europos sąjungą. Iš kompanijos (duomenys neskelbtini) automobilius perka ir kompanija R. V. LTD. Lietuvoje automobilius realizuoja (parduoda) (duomenys neskelbtini). Kompanija R. V. (duomenys neskelbtini) yra kaip tarpininkė tarp automobilius perkančios kompanijos (duomenys neskelbtini) ir automobilius parduodančios UAB (duomenys neskelbtini) . Automobilius (duomenys neskelbtini) aukcionuose nupirko kompanija (duomenys neskelbtini) ir juos pardavė kompanijai R. V. LTD. UAB (duomenys neskelbtini) šių automobilių nėra pardavusi, todėl juridiškai jie yra kompanijos R. V. (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Kur šiuo metu gali būti minėti automobiliai nežino. Asmenų I. D. ir R. P. nepažįsta. Asmens A. E. iš Vokietijos taip pat nepažįsta (2 t., b. l. 167-171)

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas R. Š. juos patvirtino, nurodė, kad visi automobiliai atvyksta su sąskaitomis, kuriose nurodytos kainos. Jie pinigus perveda tik po realizacijos. Jis nežino, ar realizavo tuos automobilius, nes jie- tik tarpininkai. Kai realizuoja prekes, pinigus perveda jam ar (duomenys neskelbtini). Jis negali pasakyti, ar šiais atvejais buvo mokami pinigai. 200€ yra jų marža. Parduoda ne už 1000€ automobilį- brangiau parduoda. Kai jis davė parodymus, tai reiškia, tuo metu buvo tokia marža. Pastaruoju metu- 520 €. Jis nežino, už kokią kainą parduodami automobiliai vėliau.

Iš 2017-10-23 kratos protokolo matyti, kad kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, po vonia rastas ir paimtas juodos spalvos maišelis, kuriame yra 24 000 eurų kupiūromis po 500, 100 ir 50 eurų. Taip pat po vonia rastas ir paimtas įplėštas vakuuminis maišelis su jame esančiais 3 vnt. vakuuminių maišelių, kuriuose nenustatytas kiekis eurų. Miegamojo kambaryje rasti ir paimti 200 eurų kupiūromis po 50 eurų. Kratoje dalyvavęs įtariamasis I. D. kratą atlikusiems pareigūnams pareiškė, kad rasti pinigai yra jo asmeninė nuosavybė ir priklauso jam. Vakuuminiame maišelyje rastų pinigų yra 50 000 eurų (kompaktinė plokštelė „extryme“ su atliekamos kratos vaizdo įrašu) (1 t., b. l. 61-65).

Iš 2017-10-23 asmens kratos protokolo matyti, kad kad kratos metu pas I. D. surasti ir paimti pinigai, viso 635 eurai. (1 t., b. l. 92-93)

Iš 2017-12-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir suskaičiuoti pinigai - 74 000 eurų, paimti 2017-10-23 kratos metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kupiūros yra 50, 100, 200 ir 500 eurų nominalais. (1 t., b. l. 66-75)

Iš 2017-12-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir suskaičiuoti pinigai - 635 eurai, paimti 2017-10-23 asmens kratos metu iš įtariamojo I. D.. Kupiūros yra 5, 10, 20 ir 50 nominalais. (1 t., b. l. 76-78)

Iš 2017-12-14 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir suskaičiuoti pinigai - 200 eurų, paimti 2017-10-23 kratos metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kupiūros yra 50 eurų nominalais. (1 t., b. l. 79-81)

Iš 2017-10-18 įgaliojimo/užsakymo ir jo vertimo, su prašymu 2017-12-12 pateiktų į bylą advokatės A. I., matyti, kad Vokietijos automobilių prekybos įmonė "A. E.", atstovaujama A. E., įgalioja I. D., ir suteikia teisę disponuoti 2017-10-18, 16.45 val., jam perduotais 75 000 eurų, vykdant įsipareigojimus, susijusius su lengvųjų automobiliu pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymu. Pinigai išmokami pagal pirkimo ir pardavimo sutartis. Įgaliotas asmuo pinigus išmoka ne vėliau kaip iki 2017-10-25. Įgaliotas asmuo gauna 500 eurų atlygį. Įgaliotas asmuo prisiima įgaliojimą ir įsipareigoja atlikti užsakyme nurodytus veiksmus pagal įgaliojimą suteikusio asmens atitinkamą pranešimą. (4 t., b. l. 136-140)

Iš liudytojo A. E. pateiktos 2017-08-09 komercinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ir jos vertimo (pateikta liudytojo A. E. apklausos, atliktos vykdant Europos tyrimo orderį, metu) matyti, kad pardavėjas "A. E." įsipareigoja klientui (kliento duomenys sutartyje užtušuoti) nupirkti 32 000 eurų vertės automobilį BMW X3 (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis identifikavimo Nr. užtušuota), kuri šiuo metu dar yra JAV ir bus pristatyta į Vokietiją per 3 mėnesius, jeigu už ją bus sumokėta iš anksto 20 000 eurų iki 2017-08-09. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas gavo 20 000 eurų, o pirkėjas sumokėjo avansu 20 000 eurų. Sutarties šalys susitarė, kad 17 000 eurų perduos atsiimant transporto priemonę. Sutartyje nurodyta perkamos transporto priemonės dalis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-9, 30-31)

Iš liudytojo A. E. pateiktos 2017-08-30 komercinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ir jos vertimo (pateikta liudytojo A. E. apklausos, atliktos vykdant Europos tyrimo orderį, metu) matyti, kad pardavėjas "A. E." įsipareigoja klientui (kliento duomenys sutartyje užtušuoti) nupirkti 47 000 eurų vertės automobilį Mercedes Benz GLC-Klase, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis identifikavimo Nr. užtušuota), kuri šiuo metu dar yra JAV ir bus pristatyta į Vokietiją per 3 mėnesius, jeigu už ją bus sumokėta iš anksto 30 000 eurų iki 2017-08-30. Sutartyje nurodoma, kad pardavėjas gavo 30 000 eurų, o pirkėjas sumokėjo avansu 30 000 eurų. Sutarties šalys susitarė, kad 17 000 eurų perduos atsiimant transporto priemonę. Sutartyje nurodyta perkamos transporto priemonės dalis VIN Nr. HF140808. (2 t., b. l. 10-11, 32-33)

Iš pagal ETO Nr. 3TG-92-18 2018-08-27 gautos medžiagos taip pat matyti, kad liudytojas A. E. Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnui 2018-06-25 pateikė 2017-10-18 dienos įgaliojimą dėl I. D., kurio pagrindu 2017-10-18, 16.45 val. A. E. jam į rankas perdavė 75 000 eurų atsiskaitymui už lengvąjį automobilį pagal pardavimo sutartį. Taip pat pateikė 2 pardavimo Fa A. E. sutartis dėl 2 lengvųjų automobilių pirkimo, kuriose pirkėjo duomenys ir transporto duomenys buvo paryškinti (čia, tikriausiai, vertimo klaida, turėtų būti "užjuodinti"). Šie abu automobiliai turėjo būti importuoti iš JAV. Bendra suma už abi transporto priemones sudarė 79 000 eurų. 50 000 eurų turi sumokėti iš anksto nenurodytas pirkėjas. Tokios formos pirkimo-pardavimo sutarties patikrinti neįmanoma. Apklausą atlikęs pareigūnas kelis kartus klausė, tačiau ponas E. nenorėjo pateikti išsamesnės informacijos apie šias sutartis. (2 t., b. l. 17)

2018-06-25 Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) policijos pareigūno pagal ETO Nr. 3TG-92-18 apklaustas liudytojas A. E. paaiškino, kad yra pažįstamas su I. D.. 2017-10-18 I. D. buvo atvykęs į Vokietiją, (duomenys neskelbtini) esančią jo automobilių parduotuvę. Tą pačią dieną I. D. padavė pinigus grynais – 75 500 eurų. Tą dieną buvo pasirašytas įgaliojimas, pagal kurį už 75 000 eurų I. D. privalo nupirkti Lietuvoje du automobilius jo dviem klientams, kurie jam yra avansu sumokėję 30 000 eurų ir 20 000 eurų. 25 000 eurų paėmė iš savo įmonės pinigų. Tai buvo jo verslo pinigai. Kai I. D. perdavinėjo pinigus, kartu buvo jų bendras pažįstamas V. B., gyvenantis Vokietojoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Iš 75 500 eurų bendros sumos, 500 eurų I. D. turėjo pasiimti kaip atlygį už minėtą paslaugą. Apklausos eigoje A. E. buvo pateiktos sunumeruotos šešios asmenų nuotraukos, I. D. nuotrauka pažymėta Nr. 2. A. E. nurodė, kad, jo manymu, nuotraukoje Nr. 2 yra I. D.. (2 t., b. l. 19-27)

Iš 2018-10-18 Lietuvos Kriminalistinių tyrimo centro rašto matyti, kad automobilio BMW X3 identifikacijos numeris VIN yra (duomenys neskelbtini). Automobilio Mercedes Benz GLC identifikacijos numeris VIN yra (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40)

Iš 2018-10-29 policijos informacinės sistemos PN-POLIS naršyklės II ieškomų kelių transporto priemonių paieškos rezultatų lapo matyti, kad automobiliui MB GLC VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trumpalaikiai leista dalyvauti eisme 2018-01-16, 2018-02-06, 2018-02-07, 2018-02-15, 2018-02-19, 2018-02-26, vairuotojas R. P., (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 43-45)

Iš 2018-10-29 policijos informacinės sistemos PN-POLIS naršyklės II ieškomų kelių transporto priemonių paieškos rezultatų lapo matyti, kad automobiliui BMW X3 VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trumpalaikiai leista dalyvauti eisme 2018-01-05, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-18, 2018-01-19, 2018-01-23, vairuotojas R. P. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47-49)

Iš 2018-10-29 Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS peržiūros matyti, kad laikotarpiui nuo 2017-12-04 iki 2018-01-03 AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas automobilis „Mercedes“ GLC VIN: (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 46)

Iš 2018-10-29 Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS peržiūros matyti, kad laikotarpiui nuo 2018-01-03 iki 2018-02-02 AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas automobilis „BMW“ X3 VIN: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 51)

Iš 2018-10-29 PRUM IS įrašo peržiūros lapo matyti, kad 2018-10-28 automobiliui „BMW“ X3, VIN: (duomenys neskelbtini), išduotas vokiškas valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Skiltyje "Valdytojo informacija" nurodyti fizinio asmens duomenys – V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdytojas nuo 2018-06-28. (2 t., b. l. 50)

Iš 2019-01-29 Kauno AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus vyr. tyrėjo V. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) naršyklėje V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens duomenis, apie tokį pilietį VRIS naršyklėje duomenų nerasta. (2 t., b. l. 188)

Iš 2019-02-21 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto Nr. TR/9275/26/LT/18 matyti, kad valstybiniai numeriai FFB-SK-550 buvo išduoti automobiliui „Mercedes Benz“, VIN(duomenys neskelbtini) (išdavimo data: 2018-09-10). Automobilio savininkas – (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2018-06-28 iki 2018-07-04 valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo registruoti automobilio „BMW“ X3, VIN: (duomenys neskelbtini) vardu. Automobilio savininkas – B. V., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pagamintas 2015-08-08, skirtas Amerikos rinkai (Teksaso valstija). (2 t., b. l. 56)

Iš 2018-12-07 Klaipėdos teritorinės muitinės pateikto rašto Nr. (12.1)11D-15687 matyti, kad transporto priemonė Mercedes-Benz GLC-Klass, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atgabenta į Klaipėdos uostą 2017-11-03 laivu (duomenys neskelbtini). 2017-11-17 įforminta muitinės tranzito procedūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri užbaigta Kauno teritorinėje muitinėje 2017-11-21, įforminant išleidimo į laisvą apyvartą importo procedūra. Transporto priemonė BMW X3 XDRIVE VIN Nr. (duomenys neskelbtini) atgabenta į Klaipėdos uostą 2017-09-15 laivu (duomenys neskelbtini). 2017-09-25 įforminta muitinės tranzito procedūra Nr. 1(duomenys neskelbtini), kuri užbaigta Kauno teritorinėje muitinėje 2017-09-28, įforminant išleidimo į laisvą apyvartą importo procedūra. (2 t., b. l. 70)

Iš 2018-12-20 Kauno teritorinės muitinės pateikto rašto Nr. (8.69/6)-1B-13063 matyti, kad Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo įformintos tranzito deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-09-25) automobiliui BMW X3 28XI kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (2017-11-17) automobiliui Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros vykdytojas šiose deklaracijose buvo L. O. komercinė firma. Prekių gavėjas buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Apskaičiuoti muito mokesčiai – 510 eur., 790 eur. (2 t., b. l. 81)

Iš 2018-12-20 Kauno teritorinės muitinės prie rašto Nr. (8.69/6)-1B-13063 pateiktos 2017-10-08 sąskaitos-faktūros matyti, kad transporto priemonę BMW X3 XDRIVE VIN Nr. (duomenys neskelbtini) firma (duomenys neskelbtini) pardavė firmai (duomenys neskelbtini) už 1000 eurų, 2017-04-10 sąskaitą-faktūra, kurioje nurodoma, kad transporto priemonę Mercedes-Benz GLC-Klass, VIN Nr. (duomenys neskelbtini) firma (duomenys neskelbtini) pardavė firmai (duomenys neskelbtini) už 1200 eurų. (2 t., b. l. 91, 93, 96-97)

Iš 2018-12-20 Kauno teritorinės muitinės prie rašto Nr. (8.69/6)-1B-13063 pateiktos transporto priemonės vertinimo atsakiatos Nr. KK171444, Nr. KK171806 matyti, kad į Lietuvą atgabentos transporto priemonės BMW X3 XDRIVE VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes-Benz GLC-Klass, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), buvo po eismo įvykių. (2 t., b. l. 98-148)

Iš 2020-01-27 gauto Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigūnų tarpinio atsakymo pagal 2019-05-07 papildomą ETO Nr. 3TG-434-19 matyti, liudytojas A. E. ignoruoja policijos daugkartinius kvietimus atvykti į apklausą, todėl bus atvesdintas. Taip pat nurodoma, jog iš policijos informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2018-06-28 automobilio „Mersedes Benz GLC- Klass", VIN Nr. (duomenys neskelbtini), HB-VR 163, ir automobilio „BMW X3 XDRIVE 28I" VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 78-82)

Iš pagal papildomą ETO Nr. 3TG-434-19 2020-06-29 gautos Vokietijos Federacinės Respublikos teisėsaugos pareigūnų medžiagos matyti, kad prašomą apklausti liudytoją V. B. atstovavo advokatas, kuris pateikė įgaliojimą atstovauti ir paprašė susipažinti su ETO medžiaga. Advokatui leidus susipažinti su ETO medžiagoje esančiais klausimais, užduotinais apklausos metu jo atstovaujamam, V. B. į apklausą neatvyko ir per savo advokatą į užduotus klausimus pateikė atsakymus, nurodydamas, kad šiuo metu yra išvykęs ir negali pasakyti, kada bus namuose. Automobilius Mercedes Benz GLC ir BMW X3 2018 m. gegužės, birželio mėn. nusipirko iš pono E. Už kokią sumą nusipirko automobilius - neprisimena. Perkant automobilius žinojo, kad jie buvo patekę į eismo įvykį. Taip pat žinojo, kad jie yra atgabenti iš JAV. A. E. jis pažįsta ir žino, kad šis užsiima prekyba automobiliais. I. D. nepažįsta. Ar I. D. kažkaip susijęs su minėtais automobiliais - nežino. Į klausimą, ar I. D. yra pažįstamas su A. E., atsakymo neturi. Automobilių pirkimo sutartis turi, bet jų neranda ir perduos vėliau, kai suras. (3 t., b. 69-98).

Iš 2017-10-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja L. P. nuotraukoje Nr. 2 atpažino I. D.. (3 t., b. l. 112-116).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 189¹ str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo I. D. veiksmai, padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, visiškai įrodyti, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. I. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis žinodamas, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, po 2010-12-11 įstatymo XI-1199 įsigaliojimo turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtą – 74 835 eurų, kurį neturėdama teisėtų pajamų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir turėjo iki 2017-10-23, laikotarpio nuo 13.30 val. iki 14.15 val., kai šiuos pinigus kratų metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamojo I. D. parodymus, kad jo nuomojamame bute rastus pinigus-74 835 eurus jam davė Vokietijoje A. E., kad juos Lietuvoje perduotų asmeniui, įvardintam M., teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jos gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant kratą I. D. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ir radus vonios kambaryje paslėptus pinigus-74 000 eurų, taip pat šiame bute radus 835 eurus, policijos pareigūnams I. D. nurodė, kad visi šie pinigai ir priklauso jam (1 t., b.l. 61-64). 2017-10-24 sprendžiant klausimą dėl I. D. parinktinos kardomosios priemonės teisme, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis taip pat nurodė, kad rasti jo bute 74 000 eurų priklauso jam, iš šių pinigų 24 000 eurų jis pasiskolino iš lombardo buto remontui, o 50 000 eurų pasiskolino iš privataus asmens, nes ketino pirkti sklypą (1 t., b.l. 74-75).

2017-10-24 pranešus I. D. apie įtarimą, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje (dėl rastų jo nuomojamame bute narkotinių medžiagų), jis nurodė, kad dėl rasdtų jo bute pinigų-74 000 eurų jis parodymus duos vėliau, kaip dalyvaus tyrimo procese jam pasamdytas advokatas (1 t., b.l. 99).

Apklausiant jį įtariamuoju 2017-11-14 I. D. jau nurodė, kad jo bute rasti pinigai-74 000 eurų yra ne jo, o jo pažįstamo (duomenys neskelbtini). Pačio V. pavardės jis nežino. A. prašymu jis į Lietuvą iš Vokietijos parvežė 75 000 eurų, o iš šios sumos jis 1000 eurų pasiskolino buto remontui. Be to, kaip nurodė I. D., jam A. davė dokumentą, kad jis galėtų legaliai parvežti pinigus į Lietuvą, tačiau šiuo metu I. D. to dokumento neturi (1 t., b.l. 104-105).

Apklausiant I. D. papildomai įtariamuoju 2018-02-23 jis patvirtino savo parodymus, duotus 2017-11-14 ir papildomai nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) jis išvyko V. priklausančiu automobiliu “Volvo V40“. V. jam šį automobilį buvo davęs, kad jis jį parduotų Lietuvoje (1 t., b.l. 108).

Teismas atkreipia dėmesį į pastaruosius I. D. parodymus, kad į Vokietiją jis išvyko V. priklausančiu automobiliu “Volvo V40“, kurį pastarasis jam buvo davęs parduoti. Kaip matyti iš I. D. parodymų, jis šį automobilį atidavė neįvardintam pažįstamui, kurs šiuo automobiliu išvažiavo į Ispaniją. Tačiau pats liudytojas V. B., apklausiamas teisme, nenurodė tokių aplinkybių, kad jis butų perdavęs automobilį „Volvo“ I. D. pardavimui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vokiškas 2017-10-18 datuotas dokumentas, įvardijamas kaip įgaliojimas/užsakymas ikiteisminio tyrimo pareigūnui buvo pateiktas tik 2017-12-12 A. E. bendrovę „A. E.“ atstovaujančios advokatės A. I. su prokurorui adresuotu prašymu grąžinti bendrovei I. D. bute rastus pinigus (4 t., b.l. 138). Tačiau iš jame esančių rankraštinių įrašų (vardas, pavardė, parašai) matyti, kad tai ne tas egzempliorius, kurio kopija gauta į bylą (2 t., b.l. 6).

Be to, kaip matyti iš liudytojo A. E. apklausos, vykdytos Vokietijos teisėsaugos pareigūnų pagal ETO, A. E. nurodė, kad dokumento originalo jis neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, kad abu byloje esantys dokumentai, kuriuose kalbama apie pinigų perdavimą I. D., yra pasirašyti ne jo pačio, o atgaline 2017-10-18 data, t.y. jau po I. D. sulaikymo.

Kaip matyti iš dokumentų, gautų iš Vokietijos pagal ETO, t.y. iš dviejų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių, A. E. bendrovė 2017 metų rugpjūčio mėnesį iš nežinomų klientų gavo avansines įmokas ir įsipareigojo JAV nupirkti ir pirkėjams parduoti automobilis „Mersedes benz“ ir „BMW“. Pažymėtina, jog A. E. Vokietijos pareigūnams šių sutarčių kopijas pateikė su paslėptais pirkėjų rekvizitais, taip pat su iš dalies paslėptais automobilių identifikavimo numeriais. Tačiau gavę šiuos dokumentus Lietuvos pareigūnai nustatė, apie kokius konkrečiai automobilius kalbama sutartyse, taip pat nustatė, kad vienas iš jų-autromobilis „Mersedes benz“ į Klaipėdos uostą iš JAV buvo atgabentas 2017-11-03 o kitas-„BMW“ į Klaipėdos uostą buvo atgabentas dar 2017-09-15, t.y. akivaizdu, kad tuo metu, kai, anot I. D. ir liudytojų V. B. ir A. E., pinigus iš I. D. automobilių pirkimui turėjo iki 2017-10-25 paimti asmuo, įvardintas kaip M., šie automobiliai jau buvo nupirkti JAV, o vienas iš jų jau prieš du mėnesius netgi buvo pargabentas į Lietuvą. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad aukščiau paminėtos pirkimo-pardavimo sutartys, siekiant padėti I. D. atgauti policijso pareigūnų pas jį surastus pinigus, buvo A. E. maždaug pagal datas parinktos iš jo realiai vykdomos prekybos automobiliais dokumentų, o kad pareigūnai neturėtų galimybės nustatyti realių pirkėjų ir išsiaiškinti tikrąsias šių sutarčių sudarymo ir apmokėjimo už automobilius aplinkybių, atitinkami duomenys buvo paslėpti (užtušuoti).

Be to, kaip matyti iš liudytojo R. P. parodymų, paminėtų abiejų automobilių remontu rūpinosi ne liudytojo V. B. nurodytas ir, kaip jis nurodė, „kažkur pradingęs“ asmuo , įvardintas kaip M., o (duomenys neskelbtini), panašus į (duomenys neskelbtini) asmuo.

Teismui kelia pagrįstas abejones ir liudytojo A. E. parodymai, t.y. jų neatitikimas tiek kaltinamojo I. D. parodymams, tiek ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. A. E. nurodė, kad I. D. turėjo pasirūpinti automobilių pirkimu ir jų transportavimu į Vokietiją, kai tuo tarpu pats kaltinamasis I. D. nurodė, kad jis buvo tik įgaliotas pervežti pinigus į Lietuvą ir perduoti juos A. E. pažįstamam, kuris ir rūpintųsi automobilių pirkimu.

Kaip nurodė I. D., apklausiamas įtariamuoju, jis su A. E. pinigų perdavimo dieną matėsi pirmą kartą, tuo tarpu pats A. E. nurodė, kad jie buvo susitikę penkis ar šešis kartus, taip pat ir Lietuvoje.

Liudytoją A. E. apklausiant 2020-10-26 Vokietijos pareigūnams, jis įvykio esminių aplinkybių apskritai negalėjo paaiškinti, tuo tarpu teisme duodamas parodymus, jis detaliai paaiškino pinigų perdavimo aplinkybes, kas akivaizdžiai parodo, kad šios aplinkybės jam buvo išaiškinto iki teismo posėdžio.

Teismui kelia pagrįstas abejones taip pat kaltinamojo I. D. nurodytos aplinkybės, kad jis su ilgą laiką Vokietijoje gyvenančiais liudytojais V. B. ir A. E. bendravo rusų kalba, vokiečių kalbos jis nežino ir nesupranta, tačiau dokumentą dėl pinigų perdavimo, surašytą vokiečių kalba, jis pasirašė, neskaitęs šio dokumento.

Be to, kaip matyti iš byloje pateikto įgaliojimo/užsakymo vertimo į lietuvių kalbą, I. D. šiuo dokumentu buvo įgaliotas disponuoti jam perduotais pinigais-75 000 eurų, vykdant įsipareigojimus, susijusius su lengvųjų automobilių pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymu. Tai yra, šio dokumento tekstas ir I. D. suteikti įgaliojimai visiškai neatitinka nei pačio kaltinamojo I. D., nei liudytojų V. B. ir A. E. parodymų, kad I. D. gautus pinigus turėjo pervežti iš (duomenys neskelbtini) ir perduoti nenustatytam asmeniui, įvardintam kaip M.

Teismas daro besąlyginę išvadą, kad kaltinamasis I. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 189¹ str. 1 d., nes įsigaliojus šiai įstatymo normai, jis turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Žinojimas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis neturėjo teisėtų pajamų didesnės negu 500 MGL vertės turto įsigijimui.

Kaltinamasis I. D. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo I. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

BK 289¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, jog tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Kaltinamasis I. D. tyčia padarė vieną apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas 3 kartus (4 t., b.l. 184-201, 5 t., b.l. 3-47, šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (4 t., b.l. 176-183).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To pačio įstatymo 3 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis I. D. anksčiau teistas 3 kartus, ankstesniais nuosprendžiais jam teismai skirdavo švelnesnes bausmes, tačiau I. D. tokio teismų pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad kaltinamojo elgesys švelnesnėmis bausmėmis iki šiol nebuvo koreguojamas, jo pastangos eliminuoti alkoholio vartojimo riziką jo teisėtam elgesiui nebuvo pakankamos, kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama I. D. padaryta nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 189¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Dėl pinigų konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymo Nr. XI-1199, įsigaliojusio 2010 m. gruodžio 11 d. (Žin. 2010, Nr.1415-7439) redakcija).

Kaltinamojo I. D. padaryto nusikaltimo rezultatas – turtas, kurio vertė didesnė negu 500 MGL.

BK 72 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskaciją, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog I. D. nuosavybės teise turėjo 74 835 eurų, žinodamas, kad šie pinigai negalėjo būti įgyti teisėtomis pajamomis. Todėl šie pinigai iš jo turi būti konfiskuoti, t.y. konfiskuotinas jam nuosavybės teise priklausantis turtas -74 835 eurai.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam I. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

plastikinės pakuotės, kuriose buvo sudėti kratos metu rasti pinigai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos;

1 (viena) CD plokštelė su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina byloje

2021-01-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo nutartimi laikinai apribota I. D. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą- jo gyvenamojoje patalpoje ir asmens kratos metu surastus ir paimtus pinigus – 74 835 eurų (septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis) eurus 6 (šešiems) mėnesiams, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 355 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 13 metų), taikant bausmių apėmimo principą ir I. D. paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 13 (trylikai) metų.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaityti I. D. laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti pas I. D. kratos metu surastus ir išimtus pinigus-74 835 (septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis) eurus, kaip BK uždraustos veikos priemonę ir rezultatą.

plastikines pakuotes, kuriose buvo sudėti kratos metu rasti pinigai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

1 (vieną) CD plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje

2021-01-26 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo nutartimi laikinai apribotą I. D. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą- jo gyvenamojoje patalpoje ir asmens kratos metu surastus ir paimtus pinigus – 74 835 eurų (septyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt penkis) eurus 6 (šešiems) mėnesiams, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą, panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu I. D. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.