Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-02-28 · Civilinė byla Nr. e2-170-1030/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-28
Bylos Nr.
e2-170-1030/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Lapukaitė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Poilsio sprendimai“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Klarksonas“, A. V., uždaroji akcinė bendrovė „SPA Technologija“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“
Advokatai
Vaidotas Rutavičius, Ramunė Juškaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-170-1030/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03428-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.9; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė,sekretoriaujant Agnei Butkutei, Indrei Valaitytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ atstovei Živilei Baranauskaitei,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poilsio sprendimai“ atstovams V. B. ir advokatei Ramunei Juškaitei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Klarksonas“ atstovams V. A. ir advokatui Vaidotui Rutavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poilsio sprendimai“ dėl žalos priteisimo regreso tvarka, tretieji asmenys A. V., uždaroji akcinė bendrovė „SPA Technologija“, uždaroji akcinė bendrovė „Klarksonas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekosta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (I t., e. b. l. 1-2), kuriuo prašė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Poilsio sprendimai“ priteisti 13 415,43 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ADB „Gjensidige“ su UAB „SPA technologija“ sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2232083), kuria laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo apdrausta UAB „SPA technologija“ vykdoma vidaus ir lauko baseinų, pirčių, fontanų įrengimo ir montavimo, techninės priežiūros veikla, taip pat baseinų, pirčių, fontanų dalių, priežiūrai reikalingų dalių pardavimo veikla. Draudimo sutartyje numatyta retroaktyvi data – 2015 m. liepos 30 d. Ši draudimo sutartis sudaryta Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 pagrindu, kurios yra neatskiriama Draudimo sutarties dalis.

Pagal 2015 m. balandžio 29 d. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „SPA technologija“ ir UAB „Rekosta“, UAB „SPA technologija“ įsipareigojo atlikti saunos įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „SPA technologija“ pasitelkė subrangovą UAB „Poilsio sprendimai“, kuris 2015 m. gegužės 4 d. sutartimi įsipareigojo sukomplektuoti ir sumontuoti sauną, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui faktiškai atlikus įrengimo darbus, 2016 m. birželio 6 d. saunos patalpoje trūko vandens padavimo į krosnelę žarnelė ir buvo aplietos rūsio patalpos. Ieškovė aplietų patalpų savininkui UAB „Klarksonas“ išmokėjo 13 500 Eur.

Nustatyta, kad žarnelė buvo paveikta korozijos, o tai ir lėmė žarnelės trūkimą. Pagal 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės aktą, žarnelės trūkimo priežastis buvo karšto vandens prasisukimas (lėtas ilgalaikis pratekėjimas) jos tvirtinimo vietoje ir žarnelės vidinio vamzdelio įplyšimas montažinio įlinkio (perlenkimo) srityje. Pažymėjo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu žarnelės sumontavimu, tai lėmė jos trūkimą ir žalos atsiradimą. Sukelta žala pasireiškė rūsio patalpų apliejimu. Žala atsirado būtent dėl neatsakingų atsakovės veiksmų, kai ji nebuvo tiek rūpestinga, kad darbus atliktų tinkamai. Atsakovės veiksmai yra tiesioginė patalpų apliejimo priežastis, iš to seka, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Poilsio sprendimai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog atsakovė su ieškovu buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės sutartį, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Pagal draudimo polisą atsakovė buvo apdraudusi savo vykdomą veiklą – pirčių įrengimas, remontas, pirties reikmenų ir įrangos prekyba.

Pagal 2015 m. gegužės 29 d. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „SPA technologija“ ir UAB „Rekosta“, UAB „SPA technologija“ įsipareigojo atlikti saunos įrengimo darbus pagrindiniam užsakovui, įmonei UAB „Klarksonas“, adresu (duomenys neskelbtini). UAB „SPA technologijos“ pasitelkė subrangovą - atsakovę, kuri 2015 m. gegužės 4 d. sutartimi įsipareigojo sukomplektuoti ir sumontuoti sauną, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2015 m. gegužės 4 d. pasirašė su UAB „SPA technologija“ rangos sutartį Nr. 2015/01/26K su priedais (toliau – Rangos sutartis). Pagal šios Rangos sutarties 1 punktą, atsakovė įsipareigojo sukomplektuoti ir sumontuoti sauną, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2015 metų gegužės 4 d. specifikaciją atsakovė įsipareigojo atlikti sienų ir lubų suformavimą, pirties vidaus apdailą bei ventiliacijos ir apšvietimo darbus įskaitant ir krosnelės pajungimą. Atsakovė su UAB „SPA technologijos“ 2015 m. liepos 28 d. pasirašė atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų aktą Nr. A-150728. Jokių pastabų dėl panaudotų medžiagų atliekant darbus ar dėl darbų trūkumo pareikšta nebuvo. Visi darbai atsakovės buvo atlikti kokybiškai, patikrinti ir priimti. Medžiagos pagal Rangos sutarties 10.3 punktą tarp atsakovės ir UAB „SPA technologijos“ buvo suderintos. UAB „SPA technologijos“ su užsakovu UAB „Rekosta“ 2015 m. liepos mėnesį taip pat pasirašė atliktų darbų priėmimo aktus ir nei medžiagoms, nei darbams pretenzijų pareikšta nebuvo.

2016 m. birželio 6 d. atsakovė gavo pranešimą, jog pirtyje, adresu (duomenys neskelbtini), trūko vandens žarnelė ir to pasėkoje buvo užlietos rūsio patalpos. Atsakovei atvykus į vietą, pastebėta, kad vandens žarnelės paviršius išoriškai pažeistas, paveiktas korozijos ir tai galėjo atsitikti dėl netinkamos saunos bei jos įrenginių eksploatacijos. Atsakovės pozicija, kad dėl neteisingo krosnelės eksploatavimo, o būtent netinkamai naudoto cheminio skysčio kvapui paskleisti, minkšto ar su chloru vandens naudojimo, kuris sukelia putojimą krosnelės vandens bake ir putų, virtusių iš vandens bako, kritimo ant šalto vandens padavimo žarnelės pasėkoje, ant šios žarnelės atsirado nustatyta korozija, dėl ko žarnelė trūko. Nustatytos korozijos požymiai tai ir patvirtina. Pažymėjo, kad UAB „Klarksonas“ turėjo užtikrinti tinkamą krosnelės eksploataciją arba sudaryti sutartį su bendrove, kuri galėjo vykdyti šio saunos priežiūrą. Taip pat turėjo užtikrinti tinkamą grindų nuolydį, stebėti, kad vandens rinktuvai nebūtų užkimšti mechaniškai, pašaliniais daiktais. Pagal atsakovės pridėtas įvykio dieną padarytas nuotraukas, akivaizdu, kad krosnelė buvo netinkamai eksploatuojama. Nuotraukose ant saunos krosnelės viršaus matosi susidariusių putų nuosėdos, krosnelės viršus (kaip ir tiksliai nurodoma „Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukcija“ 1.2.2. p.), padengtas korozija su būdingomis rusvos spalvos priemaišomis. Tuo tarpu vandens padavimo žarnelė pagal nuotraukas, matosi, kad atsakovės sumontuota gerai, pagal instrukciją, be jokio įtempimo.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys A. V., UAB „SPA Technologija“, UAB „Rekosta“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti.

Trečiasis asmuo UAB „Klarksonas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, jog trečiasis asmuo jokių reikalavimų neturi.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo A. V. paaiškino, kad montuodamas saunos žarnelę ginčo objekte rėmėsi gaminto instrukcijomis, jos visada būna tokios pat. Po įvykio nuvykus į objektą pamatė aplietas patalpas o trūkusi žarnelė buvo visa aprūdijusi. Pati krosnelė jo teigimu buvo neprižiūrima, aprūdijusi, galimai buvo pilama druskos. Įrenginėjant žarnelę ji buvo laisva, nebuvo jokio įtempimo.

Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB „Klarksonas“ atstovas advokatas V. Rutavičius pažymėjo, jog įvykio metu buvo užsikimšusi kanalizacija, teigia, kad jeigu nebūtų užkišta kanalizacija nebūtų buvusios jokios žalos, vanduo būtų tiesiog nutekėjęs į vandens trapus ir išbėgęs. Be to nurodoma, kad iš žarnelės vidaus lėtas karšto vandens pratekėjimas, prasisunkimas negalėjo būti, kadangi žarnele tekėjo šaltas vanduo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ su UAB „SPA technologija“ buvo sudariusios bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2232083) laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d.; draudimo liudijime buvo nurodyta retroaktyvi draudimo apsaugos data nuo 2015 m. liepos 30 d. (1 t., el. b. l. 4). Šia civilinės atsakomybės draudimo sutartimi buvo apdrausta UAB „SPA technologija“ vykdoma vidaus ir lauko baseinų, pirčių, fontanų įrengimo ir montavimo, techninės priežiūros veikla, taip pat baseinų, pirčių, fontanų dalių, priežiūrai reikalingų dalių pardavimo veikla.

Pagal 2015 m. balandžio 29 d. rangos sutartį, sudarytą tarp UAB „SPA technologija“ (rangovės) ir UAB „Rekosta“ (užsakovės), UAB „SPA technologija“ įsipareigojo sumontuoti saunos, garinės pirties įrangą (1 t., el. b. l. 29-30). Atlikti saunos įrengimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), UAB „SPA technologija“ pasitelkė subrangovą UAB „Poilsio sprendimai“, kuris 2015 m. gegužės 4 d. rangos sutartimi įsipareigojo sukomplektuoti ir sumontuoti sauną minėtu adresu (1 t., el. b. l. 63-64).

Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 18 d. ADB „Gjensidige“ išmokėjo 13 500 Eur draudimo išmoką pagal pirmiau minėtą draudimo sutartį UAB „Klarksonas“ (1 t., el. b. l. 5), kuriai priklausančioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala, 2016 m. birželio 6 d. trūkus vandentiekio žarnelei (1 t., el. b. l. 31-36).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad trūkusią žarnelę pagal pirmiau minėtą 2015 m. gegužės 4 d. rangos sutartį montavo atsakovė UAB „Poilsio sprendimai“.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad subrogacinė prievolė nėra nauja prievolė; draudikui perėmus draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją (naudos gavėją) ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis; draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo (naudos gavėjo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011). Taigi, subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žalos padarymo draudėjo (naudos gavėjo) turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas, kuriose nurodyta, kad civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007; 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2005).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar dėl naudos gavėjo UAB „Klarksonas“ turtui padarytos žalos yra atsakinga atsakovė UAB „Poilsio sprendimai“.

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje neteisėti veiksmai apibrėžti kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad trūkusią žarnelę montavo atsakovė UAB „Poilsio sprendimai“. Todėl, teismo vertinimu, pirmiausiai būtina nustatyti, ar, montuodama aptariamą žarnelę, atsakovė nepažeidė bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos. Byloje atsakovės neteisėti veiksmai buvo įrodinėjami iš esmės dviem aspektais: pirma, kad žarnelė buvo sumontuota netinkamai, antra, kad atsakovė turėjo pasirinkti kitokią patvaresnę žarnelę.

Atsakovė į bylą pateikė Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukciją (1 t., el. b. l. 95-114), kurios 3.6 punkte „Automatinis vandens tiekimas“ nurodyta, kad krosnelę prie šalto vandens tiekimo vamzdžio reikia prijungti lanksčia žarna. Į bylą pateiktas daiktinis įrodymas – trūkusi žarnelė, patvirtina, kad būtent lanksčia žarnele buvo tiekiamas vanduo į saunos krosnelę. 2019 m. vasario 23 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. taip pat pavirtino, kad, priėmus darbus ir peržiūrėjus jų atlikimą, jokių trūkumų nebuvo, taip pat nebuvo jokio pratekėjimo; pajungimas lanksčia žarnele yra įprastas pajungimo būdas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, parenkant vandens tiekimo žarnelę.

Kitaip, teismo nuomone, vertintini atsakovės veiksmai šią žarnelę montuojant. Į bylą pateiktame 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akte (1 t. el. b. l. 25-26), be kita ko, yra konstatuota, kad viename atsakovės sumontuotos žarnelės gale yra du montažiniai įlinkiai (perlenkimai), vieno iš jų srityje įplyšęs žarnelės vidinis vamzdelis. Iš šio ekspertizės akto ir jį surašiusios I. R. parodymų teismo posėdyje (2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 13-14 min.) teismas daro išvadą, kad ginčo žarnelės montavimas turėjo trūkumų, t. y. sumontuota žarnelė buvo įtempta, persukta, o tai, kaip nurodė ekspertė, montuojant lanksčias žarneles neleistina. Pažymėtina, kad atsakovė pakankamų įrodymų, paneigiančių žarnelės montavimo trūkumus nepateikė. Taigi atsakovės veiksmai, montuojant ginčo žarnelę, vertintini kaip nepakankamai atidūs ir rūpestingi, tačiau, teismo nuomone, esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, ar tarp šių atsakovės veiksmų ir UAB „Klarksonas“ patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019).

Byloje esančiame 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akte (1 t. el. b. l. 25-26) yra padaryta išvada, kad vandens padavimo žarnelės trūkimo (hermetiškumo praradimo) priežastimis yra karšto vandens prasisunkimas (lėtas ilgalaikis pratekėjimas) jos tvirtinimo vietoje ir žarnelės vidinio vamzdelio, pagaminto iš į gumą panašios tamprios medžiagos, įplyšimas montažinio įlinkio (perlenkimo) srityje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, jog trūkusia žarnele į krosnelę buvo paduodamas šaltas vanduo. Kaip minėta, Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukcijos (1 t., el. b. l. 95-114) 3.6 punkte „Automatinis vandens tiekimas“ nurodyta, kad krosnelę prie šalto vandens tiekimo vamzdžio reikia prijungti lanksčia žarna. 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdyje parodymus davusi minėtą ekspertizės aktą surašiusi I. R. patikslino savo išvadas ir nurodė, kad ginčo žarnelės metalui (pintam žarnelės apvalkalui), jo oksidavimuisi, korozijai poveikį turėjo aukšta temperatūra ir agresyvi aplinka (2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 7, 23 min.). Kaip nurodyta 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akto tiriamojoje dalyje, apspaudimo ir tvirtinimo detalių paviršius padengtas panašios balkšvos medžiagos apnašu su korozijai būdingomis rusvos spalvos priemaišomis; tvirtinimo detalės šonas prie briaunos apiręs, duobėtas, o ant jo paviršiaus po balkšvos medžiagos ir korozijos priemaišų sluoksniu susidaręs tamsiai pilkos spalvos oksidų sluoksnis. Liudytoja I. R. teismo posėdyje paaiškino, kad oksidavimosi procesui yra būtina aukšta temperatūra. Taip pat liudytoja nurodė, kad metalinis žarnelės apvalkalas viename žarnelės gale yra labai stipriai oksidavęsis ir tai yra aukštos temperatūros poveikis (2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 26-27 min.).

Nors liudytoja I. R. žarnelės pažeidimų atsiradimo priežastis įvardijo kaip kompleksines – temperatūrinio poveikio ir montavimo trūkumų, kartu liudytoja paaiškino, kad vien aukšta temperatūra būtų paveikusi ginčo žarnelės metalą, o vien dėl žarnelės įtempimo ir susukimo neigiamiems padariniams atsirasti būtų reikėję neapibrėžto laiko, keletos (3-5) metų (2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 14-17 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirties patalpos iki ginčo įvykio buvo eksploatuojamos apie pusę metų, todėl teismas, įvertinęs liudytojos I. R. paaiškinimus, neturi pagrindo išvadai, kad per tokį laiką vien dėl atsakovės klaidos montuojant žarnelę ji būtų trūkusi. Liudytoja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad yra paveikta ir cinko detalė pačiame ginčo žarnelės gale, o tai yra išimtinai aukštos temperatūros poveikis. Liudytoja paaiškino, kad tokiam poveikiui, koks buvo padarytas žarnelės metalui, atsirasti reikalinga 100⁰-110⁰C laipsnių temperatūra. Pažymėtina, kad liudytoja I. R. negalėjo konkretizuoti, kas buvo temperatūrinio poveikio trūkusiai žarnelei šaltinis, neatmetė nei karšto vandens, nei karšo oro galimybės, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad aukšta temperatūra veikė tik vieną žarnelės galą, buvusį prie krosnelės, kitas žarnelės galas apskritai jokio poveikio (oksidavimosi) nepatyrė ir yra blizgus (2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 8-10, 32 min.). Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad temperatūrinio poveikio žarnelei negalėjo padaryti patalpos temperatūra. Kaip minėta, krosnelė buvo pajungta gamintojo reikalavimus atitinkančia žarnele, todėl už jai padarytą temperatūrinį poveikį, kuris pagal liudytojos parodymus turėjo siekti mažiausiai 100-110 laipsnių, atsakovė negali būti laikoma atsakinga.

Atsakovės atstovo V. B. posėdyje duotais paaiškinimais, iš krosnelės karšto vandens nuoviros krito ant žarnelės; krosnelei yra reikalinga priežiūra, o naudotojas saunos neprižiūrėjo; užsakovas į sauną atsakovės darbuotojus kvietėsi tik remonto atveju. Pažymėtina, kad garintuvo valymą numato ir Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukcijos 1.6 punktas. Iš atsakovo pridėtų įvykio dieną padarytų nuotraukų (1 t., el. b. l. 115-117) matyti, kad ant saunos krosnelės viršaus yra pažeidimų. Kad saunos krosnelė buvo nepakankamai prižiūrima patvirtino ir posėdžio metu apklausti liudytojai. Liudytojas I. B. posėdžio metu nurodė, kad UAB „Klarksonas“ nelabai rūpinasi esama įranga, jos neprižiūri, atsakovės darbuotojus kviečia tik tada, kai kažkas sugenda; pajungimo vieta yra apėjusi rūdimis, apnašomis, yra kalkių nuosėdų, pačiame inde yra geležies nuosėdų. Trečiojo asmens A. V. teigimu krosnelė buvo neprižiūrima, aprūdijusi.

Paminėtina ir tai, kad Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukcijos 1.2.2 punkte (1 t., el. b. l. 95-114) nurodoma, kad saunoje turi būti naudojamas tik geriamojo vandens reikalavimus atitinkantis vanduo. Daug kalkių turintis vanduo ant akmenų ir metalinių detalių palieka baltas nuosėdas. Vandenyje esanti geležis sukelia krosnelės paviršių ir kaitintuvų koroziją. 2018 m. sausio 31 d. ekspertizės akte (1 t. el. b. l. 25-26) taip pat konstatuota, kad žarnelės tvirtinimo detalės briauna bei jos pinto apvalkalo vielutės minėtame gale padengtos pašalinių medžiagų apnašu. Tai kad ant ginčo žarnelės yra kalkių nuosėdų patvirtino ir teismo posėdyje apklausta I. R..

Atsižvelgdamas į tai, koks temperatūrinis poveikis (100 ir daugiau laipsnių) buvo reikalingas trūkusios žarnelės metalui oksiduotis, teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovo paaiškinimai dėl krosnelės eksploatavimo trūkumų, t. y. kad ant trūkusios žarnelės iš krosnelės bako patekdavo karštas vanduo su priemaišomis, vertintini kaip tikėtini.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodyta Saunos elektrinės krosnelės instaliavimo ir naudojimo instrukcijos 3.6 punkte „Automatinis vandens tiekimas“, saunos ir/arba prausimosi patalpos grindyse turėtų būti vandens rinktuvas, į kurį nutekėtų vanduo, jei prijungimo žarna taptų nesandari ar būtų pažeista. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad vandens surinktuvai patalpoje buvo. Todėl, sprendžiant dėl to, ar tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo yra priežastinis ryšys, reikšmingi trečiojo asmens UAB „Klarksonas“ atstovo advokato V. Rutavičiaus paaiškinimai, duoti 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, kad tuo metu, kai trūko vandens padavimo žarnelė, pastate buvo užsikimšusi kanalizacija, todėl nenubėgo (kilo) vanduo, jei kanalizacija nebūtų buvusi užsikimšusi, žalos nebūtų buvę jokios. Pažymėtina, kad tokios pozicijos trečiasis asmuo UAB „Klarksonas“ laikėsi ir kitoje byloje, vykstant jo ir ADB „Gjensidige“ ginčui dėl draudimo išmokos išmokėjimo (DOK-6826). Todėl teismui nėra pagrindo abejoti šių trečiojo asmens UAB „Klarksonas“ paaiškinimų tikrumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), stačiusiam UAB „Rekosta“ užsakovas UAB „Klarksonas“ 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašte (DOK-6826) dėl 2016 m. birželio 6 d. apsemto rūsio nurodė, kad atvykus apžiūrėti, rūsys buvo apsemtas; vanduo per trapus turėjo nubėgti į siurblinę, iš kurios stacionaraus siurblio pagalba turėjo būti išsiurbtas į lauko tinklus; apžiūrėjus siurblinėje esantį siurblį, paaiškėjo, kad jis užkimštas popieriniais, vandenyje netirpstančiais rankšluosčiais; siurblys buvo išvalytas ir toliau puikiai veikė. Iš šių byloje esančių įrodymų teismas daro išvadą, kad krosnelės naudojimosi instrukcija numatė apsaugos priemones, pagal kurias net ir trūkus atsakovo sumontuotai žarnelei, kaip nagrinėjamu atveju ir nutiko, būtų išvengta žalos arba žala nebūtų didelė, ir tiek krosnelės sumontavimas, tiek patalpa, kurioje krosnelė buvo sumontuota, gamintojo keliamus reikalavimus atitiko. Taigi yra pagrindo manyti, kad žalingi padariniai, kuriuos nagrinėjamoje byloje atlygino ieškovė, nebūtų atsiradę, jei ginčo pastate būtų tinkamai veikusi kanalizacija.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nei už temperatūrinį poveikį, nei už vandens kokybę, krosnelės tinkamą eksploatavimą ar kanalizacijos užsikimšimą, atsakovė negali būti laikoma atsakinga. Tarp to, kad žarnelės montavimas turėjo trūkumų ir atsiradusios žalos nėra pakankamo priežastinio ryšio ir atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės rūpestingumo ir atidumo standartų neatitinkančių veiksmų. Todėl, nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio, nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išmokėtą draudimo išmoką yra nepagrįstas ir netenkintinas, kartu atmetamas ir susijęs reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovės atstovė teismui pateikė duomenis, kad šioje byloje atsakovė iš viso patyrė 910 Eur (490+140+140+140) bylinėjimosi išlaidų (DOK-32005; DOK-44144; DOK-52783; DOK-6763). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai.

Ieškovė liudytojos I. R. išlaidų atlyginimui užtikrinti į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2019 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Eur avansą, o 2019 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu – 250 Eur avansą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriaus 2020 m. sausio 24 d. pažymą liudytojai iš viso mokėtina 288,40 Eur (už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 250 Eur ir 38,40 Eur kelionės Vilnius – Klaipėda – Vilnius išlaidos), ieškovei grąžintina 61,60 Eur nepanaudota avanso suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 910 Eur (devynis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poilsio sprendimai“.

Išmokėti liudytojai I. R. Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančias 288,40 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų keturiasdešimties centų) pinigines lėšas liudytojos išlaidoms padengti, jas pervedant į I. R. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),.

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esantį avanso likutį – 61,60 Eur (šešiasdešimt vieną eurą šešiasdešimt centų).

Piniginių lėšų, esančių Klaipėdos apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, išmokėjimą ir grąžinimą pavesti atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Finansų ir apskaitos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Monika Lapukaitė