Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti – nuo 2025-04-03 registruota (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teista devynis kartus, iš kurių paskutinius du kartus:

1) 2023-02-09 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. 2023-07-24 nutartimi 2023-02-09 nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - paskirtas areštas 28 paroms. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-25 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-24 nutartimi ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams 20 dienų.

2) 2023-10-03 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, - laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-09 nuosprendžiu paskirtos ir to paties teismo tų pačių rūmų 2023-07-24 nutartimi nustatytos neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos bausmės dalis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2024-08-21 paleista iš kalėjimo, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2025-07-03 nutartimi, įsiteisėjusia 2025-08-19, panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųsta atlikti 1 metų 8 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, kuria atlieka kalėjime nuo 2025-09-09, teistumas neišnykęs,

kaltinama pavienėmis nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025-07-17, apie 05 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. P. slapta iš A. B. piniginės, buvusios spintoje pakabintos liemenės kišenėje, pagrobė pinigus - 400 Eur, taip nukentėjusiajam A. B. padarė 400 Eur turtinę žalą.

Be to, 2025-07-17, apie 05 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. P. slapta iš A. B. piniginės, buvusios spintoje pakabintos liemenės kišenėje, paėmusi žinomai svetimą - A. B. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su šio banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip ją neteisėtai įgijo ir laikė prie savęs iki 2025-07-17, tikslus laikas nenustatytas, kol ją, po neteisėtos finansinės operacijos atlikimo, grąžino A. B., įmesdama į pastarojo pašto dėžutę.

Be to, 2025-07-17, 05 val. 45 min., Šilutės m., (duomenys neskelbtini) g. 13, I. P. įdėjo į „Swedbank“, AB bankomatą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip kortelės turėtoją ir suklaidindama banką, neteisėtai prisijungusi prie „Swedbank“, AB informacinės sistemos, atliko finansinę operaciją ir iš A. B. „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir įgijo 300 Eur, tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją minėta svetima elektronine mokėjimo priemone – mokėjimo kortele ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą – nukentėjusiojo A. B. turtą – 300 Eur grynųjų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamosios I. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, t. y. 2025-07-17 slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą – A. B. turtą – 400 Eur grynųjų pinigų, neteisėtai įgijo bei laikė žinomai svetimą – A. B. elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai atliko finansinę operaciją, panaudodama neteisėtai įgytą ir laikomą svetimą – A. B. elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą – A. B. turtą – 300 Eur grynųjų pinigų, yra surinkta pakankamai. Kaltinamoji I. P. pripažįsta visiškai padariusi šias nusikalstamas veikas. Jos parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

I. P. veikos teisingai kvalifikuotos pagal:

1. BK 178 straipsnio 5 dalį, nes ji, veikdama tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, prieš turto savininko valią, pagrobė nedidelės - 400 Eur vertės svetimą turtą - pinigus.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01) turtas nedidelės vertės yra, kai jo vertė viršija 3 minimalius gyvenimo lygius (toliau – ir MGL), bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, kai pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (2017-12-05 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija, įsigaliojusi 2018-01-01), nurodančią, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, dėl ko taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (įsigaliojęs 2018-01-01) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

2. BK 214 straipsnio 1 dalį, nes ji, veikdama tiesiogine tyčia, neteisėtai, tai yra slapta, be A. B. žinios, pasiėmė ir tokiu būdu įgijo bei laikė žinomai svetimą - A. B. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), susietą su šio banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad banko mokėjimo instrumentas nuosavybės teise priklauso emitentui (mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui ji yra svetima BK 214 straipsnio prasme. Teismų praktikoje svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

3. BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis, nes ji, veikdama tiesiogine tyčia, neteisėtai atliko vieną finansinę operaciją, panaudodama svetimą – A. B. vardu išduotą „Swedbank“, AB elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios metu minėtą kortelę įdėjo į bankomatą, surinko PIN kodą, taip apgaule identifikuodama save kaip kortelės turėtoją ir suklaidindama banką, prisijungusi prie „Swedbank“, AB informacinės sistemos iš A. B. „Swedbank“, AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino ir apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą – nukentėjusiojo A. B. turtą – 300 Eur grynųjų pinigų.

Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020). Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Atsakomybė pagal BK 182 straipsnio atskiras dalis diferencijuojama atsižvelgiant į apgaule įgyto turto vertę, kurios išaiškinimas pateiktas jau minėtoje BK 190 straipsnio 1 dalyje dėl nedidelės vertės turto, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtas finansinės operacijos atlikimas svetima elektronine mokėjimo priemone (BK 215 straipsnio 1 dalis) ir svetimo turto įgijimas apgaule (BK 182 straipsnio 1 dalis) padaromi idealiąja sutaptimi, o neteisėtas svetimos elektroninės mokėjimo kortelės įgijimas (BK 214 straipsnio 1 dalis) padaromas realiąja sutaptimi kitų minėtų veikų atžvilgiu (BK 215 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28/2009).

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

I. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o jos atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog ji nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kadangi I. P. tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, t. y. 2025-07-17, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl kurių kalta pripažinta Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-09 ir 2023-10-03 nuosprendžiais, paskiriant galutinę 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dalį atlikus, ji 2024-08-21 paleista iš kalėjimo neatlikusi 1 metų 8 mėnesių 12 dienų, o 2025-07-03 nutartimi, įsiteisėjusia 2025-08-19, panaikinus lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųsta atlikti 1 metų 8 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, kurią atlieka kalėjime nuo 2025-09-09, todėl atsižvelgus į kaltininkės asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, I. P. pripažintina recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis).

I. P., būdama bausta administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe ir už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulki vagystė) (1 t., 65-74 b. l.), teista ir turėdama neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus žmogaus gyvybei, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (1 t., 79-130 b. l.), nedirbanti, bet nuo 2025-04-03 besiregistruojanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 75-78 b. l.), padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 12 straipsnis), nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. B. padarytos žalos neatlygino.

Be to, šio nuosprendžio paskelbimo metu I. P. yra (duomenys neskelbtini), ką patvirtina į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistės – akušerės 2025-10-07 pažyma, gauta iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimo (1 t., 190-193 b. l.).

Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininkės recidyvinę asmenybę, jos šeiminę padėtį, bedarbystę, neatlygintą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, proporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. P. paskyrus už nusikaltimus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, terminuoto laisvės atėmimo, o už baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, arešto bausmes, neviršijančias šių bausmių, numatytų minėtų straipsnių sankcijose ir skiriamų už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis), vidurkius, nes ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės rūšys buvo neveiksmingos ir nuteistosios nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų, 4 dalies pagrindais.

I. P. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes ji prisipažino esanti kalta, dėl ko baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kadangi I. P. naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikusi terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-03 nuosprendžiu, todėl jai taikytinos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatos ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos galutinės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – dešimties mėnesių laisvės atėmimas.

I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 146-149 b. l.) keistina į kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant ją nuosprendžio paskelbimo dieną.

Bausmės pradžia I. P. nustatytina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-11-05.

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis A. B. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai I. P. ir prašo iš pastarosios priteisti jam 700 Eur turtinės žalos atlyginimo už vagystės ir sukčiavimu būdais įgytus grynuosius pinigus (1 t., 36-39 b. l.).

Kaltinamoji I. P. civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

Byloje nėra duomenų, kad I. P. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos A. B. būtų atlyginusi padarytą turtinę žalą.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys kaltinamajai I. P. dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamosios I. P. nukentėjusiajam A. B. 700 Eur turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 – 6.249, 6.263 straipsniai).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos 2025-10-22 pažyma Nr. APD-2025-11765, kuria prašoma iš kaltinamosios I. P. priteisti valstybei 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato T. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai I. P. nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (1 t., 197-200 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamosios I. P., realiai atliekančios terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-03 nuosprendžiu, teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo 2025-09-26 nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtai kaltinamajai buvo parinktas ir paskirtas advokatas T. L., kuris gynė kaltinamąją nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Byloje nėra duomenų apie kaltinamosios I. P. realią turtinę padėtį, o, be to, ji, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės atlikti jai paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamosios turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamosios teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamosios teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad esant tokiam teisiniam reguliavimui, I. P. teisės į gynybą užtikrinimas yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jos proceso išlaidas, susijusias su jai tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei iš kaltinamosios I. P. 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirti areštą dvidešimt vienai parai;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskirti areštą dvidešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, paskirtas bausmes, subendrintas apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 2 punktą bei BK 63 straipsnio 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą, subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės iš dalies pridėti švelnesnę subendrintą bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, I. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos bausmės – dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-10-03 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – dešimties mėnesių laisvės atėmimą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, I. P. pripažinti recidyviste.

I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąjį kalinimą (suėmimą), suimant ją nuosprendžio paskelbimo dieną.

Bausmės pradžią I. P. nustatyti nuo 2025-11-05.

A. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., gim. (duomenys neskelbtini), septynis šimtus eurų (700 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei iš kaltinamosios I. P. 87,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.