Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nubaustas už tai, kad 2016-01-14 apie 15 val. atliekant miško ruošos darbus R. B. individualioje įmonėje, (duomenys neskelbtini) rajone, sunkiai susižalojo D. K. Jam nustatyta sunki trauma – kaklo II-III ir V stuburo slankstelių lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas. R. B., būdamas R. B. individualios įmonės savininku, darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, neužtikrino, kad D. K. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki darbo pradžios, pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administracijai apie jo priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais darbdavys pažeidė ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 99 straipsnio 3,4,5,6 dalis, laikytina nelegaliu darbu.

Apelianto nuomone, bylos duomenys paneigia D. K. nelegalaus darbo jo įmonėje faktą. Atkreipia dėmesį, kad leidimas kirsti mišką plynai (duomenys neskelbtini) rajone galiojo iki 2015-12-31, todėl iki šios datos turėjo būti pabaigti miško ruošos darbai. 2016-01-14 (duomenys neskelbtini) kaimo miško biržėje dirbo tik traktorininkas E. K., kuris baigė išvežti medieną iš kirtavietės, ką patvirtina ir byloje esanti traktoriaus nuotrauka. R. B. mano, kad jo kaltei dėl inkriminuoto pažeidimo paneigti būtina į teismo posėdį iškviesti jo įmonės darbuotojus E. K., P. B. ir A. M.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad R. B. 2016-01-14 ryte dalyvavo pokalbyje su D. K. dėl darbo, matė ir suprato, kad N. G. ir D. K. po pokalbio išvyko dirbti miško ruošos darbus į įmonės kertamą biržę, jo įmonės naudai. Nesutinka su R. B. pateikta versija, kad N. G. buvo suteikta poilsio diena ir jis kartu su D. K. tiesiog malkavo. D. K. prieš darbą buvo aprūpintas asmeninės apsaugos priemonėmis, kurios priklausė R. B. įmonei. Be to, D. K. patvirtino, kad R. B. davė pinigų jo gydymui.

Teigia, kad patikrinimo eigoje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kad D. K. dirbo miško ruošos darbus R. B. įmonės naudai, neįformintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nelegaliai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nelegaliu darbu apibrėžia darbą, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią <...>. Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Esant minėtoms sąlygoms ir abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui nesudarius rašytinės darbo sutarties - darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra laikomas nelegaliu už ką ir numatyta atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. B. kaltės, išklausė jo paaiškinimus (b. l. 35), Institucijos atstovo parodymus (b. l. 35, 62), nukentėjusiojo D. K. (b.l. 59), liudytojų A. Z. (b.l. 59), T. M. (b.l. 59-60), G. K. (b.l. 60), N. G. (b.l. 60), D. Ž. (b.l. 62) parodymus, įvertino rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl R. B. kaltės detaliai motyvavo.

Tačiau šiuos parodymus paneigia D. K. nurodomos įvykio aplinkybės. Nukentėjusysis tiek teikdamas paaiškinimus Institucijai, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad N. G. jam pasiūlė užsidirbti pinigų R. B. įmonėje. Įvykio dieną N. G. jį nusivežė į Rokiškį, kur laukė kiti V. B. įmonės darbuotojai, vėliau atvažiavo ir pats R. B.. Tyrimo metu D. K. nurodė, jog įmonės savininkas R. B. pasiteiravo N. G., ar jis negeriantis; N. G. jam nupasakojo darbo pobūdį ir, kad darbo užmokestis priklausys nuo išpjautų medžių kiekio. Su juo darbo sutartis nebuvo sudaryta. Į darbo vietą miške išvyko N. G. automobiliu, kiti darbuotojai - mikroautobusu. Atvykus į darbo vietą jam liepta pasiimti šalmą, pirštines. Biržėje buvo nupjauta daug medžių, tačiau vienas ant jo užvirto ir jis prarado sąmonę. Nukentėjusysis patvirtino, kad gydymo priemonėms R. B. skyrė jam pinginių lėšų (b.l.10, 59).

Šias aplinkybes patvirtina ir D. K. motinos G. K. paaiškinime, liudytojos apklausos protokole ir teismo posėdžio metu fiksuoti parodymai, jog jos sūnus norėjo vykti į užsienį, todėl jam buvo reikalingi pinigai. Jis papasakojo, kad nuo 2016-01-14 pradės dirbti miške. Jokios kalbos, kad sūnus kažkam turėjo padėti pasirinkti malkų nebuvo. Apie 18 val. 30 min. sužinojo, kad sūnus kirtavietėje buvo sužalotas. G. K. nurodė, kad N. G. atvykęs pas ją papasakojo įvykio aplinkybes bei nurodė, kad R. B. teiravosi jos adreso (b.l. 13, 60).

N. G. teismo posėdžio metu patvirtino R. B. teiktus paaiškinimus, t. y. kad jis su D. K. ne darbo metu malkavo. Tačiau teikdamas 2016-02-13 paaiškinimą Institucijai, N. G. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir D. K., t. y., kad D. K. buvo pasiūlyta užsidirbti, kad matė kaip prie garažų jo atvežtas D. K. bendravo su įmonės savininku R. B. ir jis suprato, kad D. K. ruošiamasi priimti į darbą. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir prieš darbą D. K. nurodė būti su šalmu. N. G. paaiškino, kad jis pjovė medžius, o D. K. mėtydavo šakas bei sudėliodavo rastus. Vėliau D. K. medžio pjovimo metu nepasitraukė į saugią zoną ir medis ant jo užvirto. Jis su kitais darbininkais padarė neštuvus ir nunešė D. K. iki automobilio, nuvežė į ligoninę. Būnant ligoninėje, skambino R. B. ir teiravosi kaip, kas įvyko (b.l. 14). Analogiškas aplinkybes N. G. nurodė ir apklausiamas atliekamo ikiteisminio tyrimo metu įvykio dieną, t. y. 2016-01-14 (b.l.18). Nors N. G. 2016-01-18 teikdamas paaiškinimą Institucijai teigė, jog įvykio dieną jam buvo laisvadienis ir jis R. B. sutikimu iškirstoje biržėje malkavo su D. K.. Pjovė sausuolį, kuris virsdamas užkrito ant D. K.. Jis nusivedė D. K. iki automobilio ir nuvežė iki ligoninės (b. l. 51), tačiau akivaizdu, jog šis liudytojas keisdamas parodymus susipainiojo ir aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo N. G. pakeistų parodymų vertinimu. Šio liudytojo 2016-02-13 paaiškinimas dėstytas nuosekliai, užrašytas jo paties ranka, tokias pat aplinkybes jis nurodė ir G. K. bei įvykio dieną su juo bendravusiems tyrėjui A. Z. ir T. M. (b.l. 59). A. Z. detaliai parodė, kad tikrinant informaciją apie į ligoninę atvežtą sužalotą D. K., jie nuvyko pas N. G., kuris papasakojo, kad tai buvo pirma D. K. darbo diena R. B. įmonėje, tačiau užkritus medžiui jis buvo sunkiai sužalotas, todėl jis pristatė nukentėjusį į ligoninę. N. G. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu siejamas darbinių teisinių santykių, yra tiesiogiai jam pavaldus, todėl apylinkės teismo posėdžio metu N. G. duoti parodymai, kaip ir kito įmonės darbuotojo – D. Ž. (b.l. 62) parodymai teigiant, kad tądien nei D. K., nei N. G. su kitais darbuotojais jų įmonėje nedirbo, o po pokalbio dėl galimo įsidarbinimo pasiliko prie garažų, kur jie ir susitiko iš ryto, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai bei vertinami kaip siekis padėti išvengti atsakomybės savo darbdaviui.

Byloje nustatyta, jog be kitų R. B. įmonės darbuotojų miške nupjautų medžių šakas rinko ir kitus medienos krovos darbus atliko D. K., kuriam buvo suteiktos darbo saugai reikalingos priemonės – šalmas ir pirštinės bei nepaisant to, kad nebuvo sutarta kokią konkrečiai pinigų suma bus mokama už darbą, tačiau jam buvo žinoma, kad atlygis priklausys nuo iškirsto medžių kiekio. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad D. K. oficialiai R. B. individualioje įmonėje nedirbo (b. l. 29-31). Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 4), Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Z. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, prie administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos prijungti ikiteisminio tyrimo duomenys – N. G. ir G. K. apklausos protokolai, įvykio vietos nuotraukos patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomas aplinkybes, kad R. B. 2016-01-14 medienos ruošos darbams nelegaliai buvo įdarbinęs D. K.. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog R. B. ir D. K. nesiejo nelegalūs darbo santykiai atmetamas, nes tokių santykių pobūdį pagrindžia aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje surinktų duomenų visuma.

Aplinkybė, kad buvo pasibaigęs pagal 2015-12-18 miško ruošos darbų sutartį nustatytas terminas miško ruošos darbams atlikti nepaneigia aukščiau konstatuotų aplinkybių ir apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepaneigia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas. R. B. kaltė dėl ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-22 nutarimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.