- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- I1-3016-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01164-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. T. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2020-10-23 iki 2021-04-08 atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, jam nebuvo užtikrinta galimybė lankytis tinkamai įrengtame laisvalaikio kambaryje.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN nėra įrengta atskiro laisvalaikio kambario kiekvienam būriui. Pažymi, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, tačiau Vilniaus PN paprastosios ir lengvosios grupės laisvalaikio patalpos nėra atskirtos. Norėdamas pažaisti arba pažiūrėti televizorių, yra priverstas lankytis lengvojo būrio patalpose, tuo rizikuodamas pažeisti bausmės atlikimo režimo reikalavimus. Pažymi, kad negali ir niekada negalėjo leisti savo laisvą laiką laisvalaikio kambaryje.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad privalėjo kęsti, žiūrėdamas, kaip jo akivaizdoje kiti nuteistieji valgo uogienę, kiaušinius, miltinius produktus.
Dėl tokio elgesio su juo patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir t. t., dėl ko patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 9-12) nurodo, kad nuteistasis R. T. į Vilniaus PN atvyko iš Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau - MPN) 2020-10-23. Bausmę atlikti 2-ame nuteistųjų būryje įstaigos vadovo įsakymu paskirtas 2020-11-09. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.
Vilniaus PN paaiškina, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Vadovaujantis Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Kambariai papildomai aprūpinti virtuvine technika, suteikiant nuteistiesiems galimybę laisvu laiku ruošti maistą, žiūrėti televizorių.
Priešingai, negu yra teigiama pareiškėjo skunde, Vilniaus PN administracija niekada nebuvo uždraudusi tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems paprastosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, lankytis lengvosios grupės laisvalaikio patalpoje. Atsižvelgiant į šiuo metu vykdomus Vilniaus PN gyvenamųjų korpusų remonto darbus, įstaigos administracija vadovaujasi humaniškumo principu ir nedraudžia paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems patekti į lengvosios grupės laisvalaikio patalpas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nebuvo pateikta pastaba ar skirta nuobauda už buvimą lengvosios grupės laisvalaikio patalpoje.
Pažymi, kad suimtųjų ir nuteistųjų maisto racionuose, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ yra numatyta tiek miltinių gaminių, tiek kiaušinių. Be to, pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas savo nuožiūra gali įsigyti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje maisto produktus (išskyrus maisto produktus, kuriuos prieš vartojimą būtina termiškai apdoroti).
Taip pat pažymi, kad įstaigoje nėra ribojama pareiškėjo teisė žiūrėti televizorių, kadangi pareiškėjas turi asmeninį televizorių, todėl televizijos laidas gali žiūrėti ir ne laisvalaikio kambaryje savo nuožiūra, išskyrus dienotvarkėje nustatytą nakties miego laiką (23.00 - 07.00 val.).
Pastebi, jog pareiškėjo laisvalaikio pomėgių ir gebėjimų išraiška yra neženkli, socialinio, dorovinio bei teisinio švietimo užsiėmimuose, formalioje-neformalioje įstaigos visuomeninėje veikloje jis nedalyvauja. Nuteistasis R. T. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Pasyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje), intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, elgesio korekcijos programose nedalyvauja, pataisos įstaigoje nedirba.
Šalies argumentai
Nuteistasis tik atvykęs į įstaigą išreiškė norą dirbti VĮ „Mūsų amatai“, tačiau įstaigos administracijai netarpininkaujant VĮ „Mūsų amatai“ atsisakė nuteistąjį įdarbinti. 2021 m. balandžio mėn. vėl buvo pateikęs prašymą dėl įdarbinimo, tačiau iškilus problemų su Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriumi (nuteistajam reikėjo pasidaryti rentgeno nuotrauką, tačiau jis atsisakė) nebuvo įdarbintas. Interesų ratas apsiriboja kasdieninių buitinių poreikių tenkinimu (Resocializacijos skyriaus 2021-05-06 charakteristika pridedama).
Vilniaus PN nurodo, kad pareiškėjas, atliekantis bausmę paprastosios grupės sąlygomis, gali siekti būti perkeltas į lengvąją grupę, t. y. tokia jo teisė nėra ribojama. Tačiau šios teisė įgijimas sietinas su nuteistojo elgesiu ir jo noru, bei jo pastangomis keisti savo elgesį: dirbti ties nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimu, vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tame tarpe į pozityvaus elgesio priemones, laikytis bausmės atlikimo režimo reikalavimų, dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, dirbti gerbūvio darbus įstaigoje.
Pareiškėjas bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (individualaus darbo knygelėmis duomenimis baustas 46 kartus). Skatintas 1 kartą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ne kartą yra užfiksuoti narkotinių medžiagų vartojimai. Nuteistasis už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje (Marijampolės pataisos namuose) baustas drausmine bei administracine tvarka. 2020-11-25 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-394 buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą.
Pareiškėjas, norėdamas naudotis lengvosios grupės nuteistųjų turimomis privilegijomis, turi savo elgesiu parodyti pozityvų siekį būti perkeltas į lengvąją grupę, toks perkėlimas negali priklausyti nuo pataisos įstaigos administracijos malonės, o yra siejamas su paties nuteistojo dedamomis pastangomis ir motyvacija. Pareiškėjui Vilniaus PN sudarytos visos sąlygos dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, priemonėse, pozityviame užimtume, o pastarasis jomis pasinaudojo tiek, kiek išreiškė tam norą.
Vilniaus PN teigia, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš nesudarytos galimybės lankytis laisvalaikio kambaryje, taip pat dėl maisto produktų.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atveju.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Taigi, sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytais atvejais.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punktas numato, kad laisvalaikio kambarys yra patalpa, skirta nuteistųjų laisvalaikiui praleisti. Vilniaus PN kiekviename aukšte yra įrengti laisvalaikio kambariai (po vieną dviem būriams), kurie taip pat yra naudojami maistui gaminti. Vadovaujantis Laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, laisvalaikio kambariuose yra televizoriai. Kambariai papildomai aprūpinti virtuvine technika, suteikiant nuteistiesiems galimybę laisvu laiku ruošti maistą, žiūrėti televizorių.
Iš atsakovės atstovo Vilniaus PN paaiškinimų atsiliepime nustatyta, kad Vilniaus PN administracija niekada nebuvo uždraudusi tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems paprastosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, lankytis lengvosios grupės laisvalaikio patalpoje. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į šiuo metu vykdomus Vilniaus PN gyvenamųjų korpusų remonto darbus, įstaigos administracija vadovaujasi humaniškumo principu ir nedraudžia paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems patekti į lengvosios grupės laisvalaikio patalpas. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui nebuvo pateikta pastabų ar skirta nuobaudų už buvimą lengvosios grupės laisvalaikio patalpoje. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo galimybę lankytis tinkamai įrengtame laisvalaikio kambaryje.
Byloje pateiktos Buitinių prietaisų ir informacijos laikmenų apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad pareiškėjas turi asmeninį televizorių, todėl televizijos laidas gali žiūrėti ir ne laisvalaikio kambaryje savo nuožiūra, todėl teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo teisė žiūrėti televizorių ribojama. Be to pasikartotina, kad Vilniaus PN administracija niekada nebuvo uždraudusi tiek pačiam pareiškėjui, tiek kitiems paprastosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, lankytis lengvosios grupės laisvalaikio patalpoje, kurioje buvo ir televizorius.
Pareiškėjas savo teiginį dėl patirtų kančių, matant jo akivaizdoje kitus nuteistuosius valgant uogienę, kiaušinius, miltinius produktus, grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, nenurodyta ar jam buvo uždrausta valgyti minėtus produktu, ar dėl galimos problemos kreipėsi į Vilniaus PN administraciją.
Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas aukščiau nurodytomis priemonėmis negalėjo naudotis, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis tinkamai įrengtu laisvalaikio kambariu, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio tariamo pažeidimo atmesti kaip nepagrįsti.
Teismas, ištyręs pareiškėjo nusiskundimus dėl užimtumo organizavimo, kurį sieja vien su buvimu laisvalaikio patalpoje, bei byloje esančius duomenis, laiko, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti įvairiose socialinės reabilitacijos ir kitose programose. Tačiau, kaip nurodo atsakovės atstovas pareiškėjo laisvalaikio pomėgių ir gebėjimų išraiška yra neženkli, socialinio, dorovinio bei teisinio švietimo užsiėmimuose, formalioje-neformalioje įstaigos visuomeninėje veikloje jis nedalyvauja. Nuteistasis R. T. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Pasyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo įstaigos organizuotame renginyje), intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, elgesio korekcijos programose nedalyvauja, pataisos įstaigoje nedirba. Byloje pateikta Vilniaus PN 2021-05-06 nuteistojo R. T. charakteristika Nr. 56-744 pareiškėją apibūdina, kaip sistemingai pažeidinėjantį vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus (individualaus darbo knygelėmis duomenimis baustas 46 kartus). Skatintas 1 kartą. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau ne kartą yra užfiksuoti narkotinių medžiagų vartojimai. Nuteistasis už narkotinių medžiagų vartojimą pataisos įstaigoje (Marijampolės pataisos namuose) baustas drausmine bei administracine tvarka. 2020-11-25 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-394 buvo įrašytas į linkusiųjų užpulti įskaitą (b. l. 24-25).
BVK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistasis iš paprastosios grupės į lengvąją grupę perkeliamas, kai atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikęs ne mažiau kaip šešis mėnesius, o nepilnametis - atlikęs ne mažiau kaip tris mėnesius paskirtos bausmės paprastosios grupės sąlygomis, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, - atlikęs ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį paskirtos bausmės; 2) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, - per paskutinius tris bausmės atlikimo mėnesius nebuvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlyto darbo; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones; 4) per paskutinius šešis bausmės atlikimo mėnesius nebuvo baustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir (arba) nebuvo baustas administracine tvarka, o kai paskirta bausmė yra trumpesnė kaip vieneri metai, - nebuvo baustas per visą atliktos bausmės laiką; 6) jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Aptartos teisės normos, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas, norėdamas naudotis lengvosios grupės nuteistųjų turimomis privilegijomis, turi savo elgesiu parodyti pozityvų siekį būti perkeltas į lengvąją grupę, toks perkėlimas negali priklausyti nuo pataisos įstaigos administracijos malonės, o yra siejamas su paties nuteistojo dedamomis pastangomis ir motyvacija.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nenustatyta vienos iš esminių sąlygų – Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, kitų sąlygų įrodinėjimas nėra tikslingas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.