- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-150-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00915-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarties G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. spalio 15 d. Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – pripažino G. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 3 dalyje (Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei) ir skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą be gyvūno konfiskavimo.
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo nutarimu jį skundė Kauno rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, jog G. Š. pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga-administracinio teisės pažeidimo protokolu, K. F. pranešimu, liudytojos apklausos protokolu, gyvūnų klinikos pažyma, administracinės komisijos protokolu bei nutarimu ir kita bylos medžiaga.
Šalies argumentai
Skundu Kauno apygardos teismui pareiškėjas G. Š. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-19 nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, jog teismas neišanalizavo skundo motyvų, tuo pažeidė ATPK 301 str. reikalavimus. Tiek Komisija, tiek teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiosios parodymais ir dr. L. K. smulkių gyvūnų klinikos pažyma, kuri turėtų būti vertinama kritiškai dėl įforminimo trūkumo ir paties turinio, nes nenurodyta priežastis, dėl ko gyvūnas nugaišo, be to, nurodytas visai kitas šunį atnešęs asmuo – S. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad gyvūnas, kuris neva sukandžiojo nukentėjusiosios šunį, yra registruotas, vakcinuotas ir prižiūrimas. Be to, pati nukentėjusioji sutiko, kad toje teritorijoje laksto ir daugiau panašių šunų. Ji taip pat nenurodė, jog šuo atbėgo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Teismas neatsižvelgė į skundo motyvą, jog nukentėjusioji sąmoningai melagingai galėjo nurodyti (duomenys neskelbtini), taip lengviausiu keliu siekiant kompensuoti patirtą žalą ar netgi pasipelnyti. Teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjo skundo motyvą, jog byloje nenustatyta, kad nugaišęs šuo priklausė būtent nukentėjusiajai. Nenustatyta šuns tapatybė ir jo savininkas, kaip to reikalauja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-01 Sprendimo Nr. T-622 57 punktas. Nesant šių duomenų, K. F. nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja. Teismas nepasisakė dėl skundo motyvų, jog mišrūnui nebuvo galimybės išsprūsti iš aptvertos teritorijos. Nevertino pareiškėjo parodymų, kad šuo aptvertas ir laikomas voljere, įvykio dieną jis taip pat buvo voljere, neįvertinta ir pareigūnės I. K. 2012-06-18 tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad (duomenys neskelbtini) teritorija yra aptverta, užrakinta. Be to, teismas pažeidė teisingumo principą, nes siekiant išaiškinti tiesą šioje byloje nekvietė K. F. nurodyto įvykį mačiusio vyriškio. Šis vyriškis nebuvo apklaustas nei ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, nei teisme, nors jo parodymai kaip tiesioginiai įrodymai yra labai svarbūs šioje byloje.
Atsiliepimas
K. F. atsiliepime prašo skundą atmesti, nurodo, jog ji kelis metus kone kasdien eina tuo pačiu maršrutu ir todėl atpažino jos šuniuką užpuolusį šunį, pasipelnyti nesiekia ir padarytos žalos atlyginti G. Š. neprašo.
Kauno apskrities VPK Kauno m. Santakos PK viešosios policijos skyriaus Vilijampolės PN atsiliepime nurodo, kad sutinka su teismo nutarimu ir prieštaravimų dėl paskirtos administracinės nuobaudos neturi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Apylinkės teismas, nagrinėjantis skundą dėl organo priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrina, ar institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai vadovavosi šiomis normomis. Teismo išvados dėl nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo taip pat turi būti argumentuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tik formaliai ir neatsakė į esminius skundo argumentus. Tuo pažeidė ATPK 257 straipsnio bei 284 straipsnio nuostatas, nutartį priėmė išsamiai neištyręs bei neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai neištyrus byloje esančių įrodymų bei neįvertinus jų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.
Pareiškėjas kėlė klausimą dėl nugaišusio šunelio identifikavimo, priežasčių, dėl ko jis nugaišo ir to, ar jo prižiūrimas mišrūnas turėjo galimybę ištrūkti iš aptvertos teritorijos, tačiau teismas į šiuos esminius pareiškėjo skundo argumentus neatsakė, nepateikė motyvuotų išvadų dėl šių skundo argumentų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Be to, teismas pareiškėjo kaltę grindė išimtinai suinteresuoto bylos baigtimi asmens – nukentėjusiosios K. F. paaiškinimais bei parodymais ir visiškai nepasisakė kodėl, dėl kokių motyvų atmetami pareiškėjo argumentai dėl to, jog jo mišrūnas negalėjo ištrūkti iš aptvertos teritorijos ir apkandžioti nukentėjusiosios šuns. Teismas pareiškėjo kaltę grindė iš esmės prieštaringais įrodymais. Nurodė, jog pareiškėjo kaltę įrodo tyrėjos I. K. tarnybinis pranešimas, tačiau iš šio pranešimo matyti, jog, tyrėjai įvykio vakarą atvykus į (duomenys neskelbtini) esančią teritoriją, nustatyta, ne tik tai, kad teritorija aptverta, užrakinta, tačiau joje, tai yra aptvertoje, užrakintoje teritorijoje ir buvo šuo, tai yra jis buvo ne palaidas, ne už teritorijos ribų, tačiau aptvertoje teritorijoje. Teismas visiškai nepasisakė dėl šių duomenų prieštaravimo nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms ir nenurodė motyvuotų argumentų, kodėl šiuos duomenis laiko pareiškėją kaltinančiais įrodymais.
Pažymėtina, jog teismas, siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, turi teisę rinkti įrodymus ir neturi būti vien tik pasyvus proceso stebėtojas. Šioje byloje esant tokiems prieštaravimams, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas savo kaltę nuosekliai neigia, nukentėjusioji pripažino, jog toje vietoje bėgioja ir daugiau panašių šunų, o tarnybiniu tyrėjos pranešimu nustatyta, jog įvykio vakarą pareiškėjo šuo buvo užtvertoje teritorijoje, teismas nesiėmė jokių priemonių rinkti papildomus duomenis, nors tam egzistavo objektyvios galimybės. Byloje yra duomenų, kad įvykį matė dar vienas asmuo, kuris ir padėjo nukentėjusiajai apginti savo šunį. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiosios nurodytas asmuo yra gretimos teritorijos sargas, todėl jis galimai taip pat galėtų suteikti informacijos apie tai, koks būtent šuo užpuolė K. F. augintinį, ar jis tą šunį yra matęs anksčiau ir kur. Tai galėtų patvirtinti arba paneigti esminę bylai reikšmingą aplinkybę, tai yra tai, ar nukentėjusiosios šunį apkandžiojo būtent pareiškėjo šuo. Šio asmens kontaktiniai duomenys žinomi, tačiau jis nei ikiteisminėje pažeidimo tyrimo stadijoje, nei teisme, nebuvo apklaustas. Be to, byloje dėl tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių neapklausta ir tyrėja I. K., kuri galėtų suteikti daugiau informacijos ne tik apie tai, kokio pobūdžio tvora aptverta teritorija, tai yra ar šuo ją gali peršokti ir pan., ar ne, ar tvora pakankamai sandari, bet galėtų suteikti informacijos ir apie patį aplinkybių fiksavimą, ar buvo kartu su ja K. F., kas ir kokiomis aplinkybėmis nurodė konkretų adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), kaip atrodė teritorijoje esantis šuo, ar jis buvo voljere, ar buvo teritorijoje žmonių, kelintą valandą apžiūrėta teritorija, ar išsamiai ji apžiūrėta ir pan.
Pažymėtina, kad pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, Nr. N575-336/2012, 2012 Nr. N575-179/2012 ir kt.), teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Šiuo atveju G. Š. nuo pat tyrimo pradžios neigė padaręs pažeidimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tikrindamas priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai teisingai išspręsti aplinkybių, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tik formaliai ir neatsakė į pagrindinius skundo argumentus. Teismo išvados nepagrįstos išsamia, visapusiška surinktų bylos duomenų analize. Tuo buvo pažeistos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatos, todėl teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta. Esant šioms aplinkybėms, Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas
nutarė:
G. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį G. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.