Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Eterex“ ieškinį atsakovams K. P. ir D. V. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2015-03-17 pateikė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą įsiskolinimą sumokėti dalimis, tačiau skolos nemokėjo. VSDFV Vilniaus skyrius 2015-06-15 pranešė, kad ketina kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, po ko K. P. 2015-07-19 įmonės direktoriumi paskyrė D. V. Įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorius išsiuntė pranešimus įmonės registracijos bei D. V. gyvenamosios vietos adresu, tačiau nei turtas nei dokumentai nebuvo perduoti. Paskutinė VĮ Registrų centrui pateikta BUAB „Basola“ finansinė atskaitomybė sudaryta 2014-12-31 dienai. Pagal ją įmonės turto vertė sudaro 7 733,83 Eur (16 345 Lt). Antstolė V. M. 2014-10-30 areštavo kasoje buvusius pinigus, areštuota pinigų suma bankroto administratoriui neperduota.

Žalos atlyginimą prašė priteisti CK 2.50 straipsnio 3 dalies bei Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu. Laikė, kad įmonės vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Basola“ 2014-12-31 duomenimis buvo nemoki ir tai buvo žinoma įmonės direktoriui K. P. Dėl nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės kreditoriams buvo padaryta 62 975,78 Eur žala.

Atsakovas taip pat nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir neperdavė 4 651,01 Eur vertės turto, kuris buvo įrašytas į įmonės balansą ir jam uždėtas areštas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl D. V. fizinės būklės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu atsisakė reikalavimų šiam atsakovui ir prašė bylą nutraukti, o visą reikalavimą patenkinti, priteisiant žalos atlyginimą iš K. P. Pažymėjo, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma, nes buvo parduota daugiau nei 25 proc. akcijų. Kadangi sutartis neįregistruota Juridinių asmenų regsitre, tai K. P. iki įmonės bankroto liko įmonės akcininku. Pažymėjo, jog MB „Eterex“ yra sudariusi sutartį dėl reikalavimo įsigijimo iš BUAB „Basola“. Šiuo metu BUAB „Basola“ yra pripažinta bankrutavusia, likviduota bei išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl bankrutuojančios įmonės vadovo pareigos atlyginti jo vadovavimo metu padarytą žalą dėl nesikreipimo į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, prašant priteisti žalą, kurią sudaro kreditorinių reikalavimų suma ir bankroto administratoriui neperduotas turtas. BUAB “Basola” 2016-07-01 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį su MB “Eterex”, kuriai pardavė reikalavimo teises į 67 626,79 Eur dydžio K. P. ir D. V. skolą už 2 000 Eur (t. 1, b. l. 137-139). Į šią sumą įeina teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma bei 4 651 Eur vertės bankroto administartoriui neperduotas turtas.

Ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas šioje byloje neteisėtą atsakovo veikimą įrodinėja tuo, kad atsakovas, kaip asmuo turėjęs teisę ir pareigą paduoti teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, šia teise nepasinaudojo ir tuo sukėlė žalą įmonės kreditoriams, kadangi jų reikalavimai dėl įmonės nemokumo nebuvo patenkinti.

Dėl pareigos kreiptis dėl įmonės bankroto

Atsakingų asmenų pareigos paduodant prašymą bankroto bylų kėlimo klausimu reglamentuotos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje. Ieškovo nurodomo įmonės nemokumo susidarymo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies redakcija nustatė, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti žalą dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalinga nustatyti dvi aplinkybes: 1) asmuo turėjo teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) buvo aplinkybės, sudariusios pagrindą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) nurodyta, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę, o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo: 1) kreditorius (kreditoriai); 2) savininkas (savininkai); 3) įmonės vadovas.

Juridinio asmenų registro duomenys patvirtina, jog BUAB „Basola“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2013-07-26. BUAB „Basola“ akcininku nuo 2013-08-02 registruotas K. P. Įmonės vadovas atstovauja vienasmeniškai (t. 1, b. l. 35-44). Atsakovas K. P. teismui pateikė 2015-08-18 Paprastųjų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Šiame dokumente nurodyta, kad jis BUAB „Basola“ akcijas už 289,62 Eur parduoda D. V. Pagal sutarties 6.3 punktą pirkėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2015-08-23 apie bendrovės akcininkų ir vadovo pasikeitimą pranešti VĮ Registrų centrui.

Nuo 2015-01-01 įsigaliojo CK 1.74 straipsnio pakeitimas ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys turi būti sudaromos tuo atveju, kai parduodama 25 procentai ar daugiau bendrovės akcijų. CK 1.93 straipsnio 3 dalis nurodo, jog įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Pagal CK 1.93 straipsnio 5 dalį nustačius, jog nesilaikyta įstatymų reikalaujamos sandorio formos, taikoma CK 1.80 2 dalyje nustatytos pasekmės. Imperatyvioms teisės normoms, kokiu laikytinas ir notarinės sandorio formos reikalavimas, prieštaraujantis sandoris yra niekinis, todėl teismas 2015-08-18 Paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sandorį laiko negaliojančiu ex officio CK 1.93 staripsnio 3 dalies pagrindu. Kitos sandorio sudarymo aplinkybės – tai, kad nėra sutarties originalo, D. V. teigia sutarties nepasirašęs, remiantis proceso ekonomiškumo principu netiriamos, nes jos neturi įtakos bylos išsprendimui. Pripažinus niekine sutartį, pagal kurią K. P. teisgia pardavęs akcijas, K. P. lieka akcijų turėtoju iki įmonės pabaigos.

BUAB „Basola“ vienintelio akcininko 2015-07-19 sprendimu nuo 2015-07-20 iš direktoriaus pareigų atleistas K. P. ir paskirtas D. V. (t. 1, b. l. 45). 2015-08-18 Dokumentų priėmimo perdavimo aktu D. V. perėmė bendrovės dokumentus (t. 1, b. l. 81-84). K. P. įmonės direktoriumi registruotas nuo 2013-07-30 iki 2015-07-20. 2015-08-11 įregistruota, jog nuo 2015-07-20 įmonės vadovu yra D. V..

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus D. V. buvo nustatyta, kad 2015 m. vasarą jis buvo priklausomas nuo narkotikų asmuo jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Automobilyje du nepažįstami asmenys davė 20-30 Eur, o sekančią dieną nusivežė į VĮ Registrų centrą pasirašyti kažkokių dokumentų. Dokumentų jis neskaitė, nes buvo abstinencijos būklėje. K. P. jis nepažįsta ir nėra matęs. Parašai ant akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto ne D. V., jokių dokumentų jam niekas neperdavė. D. V. parodymus patvirtino liudytojas A. S. K. P. ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ir aiškino, kad buvo įdėjęs skelbimą dėl įmonės pardavimo, į kurį atsiliepė du nepažįstami asmenys. Šių asmenų prašymu jis direktoriumi paskyrė D. V., o dar po mėnesio jam buvo atežta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir dokumentų perdavimo priėmimo aktas. Teigė, kad įmonės dokumentus perdavė nepažįstamiems asmenims.

Nors formaliai D. V. buvo registruotas BUAB „Basola“ direktoriumi, tačiau jo paskyrimo aplinkybės, kurias pripažino ir atsakovas K. P., nurodydamas, kad direktoriumi paskyrė niekada nematytą asmenį, o įmonės dokumentus atidavė nepažįstamiems asmenims, yra nesąžiningos ir negali sukelti atsakovo K. P. siektų pasekmių – išvengti įmonės vadovo pareigų vykdymo. D. V. jokiu veiksmu neišreiškė sutikimo būti įmonės vadovu, o bet kurio nepažįstamo, sutikimo neduodančio asmens skyrimas įmonės direktoriumi yra neteisėtas (CK 1.5 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 5 dalis).

Remdamasis išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, jog K. P. BUAB „Basola“ direktoriumi ir akcininku buvo iki įmonės pabaigos ir turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo kaip įmonės vadovas ir akcininkas.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-01-01) buvo nurodoma, jog įmonės vadovui ar savininkui pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privaloma tada, kai įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis įtvirtina, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai nustatyti Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje, pagal kurio nuostatas šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; 5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Vilniaus apygardos teismo 2015-11-18 nutartimi BUAB „Basola“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2015-11-30. Juridinių asmenų registrui pateiktame balanse už 2014 metus nurodyta, kad įmonė turto už 4 733,83 Eur (16 345 Lt), o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 841,87 Eur (33 982 Lt), iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 7 016,33 Eur (24 226 Lt) (t. 1, b. l. 26). 2014 metų pabaigoje įmonė turėjo 29 341,69 Eur (101 311 Lt) nuostolio (t. 1, b. l. 27). Įvertinęs šiuos duomenis Vilniaus apygardos teismas 2015-11-18 nutartimi BUAB „Basola“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto bylos iškėlimo metu įmonės padėtis atitiko įmonės nemokumo sąlygas, nustatytas Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.

Pareigos pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį nevykdymas yra neteisėtas, kreditorių interesus pažeidžiantis veiksmas, kuris, skirtingai nei įmonės vadovo civilinė atsakomybė pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, yra atliekamas esant paprasto neatsargumo kaltės formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būdamas įmonės vadovu ir veikdamas rūpestingai atsakovas turėjo suprasti, jog yra atsiradusios aplinkybės, pagal kurias įmonė teisės aktų pagrindu pripažintina nemokia. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, jog K. P. ne vėliau kaip 2014 m. pabaigoje turėjo žinoti įmonės padėtį ir dėl jos nemokumo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl nuostolių – kreditorinių reikalavimų, dydžio

Nustačius neteisėtus kaltus atsakovo veiksmus, spręstinas klausimas dėl atsakomybės dydžio. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014 išaiškinta, kad įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje, publikuotoje Teismų praktikoje Nr. 45, atkreiptas dėmesys, jog įmonės nemokumo atveju žala laikytinas įsipareigojimų kreditoriams padidėjimas nuo to momento, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės nemokumo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, nutartimi patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą. Minėtos apžvalgos išvadų 9 punkte nurodyta, kad visi kreditorių reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, gali būti pripažinti žala tik išimtiniais atvejais, jei ieškovas įrodo, kad jei ne vadovo delsimas, su kreditoriais būtų visiškai atsiskaityta. Taip pat kreditorių reikalavimų padidėjimas nuo teismo nustatyto nemokumo momento iki bankroto bylos iškėlimo momento automatiškai nereiškia žalos, pavėlavus kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovas atsako tik už tą žalą, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo delsimu laiku inicijuoti bankroto bylą.

Ieškovas prašo priteisti dviejų rūšių žalą: pirma, kreditorinių reikalavimų sumą, antra, įmonės turto vertę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kiek padidėjo įsipareigojimai kreditoriams nuo to momento, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės nemokumo. Vilniaus apygardos teismo 2016-01-19 nutartimi nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtinti kreditorių reikalavimus:

Valstybinė mokesčių inspekcija – 54 484,58 Eur;

VSDFV Vilniaus skyrius – 7 506,69 Eur;

UAB “Infomedia” – 44,32 Eur;

UAB “Omnitel” – 826,48 Eur;

UAB “Osama” – 113,71 Eur.

Skolos VSDFV Vilniaus skyriui susidarė nuo 2014-08-18 iki 2015-10-15 (t. 1, b. l. 56-58). Skola Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė nuo 2015-07-27 iki 2015-12-25 (t. 1, b. l. 63-64). Skola UAB “Infomedia” susidarė 2015-03-13 (t. 1, b. l. 59). Skola UAB “Omnitel” susidarė 2015-02-28 – 2015-07-31 (t. 1, b. l. 60-62). Įvertinus kreditorinių įsiskolinimų susiformavimo laikotarpį, matyti, jog iš esmės visi įsiskolinimai, išskyrus įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui, susidarė jau po 2014 m. pabaigos. Visas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris sudaro didžiąją kreditorinių reikalvimų dalį, susiformavo jau 2015-07-19, kai K. P. pasirašė įsakymą dėl D. V. skyrimo įmonės direktoriumi. Tuo atveju, jei K. P. 2014 m. pabaigoje būtų kreipęsis dėl įmonės bankroto, įsiskolinimai kreditoriams nebūtų susidarę. Tai patvirtina, jog tarp padarytos žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų yra priežastinis ryšys.

Atsakovas K. P. argumentų dėl įsiskolinimo VSDFV Vilniaus skyriui susidarymo už laikotarpį iki 2014 m. pabaigos neteikė, į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose melagingai aiškino apie derybas su D. V., todėl teismas nelaiko sąžiningu ir teisingu rinkti papildomus duomenis dėl atsakovo kaltės už šios skolos dallies susidarymą ir visus VSDFV Vilniaus skyriaus pareikštus kreditorinius reikalavimus pripažįsta žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-11-28 nutartyje Nr. 3K-3-624/2013 yra išaiškinęs, jog įmonės vadovai negali būti atsakingi dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, o bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai. Ši teismų praktika nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes bylos aplinkybės yra skirtingos. Nagrinėjamoje byloje mokesčiai buvo nesumokėti dėl, kad įmonė tapo nemoki, tuo tarpu nutartyje Nr. 3K-3-624/2013 aptariamoje situacijoje įmonė turėjo mokesčius sumokėti vėliau, laiku mokesčiai nesumokėti ne dėl nemokumo, o dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Apibendrinant daroma išvada, jog dėl tos priežasties, kad K. P. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė bei jos kreditoriai patyrė 62 975,78 Eur žalą. Spręsdamas dėl pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymo teismas išsamiai pasisakė, kodėl laiko, jog K. P. yra tinkamas atsakyti subjektas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog D. V. neturėjo jokios įtakos bendrovės valdymui, nepažinojo atsakovo K. P., neturėjo jokių įmonės dokumentų ir nieko nežinojo apie įmonės veiklą. K. P., eidamas įmonės vadovo pareigas, veikė nesąžiningai, neprotingai ir visuomeniškai pavojingai bei tokiais veiksmais pažeidė CK 2.87 straipsnio 1 dalies numatytas pareigas.

Dėl turto neperdavimo

Kita padarytos žalos dalis buvo grindžiama tuo, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui neperdavė įmonės 4 651,01 Eur vertės turto, kuris buvo įrašytas bankrutuojančios įmonės balanse ir areštuotas. Tiek pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, tiek pagal Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas antstolės V. M. 2017-06-02 raštas Nr. S1-18024, kuriame nurodyta, kad Turto arešto aktas 16 059,02 Lt sumai buvo sudarytas antstolių kontoroje, apskaičiuojant skolininko skolas ir vykdymo išlaidas antstoliui, skolininkui nedalyvaujant ir neturint duomenų apie kasoje esančias lėšas. Iš 2014-10-30 Turto arešto akto matyti, jog juo areštuojamos esamos ir būsimos BUAB “Basola” lėšos. Jokių duomenų apie tai, kad BUAB “Basola” ar K. P. būtų žinoma apie turto areštą ir tai, kad jie paskirti turto saugotojais, nėra. Ieškovas neįrodė, kad BUAB “Basola” realiai turėjo areštuotas lėšas, todėl ši suma negali būti laikoma realiai buvusiu įmonės turėtu turtu, o nesant turto, turto perdavimo pareiga nekyla. 2014 m. įmonės balanse nurodoma, jog BUAB “Basola” pinigų neturi. 2014 m. balanse nurodoma, jog įmonė turi atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių už 3 885,54 Eur (13 416 Lt). Kas sudaro šį turtą, nenustatyta. Įvertinus bankroto eigos procedūras, akivaizdu, kad tuo atveju, jei turėtas turtas būtų perduotas, jis būtų naudojamas kreditorinių reikalavimų dengimui ir perduoto turto suma sumažėtų kreditoriniai reikalavimai. Padengus kreditorinius reikalavimus didesne nei reikalinga suma, likusi suma turėtų būti grąžinama bankrutuojančios įmonės akcininkui, kuriuo buvo pats K. P.. Didesnės už kreditorinius reikalavimus žalos priteisimas, priteisiant žalą kaip bankroto administratoriui neperduotą turtą yra nelogiškas. Byloje nėra duomenų, jog ieškinio pareiškimo metu būtų reikalinga apmokėti administarvimo išlaidas. Ieškinys dalyje dėl turto neperdavimo atmetamas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos. Šis reikalavimas tenkinamas CK 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškovas atsisakė ieškinio atsakovo D. V. atžvilgiu, todėl byla šio atsakovo atžvilgiu nutraukiama (CPK 293 staripsnio 4 dalis).

Ieškinys buvo pareikštas asmens – bankrutujančios įmonės, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nors pradinio ieškovo teisių perėmėjas nėra atleistas žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau CPK 48 straipsnio 2 dalies pagrindu iš jo žyminis mokestis atmestų reikalavimų dalyje nepriteisiamas. Iš atsakovo K. P. žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas turėjo 17,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiama 16,23 Eur, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Po bylos išnagrinėjimo sekančią dieną buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parengtas išlaidų advokato pagalbai paskaičiavimas – 654,27 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui CPK 98 straipsnis, o kartu ir jame numatytas prašymo priteisti advokato pagalbos išlaidas pateikimo terminas, netaikomas. Pagal CPK 99 straipsnį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas sprendžiamas teismui gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, neatsižvelgiant į tai, ar šie duomenys gauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos, ar jau priėmus byloje galutinį procesinį sprendimą. Civilinė byla atsakovo D. V. atžvilgiu yra nutraukta, tačiau ieškinio šiam atsakovui pareiškimas yra susijęs su neteisėtais K. P. veiksmais, kai nepažįstamas žmogus buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Dėl nustatytų aplinkybių K. P. yra atsakingas ir už atstovavimo išlaidų atsiradimą (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo 2016-03-08 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas K. P. 67 626,79 Eur vertės turtas. Ieškovas dėl turto arešto į antstolį nesikreipė, todėl laikinosios apsaugos priemonės nustaojo galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dallies.

Priteisti MB „Eterex“ naudai iš K. P. 62 975,78 Eur (šešiasdešimt du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 78 euro centus) žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinę bylą atsakovo D. V. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš K. P. į valstybės pajamas 1 576,23 Eur (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 23 euro centus) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokuemntų įteikimu.

Priteisti iš K. P. į valstybės pajamas 654,27 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 27 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.