- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-406/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01385-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L-in-time“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „L-in-time“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-577/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „L-in-time“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „L-in-time“ ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vienašalį 2002-10-29 subnuomos sutarties Nr. 422 nutraukimą; priteisti iš UAB „Vilniaus energija“ ieškovui UAB „L-in-time“ 1 317 400,23 Lt nuostolių, 12,68 % metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad 2002-10-29 subnuomos sutartimi Nr. 422 (toliau tekste – Subnuomos sutartis) UAB „Vilniaus energija“ išnuomojo UAB „Jubera“ (šiuo metu įmonė bankrutavusi) valgyklos patalpas, esančias pastate adresu Jočionių g. 13, Vilniuje. Subnuomos sutartimi patalpų nuomos terminas buvo apibrėžtas sutarties 3.1 punkte, jame nustatyta, jog patalpos išnuomojamos UAB „Jubera” iki 2003-11-18, tačiau, jei per patalpų nuomos terminą atsakovas nepareiškia pretenzijų dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, Subnuomos sutartis laikoma pratęsta dar penkeriems metams (sutarties 3.2 p.); vėliau Subnuomos sutartis šalių 2003-01-02 susitarimu buvo pakeista, šalys susitarė, jog patalpos nuomojamos iki 2004-09-18, todėl, ieškovo manymu, iki kiekvienų Subnuomos sutarties galiojimo metų rugsėjo 18 d. atsakovui nepareiškus pretenzijų dėl Subnuomos sutarties vykdymo, Subnuomos sutartis pratęsiama papildomam penkerių metų laikotarpiui. 2009-04-20 Susitarimu dėl 2002-10-29 Subnuomos sutarties Nr. 422 teisių ir prievolių perdavimo UAB „Jubera” teisės ir pareigos pagal Subnuomos sutartį perduotos ieškovui UAB „L-in-time”, todėl patalpų nuomos santykiai buvo tęsiami tarp ieškovo bei atsakovo. Kadangi atsakovas iki 2009-09-18 ieškovui pretenzijų dėl Subnuomos sutarties vykdymo nepareiškė, jo manymu, nuomos sutarties termino pabaiga laikytina 2014-09-18.
Atsakovas 2010-01-29 informavo ieškovą, jog nuo 2010-03-01 atsakovas laikys Subnuomos sutartį nutraukta, kadangi ieškovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų; atsakovas taip pat paprašė ieškovo iki atitinkamo termino atlaisvinti patalpas ir grąžinti jas atsakovui. Ieškovas 2010-02-17 informavo atsakovą, jog kategoriškai nesutinka su Subnuomos sutarties nutraukimu bei laiko jį neteisėtu, tačiau atsakovas pakartotinai pareikalavo 2010-03-01 patalpas atlaisvinti ir priėmimo-perdavimo aktu perduoti atsakovui, be kita ko nurodydamas, jog nuo 2010-03-01 patalpoms bus nutrauktas komunalinių paslaugų teikimas ir dar kartą priminė ieškovui apie 2010-03-01 turintį įvykti patalpų perdavimą. 2010-03-01 atsakovas neįleido į patalpas ieškovo klientų, 2010-03-02 buvo atjungtas elektros ir vandens tiekimas. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas negalėjo naudotis patalpomis. Atsakovas vienašališkai nutraukė Subnuomos sutartį, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, todėl vienašalis Subnuomos sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir ieškovui iš atsakovo priteistini nuostoliai, patirti dėl Subnuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius: 1 183 270 Lt negautų pajamų ir 134 130, 23 Lt prarasto turto vertės (55 120 Lt likusios kavinėje įmontuotos įrangos vertė, 20 788,16 Lt grynųjų pinigų, buvusių patalpose įrengtoje ieškovo kasoje, 52 882, 84 Lt mažaverčio inventoriaus vertė, 5 339,23 Lt maisto atsargų vertė), iš viso 1 317 400,23 Lt nuostolių. Taip pat prašė priteisti 12,68 procentų metinių palūkanų vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o pareikštą priešieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovo 7 054,11 Lt nuostolių, patirtų sumokant už faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugas – 1 512,50 Lt, už perkraustymo paslaugas – 3 960,33 Lt ir 1 581,28 Lt negautų pajamų už sandėlio patalpų subnuomą, iš viso 7 054,11 Lt. Atsakovas pripažino, kad Subnuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2003-11-18, vėliau papildomu susitarimu nustatytas iki 2004-09-18, ir jis būtų pratęsiamas iki 2009-09-18, jeigu atsakovas nereikštų jokių ketinimų ieškovui nutraukti sutartį. 2008-10-29 raštu ieškovas informavo UAB „Jubera“, kurio teises ir pareigas pagal sutartį perėmė ieškovas, apie ketinimą nutraukti sutartį ir tuo pačiu buvo pasiūlyta pratęsti sutarties terminą iki bus sudaryta nauja patalpų subnuomos sutartis pasirašant papildomą susitarimą prie Subnuomos sutarties. Taigi toks atsakovo pranešimas turi būti vertinamas kaip Subnuomos sutarties 11.4.4 punkte numatytas įspėjimas apie sutarties nutraukimą, o vėlesni atsakovo raštai – 2010-01-29, 2010-02-25 vertintini kaip pakartotiniai, papildomi pranešimai apie Subnuomos sutarties Nr. 422 nutraukimą. Nauja ginčo patalpų subnuomos sutartis buvo sudaryta 2010-03-04, todėl 2010-03-03 ir yra Subnuomos sutarties galiojimo termino pabaiga. Pažymėjo, jog atsakovas ieškovo teikiamomis maitinimo paslaugomis buvo privertas pasinaudoti bankrutavus UAB „Jubera“, kuri anksčiau nuomojosi ginčo patalpas ir teikė maitinimo paslaugas atsakovo darbuotojams, todėl 2009-04-20 buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl 2002-10-29 subnuomos sutarties Nr. 422 teisių ir prievolių perdavimo. Taip pat nurodė, kad sutartis buvo nutraukta ir dėl atsakovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, t. y. netinkamos maitinimo paslaugų kokybės; atsakovas kaip darbdavys dėl to gaudavo nemažai darbuotojų skundų, be to, buvo gauti skundai dėl darbuotojų apsinuodijimo. Todėl, jo manymu, ieškovo reikalavimai pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįsti. Taip pat nepagrįsti reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, nes atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų. Ieškovas neįrodė, kad jo negautos pajamos yra realios; jo paskaičiavimai prieštarauja ieškovo metinės finansinės atskaitomybės duomenims. Pažymėjo, jog ieškovo tariamai prarastas turtas yra saugomas atsakovo patalpose; atsakovas žodžiu ir raštu ragino ieškovą turtą atsiimti, tačiau iki šiol jis to nepadarė; taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo kasoje esančios lėšos buvo tinkamai apskaitytos. Nurodė, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos, nes ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius, o šio įstatymo paskirtis nustatyti palūkanų normą skolininko vėlavimo atsiskaityti atveju.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Vilniaus energija“ ieškovui UAB „L-in-time“ 192 240,93 Lt nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (192 240,93 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2010-05-06, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė.
Dėl atsakovo vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo ir nuostolių priteisimo. Teismas, atsižvelgęs į šalių prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, konstatavo, kad, nors atsakovo 2008-10-28 rašte klaidingai nurodomas sutarties pabaigos terminas (sutarties termino pabaiga turėjo sueiti ne 2008-11-18, o 2009-09-18, be to, nenutraukus sutarties ir nepareiškus pretenzijų – pratęsta iki 2014-09-18), jis buvo pateiktas sutarčiai pasibaigus, tačiau įvertinus jo turinį darytina išvada, jog atsakovas aiškiai nurodė ieškovui apie ketinimus nutraukti sutartį ir siūlė ieškovui pratęsti subnuomos galiojimą iki bus sudaryta nauja patalpų subnuomos sutartis, pasirašant papildomą susitarimą prie Subnuomos sutarties. Papildomas susitarimas šalių sudarytas nebuvo, iš šalių elgesio (veiksmų): tiek atsakovo, kuris skelbė viešuosius konkursus dėl maitinimo, patalpų nuomos paslaugų pirkimo, tiek ieškovo, kuris dalyvavo skelbtuose konkursuose, todėl, teismo vertinimu, akivaizdu, jog abi šalys 2008-10-28 raštą traktavo kaip sutarties sąlygos dėl sutarties pabaigos termino modifikavimą ir laikė, kad sutarties nutraukimo terminas pasibaigia atsakovui sudarius naują patalpų subnuomos sutartį. Beje, 2010-02-23 susitikimo protokole užfiksuota, kad ieškovo direktorė susitikimo metu pati teigė, esą ieškovas turi teisę teikti maitinimo paslaugas iki naujos sutarties sudarymo.
Teismas, vertindamas, ar ginčo sutartis buvo teisėtai nutraukta CK 6.217 str. pagrindu, t. y. kitai šaliai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, šiuo atveju – netinkamai vykdė prievolę teikti maitinimo paslaugas, konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovo esminio sutarties pažeidimo, kuris sudarytų pagrindą atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo UAB „Vilniaus energija“ vienašalį 2002-10-29 sutarties nutraukimą Nr. 422 neteisėtu tenkino.
Atsižvelgęs į nustatytą aplinkybę, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties termino pabaigos, kuris yra sietinas su naujos sutarties sudarymu, tačiau nesant duomenų apie tai, kad šalys būtų keitusios Subnuomos sutarties 11.4.4 punkto nuostatas, pagal kurias atsakovas turėjo pareigą raštu įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius, teismas konstatavo, kad atsakovas, sudaręs naują negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį 2010-03-04, pažeidė pareigą įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius, todėl pažymėjo, kad jam atsiranda pareiga atlyginti ieškovui jo negautas pajamas bei ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius (CK 6.246 str.). Remdamasis ekspertizės akto išvadų duomenimis, kadangi atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo negautas pajamas už 3 mėnesius, t. y. 58 110,70 Lt (19 370,23 x 3 mėn.) bei ieškovo patirtus tiesioginius nuostolius – 134 130,23 Lt (55 120 Lt įrangos vertė, 20 788,16 Lt grynųjų pinigų, buvusių patalpose įrengtoje UAB “L-in-time” kasoje, 52 882,84 Lt mažaverčio inventoriaus vertė, 5 339,23 Lt maisto atsargų vertė, iš viso 192 240,93 Lt nuostolių, kitą dalį ieškovo reikalavimų dėl negautų pajamų priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgęs į ginčo esmę, netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos (įstatymo 1, 2 str. str.), todėl ir ieškovo reikalavimą dėl 12,68 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo atmetė, tačiau priteisė 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK6.210 str.2d., 6.37 str. 2d.).
Dėl priešieškinio. Teismas, įvertinęs tai, kad būtent atsakovas neteisėtai nutraukė sutartį, padarė išvadą, jog atsakovo patirti nuostoliai, susiję su ieškovo turtu, kuris buvo atsakovo išmontuotas ir perkraustytas, o dabar atsakovo saugomas, yra atsakovo neteisėtų veiksmų – neteisėto sutarties nutraukimo pasekmė, todėl nesant pagrindo konstatuoti atsakovo teisių pažeidimo, negali būti tenkinami jo priešieškinio reikalavimai, jie laikytini nepagrįstais ir atmestini (CK 6.245 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus energija“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo išvada, jog sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas, yra nepagrįsta, ji prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, tikriems šalių ketinimams, jų raštu/žodžiu/konkliudentiniais veiksmais sudarytiems susitarimams dėl sutarties.
Nurodo, kad šalių papildomai pasirašyti ir realiai vykdomi susitarimai paneigia teismo išvadą, kad sutartis galiojo iki 2014-09-18, nes pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles būtina atsižvelgti į tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovo 2008-10-28 raštas buvo pateiktas ieškovui jau sutarties terminui pasibaigus, nes šio rašto įteikimo dieną sutarties terminas nebuvo pasibaigęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nurodytą raštą kaip pranešimą apie atsakovo ketinimą nutraukti sutartį ir tuo pačiu pratęsti sutarties galiojimą. Rašto turinys aiškiai patvirtina, kad atsakovas pasiūlė (pateikė ofertą) ieškovui pratęsti sutartį tik iki bus sudaryta nauja patalpų subnuomos sutartis, o ieškovo konkliudentiniais veiksmais ši oferta buvo akceptuota. Tačiau teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys nepanaikino sutarties 11.4.4 punkto, kuriuo buvo susitarta dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pranešus apie tai ieškovui prieš tris mėnesius ir todėl neva yra pagrindas priteisti ieškovo patirtus nuostolius už šiuos mėnesius.
Bylos nagrinėjimo metu, tiek ir sprendime buvo aiškiai akcentuoti tiek sutarties vienašališko nutraukimo (nepratęsimo) motyvai, tiek ir tai, kad nurodytas raštas vienareikšmiškai traktuotinas ir kaip pranešimas apie būsimą sutarties nutraukimą. Nurodo, kad nauja patalpų subnuomos sutartis buvo sudaryta 2010-03-04, taigi, atsižvelgiant į tai, kad šalys buvo sutarusios dėl sutarties pratęsimo iki naujos patalpų subnuomos sutarties sudarymo, darytina išvada, kad sutarties nutraukimo terminas pasibaigė atsakovui sudarius naują patalpų subnuomos sutartį. Tik dėl paties ieškovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų galėjo atsirasti nuostoliai, dėl kurių yra kilęs ginčas.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo priteista 192 240,93 Lt nuostolių suma, nurodydamas, kad ji yra paskaičiuota neteisingai. Jo manymu, negautų pajamų, paskaičiuotų už trejus mėnesius, 19 370 Lt suma prieštarauja ekspertizės akto išvadai 13 klausimu ir suformuotai teismų praktikai. Negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. iš pelno sumos turi būti atimtas pelno mokestis valstybei, todėl ši suma galėtų sudaryti 17 222 Lt. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad 55 120 Lt vertės įranga ir 52 882 Lt vertės mažavertis inventorius, saugomas atsakovo sandėlyje, kad ieškovui buvo kelis kartus pasiūlyta jį atsiimti, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Taigi atsakovas šios įrangos / inventoriaus nei pasisavino, nei turėjo tikslą juo naudotis ar naudojosi, todėl dėl šių nuostolių atsiradimo kaltas pats ieškovas.
Teismo priteista ieškovui 20 788,16 Lt nuostolių dalis, kurią ieškovas neva patyrė dėl prarastų grynųjų pinigų, neįrodyta. Teismo posėdyje liudytojas J. U. patvirtino, kad 2010-03-03 iškeldinimas buvo pradėtas jau po to, kai ieškovas atidarė savo raktais kavinės patalpas ir po to, kai 2010-03-02 buvo surašytas kasos inventorizacijos aktas. Taigi ieškovas turėjo visas galimybes disponuoti kavinės patalpose esančiu turtu iki iškeldinimo pradžios.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „L-in-time“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė subnuomos sutarties galiojimo terminą nurodydamas, kad abi šalys 2008-10-28 raštą traktavo kaip sutarties sąlygos dėl sutarties pabaigos termino modifikavimą ir laikė, jog sutarties terminas pasibaigia atsakovui sudarius naują patalpų nuomos sutartį.
Nurodytą laišką ieškovas laikė informacinio pobūdžio pranešimu. Teismas teisingai nurodė, kad papildomas susitarimas prie subnuomos sutarties, kuriuo būtų pakeistas sutarties galiojimo terminas, nebuvo pasirašytas. Taigi, sprendžiant dėl sutarties galiojimo termino pabaigos, turėjo būti vadovaujamasi subnuomos sutarties ir jos papildymų bei pakeitimų nuostatomis, o ne šiuo raštu. Nesant abipusio rašytinio susitarimo pakeisti arba papildyti subnuomos sutarties sąlygas, kitoks teismo aiškinimas prieštarauja CK 6.183 straipsnio 1 daliai bei sutarties 11.2 punktui.
Be to, teismas netinkamai vertino į bylą pateiktą rašytinį įrodymą – 2012-02-23 susitikimo protokolą, laikydamas, kad šis dokumentas patvirtina faktinę aplinkybę, kad šalys buvo susitarę, kad sutarties galiojimo terminas pasibaigia atsakovui sudarius naują patalpų subnuomos sutartį. Šiuo įrodymu teismas negalėjo vadovautis spręsdamas dėl sutarties galiojimo termino pabaigos, nes šiame protokole yra užfiksuoti ne ieškovo vadovės teiginiai, o atsakovo teiginiai. Ieškovo vadovė šio protokolo nepasirašė, nes jame buvo užfiksuoti tikrovės neatitinkantys teiginiai.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo priteistų nuostolių dydžiu nurodydamas, kad jo negautos pajamos turėjo būti priteistos nuo 2010-03-01 iki 2014-09-18, o ne už trejus mėnesius. Atsakovas, pranešdamas apie sutarties nutraukimą, aiškiai nurodė, kad subnuomos sutartis yra nutraukiama vadovaujantis CK 6.217 straipsnio pagrindu, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl teismas neturėjo vadovautis sutarties 11.4.4 punktu, nes pats atsakovas juo nesivadovavo.
Teismas 2008-10-28 raštą nepagrįstai traktavo kaip atsakovo aiškiai išreikštą ketinimą nutraukti sutartį, nes iš šio dokumento turinio matyti, jog atsakovas siūlė ieškovui pratęsti subnuomos sutarties galiojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2002-10-29 Subnuomos sutartimi Nr. 422 UAB „Vilniaus energija“ išnuomojo UAB „Jubera“ valgyklos patalpas, esančias pastate adresu Jočionių g. 13, Vilniuje (t. 1, b. l. 9-15). Subnuomos sutarties 3.1 punkte buvo sulygta dėl patalpų subnuomos termino nuo 2002-11-18 iki 2003-11-18; sutarties 3.2 punkte buvo nustatyta, kad jeigu per patalpų nuomos terminą atsakovas nepareiškia jokių pretenzijų dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nuomos sutartis laikoma pratęsta dar penkeriems metams. 2003-01-02 susitarimu buvo pakeistas subnuomos terminas iki 2004-09-18 (t. 1, b. l. 16-17).
2008-10-28 UAB „Vilniaus energija“ informavo UAB „Jubera“, kad 2008-11-18 baigiasi subnuomos sutarties galiojimo terminas, taip pat pasiūlė pratęsti subnuomos sutarties galiojimą iki bus sudaryta nauja patalpų subnuomos sutartis, pasirašant papildomą susitarimą prie subnuomos sutarties (t. 1, b. l. 94), šį raštą UAB „Jubera“ gavo 2008-10-28 pasirašytinai. 2009-04-16 raštu UAB „Jubera“ informavo UAB „Vilniaus energija“, kad įmonė pastaraisiais mėnesiais patyrė didelių finansinių nuostolių, todėl yra priversta visiškai nutraukti veiklą kaip juridinis asmuo (t. 1, b. l. 97). 2009-04-17 UAB „L-in-time“ pateikė pasiūlymą UAB „Vilniaus energija“ teikti maitinimo paslaugas (t. 1, b. l. 98). 2009-04-20 UAB „Vilniaus energija“, UAB “Jubera”, UAB „L-in-time” trišaliu susitarimu dėl 2002-10-29 Subnuomos sutarties Nr. 422 teisių ir prievolių perdavimo (t. 1, b. l. 18-19) UAB „Jubera” teisės ir pareigos pagal Subnuomos sutartį perduotos ieškovui UAB „L-in-time”. 2010-01-29 UAB „Vilniaus energija“ pranešė UAB „L-in-time“ apie Subrangos sutarties nutraukimą nuo 2010-03-01 remdamasis CK 6.217 straipsniu, t. y. dėl netinkamos maitinimo paslaugų kokybės (t. 1, b. l. 20), 2010-02-19 raštu pranešė apie patalpų patikrinimą bei pakartotinai informavo, kad 2010-03-01 nutrūksta Subnuomos sutartis, o 2010-02-25 raštais išsiuntė pakartotinį įspėjimą bei priminimą dėl valgyklos patalpų priėmimo - perdavimo (t. 1, b. l. 21, 22, 110). 2010-03-04 UAB „Vilniaus energija“ sudarė naują negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį su UAB „Smulkus urmas“ (t. 1, b. l. 123-124).
Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius pagrįstumo ir nuostolių dydžio.
Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas UAB „Vilniaus energija“ nesutinka su teismo priteistais nuostoliais, vienu iš argumentų nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 55 120 Lt vertės įranga ir 52 882 Lt vertės mažavertis inventorius saugomas atsakovo sandėlyje, taip pat, kad ieškovui buvo kelis kartus pasiūlyta jį atsiimti, bet jis tai padaryti atsisakė, o reikalavimo dalis dėl 20 788,16 Lt priteisimo yra tiesiog neįrodyta. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui, pažeidusiam pareigą informuoti ieškovą apie ketinimą nutraukti sutartį prieš tris mėnesius, tenka pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius dėl sutarties nutraukimo, ir, išsamiai nesiaiškindamas visų civilinės atsakomybės sąlygų, apsiribodamas konstatavimu, kad kitos civilinės atsakomybės sąlygos yra akivaizdžios, tenkino ieškinį iš dalies, priteisdamas dalį negautų pajamų ir visus tiesioginius nuostolius. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (skolininko kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama) (CK 6.245 – 6.249 str.). Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į kitas civilinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, pvz. ar kreditorius nėra atsakingas dėl žalos atsiradimo, ar asmuo, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ar nėra aplinkybių, atleidžiančių nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 str. 3, 4 d., 6.253 str.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, gali būti tinkamai išspręstas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, kadangi pažeidė Subnuomos sutartyje numatytą pareigą įspėti ieškovą apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius (11.4.4 p.), tačiau esant teismo konstatuotai aplinkybei, kad šalys 2008-10-28 raštą traktavo kaip sutarties sąlygos dėl sutarties termino pabaigos modifikavimą ir laikė, kad sutarties galiojimo terminas pasibaigia atsakovui sudarius naują patalpų subnuomos sutartį, teismas nesiaiškino, ar atsakovas turėjo pareigą laikytis Subnuomos sutarties 11.4.4 punkte numatyto reikalavimo (CK 6.193 str.). Be to, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų skolininko (atsakovo) veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (nuostolių). Teismas šios aplinkybės nesiaiškino, konstatuodamas, kad ji yra akivaizdi, ir nenustatęs, ar šios atsakovo pareigos nevykdymas (jeigu ją privalėjo atlikti) sukėlė ieškovo nurodomus nuostolius. Taip pat, iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendė dėl nuostolių dydžio, tačiau nesiaiškino paties žalos padarymo fakto. Tik nustačius, kad ieškovas patyrė žalos, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jos dydžio. Tačiau teismas nesiaiškino, ar ieškovo nurodomi nuostoliai iš tikrųjų buvo patirti, netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su kavinės įrangos ir mažaverčio inventoriaus faktiniu likimu, atsakovui nurodant, kad šis turtas buvo išmontuotas, supakuotas ir yra saugomas jo sandėlyje, taip pat susijusių su, ieškovo teigimu, prarastais pinigais, nesiaiškino, kokias pareigas, susijusias su ginčo patalpose esančiu turtu, pinigais, turėjo ieškovas pasibaigus sutartiniams teisiniams santykiams su atsakovu, taip pat, dėl kokių priežasčių turtas nebuvo grąžintas, kokios yra objektyvios galimybės ieškovui susigrąžinti šį turtą, kur yra nurodyti pinigai po atliktos inventorizacijos ir kokių veiksmų ėmėsi tiek viena, tiek kita šalis, siekdamos sumažinti galinčius atsirasti tokio dydžio nuostolius. Spręsdamas dėl žalos dydžio, teismas neatsižvelgė į teismų praktikoje suformuotas taisykles dėl negautų pajamų apskaičiavimo ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008).
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nesiaiškino aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu, dėl nurodyto pažeidimo teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal byloje pateiktus įrodymus ir suformuluotus reikalavimus, o būtent, pagal nurodomas faktines aplinkybes dėl nuostolių atlyginimo už ginčo įrangą ir inventorių, nėra iki galo aiškiai ir teisiškai korektiškai suformuluoti reikalavimai tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje dėl ginčo įrangos ir inventoriaus, kaip negrąžinto ar netekto turto natūra ar vertine išraiška ginčo išsprendimo, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.